- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-02
- Bylos Nr.
- 2A-575-227/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- T. Z., A. B., L. R., notarei M
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-575-227/2010
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-200-828/2010 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims T. Z., A. B., L. R., notarei M. L. K., dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą ieškovei P. K. palikimui priimti, pripažinti iš dalies (dalyje 1/10 turo) negaliojančiais atsakovui išduotus 2007-07-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 7388 ir 2008-06-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 6307 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2007-03-27 mirė jos senelis P. K.. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra palikėjo P. K. vaikai: A. B., L. R., P. K. ir A. K., taip pat kartu paveldėti turėtų palikėjo sutuoktinė M. K.. Kadangi palikėjo sūnus, ieškovės tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini), ji kartu su pirmos eilės įpėdiniais turi teisę paveldėti tą palikimo dalį, kurią būtų paveldėjęs jos tėvas. Tėvas P. K. būtų paveldėjęs 1/5 palikimo, jis turėjo dvi dukras – ieškovę ir T. Z., todėl ieškovei priklausytų 1/10 palikimo dalies. Ieškovė praleido CK 5.50 str. 3 d. nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, nes apie senelio mirtį sužinojo tik 2009 m. rugsėjo 1 d., kai jai paskambino sesuo, tėvo dukra iš antros santuokos T. Z.. Šis terminas, vadovaujantis CK 5.57 str. 1 d., turi būti pratęstas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė su seserimi T. Z. iki nurodyto skambučio telefonu niekada nebendravo, po (duomenys neskelbtini) įvykusių motinos skyrybų su tėvu P. K. su tėvo broliais ir seserimis nebendravo, paskutinį kartą senelius lankė prieš 10 metų, apie senelio mirtį nebuvo informuota ir nežinojo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-05-13 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės A. K. bylinėjimosi išlaidas: A. K. – 2420 Lt, valstybei – 66,40 Lt. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusio be žinios P. K., apie dingusiojo paiešką buvo paskelbta Panevėžio spaudoje ir televizijoje, (duomenys neskelbtini) P. K. rastas negyvas, apie tai taip pat pranešta spaudoje (b.l. 108, 116-118). Jo įpėdiniai atsakovas A. K., tretieji asmenys A. B., L. R., mirusiojo sutuoktinė M. K. 2007-05-15 pateikė pareiškimą notarei Marijai L. K. apie palikimo priėmimą. 2007-05-15 įpėdinės A. B., L. R., M. K. dovanojo joms priklausančias paveldėjimo teises atsakovui. 2007-07-04 atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 7388, 2008-06-17 atsakovui išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 6307 į palikėjui priklausiusį nekilnojamąjį turtą. 2008-12-03 įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo trečiojo asmens T. Z. ieškinys atsakovui dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir paveldėjimų teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais atmestas (b.l. 97-103). Ieškovė P. K. palikimo nėra priėmusi. Terminas palikimui po P. K. mirties priimti ieškovei prasidėjo (duomenys neskelbtini), baigėsi 2007-06-27, ieškinį teismui ieškovė pateikė 2009-09-24.
Teismas nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimą gali ginčyti asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 str.), o juo laikomas asmuo, kuris nors ir praleido terminą palikimui priimti, tačiau šį terminą teismas pratęsė (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.57 str. 1 d., 2009-10-16 LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-441/2009). Įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas, jei pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.). Taigi teismas konstatavo, kad ieškovė įgis teisę ginčyti atsakovui išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, jei įrodys, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir jos praleistas terminas bus atnaujintas. Ieškovė vienintele termino praleidimo priežastimi nurodė, jos nežinojimą apie palikimo atsiradimą.
Teismas vertindamas šią aplinkybę, įvertino tiek atsakovo, tiek ieškovės paaiškinimus. Ieškovė paaiškino, kad 11 metų gyvena Kaune, iki tol gyveno Panevėžyje, su seneliu ir jo artimaisiais nebendravo, apie palikėjo mirtį sužinojo tik 2009-09-01, kai jai paskambino sesuo T. Z., su kuria ji taip pat niekada nebendravo. Tretysis asmuo T. Z. ir ieškovės motina liudytoja L. K. patvirtino šiuos ieškovės paaiškinimus. Liudytoja L. K. parodė, kad palaikė santykius su atsakovu A. K., bet apie palikėjo mirtį nebuvo informuota. Ieškovė ir liudytoja L. K. patvirtino, kad Panevėžyje lankydavosi: ieškovė – per šventes, liudytoja – vieną ar du kartus per mėnesį. Atsakovas paaiškino, kad apie palikėjo mirtį pranešė telefonu ieškovės motinai, liudytojai L. K., 2007-03-28 rengdamas laidotuves, tai patvirtino tretieji asmenys A. B., L. R., nurodžiusios, jog girdėjo pokalbį. Atsakovas nurodė, kad 2007-04-08 buvo pas ieškovės senelį K. P. ir kalbėjo su ieškove apie palikimo priėmimo terminą. Liudytojas V. G. patvirtino, jog kartu su atsakovu 2007-04-08 buvo pas K. P., kur ieškovė pareiškė užuojautą atsakovui dėl mirties, ir jie kalbėjosi apie terminą palikimui priimti, reikalingus dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, sprendžiama remiantis tikimybių pusiausvyros principu (LAT 2004-09-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K3-516/2004, LAT 2004-10-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis šia teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovei palikimo priėmimo terminu (2007-03-27 – 2007-06-27) negalėjo būti nežinoma apie palikėjo mirtį, o tuo pačiu ir apie palikimo atsiradimą. Teismas įvertino tai, kad palikėjas 2007 m. vasario mėn. buvo dingęs be žinios, policija vykdė jo paiešką, tiek policija, tiek atsakovas talpino skelbimus spaudoje, televizijoje apie palikėjo dingimą, jo kūno po mirties radimą, apie palikėjo laidotuves. Dalyvaujantys byloje asmenys, liudytoja L. K. patvirtino, kad ieškovės motina, liudytoja L. K. palaikė santykius su atsakovu. Todėl labiau tikėtina, jog atsakovas iš tikrųjų 2007-03-28 skambino L. K., pranešė jai apie palikėjo mirtį. Aplinkybę apie atsakovo telefoninį pokalbį su liudytoja patvirtino ir tretieji asmenys A. B., L. R.. Jų paaiškinimai atitinka atsakovo paaiškinimus ir nėra prieštaringi, nesiremti jais teismas neturi pagrindo. Taigi apie palikimą turėjo būti žinoma ieškovės motinai, kuri turėjo perduoti šią žinią ir ieškovei, jos gyvena viename mieste, artimai bendrauja. Ieškovė ir jos motina į Panevėžį atvykdavo reguliariai, jos turi šiame mieste artimų giminaičių, draugų, pažįstamų, todėl įvertinus palikėjo mirties aplinkybes (dingimas be žinios, paieškos vykdymas), labiau tikėtina, kad informacija apie jo mirtį tiek per kitus asmenis, tiek per masines informavimo priemones galėjo pasiekti ir ieškovę bei liudytoją anksčiau nei 2009 m. rugsėjo mėn. Be to dėl palikimo priėmimo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjama dar viena civilinė byla dėl galimai pažeistų trečiojo asmens T. Z. teisių į palikimą. Taigi buvo atliekami proceso veiksmai, kuriuose dalyvavo giminystės santykiais tiek su palikėju, tiek su ieškove susiję asmenys. Atsakovo paaiškino bei liudytojo V. G. patvirtino apie 2007-04-08 pokalbį su ieškove dėl palikimo po P. K. mirties priėmimo, o nustatyti netikslumai, įvertinus praėjusį laikotarpį (beveik 3 metai), nelaikytini esminiais. Šie parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka vieni kitus bei kitas byloje nustatytas aplinkybes. Tretieji asmenys A. B., L. R. taip pat patvirtino, kad atsakovas per 2007 m. Velykų šventę ruošėsi vykti į susitikimą pas ieškovę ir jos motiną. Vertindamas ieškovės, trečiojo asmens T. Z., liudytojos L. K. parodymus teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovė, tretysis asmuo yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to tretysis asmuo yra pralaimėjęs analogišką bylą atsakovui, liudytoja yra ieškovės motina. Šios aplinkybes leidžia abejoti šių dalyvių parodymų teisingumu. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktos telefoninių skambučių suvestinės besąlygiškai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė iki 2009 m. rugsėjo nebuvo susisiekusi su trečiuoju asmeniu T. Z., nes byloje nėra duomenų, jog ieškovė ar tretysis asmuo naudojosi tik nurodytais numeriais, be to suvestinės pateiktos už sąlyginai trumpą laikotarpį.
Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl nesąžiningo atsakovo ir kitų paveldėtojų elgesio, kaip neįrodytus. Byloje nustatytomis aplinkybėmis atsakovas, kiti paveldėtojai neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ieškovė, kuriai, jų nuomone, žinoma apie palikimą ir kuri neatliko jokių veiksmų dėl jo priėmimo, iš tikrųjų pageidauja jį įgyti. Be to paveldėtojai neturėjo pareigos išsiaiškinti, ar ieškovė iš tikrųjų atsisako palikimo, ar pageidauja jį priimti, specialiai pranešti apie palikimo tvarkymą. Teismo nuomone, pareigos ieškoti kitų nei kreipėsi įpėdinių ir informuoti juos apie paveldėjimo bylos vedimą neturėjo ir tretysis asmuo notarė. Notarė patvirtino, jog apie kitus įpėdinius (ieškovę, tretyjį asmenį) paveldėtojai jai pranešė, jie nebuvo nurodyti pareiškime dėl techninės klaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovei apie palikimo atsiradimą palikimo priėmimo terminu (2007-03-27 – 2007-06-27) ar per protingą laiką jam pasibaigus negalėjo būti nežinoma, ir todėl ji neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas. Tokiu būdu ieškovė negali būti laikoma pretenduojančiu į palikimą asmeniu CK 5.8 str. prasme, ir neturi teisės ginčyti atsakovui išduotų paveldėjimo teisės liudijimų, todėl ir šis reikalavimas atmetamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (T. 2, b.l. 3-8) ieškovė A. K. prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė – apeliantė nurodė, kad jos paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, atitinkantys visas bylos aplinkybes, juos taip pat patvirtina kiti byloje esantys įrodymai - T. Z. paaiškinimai, L. K. parodymai, Paveldėjimo byla Nr. 118/2007m. (su įpėdinių nuoroda 2007-05-15 Pareiškime dėl palikimo priėmimo „Kitų įpėdinių nėra“), civ. byla Nr. 2-2847-755/2008, ikiteisminio tyrimo byla Nr. 50-2-00043-09. Apylinkės teismas dėl nesuprantamų priežasčių padarė išvadą, kad didesnės įrodomosios galios yra atsakovo pusės įrodymai. Tokia pirmos instancijos teismo sprendimo išvada prieštarauja CPK 197 str. 2 d., pagal kurią didesnę įrodomąją galią turi tik dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų jų kompetencijos ribose ir atitinkantys dokumento formos reikalavimus, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais. Teismas, prieštaraudamas įstatymui, didesnę įrodomąją galią suteikė subjektyviems įrodymams- atsakovo, B. ir R. bei liudytojo G. paaiškinimams, todėl toks apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas. Taip pat pirmos instancijos teismas klaidingai vertino tą aplinkybę, kad ieškovė yra teisininkė, todėl žinodama apie senelio P. K. mirtį, būtų laiku kreipusis dėl palikimo priėmimo. Ieškovė gyvena Kaune, todėl nežinojo apie P. K. dingimą ir mirtį, apie kurią buvo skelbiama Panevėžio ir Panevėžio krašto spaudoje ir vietinėje Panevėžio televizijoje. Atsakovas taip pat patvirtino, kad ieškovei apie P. K. mirtį nepranešė ir neskambino, nurodydamas, kad neva skambino ieškovės motinai L. K.. Atsakovas taip pat melagingai nurodė, kad 2007-04-08 (per Velykas) buvo susitikęs su ieškove pas jos senelį P. ir, dalyvaujant liudytojui G., kalbėjo apie palikimo priėmimą. Atsakovas su ieškovės seneliu P. nebendravo ir neturėjo pagrindo lankytis šio namuose. Paskutinį kartą atsakovas pas P. (vienas) lanklėsi 2005 m. vasarą, kai buvo užsukęs trumpam, nes pokalbis buvo šaltas ir kalba nesirišo, o P. su atsakovu iš viso nebendravo. Atsakovo nurodytame susitikime neva dalyvavo ieškovės sutuoktinis A. K., kurį pirmos instancijos teismas turėjo pasiūlyti kviesti liudytoju, bet to nepadarė. Atsakovo teigimu šis susitikimas vyko apie 15-16 val., tačiau ieškovė ir jos motina L. K. paaiškino, kad ieškovė apie 11 val. išvyko su sutuoktiniu pas jo tėvus į Šiaulius, todėl pas P. nurodytu laiku nebuvo. Šias aplinkybes gali patvirtinti sutuoktinio tėvas Č. K.. Ieškovė nurodė, kad liudytojo G. parodymai apie šį susitikimą vertinti kritiškai, nes jis artimas atsakovo draugas.
