Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2023-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1011-1173/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-09-22
Bylos Nr.
e1-1011-1173/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25285-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Iveta Bartkevičienė
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1011-1173/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25285-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 22 d.Pasvalys
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Liepienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), našlys, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. J. 2023 m. liepos 8 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (2023 m. liepos 8 d. 14.10 val., alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 3,25 promilių neblaivumas, 14.29 val. nustatytas 3,65 promilių neblaivumas).

2. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgęs, galvos traumų neturėjęs. Jis jau kurį laiką naudojasi automobiliu „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ir yra registruotas R. V. vardu. Tas automobilis ne jo, o tik laikinai jam buvo leista pasinaudoti. 2023 m. liepos 8 d., apie 14.10 val., jis važiavo tuo automobiliu (duomenys neskelbtini). Jis buvo gėręs alaus. Važiuodamas automobiliu pamatė, kad prasilenkė su policijos automobiliu. Prasilenkus pastebėjo, kad policijos pareigūnai apsisuko ir važiuodami jam iš paskos, garso signalu jį stabdė. Priėjęs policijos pareigūnas paklausė, kodėl važiuoja neprisisegęs saugos diržo. Jis jam pradėjo teisintis ir sukėlė įtarimų. Pareigūnas paklausė, ar jis vartojęs alkoholio, atsakė, kad gėrė alaus. Tada jam alkotesteriu du kartus buvo nustatyta daugiau kaip trys promilės girtumo. Jis su alkotesterio parodymais sutiko, dar pareigūnai pildė dokumentus, su kuriais sutiko ir pasirašė. Dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus ir alkotesteriu jam buvo nustatytas daugiau kaip 3 promilių girtumas, sutinka ir labai gailisi.

3. 2023 m. rugsėjo 8 d. papildomos apklausos metu kaltinamasis parodė, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai, davė išsamius parodymus, jų laikosi, nieko dėl šio įvykio papildyti neturi. Esant galimybei prašo skirti arešto bausmę atidedant, nes jis yra pensininkas, jo pajamos yra mažos, paskirtos baudos neturės iš ko sumokėti. Labai gailisi, kad 2023 m. liepos 8 d. automobilį vairavo neblaivus ir jam buvo nustatytas girtumas.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo J. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

4.1. Liudytojo E. J. parodymais. Jis parodė, kad 2023 m. liepos 8 d. dienos metu dirbo viename ekipaže kartu su Reagavimo skyriaus tyrėja D. T.. Apie pietus, maždaug apie 14.00 val., jų ekipažui būnant (duomenys neskelbtini), gatvių sankryžoje, pastebėjo važiuojantį mėlyną automobilį „Ford Fiesta“, kurį vairavo vyras, neužsisegęs saugos diržo. Automobilis buvo sustabdytas. Priėjus prie vairuotojo kilo įtarimas, jog jis gali būti neblaivus, todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą. Vairuotojas pripažino, kad yra vartojęs alkoholio, sutiko pūsti į alkotesterį. Nustatė vairuotojo tapatybę, kuriam nustatė daugiau nei 3 promilių neblaivumą, tikslių skaičių po kablelio neprisimena. J. J. buvo įteiktas šaukimas atvykti į komisariatą, automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šalia vairuotojo, keleivio vietoje sėdėjo vyras, kuris taip pat buvo labai girtas, nesugebėjo įpūsti į alkotesterį.

4.2. Liudytojo R. K. parodymais. Jis parodė, kad 2023 m. liepos 8 d., gal apie 15.30 val., pas jį į svečius atvažiavo draugas J. J. automobiliu „Ford Fiesta“ ir jie abu gėrė alų. Pasakė, kad jam (R. K.) reikia į (duomenys neskelbtini), tai draugas pasisiūlė jį nuvežti ir jie abu, gal apie 14 val., išvažiavo iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo J. J., o jis (R. K.) sėdėjo keleivio vietoje. Jiems bevažiuojant sustabdė policijos pareigūnai ir J. J. nustatė daugiau nei 3 promilių girtumą, sulaikė automobilį. Jis (R. K.) taip pat buvo neblaivus. Kad J. J. vairavo automobilį neblaivus, žinojo ir suprato, tačiau kartu važiavo, nes taip pat buvo labai girtas ir ne viską gerai suprato, ką daro, neįvertino pavojaus.

4.3. Liudytojos R. V. parodymais. Ji parodė, kad turi savo vardu registruotą automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu leido naudotis pažįstamam J. J.. Jis tą automobilį laikydavo savo namuose ir juo važinėdavo. Žino, kad J. J. turi vairuotojo pažymėjimą ir šiuo jos automobiliu leido naudotis neribotą laiką. 2023 m. liepos 10 d. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad J. J. buvo sulaikytas vairuojant jos automobilį neblaivus ir automobilis yra sulaikytas. Tas automobilis priklauso jai, todėl prašo jį grąžinti, nes reikalingas naudoti. Prideda prašymą grąžinti automobilį.

4.4. 2023 m. liepos 8 d. policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 8 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), J. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu 14.10 val. nustatytas 3,25 promilių, o antru pūtimu 14.29 val. nustatytas 3,65 promilių girtumas) vairavo lengvąjį automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Automobilis išvežtas saugoti į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini).

4.5. 2023 m. liepos 8 d. policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 8 d., apie 14.10 val., dirbant ekipaže „4053“ kartu su kolega E. J. ir vykstant į iškvietimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžoje, buvo pastebėtas automobilis „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržo, atrodė apsvaigęs. Patikrinimui automobilis sustabdytas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilį vairavo J. J.. Priėjus nuo asmens buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu 14.10 val. nustatytas 3,25 promilių, o antru pūtimu 14.29 val. - 3,65 promilių girtumas. Kartu keleivio vietoje vyko R. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, prastai orientavosi aplinkoje, judesiai buvo nekoordinuoti. Dėl didelio girtumo R. K. įpūsti į alkoholio kiekio matavimo prietaisą nesugebėjo. Nustačius, kad J. J. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis išvežtas saugoti.

4.6. 2023 m. liepos 8 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Daugiabučio gyvenamojo namo kieme yra mėlynas automobilis „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi priekiu rytų kryptimi. Jis paveiktas korozijos. Apgadintas priekinis bamperis ir priekinio valstybinio numerio laikiklis, dešinės pusės galinio matymo vaizdo veidrodėlis (nėra plastikinės šio veidrodėlio dalies). Priekinėje automobilio salono dalyje, tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių, matyti apytuštis stiklinis butelis su nedideliu kiekiu skaidrios spalvos skysčio (galimai degtinė). Automobilyje įmontuota gamyklinė automagnetola. Ant galinės sėdynės, už vairuotojo, yra armonika ir ant kilimėlio padėta mėlynos guminės avalynės pora. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota. Iš įvykio vietos paimtas automobilis su užvedimo raktu.

4.7. 2023 m. liepos 8 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad J. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. pirmu pūtimu 14.11 val. nustatytas 3,25 promilių, antru pūtimu 14.29 val. – 3,65 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais J. J. sutiko.

4.8. Iš 2023 m. liepos 11 d. VĮ Regitra informacijos apie kelių transporto priemonę matyti, kad automobilio „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio savininkė-valdytoja yra R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

4.9. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą matyti, kad 2023 m. liepos mėnesį automobilio „Ford Fiesta TDCi“, gamybos metai 2004, kaina yra 1011,20 Eur (be PVM), 1280 Eur (su PVM).

5. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo, liudytojų R. V., E. J., R. K. parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. J. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Fiesta“, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2023-07-08 d., 14.10 val. jam nustatytas 3,25 promilių neblaivumas, o 14.29 val. nustatytas 3,65 promilių neblaivumas). Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl prieš tai vartojęs alkoholį, o po to sėsdamas už automobilio vairo neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. J. J. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

6. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

7. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

8. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kt. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika tyčinė, baigta, jam nustatytas net 3,25 promilių neblaivumas. Kaltinamasis neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – 2021 m. rugsėjo 28 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 463 straipsnio 4 dalį 175 Eur bauda, kurią sumokėjo 2021 m. spalio 1 d., 2022 m. gegužės 11 d. pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį 15 Eur bauda, kurią sumokėjo 2022 m. gegužės 13 d., 2023 m. liepos 8 d. pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį galutine nuobauda - 15 Eur bauda, informacijos, kad ją būtų sumokėjęs, byloje nėra. J. J. yra našlys, nedirba, pensininkas, pragyvena iš gaunamos senatvės pensijos, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Joniškėlio miesto seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, duomenų, kad būtų įrašytas į psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis neženkliai didesnis nei įstatyme (BK 49 straipsnio 1-4 dalys) numatytas minimalus – 30 parų.

9. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

10. Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 1 dalis). Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, <…> dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). J. J. pirmą kartą nuteistas arešto bausme, duomenų, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, byloje nėra, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta be realaus arešto bausmės atlikimo. Kiek didesnis nei minimalus (penkių mėnesių) arešto bausmės atidėjimo laikotarpis nustatomas įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir J. J. asmenybę, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskirtinos kelios tarpusavyje suderintos pareigos – per arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas ir 10 punktas, 7 dalis). Teismo nuomone, būtent šios skiriamos dvi pareigos bus prevencinė priemonė ir ribos J. J., darys teigiamą įtaką jo elgesiui, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

12. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

13. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

14. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti transporto priemones, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, susijusius su kaltinamojo asmenybe ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metų laikotarpiui.

15. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, tai yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemonė gali būti ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-463/2011, 2K-205-628/2018). Taigi nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą. Teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti.

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, J. J. įvykdė naudodamasis automobiliu „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Akivaizdu, kad be šios nusikalstamos veikos priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – be automobilio jis nebūtų galėjęs vairuoti būdamas neblaivus. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, naudodamasis minėta transporto priemone ją vairavo neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam J. J. būtina taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.

17. Iš bylos matyti, kad automobilio „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra R. V.. Duomenų, kad ji žinojo, jog ši transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai vykdyti, nėra. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie šiuo atveju suteiktų galimybę konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą, kurį jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis paliekamas R. V., o iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (jos dalis, BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą matyti, kad 2023 m. liepos mėnesį automobilio „Ford Fiesta TDCi“, gamybos metai 2004, kaina yra 1280 Eur (su PVM). Atsižvelgus į tai, kad J. J. yra nedirbantis, pensininkas, išieškotina ne visa, o automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalis – 700 Eur. Tokios vertės turto konfiskavimas, atsižvelgus į anksčiau paminėtas reikšmingas bylos aplinkybes bei proporcingumo principą, užtikrins taikoma baudžiamojo poveikio priemone siekiamų tikslų įgyvendinimą.

18. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. paskirti galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 8 punktu ir 10 punktu, 7 dalimi, J. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bei paskirti įpareigojimus – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2023 m. liepos 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant valstybės nuosavybėn automobilio „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 700 Eur (septynis šimtus eurų).

J. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. J., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Iveta Bartkevičienė