- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- I2-7459-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01121-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-NT-646-6049 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2020 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 21R2-131 (AG2-82/15-2020).
Skunde (b. l. 1-2) nurodo, jog 2020 m. gegužės 21 d. jis kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I2-3476-243/2020. Ginčijamu sprendimu antrinę teisinę pagalbą atsisakyta teikti. Nesutikdamas su Ginčijamu sprendimu, 2020 m. birželio 15 d. jis kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2020 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 21R2-131 (AG2-82/15-2020) jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nesutinka su Ginčijamu sprendimu ir Ginčų komisijos Su šiuo Ginčų komisijos 2020 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 21R2-131 (AG2-82/15-2020) ir mano, kad priimdama sprendimus, nei Tarnyba, nei Ginčų komisija nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais bei tarptautiniais teisės aktais. Pareiškėjo teigimu, dėl administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteistos 1240 Eur sumos pažeista jo teisė į teisinę pagalbą. Mano, kad jo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir jo skundas Ginčų komisijoje išnagrinėti formaliai, Tarnyba ir Ginčų komisija buvo šališkos.
Atsakovė atsiliepime į skundą (b. l. 19-21) nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015, įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 22 d., iš pareiškėjo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteista 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (l.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)TPD-5-13.
2020 m. gegužės 15 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gauta antstolio Aleksandro Selezniovo pateikta informacija, kad valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų vykdymas iš pareiškėjo tęsiamas, likusi neišieškota skolos suma sudaro 1131,79 Eur.
Teigia, kad 2020 m. gegužės 21 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjo prašymas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl administracinėje byloje Nr. I2-3476-243/2020. 2020 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (8.3) TPS-9230 pareiškėjas įpareigotas pateikti teisingai užpildytą metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., joje deklaruojant visas gautas pajamas ir išmokas bei pateikti patvirtinimą, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas yra įvykdytas. Nurodo, kad 2020 m. birželio 3 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gauta pareiškėjo metinė pajamų ir turto deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti bei pareiškėjo pranešimas, kuriame nurodyta, kad valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų įsiskolinimo padengti neturi galimybių, pareiškėjas nurodė, kad padengęs skolą apie tai informuos Tarnybos Klaipėdos skyrių. Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkų informacinės sistemos 2020 m. birželio 5 d. duomenimis, pareiškėjas nebuvo apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nebuvo sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-NT-646-6049, pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjo kad 2020 m. gegužės 21 d. prašymą.
Atsakovė akcentuoja, kad teisės aktai nenumato išimčių, suteikiančių pagrindą pareiškėją atleisti nuo prievolės sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalimi, atsižvelgiant į pareiškėjo motyvuotą prašymą, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, Tarnyba turi teisę išimtinais atvejais suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisant, kad yra VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11,15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Pažymi, kad pareiškėjas prašymo dėl jo individualios situacijos papildomo įvertinimo nepateikė.
Pareiškėjas ir atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 4, 7 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-646-6049 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiškėjui J. S. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
2020 m. gegužės 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I2-3476-243/2020 (b. l. 22-28).
Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-NT-646-6049 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 62) pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu.
Ginčijamas sprendimas grindžiamas argumentu, kad pareiškėjas nėra įvykdęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015, kuriuo iš pareiškėjo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteista 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-119-12 ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-5-13.
Ginčų komisijos 2020 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 21R2-131 (AG2-82/15-2020) (b. l. 63-65) pareiškėjos skundas, kuriuo jis prašė panaikini Ginčijamą sprendimą, atmestas kaip nepagrįstas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja VGTPĮ (ginčo teisiniams santykiams aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d., su vėlesniais pakeitimais), kurio 11 ir 12 straipsniai apibrėžia asmenis sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti, reglamentuoja atvejus, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama.
Savo nuoseklioje praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).
Vienas iš apribojimų yra nustatytas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir antra –iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTPĮ 19 straipsnio nuostatomis.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pažymėjo, jog VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.
Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Nors nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, o nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimo administracinėje byloje, vertintina, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje.
Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia (be kita ko) pakeitė VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:
1.1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“;
2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“.
Taigi pagal VGTPĮ 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), asmuo gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi asmens individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, jo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą nepaisydama to, kad asmeniui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.
2020 m. gegužės 13 d. antstolio Aleksandro Selezniovo rašte Nr. (8.3) TPS-8634 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 47) pateikta informacija patvirtina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nėra įvykdytas.
Įvertinus tai, jog pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė pagrįstai rėmėsi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatas.
Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas pasinaudojo teise papildomai kreiptis į Tarnybos Klaipėdos skyrių su motyvuotu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019).
Vertinant pareiškėjo argumentus, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą išnagrinėjo formaliai ir šališkai, pažymėtina, kad iš Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 26 d. rašto (b. l. 48) matyti, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius, susipažinęs su pareiškėjo prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą ir nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie visas gautas pajamas, minėtu raštu pareiškėjo paprašė pateikti teisingai užpildytą metinę pajamų ir turto deklaraciją, joje deklaruojant visas pareiškėjo gautas pajamas, be to, paprašyta pateikti patvirtinimą, kad pareiškėjas yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pažymėtina, jog duomenys apie pareiškėjo gautas pajamas reikalingos įvertinti, ar pareiškėjo metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal VGTPĮ (VGTPĮ 11 str. 2 d. 1 p.), be to duomenys, patvirtinantys įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą, yra būtini asmens teisės gauti antrinę teisinę pagalbą buvimui nustatyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentas dėl jo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formalaus nagrinėjimo laikytinas nepagrįstu.
Teismas sutinka su Ginčų komisijos sprendimu pareiškėjo argumentus dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus šališkumo atmesti kaip nepagrįstus. Pareiškėjas skunde, teiktame Ginčų komisijai, nenurodė priežasčių, dėl kurių jam kilo pagrįsta abejonė Tarnybos Klaipėdos skyriaus nešališkumu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas Tarnybai teikė prašymą dėl nušalinimo sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Įvertinus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, daryta išvada, jog pareiškėjo nepasitikėjimas sietinas su skola valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei Tarnybos Klaipėdos skyriaus nepalankiais sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau vien nepalankaus sprendimo priėmimas savaime nėra pagrindas teigti, kad viešojo administravimo subjektas buvo šališkas asmens atžvilgiu.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatytos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarkos, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.
Kadangi laikytina, jog nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Ginčijamo sprendimo panaikinimo Ginčų komisija teisingai įvertino kilusiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir aplinkybes, Ginčų komisijos 2020 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 21R2-131 (AG2-82/15-2020) paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.