Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-03-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-5654-807/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-02
Bylos Nr.
2YT-5654-807/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01450-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Diana Jankienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5654-807/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01450-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas S. S. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriuo prašo grąžinti iš jo neteisėtai nuskaičiuotas lėšas.

2. Pareiškėjas nurodo, kad antstolės kontoroje yra vykdomos bylos, kuriose jis yra skolininkas. Pareiškėjas 2022-08-25 užsiregistravo į Užimtumo tarnybą, kur pradėjo mokymų kursą, skirtą socialinio darbuotojo padėjėjams (Individualios priežiūros personalas). Apie tai per Antstolių informacinę sistemą informavo antstolę dar 2022 m. rugsėjį. Šis kursas truko iki 2022-12-15. Už jį buvo skiriama 365 Eur mėnesinė išmoka. Tačiau dėl 2022 m. lapkričio 1 d. Užimtumo tarnybai pateikto patvarkymo Nr. S22-30828, rugsėjo – gruodžio mėnesį buvo išmokėta ne visa išmokos suma, nes antstolės kontora atliko iš jos išskaitas. Pareiškėjas mano, jog ši išmoka nėra priskirta išmokai, iš kurios gali būti daromi išskaitymai, kadangi ši stipendija nėra „<...> moksleivių, studentų, doktorantų <...>“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 737 straipsnio 3 punktas). Pareiškėjas pažymi, kad vadovaujantis CPK 689 straipsnio 6 dalimi piniginės lėšos, neviršijančios pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo apskaičiuoto minimalių vartojimo poreikių dydžio yra neliečiamos ir iš jų išskaityti negalima. Pareiškėjas antstolei 2022-12-22 pateikė prašymą grąžinti neteisėtai nuskaitytas lėšas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis. 2022-12-22 gavo antstolės atsakymą, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą, motyvuojant tuo, kad mokama išmoka nepatenka į išmokų sąrašą iš kurių išskaitymai negalimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teikia šį skundą ir prašo nedelsiant grąžinti pinigus, išskaitytus iš išmokos į jo SEB banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Antstolė 2023 m. sausio 24 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Antstolė nurodo, kad jos kontora vykdo skolų išieškojimą iš S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 eilės išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai. Vykdant išieškojimą areštuotos skolininkui priklausančios banko sąskaitos. Iš S. S. 2022-09-16 gautas prašymas dėl lėšų grąžinimo ir disponuojamos sumos nustatymo. Atsižvelgiant į skolininko prašymą, jo banko sąskaitai, neišieškomos sumos dydį jau buvo nustatę kiti antstoliai, o nuo banko sąskaitos nurašytos piniginės lėšos grąžintos. Nurašytų piniginių lėšų grąžinimą patvirtina 2022-09-22 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-22-11-26703. Iš S. S. 2022-10-06 gautas prašymas dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo. Vadovaujantis pateikta Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota pažyma, apie S. S. paskirtą mokymosi stipendiją, S. S. banko sąskaitai nustatyta neišieškoma 365 Eur suma. Elektroniniu laišku 2022-10-07 S. S. informuotas apie tai, jog Užimtumo tarnybos paskirta stipendija nėra socialinė išmoka ir į CPK 739 straipsnyje įtvirtintas išmokas, iš kurių išieškojimas nėra galimas, nepatenka. 2022-10-07 paruoštas ir į Užimtumo tarnybą išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-11-28979. Vykdant antstolės patvarkymą iš S. S. paskirtos išmokos, vadovaujantis CPK 736 straipsniu įtvirtintais išskaitų dydžiais atliktos žemiau nurodytos išskaitos: 2022-10-20 iš Užimtumo tarnybos gauta 21,90 Eur išskaita; 2022-11-14 iš Užimtumo tarnybos gauta 21,90 Eur išskaita; 2022-12-20 iš Užimtumo tarnybos gauta 36,50 Eur išskaita; 2023-01-03 iš Užimtumo tarnybos gauta 18,69 Eur išskaita. Iš S. S. 2022-12-22 elektroniniu paštu gautas prašymas grąžinti pinigines lėšas, kurios antstolės kontorai buvo pervestos iš Užimtumo tarnybos, vykdant antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-11-28979. Skolininkas teigia, jog šios lėšos patenka į CPK 739 straipsnyje išvardintąsias ir iš jų išieškojimas negalimas bei nurodo, kad vadovaujantis CPK 689 straipsnio 6 dalimi piniginės lėšos, neviršijančios pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo apskaičiuoto minimalių vartojimo poreikių dydžio yra neliečiamos ir iš jų išskaityti negalima. S. S. 2022-12-23 elektroniniu paštu pateiktas atsakymas, jog lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, įtvirtintos CPK 739 straipsnyje. Nurodyta, jog Užimtumo tarnybos mokama stipendija, į šiame straipsnyje įtvirtintas išmokas nepatenka, iš šios išmokos išskaitos yra vykdomos CPK 737 straipsnyje nurodyta tvarka. Elektroniniame laiške nurodyta, jog CPK 689 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais, antstolis pateikdamas piniginių lėšų apribojimo nurodymą, privalo nustatyti neišieškomos sumos dydį, kuris atitiktų Vyriausybės nustatytą minimalių vartojimo poreikių dydį. 2023-01-18 gautas skolininko skundas. Išnagrinėjus S. S. skundą, skunde nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytu, CPK 510 straipsniu, sprendimo vykdymo instrukcijos 57 punktu, skundo antstolė netenkino. Skolininko pateiktame skunde nurodyta, jog vadovaujantis CPK 739 straipsniu negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip socialinė išmoka. CPK 739 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas išmokų, iš kurių išieškojimas negalimas. S. S. paskirta mokymosi stipendija, kuri į CPK 739 straipsnyje įtvirtintų išmokų sąrašą nepatenka. Pažymima, kad antstolės kontorai nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, jog mokymosi stipendija paskirta, kaip tikslinė socialinė išmoka, nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Kadangi paskirta stipendija nepatenka į CPK 739 straipsnyje įtvirtintų išmokų, iš kurių išieškojimas negalimas sąrašą, įkaitos iš šios išmokos atliekamos CPK 736 ir CPK 737 straipsniuose nustatyta tvarka. Skolininko pateiktame skunde nurodyta, kad vadovaujantis CPK 689 straipsnio 6 dalyje piniginės lėšos, neviršijančios pagal Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo apskaičiuoto minimalių vartojimo poreikių dydžio yra neliečiamos ir iš jų išskaityti negalima. Pažymima, kad CPK 689 straipsnyje yra nustatyta, disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidalytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimų ir išieškojimų iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų tvarka. Minėto straipsnio 6 dalyje nurodyta, „kad piniginės lėšos, viršijančios pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti“. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog taikant apribojimus, skolininko banko sąskaitai nustatomas neišieškomos sumos dydis, kuris nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu minimaliu vartojimo poreikių dydžiu, kuris nuo 2023-01-01 yra 354 Eur. S. S. banko sąskaitai buvo nustatyta 365 Eur neišieškoma suma, todėl nebuvo pažeista CPK 689 straipsnyje įtvirtinta disponavimo piniginėmis lėšomis tvarka. Antstolė pažymi, kad banko sąskaitoje nustatyta minimalių vartojimo poreikių neišieškoma suma, nėra sietina su CPK 736 straipsnio 1 dalyje numatytais leidžiamais išskaitymo dydžiais, kuomet išmokų bei davinių dalis, neviršija Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. CPK 689 straipsnyje nustatytas neišieškomas sumos dydis taikomas tik lėšoms esančioms banko sąskaitoje. Nurodytais motyvais antstolė pareiškėjo skundo netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. kovo 2 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie galimybę pateikti atsiliepimus į pareikštą skundą, taip pat apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo teismo sprendimą dėl antstolės I. B. veiksmų priimti teismo nuožiūra pagal byloje pateiktus įrodymus.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su juo nesutinka. Taip pat pažymi, kad antstolė vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Teisingumo ministerijos naudai. Vykdant išieškojimą antstolė areštavo pareiškėjo lėšas banko sąskaitoje. Taip pat 2022-10-07 patvarkymu Nr. S-22-11-28979 „Dėl skolos išieškojimo“ antstolė nurodė Užimtumo tarnybai pervesti į jos depozitinę sąskaitą dalį pareiškėjui mokėtinų lėšų. Pareiškėjo nuomone antstolė negalėjo priimti patvarkymo dėl jam mokėtinų lėšų išskaitymo, kadangi tai prieštarauja CPK 739 straipsnio nuostatoms. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (LAT 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo išieškojimą iš pareiškėjo pagal tris vykdomuosius dokumentus (2023-01-23 patvarkymas „Atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų“). Nustatyta, kad pareiškėjas gauna mokymosi stipendiją, todėl jo gaunamos lėšos iš Užimtumo tarnybos yra prilyginamos moksleivio/studento stipendijai (CPK 737 straipsnio 3 punktas), o ne socialinei išmokai. Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad yra išieškojimas iš pareiškėjui mokamos stipendijos, darant trisdešimt procentų dydžio išskaitas, leistinas. Pažymi, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjui mokėtinos stipendijos dydį, nuo kurio buvo vykdomi išskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus, todėl Teisingumo ministerija negali pasisakyti, ar išskaitymai atitiko CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Kadangi įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjui buvo mokamos socialinės išmokos pareiškėjas nepateikė (CPK 178 straipsnis), nėra pagrindo spręsti, kad antstolė išieškojimą vykdė iš sumų, iš kurių išieškojimas būtų negalimas (CPK 739 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai dėl antstolio atliktų išskaitų iš mokymo stipendijos yra nepagrįsti, todėl teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

8. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

9. Iš byloje pateiktų vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. vykdomąjį raštą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-19336-1044/2019, dėl 2 432,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. S. išieškotojai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (vykdomoji byla Nr. 0011/19/03092); 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimą, priimtą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-10566-576/2013, dėl 28,96 Eur (100 Lt) žalos atlyginimo iš skolininko S. S. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0011/19/00227); 3) Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2015 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 60085752, dėl 17 Eur skolos iš skolininko S. S. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0011/18/07693).

10. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės veiksmais, nurodo, kad ji neteisėtai nuskaičiavo iš Užimtumo tarnybos jam paskirtos išmokos, todėl šios lėšos turi būti grąžintos pareiškėjui.

11. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. ultra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų Elektroninio dokumento nuorašas vykdymo procese veiksmingą gynybą (LAT 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010).

12. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017).

13. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šio skyriaus 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (LAT 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų.

14. Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti, kad CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, tai yra: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą.

15. Taigi, iš aukščiau išdėstyto, matyti, kad pareiškėjui S. S. paskirta mokymosi stipendija į CPK 739 straipsnyje įtvirtintų išmokų sąrašą nepatenka. Be to, nei antstolės kontorai nei teismui nėra pateikti kokie nors dokumentai, kurie patvirtintų, jog mokymosi stipendija paskirta kaip tikslinė socialinė išmoka ar nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad išskaitos iš pareiškėjo išmokos atliekamos CPK 736 ir CPK 737 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad išieškojimas iš pareiškėjui mokamos stipendijos, darant trisdešimt procentų dydžio išskaitas, leistinas. Be to, vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad iš skolininko S. S. būtų išieškomos visos lėšos. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Priešingai, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad iš Užimtumo tarnybos 2022-10-20 gauta – 21,90 Eur išskaita; 2022-11-14 gauta – 21,90 Eur išskaita; 2022-12-20 gauta – 36,50 Eur išskaita; 2023-01-03 gauta – 18,69 Eur išskaita. Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad skolininkui liko didžioji dalis piniginių lėšų, kuriomis jis gali naudotis.

16. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad antstolė iš esmės pagrįstai – laikantis teisės aktų reikalavimų, nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas. Be to, iš antstolės padėjėjo 2020 m. lapkričio 27 d. patvarkymo Nr. S20-11-73309 matyti, kad yra nustatyta 1 MMA dydžio suma (vienkartinis apribojimas) ir CPK 739 straipsnio 9 dalyje numatytos lėšos, kuria/kuriomis pareiškėjas gali naudotis per vieną kalendorinį mėnesį, taip pat aiškiai nustatyti išskaitų dydžiai, laikantis CPK 736 straipsnio nuostatų, iš pareiškėjo gaunamų pajamų/lėšų.

17. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolė I. B. nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės I. B. veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. S. skundo dėl antstolės I. B. veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Jankienė