- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-230-430/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- V. Š., J. Š.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Promano Lit“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. Š. ir J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-35321-599/2018 pagal ieškovų V. Š. ir J. Š. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Promano Lit“ (toliau – UAB „Promano Lit“) dėl patirtų išlaidų, šalinant nekilnojamojo daikto trūkumus, priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ober Haus“ (toliau – UAB „Ober Haus“), E. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų V. Š. ir J. Š. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Promano Lit“ dėl patirtų išlaidų, šalinant nekilnojamojo daikto trūkumus, priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas, ieškovams ir jų atstovui neatvykus į paskirtą teismo posėdį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi palikdamas ieškinį nenagrinėtą nurodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. 10.30 val. buvo paskirtas teismo posėdis. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovų ir trečiųjų asmenų atstovams buvo pranešta tinkamai, įteikus teismo šaukimus per EPP sistemą, tačiau nei ieškovai, nei tretieji asmenys, nei ieškovų ir/arba trečiųjų asmenų atstovai į paskirtą teismo posėdį neatvyko.
2. Teismas pažymėjo, kad ieškovų atstovas buvo prisijungęs prie EPP paskyros jau po teismo šaukimų išsiuntimo, tačiau teismui nenurodė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, iki teismo posėdžio pradžios neinformavo apie neatvykimą, nepateikė prašymų. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovų atstovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, neprašė priimti sprendimo už akių, dėl to teismas ieškinį paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-35321-599/2018, prašydami panaikinti nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
4. Ieškovų atstovas nurodė, kad 2012 m. gruodžio 4 d. (tikėtina skunde padaryta techninė klaida datoje) per EPP sistemą pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes paskirto teismo posėdžio data sutapo su ieškovo atstovo iš anksto suplanuotomis atostogomis (2018 m. spalio 20 d. buvo nupirkti lėktuvo bilietai) į užsienį. Dėl nežinomų EPP sistemos klaidų, ieškovo atstovo prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo teismo nepasiekė ir teismas nebuvo informuotas. Dėl šių priežasčių, ieškovų atstovas prašo apeliacinės instancijos teismo pripažinti, kad jo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys buvo svarbios ir ieškovų atstovas informavo teismą, nors toks prašymas teismo ir nepasiekė.
5. Apeliantas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai nepiktnaudžiavo ir nuolat aktyviai dalyvavo procese (t. y. teikė patikslintą ieškinį, dubliką, šį atskirąjį skundą), dėl to negalima laikyti, jog ieškovai sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, ar kad yra nebesuinteresuoti tolesne bylos eiga.
6. Apeliantas akcentavo, kad byloje buvo atlikti visi parengiamieji veiksmai, šalys ir tretieji asmenys buvo išdėstę savo pozicijas procesiniuose dokumentuose ir pateikę visus įrodymus, dėl to panaikinus skundžiamą teismo nutartį ir baigus nagrinėti bylą iš esmės, bus pasiekti proceso koncentruotumo tikslai, nes ieškovams nereikės iš naujo teikti ieškinio ir iš naujo atlikti pasirengimo nagrinėti bylą procesinius veiksmus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepime į skundą nesutiko su ieškovų atskiruoju skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors apeliantų atstovas ir nurodo, kad 2018 m. gruodžio 4 d. per EPP sistemą teikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad toks prašymas teismui buvo pateiktas. Pažymėjo, kad teikiant dokumentus per EPP sistemą, atitinkamo asmens paskyroje atsiranda užrašas žaliomis raidėmis apie sėkmingą dokumento išsiuntimą, pats dokumentas rodomas skiltyje „išsiųsti dokumentai“ ir atitinkamos bylos elektroninėje kortelėje. Dėl to apeliantų atstovas, būdamas profesionaliu teisininku, galėjo ir privalėjo patikrinti, ar jo išsiųstas prašymas yra matomas tiek išsiųstų dokumentų skiltyje, tiek atitinkamoje byloje, taip pat ar teismas jį priėmė ir sprendė. Atsakovo vertinimu, iš minėtų duomenų matyti, jog apeliantų atstovas prašymo tolesniu likimu visiškai nesidomėjo, dėl to turi būti laikomas nepagrįstu atskirojo skundo teiginys, kad ieškovų prašymas atidėti teismo posėdį nepasiekė dėl teismo EPP sistemos klaidų, o ne dėl paties apeliantų atstovo neveikimo. Nagrinėjamu atveju nėra jokių svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių.
8. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti ir apeliantų ankstesnį procesinį elgesį ir jo įtaką susidariusiai situacijai. Apeliantų atstovas pateikė teismui paskutinį procesinį dokumentą (patikslintą ieškinį) 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. tuomet, kai jau žinojo tikslų savo atostogų laiką (kaip nurodyta atskirajame skunde, lėktuvo bilietas buvo įsigytas 2018 m. spalio 20 d.) ir kadangi byloje iki patikslinto ieškinio jau buvo pateikti visi paruošiamieji procesiniai dokumentai (dublikai ir triplikai), buvo aišku, jog pateikus patikslintą ieškinį, nustačius 14 dienų terminą atsiliepimams į jį pateikti ir šiuos atsiliepimus gavus, teismas skirs teismo posėdyje byloje. Taigi, apeliantų atstovas turėjo galimybę jau patikslintame ieškinyje nurodyti datas, kuriomis jis prašo neskirti teismo posėdžio, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu prisiėmė riziką, kad teismo posėdžio data sutaps su jo planuojamų atostogų laikotarpiu. Be to, apeliantų atstovas nepažymėjo savo atostogų laiko Lietuvos Advokatūros puslapyje esančiame advokato užimtumo kalendoriuje. Taip pat į paskirtą teismo posėdį neatvyko ne tik ieškovų atstovas, bet ir ieškovai ir jų neatvykimo priežastys nežinomos. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovo nuomone, apeliantų atstovas ir ieškovai į 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, o jų procesinis elgesys negali būti pripažintas tinkamu.
9. Atsakovo manymu, panaikinus nutartį nebus pasiekti koncentruotumo principo tikslai, nes koncentruotumo principo taikymas negali pateisinti netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis ir nerūpestingumą bylinėjantis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-35321-599/2018, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl ieškovų ir jų atstovo neatvykimo į teismo posėdį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
14. Apeliantai pateikė papildomus įrodymus – 2018 m. gruodžio 4 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo lydraščio kopiją, elektroniniu paštu gautus skrydžio bilietus (kuriuos pateikė su atskiruoju skundu) ir Nacionalinės teismų administracijos 2019 m. sausio 23 d. raštą Nr. 4R-103-(1.13) dėl informacijos apie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo e.teismas.lt veikimą 2018 m. gruodžio 4 d. (kurį pateikė atskiru pranešimu tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui). Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Atsižvelgiant į tai, kad pateikti nauji įrodymai padeda atskleisti atskirajame skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus naujus duomenis apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
15. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su ieškovo pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso - rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį ir kt. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus.
16. Bylos duomenys patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-35321-599/2018 teismo posėdis pirmosios instancijos teisme buvo paskirtas 2018 m. gruodžio 13 d. 10.30 val. Apie teismo posėdį ieškovai ir jų atstovas buvo tinkamai informuoti, tačiau į teismo posėdį ieškovai ir jų atstovas neatvyko ir byloje iki teismo posėdžio pradžios negautas jų prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Nors ieškovų atstovas atskirajame skunde teigė (ir pateikė 2018 m. gruodžio 4 d. lydraščio kopiją), kad teikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo per EPP sistemą ir dėl nežinomų priežasčių prašymas byloje nebuvo gautas, tačiau nepateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina šias aplinkybes kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Pateiktas apelianto įrodymas – Nacionalinės teismų administracijos 2019 m. sausio 23 d. raštas dėl informacijos suteikimo tik patvirtina aplinkybes, jog 2018 m. gruodžio 4 d. nuo 14.10 val. buvo fiksuoti trumpalaikiai sisteminiai elektroninio portalo sutrikimai, kurių metu portalo paslaugų vartotojams galėjo kilti problemų teikiant procesinius dokumentus teismui, tačiau nepatvirtina aplinkybių, jog ieškovų atstovais realiai tą dieną (t. y. 2018 m. gruodžio 4 d.) teikė tokį prašymą per elektroninių paslaugų portalą. Be to, ieškovų atstovas, būdamas profesionalus teisininkas – advokatas, nebuvo pakankamai rūpestingas kaip šioje situacijoje turėjo būti, ne tik neįsitikino, kad prašymas buvo gautas, bet ir neįsitikino, ar prašymas buvo išspręstas. Tuo labiau, kad iki ieškovų atstovų nurodytos atostogų pradžios (2018 m. gruodžio 10 d.) buvo pakankamas laiko tarpas pasidomėti prašymo išsprendimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo tinkamai informuotas apie ieškovų atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis.
17. Dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
18. CPK 246 straipsnio redakcija (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
19. Šiuo atveju viso civilinės bylos Nr. e2-35321-599/2018 nagrinėjimo metu ieškovai buvo aktyvūs (teismo nustatytu terminu teikė patikslintą ieškinį, dubliką). Ieškinys teisme gautas 2018 m. rugsėjo 18 d., pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadija baigta 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi ir paskirtas teismo posėdis, t. y. nebuvo kliūčių nagrinėti bylą iš esmės. Spręsti, kad ieškovai ir jų atstovas, neatvykę į teismo posėdį, siekė vilkinti bylos nagrinėjimą ar nėra suinteresuoti bylos baigtimi nėra pagrindo.
20. Apeliacinis teismas pažymi, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Todėl šiuo atveju, vertinant minėtų aplinkybių kontekste, ieškinį palikus nenagrinėtą, nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, ilgiau nebūtų atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių, kas nesuderinama su proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Kadangi ieškovai nepraradę suinteresuotumo bylos baigtimi ir iš naujo inicijuotų teisminį procesą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nebus pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės.
21. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas turėjo teisę bylą nagrinėti iš esmės, ieškovams nedalyvaujant ar be svarbių priežasčių neatvykusiai į teismo posėdį šaliai taikyti kitas procesinio poveikio priemones (pvz., paskirti baudą) (CPK 106 starispnis).
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šioje byloje atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, kuris turės būti išspręstas užbaigus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.