- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- A15.-2963-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02690-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. A.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.7.1Kiti klausimai susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. A. 2020 m. liepos 24 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 ir 101 punktų reikalavimus, nes vairavo automobilį „Audi A6 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdama teisės vairuoti, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavusi į priekį kliudė stovintį automobilį „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino. Taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. A. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pažeidė KET 220, 222 punkto reikalavimus, nes vairuodama automobilį „Audi A6 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Be to, E. A. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairavo „Audi A6 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama E. A. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad įjungė mašinos degimą, norėjo paklausyti muzikos, o mašina pradėjo riedėti. Bandė susitarti su moterimi, kurios mašiną apgadino. Su ja yra draugės, bet tuo metu buvo susipykę. Draugė pasakė, kad kvies policiją, išsigando, todėl pabėgo. Vėliau sužinojo, kad taip dar tik blogiau pasidarė, nes tuo metu buvo probuojama. Automobilis yra draugo G., nežino, ar automobilis buvo draustas, buvo su draugu susipykusi. Matė kaip apgadino mašiną, atlygins padarytą žalą. Visą situaciją vertina blogai, gailisi, kad paėmė raktelius, norėjo tik muzikos paklausyti.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. Š. 2020 m. rugsėjo 17 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-71686-2020 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, E. A. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys, jos paaiškinimas pridedamas atskirame lape (b. l. 1).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio N. G. 2020 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. liepos 24 d. apie 17.40 val. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilio stovėjimo aikštelėje pranešėjos stovinį automobilį „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio vietoje automobilio „Opel“ vairuotoja M. M. paaiškino, kad į jos stovintį automobilį įvažiavo kitas automobilis „Audi“, tai galėjo padaryti jos pažįstama E. A.. Minėtos merginos vietoje nebuvo, automobilio savininko surasti nepavyko (b. l. 6).
Iš 2020 m. liepos 24 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad jame užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat eismo įvykio situacija, automobilių Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsidėstymas, užfiksuoti apgadinimai (b. l. 7).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinis bamperis, o automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinės kairės pusės, užpakalinės kairės pusės durys (b. l. 8).
2020 m. liepos 24 d. M. M. paaiškinime nurodoma, kad liepos 24 d., 16.40 val. dirbant „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje atbėgo pažįstama E. A. ir pranešė, kad atsitrenkė į jos mašiną. Pradžioje ji siūlė kompensuoti visas išlaidas, bet kylant abejonėms dėl to išsikvietė policiją. Išgirdusi tai, ji pabėgo iš įvykio vietos, o mašinos „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas G. M. pamatęs tai, atitraukė mašiną, kad nenuriedėtų žemyn. Įvykio metu nei „Audi“ savininko, nei jos (M. M.) nebuvo. Įvykio metu niekas nenukentėjo, apgadintas sparnas ir priekinis bamperis. Be to, kaltininkė atrodė neblaiva arba apsvaigusi, grasino visai šeimai (b. l. 9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. Š. 2020 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tyrimo metu susisiekus telefonu su G. M., jis paaiškino, kad automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso jam, bet dar nėra perregistruotas jo vardu. 2020 m. liepos 24 d. leido E. A. pasėdėti jo automobilyje, raktai buvo palikti viduje. Jo teigimu, po kažkiek laiko atbėgusi E. A. nurodė, kad kliudė kitą automobilį (b. l. 10).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra M. B., tačiau 2020 m. birželio 26 d. registruotas transporto priemonės valdytojo-savininko keitimas (b. l. 11).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti automobiliai „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jų apgadinimai (b. l. 14-22).
2020 m. rugsėjo 17 d. E. A. paaiškinime nurodoma, kad sėdėjo G. M. mašinoje „Audi“ su drauge ir klausėsi muzikos. Užgesus mašinai, paėmė raktelius, kurie buvo padėti šalia, įdėjusi į užvedimo spyną ir pasukusi, galvojo, kad vėl pradės groti, bet mašina staigiai pradėjo važiuoti. Toje vietoje kaip tik yra maža nuokalnė ir pamačiusi tai nesugebėjo suvaldyti automobilio, jis tiesiog nuriedėjo nuokalne. Ji labai išsigando, po įvykio iš karto nuėjo pas draugę, papasakojo kas įvyko ir pasakė, kad visą žalą atlygins. Kadangi jos susipykusios, draugė iš karto pasakė, kad kvies policiją. Nors prašė gražiai susitarti, kad sumokės tiek, kiek pasakys, bet draugė nesutiko. Pamačiusi, kad kviečia policiją, labai išsigando, nes kažkada buvo probuojama. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 25).
Iš asmens anketinių duomenų matyti, kad E. A. neturi asmens vairuotojo pažymėjimo (b. l. 26).
Iš PVM sąskaitos-faktūros kopijos matyti, kad automobilio „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto, dažymo darbų kaina 1 028,46 Eur (b. l. 28-31).
Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro išrašo matyti, kad transporto priemonė „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo įvykio metu neturėjo galiojančio draudimo (b. l. 32).
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Tuo tarpu pagal KET 101 punktą, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos E. A., kaip automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojos, kaltė padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Visų pirma, administracinėn atsakomybėn traukiama E. A. apklausiama teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad įjungė mašinos degimą, norėjo paklausyti muzikos, o mašina pradėjo riedėti. Bandė susitarti su moterimi, kurios mašiną apgadino. Tokią poziciją E. A. išreiškė ir administracinio nusižengimo tyrimo metu. Štai iš 2020 m. rugsėjo 17 d. jos paaiškinime, kuriame nurodoma, matyti, kad sėdėjo G. M. mašinoje „Audi“ su drauge ir klausėsi muzikos. Užgesus mašinai paėmė raktelius, kurie buvo padėti šalia, įdėjusi į užvedimo spyną ir pasukusi, galvojo, kad vėl pradės groti, bet mašina staigiai pradėjo važiuoti. Toje vietoje yra nuokalnė ir nesugebėjo suvaldyti automobilio. Po įvykio iš karto nuėjo pas draugę, papasakojo kas įvyko ir pasakė, kad visą žalą atlygins. Kadangi jos susipykusios, draugė iš karto pasakė, kad kvies policiją (b. l. 25). Tokie E. A. parodymai iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, jos kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Štai policijos pareigūno N. G. 2020 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. liepos 24 d. apie 17.40 val. gavo pranešima apie tai, kad automobilį „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio vietoje automobilio „Opel“ vairuotoja M. M. paaiškino, kad į jos stovintį automobilį įvažiavo kitas automobilis „Audi“, tai galėjo padaryti jos pažįstama E. A. (b. l. 6). Minėtą aplinkybę detalizuoja ir M. M. rašytiniame paaiškinime nurodomos aplinkybės, kad liepos 24 d., 16.40 val. atbėgo pažįstama E. A. ir pranešė, kad atsitrenkė į jos mašiną. Pradžioje ji siūlė kompensuoti visas išlaidas, bet kylant abejonėms dėl to išsikvietė policiją. Įvykio metu niekas nenukentėjo, apgadintas sparnas ir priekinis bamperis (b. l. 9). Be kita ko, iš tyrėjos A. Š. 2020 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metus susisiekus su automobilio savininku G. M., jis paaiškino, jog 2020 m. liepos 24 d. leido E. A. pasėdėti jo automobilyje, raktai buvo palikti viduje. Jo teigimu, po kažkiek laiko atbėgusi E. A. nurodė, kad kliudė kitą automobilį (b. l. 10). Tuo tarpu iš byloje esančių asmens anketinių duomenų išrašo matyti, jog E. A. neturi asmens vairuotojo pažymėjimo, taigi ji neturi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 26). Sugretinus eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis (b. l. 7) kartu su papildomuose duomenyse nurodytais automobilio apgadinimais (b. l. 8), byloje esančiomis fotonuotraukomis (b. l. 14-22) bei su pirmiau nurodytų asmenų paaiškinimais parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, leidžia pagrįstai manyti, jog protokole nurodytu metu, administracinėn atsakomybėn traukiama E. A. padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad E. A. pažeidė KET 9 punktą ir šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su eismo įvykio sukėlimu. Tačiau teismų praktikoje suformuota nuostata, jog KET 9 punkto reikalavimas yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Taigi iš surašyto protokolo KET 9 punktas šalintinas, toks protokolo tikslinimas neturi esminės reikšmės jos veikos kvalifikavimui bei nesunkina jos teisinės padėties.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad E. A. 2020 m. liepos 24 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 14 ir 101 punktų reikalavimus, nes vairavo automobilį „Audi A6 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdama teisės vairuoti, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavusi į priekį kliudė stovintį automobilį „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jos veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 1 dalyje.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 220 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog ir dėl šio nusižengimo administracinėn atsakomybėn traukiamos E. A., kaip automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojos, kaltė yra visiškai įrodyta. Pirmiausia pažymėtina, kad šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino pati administracinėn atsakomybėn traukiama E. A. ir pripažinusi pažeidimą parodė, kad bandė susitarti dėl apgadinto automobilio su drauge, bet draugė pasakė, kad kvies policiją. Ji išsigando, todėl pabėgo. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais administracinėn atsakomybėn traukiamos E. A. paaiškinimais, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Štai jos pačios rašytiniame paaiškinime pripažino, kad išsigando pamačiusi, kai iškvietė policiją (b. l. 25). Be administracinėn atsakomybėn traukiamos E. A. prisipažinimo padarius jai inkriminuojamą administracinė nusižengimą patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Štai policijos pareigūno N. G. 2020 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. liepos 24 d. apie 17.40 val. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilio stovėjimo aikštelėje pranešėjos stovinį automobilį „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio vietoje automobilio „Opel“ vairuotoja paaiškino, kad į jos automobilį įvažiavo automobilis „Audi“, E. A. vietoje nebuvo (b. l. 6). Tokios aplinkybės nurodytos ir M. M. paaiškinime (b. l. 9).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką ANK 426 straipsnio bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.). Šiame kontekste, sprendžiant klausimą dėl būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės, svarbios E. A. paaiškinime nurodytos aplinkybės, jog nepavykus susitarti, M. M. iškvietė policiją, o ji išsigando, nes prieš tai buvo probuojama. Teismo vertinimu, tokie jos pačios teiginiai leidžia spręsti, kad E. A. suvokė, jog apgadino kitą transporto priemonę ir iš įvykio vietos pasišalino norėdama išvengti gręsiančios atsakomybės. Tokie jos veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad ji suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau nepavykus susitarti su nukentėjusiąja sąmoningai iš vietos pasišalino. Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL yra 50 Eur bei į tai, kad E. A. veiksmais padaryta žala siekia 1 028,46 Eur (b. l. 28-31), t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 Eur), pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog E. A., protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodama automobilį „Audi A6 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir pažeidė KET 220 punkto reikalavimus. Ši jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje
ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. KET 226 punkte numatyta, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Apklausiama teismo posėdžio metu E. A. parodė, kad automobilis priklausė draugui, todėl nežinojo ar buvo apdraustas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos E. A. kaltę padarius ir šį administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro išrašo duomenys, iš kuri matyti, kad transporto priemonė „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo įvykio metu neturėjo galiojančio draudimo (b. l. 32).
Dėl skirtinų nuobaudų
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Tuo tarpu ANK straipsnio 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.
Skirdamas administracines nuobaudas E. A., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (ji padarė gana šiurkščius administracinius nusižengimus – neturėdama teisės vairuoti vairavo transporto priemonę, apgadino stovėjusį automobilį bei vairuojamą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos), į administracinėn atsakomybėn traukiamos E. A. asmenybę – jauno amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teista, bausta administracine tvarka, iš esmės keletas padarytų nusižengimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas (ANK 415 straipsnio 1 dalis), be to, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 2-5). Teismas nustato jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – dėl padaryto nusižengimo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad E. A. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. A. skirtinos ANK 415 straipsnio 1 dalies, 423 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini lygūs nuobaudų vidurkiams, bei 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, lygią minimaliam dydžiui. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Dėl skirtinų administracinio poveikio priemonių
ANK 426 straipsnio 7 dalies pagrindu už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, E. A. vairuodama transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, apgadino automobilius. Pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį, asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. Kartu teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad E. A. tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, šiuo atveju neskirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Be kita ko, ANK 426 straipsnio 8 dalies pagrindu už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ši transporto priemonė priklauso G. M., tai patvirtino ir teismo posėdyje pati E. A.. Minėtas automobilis atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sampratą ir laikytinas konfiskuotinu turtu (ANK 29 straipsnio 2 dalis), tačiau priklauso trečiajam asmeniui. Šiuo atveju teismas nenustatė ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti ne tik pažeidėjui priklausantis turtas, todėl, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, gali būti svarstytinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimo. Vis tik teismas diskrecijos teise spręsdamas dėl šios administracinio poveikio priemonės būtinumo įvertina tai, kad E. A. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą, teismo posėdyje nurodė, kad žalą atlygins, jai šiuo nutarimu skiriama griežta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas pakankamai didelis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtinas transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 415 straipsnio 1 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
E. A. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai septyniasdešimt penkių eurų (75 Eur) dydžio baudą.
E. A. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai keturių šimtų trisdešimt eurų (430 Eur) dydžio baudą.
E. A. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai dviejų tūkstančių eurų (2 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. A. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – dviejų tūkstančių eurų (2 000 Eur) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20120141732 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.