Aplinkybę, kad ieškovė iki 2009 m. rugsėjo mėn. nebendravo su seserimi gali patvirtinti jos draugė K. D., tai taip pat patvirtina ir pateikta skambučių išklotinė, kuri teismo klaidingai įvertinta kritiškai dėl trumpo laikotarpio. Elektroninių ryšių įstatymo 66 str. 4, 5 d. numato, abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, o skambučių išklotinė teismui buvo pateikta už maksimalų 6 mėn. laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (T. 2, b.l. 16-18) atsakovas A. K. prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad paveldėjimo bylose teismas nėra įpareigotas būti aktyvus, priešingai nei teigia apeliantė. Todėl pasirūpinti įrodymais ir įrodyti savo reikalavimus bei ieškinyje nurodytas aplinkybes buvo ieškovės pareiga. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko parengiamajame teismo posėdyje, į kurį nei ieškovė, nei jos atstovė neatvyko, byla pirmos instancijos teisme buvo nagrinėjama dviejuose teismo posėdžiuose, todėl ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos pateikti visus įrodymus ieškiniui pagrįsti. Ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių (CPK 178 str.), tačiau to ieškovė nepadarė, todėl teismas jos ieškinį ir atmetė.
Teismas visus įrodymus įvertino tinkamai ir padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovei turėjo būti žinoma apie palikėjo mirtį. Teismas įvertino ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kiek terminas buvo praleistas ir kitas teisinės reikšmės turinčias aplinkybes, dėl kurių ieškovė laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Ieškovės vienintelė nurodyta aplinkybė dėl termino praleidimo -nežinojimas apie palikėjo mirtį, negalėjo būti pripažįstamas svarbia priežastimi, dėl kurios ieškovė praleido terminą palikimui priimti. Ieškovė nepalaikė jokių ryšių ne tik su savo senelio palikėjo P. K. gimine, bet ir su savo seserimi T. Z., nedalyvavo nei savo tėvo, nei senelio, ginčijamo turto palikėjo, laidotuvėse. Toks ieškovės elgesys dėl neva nežinojo apie ginčijamo turto palikėjo mirtį, negali būti laikomas atidžių, rūpestingu ir sąžiningu. Ieškovė terminą palikimui priimti praleido daugiau kaip du metus. Per šį laiką taip pat numirė ieškovės senelė M. K., į kurios palikimą ieškovė pretenzijų nepareiškė. Dėl nežinojimo palikimo priėmimo klausimas negali tęstis neribotą laiką, o atsakovas neturėjo pareigos tiesiogiai ieškovę informuoti apie palikimo atsiradimą, ką visiškai pagrįstai konstatavo pirmos instancijos teismas.
Šalies argumentai
Apeliantė prašo teismo išreikalauti ir prie bylos prijungti naujus įrodymus ir apklausti naujus jos liudytojus. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmos instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė, būdama teisininke ir naudodamasi advokatės pagalba, turėjo visas galimybes pateikti visus reikalingus įrodymus pirmos instancijos teisme, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju apeliantė prašė teismo pratęsti terminą palikimui priimti, nes terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d.). Palikėja nurodė ir teisme įrodinėjo vieną termino palikimui priimti praleidimo priežastį – ji nežinojo apie palikėjo, senelio P. K. mirtį ((duomenys neskelbtini)) ir kartu palikimo atsiradimą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė įgis teisę ginčyti atsakovui išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, tik jei įrodys, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir jos praleistas terminas bus atnaujintas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-10-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-441/2009).
