- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-05
- Bylos Nr.
- II-65-716/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03628-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo H. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-1926-2020 H. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį 500 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. spalio 23 d. 13.35 val., būdamas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekos skaitykloje, Gedimino pr. 51, Vilniuje, ekstremalios situacijos šalyje metu, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“, V-1471 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 15 d. ir po nutarties pašalinti nustatytus trūkumus 2020 m. gruodžio 30 d. gautas H. V. skundas, kuriuo jis nurodo, kad nesutinka su skundžiamo nutarimo paskirtos nuobaudos dydžiu ir prašo skirti jam ne piniginę baudą, o įspėjimą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad sėdėjo bibliotekoje, dirbo kompiuteriu, jam rasojo akiniai, todėl nusiėmė kaukę. Baigęs darbą kompiuteriu ją užsidėjo vėl. Už tai, kad nusiėmė kaukę gavo 500 Eur baudą. Neserga COVID-19, nėra viruso nešiotojas, todėl grėsmės niekam nekelia. Yra verčiamas dalyvauti moksliniame tyrime jam to nežinant. Kadangi yra verčiamas tai daryti valstybės tarnautojų, t. y., visos Lietuvos teisėtvarkos bei visų Lietuvos teismų, neturi pasirinkimo, kaip tik paklusti ir dalyvauti moksliniame tyrime, todėl kaukę prižada nešioti visada ir visur, net kai miegos. Pareiškėjas nurodė, kad sprendimai V-1473 bei V-1471 yra skirti darbuotojams, o jis nėra Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojas, todėl ANK 526 straipsnio 3 dalis neturi jokio teisinio pagrindo jo atžvilgiu, tame nėra jokių įrodymų. Jam paskirta 500 Eur bauda, kai nebuvo nustatytas grėsmės lygis, nes jo ištirto ir nebuvo, niekam nėra padaryta nei turtinė, nei moralinė žala prieštarauja Konstitucijos 21 straipsniui. Prašo jam skirti įspėjimą, o ne baudą, nes kaukės daugiau žada nenusiimti, su ja žada miegoti iki tol, kol baigsis mokslinis eksperimentas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja nurodo, kad susipažinę su H. V. skundu, su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka. Administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad H. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Prašo skundo netenkinti, o priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
H. V. teismo posėdyje parodė, kad kaukę bibliotekoje jis nusiėmė, kol buvo prie kompiuterio. Aurelijaus Verygos išleisti įsakymai keitėsi labai daug kartų. Viename video, kurį jis atsisiuntė, A. Veryga pasakė, kad kaukių dėvėti nereikia. Vėliau persigalvojo ir sakė, kad dėvėti reikia. Yra įvairūs medicinos ekspertų pasisakymai dėl kaukių dėvėjimo, kurie tarpusavyje kartais skiriasi. Dėl to jam kaip piliečiui sunku suprasti, kada galima kaukės nedėvėti. Vienu metu buvo galima ir valgant, ir kažkokį darbą darant nenešioti kaukes. Jo įsitikinimu, jis nekėlė grėsmės. Dėl to reikėtų ekspertų paaiškinimų, ar jo veiksmai sukėlė grėsmę, ar ne. Tokio fakto, t. y. grėsmės kėlimo, nėra nustatyta. Dėl to nėra užsikrėtusių žmonių, jis pats nebuvo sergantis, todėl šioje situacijoje gerbiant įstatymus, tiktų paprasčiausias įspėjimas, nes bauda 500 eurų yra neadekvati tokiam nusižengimui. Iš teisinės pusės sutinka, kad pažeidimas padarytas. Nurodymai, pagal kuriuos jį baudžia, buvo skirti bibliotekos atstovybei, darbuotojams. Jis perskaitė nurodymus, kai gavo informaciją iš policijos, pagal kokius straipsnius jį nubaudė. Visą informaciją jis gauna iš interneto. Jam kaip žmogui įstatymai ir politikų pareiškimai nėra suprantami.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnio 3 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1500 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500 iki 6000 eurų.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ (galiojusio nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. spalio 25 d.) 2 punkto reikalavimuose buvo įtvirtinta norma, įpareigojanti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose dėvėti kaukes, išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę. Tokiu išskirtiniu atveju paslaugos teikimo metu paslaugos gavėjas gali būti be jos. Kaukės dėvėti nereikia sportuojant sporto klubuose ir lankantis laisvalaikio ir pramogų parkuose, kai paslaugos teikimas dėvint kaukę neįmanomas. Kaukių taip pat buvo leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei.
Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ (galiojusio nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d.) 2 punkto reikalavimuose buvo įtvirtinta norma, kuri įpareigojo vyresnius nei 6 metų amžiaus įstaigos (įskaitant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų apylinkių) lankytojus dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) buvo leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).
Pareiškėjas neginčija ir pripažįsta, kad būdamas kaip lankytojas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje prie kompiuterio nusiėmė veido kaukę ir tokiu būdu nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. H. V. nepateikė jokių objektyvių duomenų, dėl kurių jis atitiktų teisės normų išimtis, leidžiančias jam įvykio metu nedėvėti nosies ir burną dengiančios kaukės. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog visos įvykio faktinės aplinkybės buvo tinkamai įvertintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, buvo atsižvelgta tiek į paties pažeidėjo paaiškinimą (b. l. 14), tiek į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 1-os kuopos vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimą (b. l. 10-11), Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (duomenys neskelbtini) V. N. paaiškinimą (b. l. 9). Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad H. V. tyčia ir sąmoningai nevykdė minėtų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ 2 punkto ir tos pačios dienos sprendimo V-1471 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų. Minėtas teisės normas H. V. pažeidė ekstremalios situacijos metu, kuri oficialiai buvo paskelbta ir nustatyta 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“. Tokiu būdu skundžiamu nutarimu H. V.pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, už tai pažeidėjui paskirta minimali sankcijoje numatyta 500 Eur dydžio bauda.
Pažymėtina, kad ANK 526 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 500 iki 1 500 Eur. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Teismo vertinimu, H. V. 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu paskirta tik minimali 500 Eur dydžio bauda atitinka nuobaudos skyrimą reglamentuojančias teisės normas, yra teisėta ir teisinga. Skundžiamu nutarimu pagrįstai konstatuota, kad nebuvo nustatyta H. V. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, t. y. tai, kad nebuvo nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, kad veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, sąmoningai ignoruojant įstatymo reikalavimus ir juos pažeidžiant, atsisakant reaguoti į išreikštus aplinkinių asmenų įspėjimus, kad nusižengimo pobūdis yra šiurkštus ir pavojingas, keliantis grėsmę, taip pat įvertinus pažeidėjo asmenybės bruožus dėl jo darbinės veiklos, baustumo praeityje – yra pagrindas pripažinti, jog įstatymo sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis bus pakankamas tinkamam ANK 22 straipsnyje numatytos nuobaudos paskirties įgyvendinimui. Tokiu būdu H. V. paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda nėra nei per švelni, nei juo labiau per griežta.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Vertinant šios įstatymo nuostatos taikymo galimybę pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
Sąmoningai pažeisdamas teisės normų reikalavimus atsakomybėn patrauktas H. V. privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats H. V.. Pažeidėjas turėjo galimybę sulaukti švelnesnės atsakomybės sutikdamas vykdyti administracinį nurodymą, tačiau sąmoningai to pats atsisakė. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, šiuo atveju pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė jokių reikšmingu aplinkybių, dėl ko įstatymo sankcijoje numatyta atsakomybė pažeidėjui neturėtų būti taikoma. Visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs, dėl ko patinka, ar nepatinka privalomi reikalavimai, įtvirtinti teisės normose – jų vykdymas yra kiekvieno asmens pareiga. Pareigos dėl privalomos nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės) dėvėjimo uždarose patalpose H. V. nevykdė, tai darė sąmoningai, šiurkščiai negerbdamas ne tik teisės normų nuostatų, bet ir aplinkinių asmenų teisės į saugią aplinką, dėl ko toks elgesys privalo sulaukti ne tik pasmerkimo, bet ir nubaudimo per įstatymo numatytą sankciją. Galimybės sankciją švelninti išimtiniais pagrindais - teismas nenustatė.
Tokiu būdu išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir patikrinus priimto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-1926-20200 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas nenustatę pagrindų ar sąlygų, dėl kurių šis nutarimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas. Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai nėra pagrindas švelninti jam pritaikytą atsakomybę, dėl ko H. V. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnio 3 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
H. V. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo nutarimą Nr. 14-ANR_N-1926-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.