Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-08-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1208/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-07
Bylos Nr.
2A-1208/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Danguolė Martinavičienė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Msolution“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1208/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 52.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Msolution“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2439-431/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Msolutions“ dėl netesybų pagal rangos sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Molesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Msolutions“ 151 000 Lt netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šalys 2012 m. kovo 2 d. šalys sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 15sub/12 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte, esančiame Mindaugo g. 27/27A, Vilniuje, juos pradėti 2012 m. kovo 12 d. ir baigti iki 2012 m. gegužės 5 d. (sutarties 3.1. punktas). Šalys susitarė, jog darbai bus laikomi baigti pasirašius baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą (sutarties 4.5. ir 6.13. punktai), uždelsus atlikti darbus sutartyje numatytais terminais, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui po 1 000 Lt baudą už kiekvieną pavėluotą baigti darbus dieną (sutarties 8.1. punktas). Taip pat nurodė, jog darbams pradėti ir atlikti perdavė atsakovui 2012 m. kovo 22 d., 2012 m. kovo 27 d., 2013 m. balandžio 3 d. darbų priėmimo – perdavimo aktais darbų frontą.

Teigė, jog atsakovas UAB „Msolutions“ darbus baigė pažeisdamas sutartyje nustatytus terminus, t. y. nors baigiamąjį darbų aktą parengė 2012 m. rugsėjo 3 d., tačiau pagal sutarties sąlygas ieškovas darbus galėjo priimti ir priėmė 2012 m. spalio 9 d.

Nurodė, kad už netinkamą įsipareigojimų įvykdymą priskaičiavo atsakovui 151 100 Lt netesybų (baudos) ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kad šis pretenzijų dėl netesybų nereiškė, tačiau jų ir neapmokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Msolutions“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei takyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas vėlavo perduoti darbų frontus, todėl jis negalėjo pradėti darbų sutartyje numatytais terminais. Baigiamasis darbų aktas buvo pasirašytas be jokių pretenzijų, įskaitant darbų atlikimo terminus, todėl ieškovas, reikšdamas ieškinį, neturėjo teisės remtis trūkumų faktu.

Pažymėjo, jog sutartyje nustatytą 1 000 Lt baudą ieškovas be pagrindo pateikė kaip baudos sumą už kiekvieną praleistą dieną, nes tai yra fiksuota suma, o ne skaičiuotina už kiekvieną pradelstą dieną. Priešingu atveju ieškovo prašoma baudos suma praktiškai atitiktų sutartyje numatytą darbų kainą, o tai būtų neprotingo dydžio netesybos, kurios neturėtų būti atlyginamos. Be to, netesyboms taikomas 6 mėnesių senaties terminas, kuris, skaičiuojant nuo reikalavimo atsiradimo dienos – baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo – yra pasibaigęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Msolutions“ ieškovui UAB „Modesta“ 26 100 Lt netesybų pagal sutartį, 684 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jų mastą apibrėždamas priteista pinigų suma.

Nustatė, kad atsakovas įsipareigojo pradėti darbus 2012 m. kovo 12 d. po ieškovo darbų fronto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir atlikti šiuos darbus: šeštame aukšte dažymo darbus iki 2012 m. balandžio 27 d., plytelių klijavimo darbus su hidroizoliacija iki 2012 m. gegužės 5 d., trečiame aukšte dažymo ir plytelių klijavimo darbus iki 2012 m. gegužės 4 d., antrame aukšte dažymo ir plytelių klijavimo darbus iki 2012 m. gegužės 11 d. (sutarties 3.1. punktas). Ieškovas darbų frontą šeštame aukšte atsakovui perdavė 2012 m. kovo 22 d., darbų frontą trečiame aukšte – 2012 m. kovo 27 d. ir 2012 m. balandžio 3 d., darbų frontą antrame aukšte - 2012 m. balandžio 3 d. Kadangi ieškovas vėlavo atsakovui perduoti darbų frontus, darbų atlikimo terminai turėjo būti pratęsti tokiam pat laikotarpiui, kuriam buvo vėluojama perduoti darbų frontą (sutarties sąlygų 3.6.p.), t. y. atsakovas turėjo atlikti šeštame aukšte dažymo darbus iki 2012 m. gegužės 7 d., plytelių klijavimo darbus su hidroizoliacija iki 2012 m. gegužės 15 d., trečiame aukšte dažymo ir plytelių klijavimo darbus iki 2012 m. gegužės 26 d., antrame aukšte dažymo ir plytelių klijavimo darbus iki 2012 m. birželio 2 d.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog didžioji dalis atsakovo atliktų darbų pagal jų vertę buvo ieškovui perduoti sutartyje nustatytais terminais, tačiau galutinis visų darbų pabaigos terminas buvo praleistas (t. 1 b. l. 164-177). Kartu teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog darbus galėjo priimti ir priėmė tik 2012 m. spalio 9 d. Teismas padarė išvadą, jog darbai buvo priimti 2012 m. rugpjūčio 24 d. (t. 1 b. l. 175-177), o baigiamasis darbų atlikimo aktas sudarytas 2012 m. rugsėjo 3 d. (t. 1 b. l. 25).

Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovas ieškinyje negalėjo remtis darbų atlikimo termino praleidimo faktu, neaptaręs šio trūkumo darbų priėmimo akte, konstatavęs, kad nustatytų terminų darbams atlikti laikymasis ar jų nesilaikymas neturi būti įrašomas kaip išlyga atliktų darbų priėmimo akte.

Teismas nustatė, kad atsakovas pradelsė perduoti ieškovui darbus 93 dienas (nuo 2012 m. birželio 2 d. iki 2012 m. rugsėjo 3 d.), todėl ieškovas pagal 8.1. punktą atsakovui galėjo nustatyti 93 000 Lt baudą. Tačiau, atsižvelgdamas į baudos santykį su visa sutarties kaina, į tai, kad prievolė iš dalies buvo įvykdyta, teismas sprendė, kad šių netesybų dydis mažintinas iki 46 000 Lt dydžio (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) – nuostoliai ieškovui dėl atsakovo kaltės galėjo kilti laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 2 d. iki 2012 m. liepos 18 d., t. y. už 46 dienas. Kartu teismas nurodė, jog ieškovas savo realius nuostolius grindė remdamasis užsakovo UAB „Eicore“ reikalavimu dėl delspinigių sumokėjimo (t. 1 b. l. 28-30). Pažymėjo, kad jie papildomu susitarimu susitarė dėl maksimalios ieškovo atžvilgiu taikytinos netesybų ribos, t. y. 10 procentų sutarties kainos, todėl minėtą ribą, kaip atitinkančią sąžiningumo ir protingumo principus, teismas taikė ir atsakovui. Atsižvelgdamas į tai, jog baigiamajame darbų atlikimo akte atliktų darbų vertė buvo nurodyta 260 998,25 Lt, priteisė atsakovui 26 100 Lt netesybų.

Šalies argumentai

Teismas, nagrinėdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, nustatė, jog ieškovo reikalavimo teisė atsirado 2012 m. birželio 2 d., todėl darė išvadą, jog ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminus. Tačiau įvertino tai, kad realius nuostolius jis patyrė ir /ar apie juos sužinojo gavęs 2012 m. gruodžio 18 d. UAB „Eicore“ raštą dėl rangos sutarties įvykdymo (t. 1 b. l. 28-30), o reikalavimą sumokėti netesybas atsakovui paruošė tik po minėtojo rašto gavimo, be to, ieškiniu siekė išvengti nuostolių, kilusių ne dėl savo kaltės, todėl praleistą ieškinio senaties terminą teismas atnaujino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „Msolutions“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovo patirtų minimalių nuostolių dydį, iki kurio sumažino priteistinas netesybas, t. y. ieškovas neįrodė patirtų nuostolių fakto ir dydžio, tačiau priimdamas sprendimą pasirinko netinkamą netesybų minimalaus dydžio nustatymo kriterijų – minimalius ieškovo patirtus nuostolius. Pažymėtina, jog ieškovas net neįrodinėjo nuostolių fakto ir dydžio. Be to, didžioji dalis darbų (214 707,28 Lt sumai, iš visos atliktų darbų vertės - 260 998,25 Lt), kuri sudaro apie 82 proc. visų atsakovo atliktų ir ieškovui perduotų darbų, buvo atlikta ir perduota ieškovui dar iki 2012 m. gegužės 24 d., t. y. nepraleidus galutinio darbų atlikimo termino – 2012 m. birželio 2 d. Nors šie darbai buvo perduoti ne baigiamuoju darbų perdavimo aktu, bet tarpiniais atliktų darbų aktais, faktiškai šių darbų rezultatu ieškovas jau galėjo naudotis ir juos perduoti objekto užsakovui UAB „Eicore“ net ir nepasirašius baigiamojo akto. Ieškovui užsakovas nereiškė pretenzijų dėl darbų vėlavimo antrame ir trečiame pastato aukštuose (t. 1 b. l. 31), o pretenzija dėl šeštame aukšte atliktų sienų ir lubų apdailos darbų, sanitarinių mazgų plytelių klijavimo pareiškė nurodydamas, kad faktinė darbų pabaiga atitinkamai buvo 2012 m. liepos 5 d. ir 2012 m. liepos 18 d. Taigi, laiku ieškovui nebuvo perduota darbų už 46 290,97 Lt (260 998,25 Lt - 214 707,28 Lt = 46 290,97 Lt), todėl pirmosios instancijos teismo priteista netesybų suma – 26 100 Lt, sudaranti daugiau negu 50 proc. pavėluotai perduotų darbų kainos, negali būti pripažinta protinga (CK 6.37 str. 2 d.).

2. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties teminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Aplinkybė, kada pačiam ieškovui buvo pareikšta pretenzija dėl darbų atlikimo terminų pažeidimo, negali būti pripažinta kaip kliudžiusia ieškovui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises ir kaip nepriklausiusia nuo ieškovo valios. Ieškovo teisė kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo netesybas, nepriklausė nuo užsakovo UAB „Eicore“ reikalavimo ieškovui egzistavimo. Be to, jis privalėjo žinoti ir žinojo, kad suėjus galutiniam darbų perdavimo terminui (2012-06-02), taip pat įgijo teisę reikalauti iš atsakovo netesybų. Nepaisant to, jis visus 6 mėnesius nuo galutinio termino perduoti darbus suėjimo (2012-06-02), nesikreipė ne tik, kad į teismą, tačiau net ir į atsakovą. Pažymėtina, jog net ir gavęs iš užsakovo pretenziją 2012 m. gruodžio 18 d., ieškovas į teismą kreipėsi tik 2013 m. birželio 27 d.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Molesta“ prašo skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigiama:

1. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius. UAB „Eicore“ 2012 m. gruodžio 18 d. raštas įrodo, jog ieškovo atžvilgiu buvo priskaičiuotos netesybos, kurios buvo įskaitytos į mokėtiną už ieškovo atliktus darbus atlyginimą. Akivaizdu, jog ieškovas negavo jam priklausančio užmokesčio už atliktus darbus, o tai patvirtina, kad žala ir nuostoliai buvo patirti.

2. Šalys susitarė, jog atsakovo darbai yra baigti, kai pasirašomas Baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas, patvirtinantis, jog atsakovas kokybiškai, nustatytu laiku yra įvykdęs visu sutartinius darbus, pašalinęs defektus, tinkamai užpildęs ir perdavęs ieškovui statybos procesą fiksuojančius privalomuosius dokumentus: statybos žurnalą, išpildomąsias nuotraukas, medžiagų, įrangos sertifikatus, atitikties deklaracijas. Tik įvykdžius visus įsipareigojimus – atlikus darbus ir perdavus visą dokumentaciją, yra pasirašomas Baigiamasis atliktų darbų aktas, kuris patvirtina sutarties įvykdymą.

3. Teisė reikalauti netesybas atsirado 2012 m. rugsėjo 3 d., kada atsakovas sudarė ir pateikė pasirašymui Baigiamąjį atliktų darbų aktą, bet ne 2012 m. birželio 2 d. Be to, užsakovas UAB „Eicore“ 2012 m. gruodžio 18 d. pateikė reikalavimą dėl netesybų sumokėjimo, ir UAB „Molesta“, siekdama nepatirti nuostolių ir žalos įgijo regreso teisę į atsakovą dėl netesybų priteisimo, kadangi sutartis laiku nebuvo įvykdyta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip yra žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo UAB „Msolutions“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl netesybų priteisimo

Teisėjų kolegija, prieš pradėdama nagrinėti atsakovo UAB „Msolutions“ apeliacinio skundo argumentus, pažymi byloje nustatytas esmines faktines aplinkybes.

Minėta, jog ieškovas UAB „Molesta“ (genrangovas) ir atsakovas UAB „Msolutions“ (subrangovas) 2012 m. kovo 2 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 15sub/12 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte, esančiame Mindaugo g. 27/27A, Vilniuje (t. 1 b. l. 8-16), susitarė ir dėl baudos dydžio už vėlavimą atlikti sutartyje numatytus darbus, t. y. po 1 000 Lt už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną (sutarties 8.1. ir 8.6. punktai).

Pirmosios instancijos teismas kruopščiai išanalizavęs šalių pareiktus rašytinius įrodymus, teisingai nustatė, jog darbai turėjo būti pradėti 2012 m. kovo 12 d. po ieškovo darbų fronto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir atlikti: šeštame aukšte dažymo darbai iki 2012 m. balandžio 27 d., plytelių klijavimo darbai su hidroizoliacija iki 2012 m. gegužės 5 d., trečiame aukšte dažymo ir plytelių klijavimo darbai iki 2012 m. gegužės 4 d., antrame aukšte dažymo ir plytelių klijavimo darbai iki 2012 m. gegužės 11 d. (sutarties 3.1. punktas). Teismas taip pat teisingai konstatavo, jog šalys buvo susitarusios, jog atsakovas, pradėdamas darbus, privalo priimti darbų frontą, pasirašydamas jo perdavimo–priėmimo aktą (sutarties 3.3. punktas).

Byloje nustatyta, kad darbams pradėti ir atlikti ieškovas minėtais aktais perdavė atsakovui: 2012 m. kovo 22 d. darbų frontą šeštame aukšte (t. 1 b. l. 17-18), 2012 m. kovo 27 d. darbų frontą trečiame aukšte (t. 1 b. l. 19-20) ir 2013 m. balandžio 3 d. darbų frontą antrame aukšte (t. 1 b. l. 21-24). Teismas teisingai nurodė, jog ieškovui vėluojant perduoti darbų frontus atsakovui, darbų atlikimo terminai turėjo būti pratęsti tokiam pat laikotarpiui, kuriam buvo pavėluota (sutarties 3.6. punktas): atsakovas šeštame aukšte dažymo darbus turėjo atlikti iki 2012 m. gegužės 7 d., plytelių klijavimo darbus su hidroizoliacija iki 2012 m. gegužės 15 d., trečiame aukšte dažymo ir plytelių klijavimo darbus iki 2012 m. gegužės 26 d., antrame aukšte dažymo ir plytelių klijavimo darbus iki 2012 m. birželio 2 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina teismo išvadą, kad darbai buvo pabaigti ir perduoti 2012 m. balandžio 24 d. (t. 1, b. l. 164-165), 2012 m. gegužės 24 d. (t. 1, b. l. 167-168), 2012 m. birželio 25 d. (t. 1, b. l. 170-171), 2012 m. liepos 24 d. (t. 1, b. l. 173-174), 2012 m. rugpjūčio 24 d. (t. 1, b. l. 176-177). Ieškovo ir atsakovo pasirašytas baigiamasis darbų atlikimo aktas datuotas 2012 m. rugsėjo 3 d., tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dėl šio dokumento parengimo datos šalys nekėlė (t. 1 b. l. 25).

Paminėta, jog ieškovo UAB „Molesta“ (genrangovas) užsakovas UAB „Eicore“ 2012 m. gruodžio 18 d. jam pateikė pretenziją dėl rangos sutarties vykdymo, reikalaudamas 2 161 990 Lt delspinigių ir vadovaudamasis ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra už atliktus darbus, įskaitė jo priešpriešinius 1 681 504,10 Lt reikalavimus (t. 1 b. l. 28-30). Ieškovas 2012 m. gruodžio 28 d. atsakovui pateikė reikalavimą sumokėti 151 000 Lt netesybų (t. 1 b. l. 26), kurias šis 2013 m. balandžio 5 d. atsisakė sumokėti, laikydamas reikalavimą neteisėtu bei nepagrįstu (t. 1 b. l. 56).

