- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- e2S-1476-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05060-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“
- Kreditorius
- Baltarusijos Vitebsko srities komunalinė unitarinė vandens tiekimo-kanalizacijos ūkio įmonė „Vitebskoblvodokanal“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9453-994/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis R. K. ir išieškotoja Baltarusijos Vitebsko srities komunalinė unitarinė vandens tiekimo-kanalizacijos ūkio įmonė „Vitebskoblvodokanal“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Arginta“ skundu dėl antstolio veiksmų prašė: 1) panaikinti antstolio 2022 m. vasario 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-55-3222, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-55-3224 ir Turto arešto aktą Nr. S-22-55-3228; 2) įpareigoti antstolį nedelsiant užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0055/22/00147 CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu; 3) įpareigoti antstolį sugrąžinti UAB „Arginta“ vykdomojoje byloje Nr. 0055/22/00147 pagal 2022 m. vasario 21 d. nurodymą Nr. S-22-55-3224 priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
2. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai uždrausti antstoliui sumokėti išieškotojai Baltarusijos Vitebsko srities komunalinei unitarinei vandens tiekimo-kanalizacijos ūkio įmonei „Vitebskoblvodokanal“ vykdomojoje byloje Nr. 0055/22/00147 pagal 2022 m. vasario 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-55-3224 nurašytas 161 499,12 Eur lėšas, esančias antstolio depozitinėje sąskaitoje, iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodo, kad skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas. Antstoliui pagal priimtą patvarkymą sumokėjus išieškotojai nurašytas pinigines lėšas, o teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, teismo sprendimas būtų neįvykdomas ir pareiškėja patirtų neatitaisomą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Arginta“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių pareiškėjos teisę teikti skundą dėl antstolio veiksmų. Skundo dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, skunde išdėstytos faktinės aplinkybės, kurioms pagrįsti pateikti įrodymai. Akivaizdus pareiškėjos skundo reikalavimų nepagrįstumo faktas nenustatytas, pareiškėja pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja neįrodė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
5. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0055/22/00147 pagal antstolio 2022 m. vasario 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-55-3224 nuo pareiškėjos sąskaitų nurašyta 167 963,75 Eur pinigų suma, kuri yra antstolio depozitinėje sąskaitoje. Pareiškėja dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, kuria buvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimas, padavė kasacinį skundą, kuris yra priimtas (civilinė byla Nr. 3K-3-255-XX/2022). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0055/22/00147.
6. Pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį, sustabdžius vykdomąją bylą, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Sustabdžius vykdomąją bylą, antstolis negali atlikti jokių priverstinio vykdymo veiksmų, tame tarpe ir sumokėti išieškotojai antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Byloje nėra pateikta priešingų duomenų. Tokiu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas netenka prasmės ir nelieka būtinybės taikyti pareiškėjos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėjos prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas, įvertinus aplinkybę, kad byla yra sustabdyta, būtų perteklinė. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja UAB „Arginta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinai uždrausti antstoliui sumokėti išieškotojai vykdomojoje byloje Nr. 0055/22/00147 pagal 2022 m. vasario 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-55-3224 nurašytas 161 499,12 Eur lėšas, esančias antstolio depozitinėje sąskaitoje, iki įsiteisės teismo nutartis byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų perteklinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas užtikrino pareiškėjos reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti kasacinio teismo sprendimu, įvykdymą. Kasacinio teismo nagrinėjami pareiškėjos reikalavimai ir nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai nėra tapatūs, skiriasi jų pagrindai ir dalykas, todėl kasacinio teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ne skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimus, kuriuos sprendžia Vilniaus miesto apylinkės teismas, o kitokius pareiškėjos reikalavimus, kurios vertina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
7.2. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atmetus pareiškėjos kasacinį skundą ir panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja atsidurtų tokioje padėtyje, kad teismo sprendimas pagal nagrinėjamoje byloje pareikštą jos skundą dėl antstolio veiksmų nebūtų niekaip užtikrintas. Tuo tarpu pats teismas pripažįsta, kad netaikius pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Tai reiškia, kad pareiškėjai palankus teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje byloje nėra užtikrintas.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo, išieškotoja Baltarusijos Vitebsko srities komunalinė unitarinė vandens tiekimo-kanalizacijos įmonė „Vitebskoblvodokanal“, pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones reali priežastis yra paslėptas materialinis ginčas, kuriam Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos dėl skolininkės ir išieškotojos sudaryto arbitražinio susitarimo. Materialinis ginčas nėra ir negali būti nagrinėjamas antstolio veiksmų kontrolės procese pagal CPK 510 straipsnį. Prisidengdama ginču dėl antstolio veiksmų, pareiškėja procesines teises naudoja priešingai jų paskirčiai ir siekia susikurti padėtį, kurioje nepagrįstai įgytų pranašumą prieš išieškotoją kitose bylose, papildomai apribojant išieškotojos teises.
8.2. Kasacinis teismas jau yra išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei jį patenkinęs. Viso bylos nagrinėjimo metu antstolis nėra išieškotojai pervedęs jokios dalies iš 161 499,12 Eur sumos, dėl kurios prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.3. Pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra prima facie nepagrįstas. Teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjos 2022 m. vasario 23 d. skundas yra prima facie nepagrįstas ir pareiškėja su šia išvada sutiko, nes neskundė teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties. Tą pačią aplinkybę konstatavo ir teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartyje. Taikant CPK 145 straipsnio 1 dalyje 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, galioja žymiai aukštesnis prima facie standartas, tai yra šios laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, jeigu reikalavimas, kurį prašoma užtikrinti, yra atmestas net ir neįsiteisėjusiu sprendimu.
8.4. Pareiškėja neįrodė, kad nagrinėjamoje byloje gali kilti grėsmė galutinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui, kai tokią grėsmę jau pašalino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi kasacinėje byloje. Pačios pareiškėjos aktyvūs veiksmai patvirtina, kad grėsmės galutinio teismo sprendimo įvykdymui byloje nėra ir negali būti. Tą pagrindžia pačios pareiškėjos laisva valia 2022 m. balandžio 5 d. savanoriškai sumokėta antstoliui visa 161 499,12 Eur suma. Tokie veiksmai reiškia skolininkės sutikimą, kad grėsmė pareiškėjos reikalavimų patenkinimo įvykdymui byloje dėl antstolio veiksmų nekyla dėl 2022 m. kovo 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
8.5. Atskiruoju skundu siekiama prašymo, nesusijusio su nagrinėjama byla, tenkinimo. Kasaciniame teisme yra nagrinėjama byla dėl egzekvatūros procedūros bei Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir nėra susijusi su antstolio veiksmais, dėl kurių skolininkė kelia ginčą pagal CPK 510 straipsnį. Tačiau atskirąjį skundą skolininkė grindžia vieninteliu pagrindu – kasacine byla. Taigi skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra susiję.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas taikomas tik išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).
13. Nagrinėjamoje byloje tarp pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų pareikštų reikalavimų yra ir prašymas panaikinti antstolio 2022 m. vasario 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-55-3224 ir įpareigoti antstolį sugrąžinti UAB „Arginta“ vykdomojoje byloje Nr. 0055/22/00147 pagal 2022 m. vasario 21 d. nurodymą Nr. S-22-55-3224 priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Minėtu nurodymu buvo nurašytos 167 963,75 Eur pareiškėjos lėšos. Dėl pareiškėja nagrinėjamoje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai uždrausti anstoliui sumokėti išieškotojai pagal 2022 m. vasario 21 d. nurodymą nurašytas 167 963,75 Eur pareiškėjos lėšas, esančias anstolio depozitinėje sąskaitoje.
14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra prima facie pagrįstas. Išieškotojos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-8638-1077/2022, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šis pagrindas taip pat nebuvo konstatuotas. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1477-803/2022 panaikino pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo išnagrinėtas iš esmės, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi pripažintina, kad pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų preliminarus pagrįstumas nėra paneigtas.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis tik vienintele aplinkybe, kad kasacinis teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi jau yra sustabdęs išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0055/22/00147, todėl pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje būtų perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 3K-3-255-XX/2022 pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis buvo užtikrinti pareiškėjos reikalavimai, susiję su skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties teisėtumo. Tuo tarpu, kasaciniam teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus galimai nepalankų pareiškėjai sprendimą bei panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pareiktų reikalavimų įvykdymas liks neužtikrintas. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti galimą grėsmę pareiškėjos interesams dėl skundžiamų antstolio veiksmų.
16. Pagal CPK 178 straipsnį pareiškėja turi įrodyti aplinkybes, jog antstolio vykdymo veiksmai kelia grėsmę jos interesams. CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ekonomiškumo principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas taip pat glaudžiai siejasi su proporcingumo principu, kuris reiškia, jog teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
17. Nagrinėjamoje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis gali pervesti išieškotojai iš pareiškėjos nurašytą gana didelę 167 963,75 Eur sumą. Tokio dydžio sumos išieškojimas akivaizdžiai suvaržytų pareiškėjos turtines teises, be to, jai palankios teismo nutarties atveju pervesto piniginės sumos susigrąžinimas būtų itin apsunkintas, atsižvelgiant į tai, kad išieškotoja yra užsienio įmonė. Tuo tarpu išieškotoja, jeigu būtų priimtas pareiškėjai nepalankus teismo sprendimas, galėtų reikalauti toliau antstolio tęsti vykdymo veiksmus ir gauti iš pareiškėjos išieškotiną 167 963,75 Eur sumą. Pažymėtina, kad nurodyta suma jau yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, todėl nėra duomenų, jog vykdymo procesas gali užtrukti nepagrįstai ilgai ir vėlesnis 167 963,75 Eur sumos pervedimas gali padaryti žalos išieškotojos turtiniams interesams. Pripažintina, jog pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nė vienai iš šalių nesuteikia nepagrįsto pranašumo ir nevaržo vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nevertino galimų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmių išieškotojai, netinkamai įvertino galimą grėsmę pareiškėjai galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinat ir uždraudžiant iki pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo antstoliui sumokėti išieškotojai priverstinai nurašytas 161 499,12 Eur pareiškėjos lėšas, esančias antstolio depozitinėje sąskaitoje (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo uždrausti antstoliui R. K. vykdomojoje byloje Nr. 0055/22/00147 sumokėti išieškotojai Baltarusijos Vitebsko srities komunalinei unitarinei vandens tiekimo-kanalizacijos ūkio įmonei „Vitebskoblvodokanal“ pagal 2022 m. vasario 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-55-3224 nurašytas 161 499,12 Eur pareiškėjos lėšas, esančias antstolio depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartį išsiųsti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Arginta“, išieškotojai Baltarusijos Vitebsko srities komunalinei unitarinei vandens tiekimo-kanalizacijos ūkio įmonei „Vitebskoblvodokanal“ ir anstoliui R. K..
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.