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, tenkino ieškovės prašymus ir papildomai apklausė ieškovės – apeliantės prašomus apklausti liudytojus: sutuoktinį A. K., sutuoktinio tėvą Č. K. ir apeliantės draugę K. D.. Ieškovė teisme nebeteikė prašymo prijungti prie bylos Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėtą civ. bylą Nr.2-2847-755/2008 ir iš Panevėžio m. apylinkės prokuratūros išreikalauti ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 50-2-00043-09 medžiagą. Liudytojas ieškovės sutuoktinis A. K. paliudijo, kad 2007 m. per Velykas atsakovas pas ieškovės senelį K. P. nebuvo atvykęs, ir atsakovo nurodyto susitikimo nebuvo. Liudytas A. K. ir Č. K. (ieškovės sutuoktinio tėvas) nurodė, kad ieškovės šeimoje egzistuoja tradicija per Velykas iki pietų aplankyti ieškovės giminaičius Panevėžyje, o po pietų apie 12 val. ieškovė su šeima vyksta pas sutuoktinio tėvus į Šiaulius, po to apie 14 val. važiuoja lankyti močiutės į kaimą, esantį už Šiaulių miesto, ši tradicija nebuvo sulaužyta ir per 2007metų Velykas. Liudytoja K. D. paliudijo, kad su ieškove jos yra geros draugės, jai apie jos senelio P. K. mirtį ieškovė papasakojo 2009 m. rugsėjį, kai ieškovei apie tai pranešė jos sesuo T. Z.. Žino, kad ieškovė sus seserimi nebendravo.
Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pateiktus įrodymus, nustatė, jog 2007-02-08 policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusio be žinios P. K. (T. 1, b.l. 108), apie dingusiojo paiešką buvo paskelbta Panevėžio spaudoje ir televizijoje, (duomenys neskelbtini) P. K. rastas negyvas, apie tai taip pat pranešta spaudoje (T. 1, b.l. 116-118). Terminas palikimui po P. K. mirties priimti ieškovei prasidėjo (duomenys neskelbtini) baigėsi 2007-06-27, ieškovė ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažino negaliojančiais ir termino palikimui priimti pratęsimo pateikė 2009-09-24, t.y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo termino pabaigos. Teismas laiko, kad byloje nelaikytina nustatyta aplinkybe, jog atsakovas A. K. kartu su liudytoju V. G. 2007-04-08 buvo pas ieškovės senelį K. P. ir kalbėjosi su ieškove apie palikimo priėmimo terminą. Šias atsakovo ir liudytojo V. G. nurodytas aplinkybes paneigia apeliacinės instancijos teismo apklaustų liudytojų apeliantės sutuoktinio A. K. ir sutuoktinio tėvo Č. K. parodymai, taip pat pačios ieškovės – apeliantės paaiškinimai. Esant byloje pateiktiems priešingiems ir prieštaringiems šalių paaiškinimams ir liudytojų parodymams, minėta aplinkybė laikytina byloje neįrodyta (CPK 176 str. 1 d.). Byloje taip pat nenustatyta aplinkybė, kad ieškovė A. K. iki 2009 m. rugsėjo mėn. bendravo su seserimi iš tėvo antros santuokos T. Z.. Tačiau kitų byloje esančių įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė – ieškovė neįrodė aplinkybės, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.
Ieškovė A. K. nurodė, kad apie palikėjo senelio P. K. mirtį ir kartu palikimo atsiradimą sužinojo tik 2009-09-01, kai jai paskambino sesuo T. Z., su kuria ji iki tol niekada nebendravo. Vertindamas šią ieškovės nurodytą aplinkybę, tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertino palikėjo P. K. mirties aplinkybes, kurios nelaikytinos įprastomis: 2007-02-08 policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2007-01-18 dieną dingusio be žinios P. K. (T. 1, b.l. 108), apie dingusiojo paiešką buvo paskelbta Panevėžio spaudoje ir televizijoje. (duomenys neskelbtini) P. K. buvo rastas negyvas, apie tai taip pat buvo pranešta spaudoje. Taigi apie palikėjo dingimą ir jo mirtį buvo žinoma platesniam žmonių ratui nei įprasta, be to pati ieškovė A. K. patvirtino, kad turi giminaičių Panevėžio mieste- senelį(motinos tėvą), pas kuriuos lankosi per šventes, jos motina liudytoja L. K. patvirtino, kad taip pat lankosi pas giminaičius Panevėžyje vieną – du kartus per mėnesį. Todėl laikytina nepagrįsta ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji apie palikėjo dingimą ir mirtį negalėjo žinoti dėl to, kad ji gyvena Kaune. Be to liudytoja L. K., kuri yra ieškovės motina, palaikė santykius su atsakovu A. K. (turto paveldėtoju), todėl tikėtina, kad jis pranešė apie ieškovės senelio, liudytojos buvusio vyro dingimą be žinios ir jo mirusio kūno radimą. Teismas civilinėse bylose vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, kurio pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad labiau tikėtina, jog ieškovei palikimo priėmimo terminu (2007-03-27 – 2007-06-27) negalėjo būti nežinoma apie palikėjo mirtį, o tuo pačiu ir apie palikimo atsiradimą.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad net jeigu įpėdinis apie paveldėjimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 str. 1 d. teismas gali jį pratęsti tik tuo atveju, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-10-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-441/2009; 2009-04-03 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-134/2009). Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, ieškovės elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė yra teisininkė, kuriai žinomos palikimo priėmimą reglamentuojančios normos, ji terminą praleido daugiau kaip 2 metus (terminas baigėsi 2007-06-27, ieškinys pateiktas teismui 2009-09-24), kiti palikėjai ar notarė neturėjo įstatyme numatytos pareigos informuoti ieškovės apie palikimo atsiradimą ir palikėjo mirtį, o pati palikėja šiomis aplinkybėmis nesidomėjo ir su palikėju (seneliu) bei jo gimine, kaip pati nurodė, nebendravo. Vertinant pačios ieškovės elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-01-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-258/2007). Ieškovė nepalaikė jokių ryšių su seneliu palikėju P. K. ir jo gimine, palikėjas mirties momentu buvo senyvo amžiaus (75 metai), tačiau ieškovė juo iki mirties nesirūpino, neteikė išlaikymo (CK 3.237 str. 1 d.), nesidomėjo jo sveikata, gyvenimo sąlygomis ir su juo nebendravo. Ieškovė palikėjo mirties momentu buvo pilnametė (26 metai) ir turėjo visas galimybes ir sąlygas domėtis palikėjo gyvenimu ir su juo bendrauti, todėl toks ieškovės elgesys, lėmęs neva nežinojimą apie palikėjo mirtį ir palikimo atsiradijmą, vertinant jį individualiai ieškovės atžvilgiu, negali būti laikomas atidžiu, sąžiningu bei rūpestingu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis. Pareiga įrodyti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tenka ieškovei, kuri prašė teismo šį terminą pratęsti (CPK 178 str., CK 5.57 str. 1 d.), tačiau ieškovės šios aplinkybės neįrodė.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nurodytais motyvais, kad pirmos instancijos teismas neteisingai padarė išvadą, kad bylos kontekste yra pagrįsta suteikti didesnę įrodomąją galią būtent atsakovo, trečiųjų asmenų A. B. ir L. R. paaiškinimas ir liudytojo V. G. parodymams. Pagal CPK 197 str. 2 d. didesnę įrodomąją galią turi tik oficialūs rašytiniai įrodymai, kuriais laikomi dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. Taigi atsakovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai negali būti laikomi didesnės įrodomosios galios įrodymais. Vertinant, pirmos instancijos teismo neteisingai pavartotą didesnės vertės įrodymų sąvoką viso teismo sprendimo kontekste, o ne izoliuotai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas padarė aiškią apsirikimo klaidą. Teismas šiuo atveju vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu ir konstatavo, kad labiau tikėtinomis yra atsakovo, trečiųjų asmenų A. B. ir L. R. bei liudytojo V. G. nurodytos aplinkybės, kurias vadovaujantis CPK176 str. 1 d.,177 str. 1 d., 185 str., teismas laikė įrodytomis.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jį apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Atmetus ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimo, atitinkamai iš ieškovės priteistinos atsakovo A. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.), t.y. atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Atsakovas pateikė 2010-06-28 kvitą Serija LAT Nr. 505387, kuriame nurodytos advokato atstovavimo išlaidos sudaro 1210 Lt. Toks advokato atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas (atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas ir atstovavimas teismo posėdyje), negali būti laikomas pagrįstu ir protingu. Vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. bei Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, teismas mažina priteistinas atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas ir priteisia atsakovo naudai iš ieškovės 600 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti iš A. K.., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš A. K.., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,05 Lt (penkiolika litų 5 centus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą