Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14467-600/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dekalatvia“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „SPA Babor Cosmetics“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2024 m. spalio 7 d. ieškovė pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir papildomai priteisti ieškovės UAB „Juris LT“ naudai iš atsakovės UAB „Dekalatvia“ 200 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą.

4. Atkreipė dėmesį į tai, kad aukštesnės instancijos teismai pripažįsta papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimo galimybę tuo atveju, kai apie rašytinį teismo posėdį šalims nepranešama ir kai įrodymai apie bylinėjimosi išlaidas pateikiami jau po procesinio teismo sprendimo, kuriuo byla užbaigiama, priėmimo.

5. Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos iki teismo sprendimo priėmimo, o išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16. Ieškovė (apeliantė) pateikė naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2024 m. spalio 13 d. Informaciją apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. spalio 13 d.; Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2024 m. liepos 3 d. Stacionaro epikrizę.

17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Iš CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovės pateikti dokumentai yra tiesiogiai susijęs su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, be to, nėra pagrindo manyti, kad naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą ar sudarys sąlygas proceso dalyvių procesinių teisių suvaržymui ar apribojimui, sprendžia, kad ieškovės (apeliantės) teismui pateikti dokumentai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

20. Įstatymas nustato, kad teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų klausimų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Jei CPK normose apibrėžti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą ir priteisti jai iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, iš esmės motyvuodama tuo, jog jos atstovas buvo nedarbingume, todėl objektyviai laiku negalėjo teismui pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog sprendimas priimtas 2024 m. spalio 7 d., tačiau sąskaita už bylinėjimosi išlaidas buvo išrašyta dar 2024 m. gegužės 13 d., taigi ieškovė turėjo objektyvią galimybę pateikti įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įvertinęs tai, jog ieškovės atstovas buvo tinkamai informuotas apie paskirtą rašytinį posėdį, nesant byloje duomenų apie ieškovės atsakovo nedarbingumą ir jo laikotarpį, ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino.

22. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu, faktiškai po ieškinio pateikimo iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos, ieškovės atstovas buvo nedarbingas dėl traumos, kas sąlygoja tai, kad teismas šias priežastis turėtų pripažinti svarbiomis ir priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo bylos proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje teismo instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

25. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2024 m. liepos 15 d. teismas paskyrė bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Dekalatvia“ dėl skolos priteisimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. rugsėjo 4 d. 14 val. bei išsiuntė pranešimą apie paskirtą rašytinį posėdį šalims ir/ar jų atstovams, taip pat ir ieškovės atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas. 2024 m. spalio 7 d. teisme gautas ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Remiantis apeliantės pateiktais papildomais dokumentais, ieškovės atstovui nedarbingumas buvo išduotas ir tęsėsi nuo 2024 m. liepos 11 d. iki 2024 m. spalio 14 d.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamam klausimui formuojamą teismų praktiką, ieškovės atskirajame skunde nurodytas priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo, taip pat ieškovės papildomai pateiktus dokumentus, pagrindžiančius ieškovės atstovo nedarbingumą nuo 2024 m. liepos 11 d. iki 2024 m. spalio 14 d., sprendžia, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą jas pripažinti reikšmingomis ir įrodančiomis, jog ieškovė (jos atstovas) neturėjo realios galimybės pateikti galutinio prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydžio iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, jog nors apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka posėdžio datą ieškovės atstovas buvo informuotas 2024 m. liepos 15 d. teismo pranešimu, išsiųstu jam per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nedarbingumą ieškovės atstovas turėjo jau nuo 2024 m. liepos 11 d., t. y. iki bylos paskyrimo nagrinėti 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovės bylinėjimosi išlaidos, kurias prašoma priteisti papildomu sprendimu, faktiškai patirtos už ieškinio parengimą dar 2024 m. gegužės 14 d., tačiau tokie faktai nepaneigia ieškovės procesinės teisės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

28. Vadovaujantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė papildomo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, kadangi duomenys apie ieškovės atstovo nedarbingumo laikotarpį pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į su atskiruoju skundu ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės atstovo nedarbingumą nuo 2024 m. liepos 11 d. iki 2024 m. spalio 14 d., kas sudaro pagrindą bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikimo laiku priežastis pripažinti reikšmingomis ir apribojusiomis ieškovės (atstovo) galimybę juos pateikti laiku, vadovaudamasis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžia, jog šiuo atveju ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, be to, iš esmės paneigtų ieškovės, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę gauti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovės UAB „Juris LT“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės.