Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 2014-04-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį (2 nusikalstamos veikos epizodai) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, teistas:

2005-04-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - viešieji darbai 8 mėnesiams, kas mėnesį atidirbant po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, S. S. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2004-10-24 iki 2004-10-26 ir nuo 2004-11-29 iki 2004-12-16, t. y. vieną arešto parą užskaityta už 6 valandos viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S., žinodamas apie 2013-02-01 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas sūnaus G. S. gim. (duomenys neskelbtini) m., mokant išlaikymą periodinėmis išmokos kas mėnesį po 400,00 litų (115.85 €), nuo 2013-02-01 iki G. S. pilnametystės, nemokėdamas teismo priteistų lėšų sūnaus G. S. išlaikymui laikotarpiais nuo 2013-02-01 iki 2017-06-23, vengia pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Kaltinamasis S. S. apklaustas ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nedalyvavo Šiaulių apylinkės teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo dydžio nustatymo, tačiau žino apie teismo priimtą sprendimą, apie jam paskirtus alimentus, kad turi sūnui mokėti po 400 Lt kas mėnesį. Su sūnumi bendrauja, skambina, perka dovanas, drabužius, vaikas atvažiuoja pas jį per atostogas ir laisvas dienas. Lietuvoje iki 2014 metų vykdė individualią veiklą. Metus dirba užsienyje, tačiau nuolat grįžta į Lietuvą. Pripažįsta, kad teismo nustatyta tvarka neteikė išlaikymo sūnui ir dėl to labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu (b. l. 50, 56).

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja ikiteisminiame tyrime apklausta V. S. parodė, kad su S. S. vedę buvo 7 metus. Santuokoje (duomenys neskelbtini) metais gimė sūnus G. S.. Kai gyveno kartu S. S. vaiku rūpinosi, padėjo finansiškai išlaikyti. Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) metais ir nuo to laiko S. S. nemoka priteisto išlaikymo, su sūnumi beveik nebendrauja, vaiku nesirūpina, nedovanoja dovanų. Nuo 2013 m. yra kelis kartus pasveikinęs vaiką su gimtadieniu, per Kalėdas. Tačiau prie sūnaus išlaikymo neprisideda. Jos žiniomis S. S. niekur nedirba. Nepageidauja, kad nepilnametis sūnus būtų apklausiamas šioje byloje (b. l. 29);2017-06-22 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą S. S. atžvilgiu, kuris Vaikų išlaikymo fondui nuo 2013 m. birželio iki 2017 m. balandžio yra įsiskolinęs 2657,82 € bei nurodytą įsiskolinimą pagrindžiantys duomenys, atsisakymas reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (b. l. 7-13);2013-02-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1092-362/2014, iš kurio matyti, kad S. S. įsipareigojo nepilnamečiui sūnui G. S. kas mėnesį teikti išlaikymą po 400 Lt (115,85 €) (b. l. 20-23);2017-07-14 nutarimu G. S. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 35);2017-07-14 nutarimu leista V. S. dalyvauti procese kaip nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą (b. l. 32-33);Antstolio A. L. pateikta vykdomosios bylos 0159/13/00745 kopijos, iš kurios matyti, kad S. S. išlaikymo visiškai nemoka nuo 2013 metų sausio, turėjo sūnaus išlaikymui sumokėti 6326,77 €, Vaikų išlaikymo fondas išmokėjo 2771,75 € (paketas Nr. 1).

1) pripažinti S. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo per 2 mėnesius, pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

4) S. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis S. S. sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos dydžiui (b. l. 56, 96, 99).

Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-218/2012, 2K-432/2013, 2K-9/2014, 2K-291/2014, 2K-563-699/2015).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis S. S. turėdamas pareigą pagal 2013-02-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą išlaikyti nepilnametį vaiką – G. S., mokant išlaikymą periodinėmis išmokos kas mėnesį po 400,00 Lt (115,85 €) iki jo pilnametystės, kaltinime nurodytais laikotarpiais nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, taip tyčia vengdamas vykdyti teismo sprendimu nustatytą pareigą. Todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio, požymius. Kaltinamasis žinojo apie pareigą išlaikyti savo vaiką ir žinojo, kokios pinigų sumos vaiko išlaikymui turi būti teikiamos, tačiau priteisto dydžio lėšų vaiko išlaikymui neteikė.

2017-08-08 nutarimu S. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59-60).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. S., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis yra teistas, teistumas išnykęs (b. l. 62-63), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 74-88), nedirba (b. l. 72), darbo biržoje nėra registruotas (b. l. 71), teisiamas pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nėra nustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės tikslus.

2017 m. rugpjūčio 10 d. byloje pateiktas kaltinamojo S. S. prašymas, kuriame jis nurodo, kad jam reikia išvykti į Europass šalis nuo 2017-08-10 iki 2017-10-10 (b. l. 92). 2017 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės raštu Nr. S5-30281 kaltinamojo S. S. prašymas tenkintas ir jam leista nurodytu laikotarpiu išvykti į užsienio valstybes nuo 2017-08-10 iki 2017-10-10 (b. l. 93).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu dėl nusikalstamo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti galutinę - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, S. S. įpareigoti per 2 mėnesius pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Paketas Nr. 1, kuriame yra skolininko S. S. vykdomosios bylos Nr. 0159/13/00745/13 kopija, išieškotoja V. S., – paliktinas saugoti prie bylos.

Išaiškinti S. S., jog per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Jeigu dėl objektyvių priežasčių negalės įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali nuteistąjį atleisti nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu nuteistasis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė bus keičiama į areštą.

Išaiškinti S. S., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, taip pat norėdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.