Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-11 · Civilinė byla Nr. e2-34004-433/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
e2-34004-433/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27707-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
O. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-34004-433/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27707-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.3.; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei O. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ (toliau taip pat ir – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei O. K. (toliau taip pat ir – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 227,66 Eur skolą, 171,80 Eur palūkanas, 41,21 Eur delspinigius, 30,92 Eur palūkanų delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (227,66 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2019 m. spalio 4 d. (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad AB „Swedbank“ bankas ir atsakovė 2007 m. lapkričio 9 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas sutartyje nurodyto dydžio kreditas (800,00 Lt (231,70 Eur)), o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas, su 15 proc. metine palūkanų norma, AB „Swedbank“ bankui. Už mokėjimo terminų praleidimą atsakovė įsipareigojo mokėti bankui 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Bylos duomenimis atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl AB „Swedbank“ bankas 2009 m. spalio 29 d. kreipėsi į atsakovę įspėjimu dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo, ragindamas padengti susidariusį įsiskolinimą iki 2009 m. lapkričio 17 d. Atsakovė su AB „Swedbank“ banku neatsiskaitė, todėl 2009 m. lapkričio 18 d. sutartis su atsakove buvo nutraukta, o AB „Swedbank“ bankas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovė liko skolinga kreditoriui AB „Swedbank“ bankui ir byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai).

Nustatyta, kad pirminis kreditorius AB „Swedbank“ bankas ir ieškovė 2009 m. gegužės 21 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisės į atsakovę dėl negrąžinto kredito pagal minėtą kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Pažymėtina tai, kad teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Be to, byloje esantis UAB „Gelvora“ 2009 m. gruodžio 2 d. atsakovei adresuotas raštas patvirtina, kad atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovei UAB ,,Gelvora“ buvo informuota, todėl laikytina, kad ieškovė tinkamai perėmė reikalavimo teises į atsakovę iš pradinio kreditoriaus AB ,,Swedbank“ banko ir turi reikalavimo teisę šioje byloje.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga 227,66 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovei priteistina 227,66 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 171,80 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (15 procentų dydžio sutartinės palūkanos už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d.).

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovės su AB „Swedbank“ banku sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 15 proc. dydžio metines palūkanas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 15 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (227,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki visiško prievolės įvykdymo.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Nagrinėjamu atveju pagal sutarties specialiosios dalies nuostatas atsakovė, praleidusi mėnesio įmokos mokėjimo kredito pabaigos datos ar kitus sutartyje numatytus terminus, privalo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė turi mokėti 41,21 Eur delspinigių (už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d.) bei 30,92 Eur palūkanų delspinigių (už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 41,21 Eur delspinigių ir 30,92 Eur palūkanų delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (471,59 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai: 227,66 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų ir 66 ct) skolą, 171,80 Eur (vieno šimto septyniasdešimt vieno euro ir 80 ct) palūkanas, 41,21 Eur (keturiasdešimt vieno euro ir 21 ct) delspinigius, 30,92 Eur (trisdešimties eurų ir 92 ct) palūkanų delspinigius, 15 (penkiolikos) procentų dydžio palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (227,66 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (471,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur ( penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas