Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolanta Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. K. (S. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Š. K. (S. K.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 24S149386 (toliau – Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimu buvo nuspręsta panaikinti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymu ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Nesutiko su tokiu Sprendimu, kadangi jis pagal darbo sutartį buvo įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kurio mėnesinis atlyginimas – (duomenys neskelbtini) Eur. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) minėtai bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Teigė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, tačiau bankrutuojančioje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita ir ne visi duomenys apie mokamus atlyginimus buvo laiku pateikiami. Tad ne dėl jo kaltės Migracijos departamentas nematė tikslių duomenų apie jam mokamą darbo užmokestį. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamento Sprendime teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, yra neteisingas. Pabrėžė, kad jis nedalyvavo jo atžvilgiu atliekamame tyrime, nes tuo metu buvo komandiruotėje Vokietijoje, todėl negalėjo pateikti visų turimų įrodymų.

Mano, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas turi būti panaikintas, nes neatitinka faktinių aplinkybių. Paaiškino, kad jis yra Uzbekistano pilietis, profesionaliai dirbantis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, todėl ketindamas dirbti Lietuvoje surado darbdavį, kuris sudarė su juo darbo sutartį, ir tuo pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pažymėjo, kadangi Lietuvos įstatymai leidžia užsieniečiui keisti darbdavį, tai jis sudarė darbo sutartį su kita bendrove, pagal kurią jis toliau dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir jo mėnesinis darbo užmokestis sudarė (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento Sprendime nurodytas faktas, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra niekuo nepagrįstas. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, jog pareiškėjui bus mokamas (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestis. Tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad jam už 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. spalio mėn. – (duomenys neskelbtini) Eur, nuo 2023 m. lapkričio mėn. darbo užmokestis nemokamas, t. y. nuo 2024 m. vasario mėn. duomenys apie mokamą darbo užmokestį nepateikti. Todėl darytina išvada, kad darbo užmokestis ir toliau nemokamas, t. y. pareiškėjas bendrovėje nedirba. Pažymėjo, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, sudarantis 1 789 Eur. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y. kad nuo 2023 m. lapkričio mėn. darbo užmokestis visai nemokamas ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna, konstatuota, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė ginčijamą Sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsakovo nuomone, yra suformuota aiški teismų praktika, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko minimalios mėnesinės algos dydžio). Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių ĮUTP nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pastebėjo, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Mano, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 24S149386, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra Uzbekistano pilietis, ketindamas dirbti pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tarpininkavimo raštas darbdaviui arba darbo funkcijai pakeisti Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023 m. liepos 25 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį Nr. (duomenys neskelbtini) ĮUTP 44 straipsnio 6 dalies pagrindu. Tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo bendrovė įsipareigoto darbo sutarties laikotarpiu mokėti darbo užmokestį, kurio dydis yra (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – gaunamas darbo užmokestis.

Tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), ekonominės veiklos rūšis (rūšys), pagal kurią (kurias) užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – krovininis kelių transportas (4941), numatant mokėti (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinį darbo užmokestį. Įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Taip pat įsipareigojama, jog už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, jog pareiškėjui, įdarbintam UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. už 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. spalio mėn. – (duomenys neskelbtini) Eur, nuo 2023 m. lapkričio mėn. darbo užmokestis nemokamas, t. y. nuo 2024 m. vasario mėn. duomenys apie mokamą darbo užmokestį nepateikti. Todėl padaryta išvada, kad asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba.

2024 m. birželio 19 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 24S149386 panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu, t. y. vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 14 punktais. Sprendimo motyvuose nurodoma, jog, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad asmuo už 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. spalio mėn. – (duomenys neskelbtini) Eur, nuo 2023 m. lapkričio mėn. darbo užmokestis nemokamas, t. y. nuo 2024 m. vasario mėn. duomenys apie mokamą darbo užmokestį nepateikti. Todėl padaryta išvada, kad asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba. Sprendime pažymėta, kad, asmeniui teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame tarpininkavimo rašte dėl darbdavio ar darbo funkcijos pakeitimo Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Atsižvelgiant į tai, kad asmens darbdavio pateiktame tarpininkavimo rašte dėl darbdavio ar darbo funkcijos pakeitimo buvo nurodyta, kad asmeniui bus mokamas (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui sulygtas darbo užmokestis išmokėtas tik kartą, o nuo 2023 m. lapkričio mėn. darbo užmokestis visai nemokamas, konstatuota, kad asmuo, teikdamas prašymą, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir jis neatitinka ĮUTP nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nes jam nemokamas numatytas darbo užmokestis. Asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, sudarantis (duomenys neskelbtini) Eur. Sprendime pažymėta, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. Al-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas 2023 m. – 840 Eur, 2023 m. – 924 Eur. Kadangi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, asmeniui nuo 2023 m. lapkričio mėn. darbo užmokestis visai nemokamas ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), Migracijos departamentas konstatavo, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Sprendime, vertinant individualią pareiškėjo situaciją, nustatyta, kad jam anksčiau buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas padarė išvadą, jog asmuo turi trumpalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje ir jie sąlygoti išimtinai tik darbo santykiais. Nenustatyta, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. ĮUTP 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas); jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu (14 punktas).

ĮUTP (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai. ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal ĮUTP 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

ĮUTP 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui, – bent vieneriems metams.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktyje nurodyta, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, – 1 minimali mėnesinė alga.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis ĮUTP įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, kaip pirmiau minėta, ĮUTP 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Išimtys ĮUTP, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Atsakovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjui nuo 2023 m. lapkričio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio visai nemokėjo, nors tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) minėta bendrovė buvo įvardyta kaip pareiškėjo darbdavys, mokėsiantis jam tarpininkavimo rašte nurodytą mėnesinį darbo užmokestį, kuris, anot pareiškėjo, yra jo pragyvenimo lėšos.

Nors pareiškėjas skunde teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita ir ne visi duomenys apie mokamus atlyginimus buvo laiku pateikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl ne dėl jo kaltės Migracijos departamentas nematė tikslių duomenų apie jam mokamą darbo užmokestį, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas privalėjo vadovautis oficialiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis ir neprivalėjo aiškintis, ar darbdavys pateikė visus ar ne visus duomenis apie pareiškėjui išmokėtą darbo užmokestį.

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl galimybės nesuteikimo dalyvauti jo atžvilgiu atliekamame tyrime nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą administracinį Sprendimą, kadangi užsienietis, teikdamas prašymą Migracijos departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (pvz., leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Teismas pažymi, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų ar įrodymų pateikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024).

Taigi, iš įvardytų duomenų akivaizdu, kad atsakovas Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo pateikti duomenys siekiant gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės, taip pat pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, bei neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu. Todėl teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas Sprendimas (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 14 punktai, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka ĮUTP reikalavimus. „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus ĮUTP keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti ĮUTP numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, tad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjas neturi teisės į patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Š. K. (S. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.