- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- e2YT-20022-1134/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15277-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- notarės Juditos Skrodenytės
- Advokatai
- Robertas Naruševičius, Vytautas Ptašinskis
- Kategorijos
suinteresuoto asmens notarės Juditos Skrodenytės (kuri 2022-10-04 nutartimi buvo pašalinta iš civilinės bylos) atstovui advokatui Vytautui Ptašinskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, M. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja I. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti jai praleistą terminą vykdomajam dokumentui priimti, paaiškėjus svarbioms, nuo jos nepriklausančioms, aplinkybėms.
2. Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 8 d. suinteresuotas asmuo M. S. (skolininkas) pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pasiskolino iš pareiškėjos 47000,00 Lt (kas sudaro 13612,14 Eur), kuriuos jis įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. gegužės 6 d. Skolininkas prisiimto įsipareigojimo neįvykdė, žodžiu pareikšdamas pareiškėjai, kad pinigų grąžinti skolai neturi. Tuomet pareiškėja nusprendė kreiptis į antstolę Brigitą Palavinskienę, su kuria 2013 m. gegužės 3 d. sudarė Paslaugų-tarpininkavimo, vykdant turtines prievoles, teikimo sutartį Nr. T/13/25 (toliau – sutartis). Šios sutarties pagrindu antstolė įsipareigojo pareiškėjos vardu reikalauti iš trečiųjų asmenų, turinčių prievoles pareiškėjai pagal sutartis bei kitus sandorius, suteikiančius pareiškėjai reikalavimo teisę, o taip pat prievoles, ar kitais teisės aktų numatytais pagrindais, viską, kas priklauso pareiškėjai pagal sudarytas sutartis (sandorius) bei kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose numatytais pagrindais. Be to, sutartimi šalys susitarė, jog atgavus skolą ar jos dalį, pareiškėja sumokės antstolei atlyginimą, nustatomą procentais nuo išieškotos sumos ir sudarantį 12 (dvylika) procentų plius PVM. Taigi, kaip nurodoma, pareiškėja kreipėsi į antstolę dėl vekselio administravimo procedūrų, kartu jai pateikdama 2011 m. rugsėjo 8 d. vekselį. Pasak pareiškėjos, iš į bylą teikiamo 2021 m. gruodžio 27 d. pareiškėjos atstovų susirašinėjimo su notare Judita Skrodenyte, antstolė į ją kreipėsi dar 2013 m. gegužės 14 d., pateikdama prašymą išieškoti pinigus iš skolininko M. S.. Kaip paaiškėjo vėliau, pareiškėją, atstovaujanti antstolė kreipėsi į notarę Juditą Skrodenytę, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio nuostatomis, 2013 m. gegužės 22 d. antstolei išdavė vykdomąjį įrašą dėl 47000,00 Lt (kas sudaro 13612,14 Eur) skolos, 237,00 Lt (kas sudaro 68,64 Eur) vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų, 55,00 Lt (kas sudaro 15,93 Eur) pranešimų siuntimo ir kitų išlaidų ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo, išieškojimo iš skolininko M. S.. Už suteiktas paslaugas, t. y. (i) pranešimų dėl vekselių parengimo skolininkui bei (ii) prašymų notarui dėl skolininko parengimą, antstolė pareiškėjai 2013 m. gegužės 27 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija BPT, Nr. 0737, viso 55,00 Lt (kas sudaro 15,93 Eur). Pareiškėjos teigimu, ji buvo visiškai įsitikusi, jog antstolė ėmėsi priverstinai vykdyti notarės išduotą vykdomąjį dokumentą, t. y. 2013 m. gegužės 22 d. vykdomąjį įrašą. Kita vertus, ta pati antstolė iki šios dienos vykdo pareiškėjos motinos A. G. vykdomąją bylą prieš tą patį skolininką, todėl pareiškėjai net nekilo abejonių dėl jos pateikto vekselio bei jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo išieškojimo veiksmų pradėjimo. 2015 m. rugsėjo 8 d. pareiškėja pradėjo studijuoti Trejybės Labano muzikos ir šokio konservatorijoje („Trinity Laban Conservatoire of Music and Dance“), esančioje Londone, Didžiojoje Britanijoje. Studijos šioje konservatorijoje tęsėsi iki 2016 m. vasario 22 d. Vėliau, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. pareiškėja dirbo ir gyveno Indonezijoje, o į Lietuvą grįžo tik 2020 m. sausio 27 d. Pareiškėjai, pradėjus domėtis situacija dėl vekselio, paaiškėjo, kad vykdomoji byla prieš skolininką M. S. nepradėta, nors pareiškėja visą laiką galvojo, jog aukščiau nurodytos sutarties pagrindu, antstolė pradėjo vykdymo veiksmus. Kadangi, kaip nurodoma pareiškime, pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, todėl buvo priversta kreiptis į advokatų profesinę bendriją „Constat“ dėl teisinės pagalbos suteikimo, siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių antstolė nepriėmė vykdyti vykdomojo įrašo. Atitinkamai, pareiškėjos atstovai 2021 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į antstolę Brigitą Palavinskienę, o 2021 m. gruodžio 21 d. – į notarę Juditą Skrodenytę, prašydami suteikti informaciją apie 2011 m. rugsėjo 8 d. paprastojo neprotestuotino vekselio vykdymą bei 2013 m. gegužės 22 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip nurodoma pareiškime, 2021 m. gruodžio 27 d. antstolės kontoros teisininkė V. K., atsakydama į pareiškėjos atstovų prašymą, nurodė, jog 2013 m. buvo sudaryta sutartis su pareiškėja, kuri į juos kreipėsi dėl vekselio administravimo dėl skolininko M. S.. Kaip toliau nurodė šios antstolės kontoros teisininkė, iš sistemoje matomos informacijos, paaiškėjo, kad pareiškėja nutraukė išieškojimą, tačiau taip ir nenurodė dėl kokių priežasčių tai nutiko. Tai patvirtinančių įrodymų, t. y. susirašinėjimo ar kitų rašytinių įrodymų teisininkė pareiškėjos atstovui taip pat nepateikė, nors pagal turimą informaciją, šalių sudaryta Paslaugų-tarpininkavimo, vykdant turtines prievoles, teikimo sutartis, taip ir nebuvo nutraukta. 2021 m. gruodžio 29 d. atsakydama į pareiškėjo atstovo užklausą, notarė Judita Skrodenytė nurodė, jog dėl vykdomojo įrašo atlikimo į notarės biurą 2013 m. gegužės 14 d. su prašymu išieškoti pinigus iš minėto skolininko kreipėsi antstolė Brigita Palavinskienė. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog pareiškėja neturėjo jokių abejonių dėl pateikto vekselio ir jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo priėmimo vykdyti, juolab, jog pareiškėja tuo tikslu ir kreipėsi į antstolę, su ja sudarydama sutartį.
3. Teisme gautas antstolės Brigitos Palavinskienės atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad tikslinga praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinti. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 13 d. pareiškėja kreipėsi į antstolę Brigitą Palavinskienę, pateikdama 2011 m. rugsėjo 8 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo skolininkas M. S. buvo įsipareigojęs pareiškėjai grąžinti 47000,00 Lt (13612,14 Eur) skolą iki 2013 m. gegužės 6 d. Tuo pagrindu buvo sudaryta Paslaugų-tarpininkavimo vykdant turtines prievoles, teikimo sutartis Nr. T/13/25. 2013 m. gegužės 14 d. antstolė pateikė prašymą notarei Juditai Skodenytei dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kuri vadovaudamasi įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio nuostatomis, 2013 m. gegužės 22 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JS-5720. Gavus vykdomąjį įrašą, pareiškėja buvo informuota dėl galimybės pateikti vykdymui, tačiau nepateikė prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui. Paslaugų-tarpininkavimo vykdant turtines prievoles teikimo sutartyje numatytos sąlygos buvo įvykdytos, t. y. parengti visi skolininkui skirti pranešimai, susiję su paslaugų gavėjos naudai išduotu ir neapmokėtu vekseliu, pateiktas prašymas notarei padaryti vykdomąjį įrašą neapmokėtame vekselyje bei gautas vykdomasis įrašas. Kaip nurodoma atsiliepime, iš pareiškėjos pateiktos informacijos matyti, kad skolininkas savo įsipareigojimų iki šiol neįvykdė, todėl skola šiai diena yra nepadengta.
4. Teisme gautas suinteresuoto asmens notarės Juditos Skrodenytės (kuri 2022-10-04 nutartimi buvo pašalinta iš civilinės bylos) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, kad suinteresuotas asmuo notarė Judita Skrodenytė iki šio prašymo dienos patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš pareiškėjos.
5. Suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismo procesiniai dokumentai (pareiškimas su priedais kopijos, pranešimas apie atsiliepimo į pareiškimą pateikimo tvarka ir terminai, teismo šaukimas į teismo posėdį) įteikti tinkamai.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškimą tenkinti pilna apimtimi.
7. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens notarės Juditos Skrodenytės atstovas pateikė prašymą pašalinti notarę Juditą Skrodenytę iš bylos. Nurodė, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto suinteresuoto asmens Juditos Skrodenytės teisėms ir pareigoms, neturės įtakos jos teisinei padėčiai. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, jog suinteresuotas asmuo notarė Judita Skrodenytė būtų pašalinta iš bylos. Nurodė, jog ji į bylą suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta tik dėl papildomos informacijos gavimo. 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suinteresuoto asmens notarės Juditos Skrodenytės prašymas tenkintas ir suinteresuotas asmuo notarė Judita Skrodenytė pašalinta iš civilinės bylos Nr. e2YT-20022-1134/2022.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
8. Teismas pažymi, kad vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti nepraleidus civilinio proceso įstatyme įtvirtinto pateikimo vykdyti senaties termino. Pagal 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ši teisės norma taikytina ir vykdomiesiems įrašams. Šio termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal CPK 608 straipsnį išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti nustatyto termino praleidimo laikotarpį; pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Svarbios aplinkybės, sprendžiant vykdomojo rašto pateikimo termino atnaujinimo klausimą, teismo gali būti įvertintos, atsižvelgiant į ginčo esmę, šalių elgesį, priežastis, neleidusias kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020).
10. CPK neįtvirtinta, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, sprendžiant dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo, nenustato svarbių aplinkybių sąrašo. Įstatymų leidėjas vertinti tokių priežasčių svarbą diskreciją suteikia būtent teismui, todėl asmens, prašančio atnaujinti šį procesinį terminą, nurodomus argumentus teismas vertina savo nuožiūra, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d., 185 str.).
11. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vertinant termino praleidimo priežasties svarbą taip pat vertinama tai, kiek jis buvo praleistas, termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, pareiškėjo teisinį statusą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju taikytini sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, sprendžiant visų bylos aplinkybių kontekste, taip pat atsižvelgiama į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. gegužės 13 d. pareiškėja kreipėsi į antstolę Brigitą Palavinskienę, pateikdama 2011 m. rugsėjo 8 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo skolininkas M. S. buvo įsipareigojęs pareiškėjai grąžinti 47000,00 Lt (13612,14 Eur) skolą iki 2013 m. gegužės 6 d. Tuo pagrindu 2013 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta Paslaugų-tarpininkavimo vykdant turtines prievoles, teikimo sutartis Nr. T/13/25. Šios sutarties pagrindu antstolė įsipareigojo pareiškėjos vardu reikalauti iš trečiųjų asmenų, turinčių prievoles pareiškėjai pagal sutartis bei kitus sandorius, suteikiančius pareiškėjai reikalavimo teisę, o taip pat prievoles, ar kitais teisės aktų numatytais pagrindais, viską, kas priklauso pareiškėjai pagal sudarytas sutartis (sandorius) bei kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose numatytais pagrindais. Be to, sutartimi šalys susitarė, jog atgavus skolą ar jos dalį, pareiškėja sumokės antstolei atlyginimą, nustatomą procentais nuo išieškotos sumos ir sudarantį 12 (dvylika) procentų plius PVM. Antstolė kreipėsi į notarę Juditą Skrodenytę, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio nuostatomis, 2013 m. gegužės 22 d. antstolei išdavė vykdomąjį įrašą dėl 47 000,00 Lt (kas sudaro 13 612,14 Eur) skolos, 237,00 Lt (kas sudaro 68,64 Eur) vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų, 55,00 Lt (kas sudaro 15,93 Eur) pranešimų siuntimo ir kitų išlaidų ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo, išieškojimo iš Skolininko M. S.. Už suteiktas paslaugas, t. y. (i) pranešimų dėl vekselių parengimo skolininkui M. S. bei (ii) prašymų notarui dėl skolininko M. S. parengimą, antstolė pareiškėjai 2013 m. gegužės 27 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija BPT, Nr. 0737, viso 55,00 Lt (kas sudaro 15,93 Eur). Taigi, pareiškėjos, kaip išieškotojos lūkestis buvo, jog antstolė pradėtų vykdomąją bylą pagal jos pačios gautą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JS-5720). Tačiau kaip patvirtina bylos medžiaga, antstolei gavus vykdomąjį įrašą, pareiškėja buvo informuota dėl galimybės pateikti jį vykdymui, tačiau pareiškėja nepateikė antstolei prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui. Antstolė atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad Paslaugų-tarpininkavimo vykdant turtines prievoles teikimo sutartyje numatytos sąlygos buvo įvykdytos, t. y. parengti visi skolininkui skirti pranešimai, susiję su paslaugų gavėjos naudai išduotu ir neapmokėtu vekseliu, pateiktas prašymas notarei padaryti vykdomąjį įrašą neapmokėtame vekselyje bei gautas vykdomasis įrašas. Kaip teismo posėdžio paaiškino pati pareiškėja, ji neturėjo jokių abejonių dėl pateikto vekselio ir jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo priėmimo vykdyti, juolab, jog ji tuo tikslu ir kreipėsi į antstolę, su ja sudarydama Sutartį. Be to, pasak pareiškėjos, ji nebuvo nutraukusi Sutarties su antstolė ir pagrįstai tikėjosi, jog vykdomoji byla yra užvesta, o sudarydama Sutartį su antstolė, pareiškėja be kita ko buvo nurodžiusi savo kontaktinius duomenis, t. y. savo el. paštą, bei tel. Nr., tačiau jokios informacijos apie vykdymo veiksmų sustabdymą ir pan. iš antstolės negavo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti baigėsi 2018 m. gegužės 22 d., kuomet ji dirbo ir gyveno Indonezijoje, dėl to jai taip pat buvo sudėtinga vertinti vykdomosios bylos eigą, kaip ir sutrukdė atlikti būtinus veiksmus dėl vykdomojo dokumento pateikimo, nors pareiškėja iš esmės buvo įsitikinusi, jog dar 2013 m. gegužės 22 d. gautas vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pakankamas veiksmas pradėti vykdomąją bylą. Kitaip tariant, pareiškėjos subjektyviu įsitikinimu, jai turint Sutartį su antstolė Brigita Palavinskiene, kuri per įstatymo nustatytą terminą atliko veiksmus, kad vekselio pagrindu būtų išduotas vykdomasis įrašas, ji nėra saistoma tolimesnių veiksmų, tokių kaip vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui vykdyti.
14. Taigi, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės bei teisinių žinių stoka lėmė tai, jog pareiškėja praleido terminą pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos elgesį, priežastis, neleidusias pareiškėjai pateikti antstolei prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui ir vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, teismas vertina, kad pareiškėjos vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokiu būdu pareiškėjos, kaip išieškotojos teisė susigrąžinti skolą iš skolininko (suinteresuoto asmens) turi būti ginama. Teismas šiuo atveju vertina, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties termino taikymas neproporcingai pažeistų pareiškėjos interesus, jos teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą, nes priešingu atveju skolininkas išvengtų savo prievolės pareiškėjai grąžinti skolą. Tokia situacija neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo kriterijų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir terminas Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės Juditos Skrodenytės 2013 m. gegužės 22 d. išduotam vykdomajam įrašui (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikti vykdyti atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 608 straipsnis, 576–578 straipsniai).
15. Notarė Judita Skrodenytė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, kad ji iki šio prašymo dienos patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidas (advokato teisinei pagalbai apmokėti), kurias prašo priteisti iš pareiškėjos.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015 nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą.
17. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
18. Nagrinėjamu atveju, šioje byloje nenustatyta, kad pareiškėjos ir notarės Juditos Skrodenytės suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba minėtų šalių interesai yra priešingi. Kaip minėta, 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi notarė Judita Skrodenytė buvo pašalinta iš civilinės bylos Nr. e2YT-20022-1134/2022, konstatavus, jog notarė Judita Skrodenytė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad notarė į bylą suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta tik dėl papildomos informacijos gavimo, kaip kad teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjos atstovas, taip pat nesudaro daryti išvadą, jog pareiškėjos ir notarės interesai akivaizdžiai yra skirtingi ir yra pagrindas taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodytą išimtį. Atsižvelgiant į tai, notarės Juditos Skrodinytės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjos atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 608, 646 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos I. G. prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą 5 metų terminą Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės Juditos Skrodenytės 2013 m. gegužės 22 d. išduotam vykdomajam įrašui (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikti vykdyti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.