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu UAB „Molesta“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo UAB „Msolutions“ 26 100 Lt sutartinių netesybų. Ieškovas šio teismo sprendimo neskundžia. Atsakovas, nesutikdamas su juo, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai nustatė ieškovo patirtų minimalių nuostolių dydį, iki kurio sumažino priteistinas netesybas – ieškovas iš viso neįrodinėjo faktiškai patirtų nuostolių, o teismas pasirinko netinkamą netesybų minimalaus dydžio nustatymo kriterijų – būtent minimalius jo patirtus nuostolius.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, taip pat pateiktus įrodymus, atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kaip jau buvo minėta, teismas priteisė iš atsakovo 26 100 Lt sutartinių netesybų, vadovaudamasis užsakovo UAB „Eicore“ ir generalinio rangovo ieškovo UAB „Molesta“ papildomame susitarime sutarta maksimalia ieškovo atžvilgiu taikytina netesybų riba, t. y. 10 procentų nuo sutarties kainos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią faktinę aplinkybę, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog teismas tokiu būdu negalėjo nustatyti ieškovui atlygintinų minimalių jo patirtų nuostolių dydžio.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje šiuo klausimu ne kartą nurodyta, jog tuo atveju, jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, turi teisę jas mažinti, taikydamas CK 6.73 straipsnio 2 dalį, ir taip kontroliuodamas, ar šalis nepiktnaudžiauja teise ir nesiekia nepagrįstai praturtėti. Be to, teismas turi teisę mažinti sutartines netesybas tik nustatęs, kad jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Taip pat ne kartą yra pažymėta, kad sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nėra sukonkretintos, dėl to kriterijai, kurie taikomi sprendžiant šį klausimą, nustatomi remiantis kiekvienos konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis (pvz.: šalių sutartinių santykių pobūdis, susitarimai taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertė, jos pažeidimo aplinkybės, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis ir etc.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei paisant sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013 etc.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teismas mažino netesybų dydį daugiau nei 3 kartus – iki 26 000 Lt, tai yra sutarties 8.1. punkto pagrindu bei atsižvelgdamas į nustatytos baudos dydžio santykį su visa sutarties kaina, į tai, kad prievolė iš dalies buvo įvykdyta; kad nuostoliai ieškovui dėl atsakovo kaltės galėjo kilti laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 2 d. iki 2012 m. liepos 18 d.; kad užsakovas UAB „Eicore“ ir ieškovas minėtame susitarime nustatė maksimalią pastarojo atžvilgiu taikytiną netesybų ribą.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog ieškovas iš tiesų neįrodinėjo dėl jo vėlavimo patirtų nuostolių fakto ir dydžio, tačiau visų pirma, yra akivaizdu, jog vėluojant atlikti / perduoti darbus, ištaisyti defektus, visais atvejais yra patiriami nuostoliai ir atsiranda sutarties sąlygas pažeidusio asmens civilinė / sutartinė atsakomybė. Antra, šios bylos duomenys, apibūdinantys ieškovo bei jo užsakovo UAB „Eicore“ teisinius santykius, patvirtina, jog tokius nuostolius jis patyrė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismas nagrinėjamu atveju nuodugniai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino ir pagrįstai rėmėsi jau minėtu 10 procentų netesybų dydžiu, skaičiuotinu nuo sutarties kainos. Sprendžiama, jog šis teismo pasirinktas kriterijus neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų reikalavimas, o taip pat teismų praktikos nurodymų, jog nagrinėjant šiuos ginčus pirmiausiai turi būti paisoma susitariančių šalių valios.

Kasacinis teismas yra aiškiai nurodęs, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (pacta sund servanda), laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikiantis asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises, pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. – valstybės yra pripažįstamas ir ginamas tikslingai, suteikiant reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Taigi sprendžiant tokius ginčus, nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis galima / privaloma tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).

Jau buvo minėta, kad šalys susitarė, jog atsakovo darbai yra baigti tuomet, kai pasirašomas Baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas, patvirtinantis, jog jis kokybiškai, nustatytu laiku yra įvykdęs visus sutartinius darbus, pašalinęs defektus, tinkamai užpildęs ir perdavęs ieškovui statybos procesą fiksuojančius privalomuosius dokumentus: statybos žurnalą, išpildomąsias nuotraukas, medžiagų, įrangos sertifikatus, atitikties deklaracijas (sutarties 4.5. ir 6.13. punktai). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog sutartis buvo sudaryta tarp dviejų ūkinę–komercinę patirtį turinčių, statybų verslu užsiimančių juridinių asmenų, verslo tikslais, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas.

Remiantis tuo, kas paminėta, atmetami kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog jam atlikus didžiąją dalį darbų ir juos perdavus tarpiniais aktais nepažeidžiant galutinio darbų atlikimo termino; jog likus laiku neperduotų darbų tik už 46 290,97 Lt, teismo priteista 26 100 Lt netesybų suma, sudaranti daugiau negu 50 proc. nuo laiku neperduotų darbų kainos, yra neteisėta ir neprotinga. Šiuo klausimu pabrėžtina, kad, kaip jau minėta, atsakovas yra privatus juridinis asmuo, besiverčiantis statybų verslu ir turintis pakankamą verslo patirtį (įmonė įsteigta 2011 m.), be kita ko, sudarant sutartis, derantis su partneriais dėl sąlygų etc., – taigi jam buvo / turėjo būti žinoma nagrinėjamos sutartinės nuostatos, nustatančios aplinkybę, reiškiančią darbų pabaigą (Baigiamojo darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymas), tiek teisinė reikšmė, tiek galinčios kilti sutartinės pasekmės, ją pažeidus (CK 6.156 str., 6.189 str., 6.193 str., CPK 185 str.). Tuo tarpu šalys ir nesiginčija dėl to, kad Baigiamojo darbų perdavimo–priėmimo aktas surašytas praleidus šalių susitartą terminą, t. y. 2013 m. birželio 2 d.

Visgi byloje esatys duomenys patvirtina, jog šios pareigos apeliantas iki galo neįvykdė. Pats apeliantas pripažino, jog didžiąją darbų dalį (už 214 707,28 Lt, iš visos atliktų darbų 260 998,25 Lt vertės) atliko ir perdavė tarpiniais atliktų darbų aktais, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog apeliantas praleido terminą laiku priduoti ieškovui visus atliktus darbus ir pateikė ieškovui Baigiamuoju darbų perdavimo–priėmimo aktą datuotą tik 2012 m. rugsėjo 3 d. Vadinasi, priešingai nei teigia apeliantas, priteista netesybų 26 100 Lt suma, nesudaro daugiau nei 50 proc. pavėluotai perduotų darbų kainos, ši suma yra tik 10 procentų nuo visos atliktų ir perduotų darbų 260 998,25 Lt vertės, todėl nėra neprotinga.

Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes bei joje esančius įrodymus, konstatuoja, kad teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo UAB „Molesta“ ieškinį atsakovui UAB „Msolutions“ priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino

Apeliantas skunde taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Kaip žinia, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas vienareikšmiškai yra pasakęs, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Todėl ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Be to, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, jog ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas apie patirtus nuostolius sužinojo gavęs 2012 m. gruodžio 18 d. užsakovo UAB „Eicore“ raštą dėl rangos sutarties įvykdymo. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kuris ieškovo teisę reikšti ieškinį skaičiuoja nuo galutinių darbų perdavimo dienos, t. y. 2013 m. birželio 2 d., nes ieškovas, kaip buvo minėta, apie pažeistas teises sužinojo tik 2012 m. gruodžio 18 d. Vadinasi, priešingai nei teigia apeliantas, tik po šios datos, jis įgijo teisę ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus ir todėl 2012 m. gruodžio 28 d. parengė atsakovui reikalavimą sumokėti netesybas, o ieškinį teismui – 2013 m. birželio 27 d.

Be to, bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog užsakovas UAB „Eicore“ minėtu raštu informavo ieškovą apie atliktą įskaitymą bei patirtus nuostolius, kuriuos, iš tikrųjų, patyrė ne dėl ieškovo, bet dėl apelianto kaltės, kai atsakovas nekokybiškai bei netinkamai atliko darbus, kilusius pagal su ieškovu sudarytą sutartį. Todėl sutiktina su teismo išvada, jog ieškovas, reikšdamas atsakovui ieškinį, siekė išvengti nuostolių, kilusių ne dėl savo kaltės, o dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas leistinais įrodymais nepagrindė teiginio, jog ieškovas piktnaudžiavo teise pavėluotai kreipdamasis į teismą ginti šią savo teisę, todėl sprendžiama, jog teismas pagrįstai ir teisėtai patenkino taip pat ir šį ieškovo prašymą bei atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis).

Atsižvelgdama į tai, jog apeliacinis skundas netenkintinas, teisėjų kolegija atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmeta CPK 93 straipsnio pagrindu. Kartu pažymėtina, jog ir ieškovas atsiliepime į atsakovo skundą taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų dydį, todėl šis prašymas laikomas nepagrįstu ir yra taip pat netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanguolė MartinavičienėGintaras Pečiulis