- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-791-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- G. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Hermistransas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JVJ projektai“ ieškinį atsakovams G. P. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Hermistransas“ dėl trišalės sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „JVJ projektai“ (toliau – ieškovė) prašė pripažinti negaliojančiu 2017 m. vasario 23 d. teisių ir pareigų perėmimo susitarimą prie investavimo į gyvenamųjų namų statybos projekto vystymą sutarties, sudarytos 2016 m. birželio 20 d. tarp G. P. (toliau – atsakovas), BUAB „Hermistransas“ (toliau – atsakovė) ir ieškovės.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nurodė, kad 2017 m. vasario 23 d. šalys pasirašė trišalį susitarimą, pagal kurį ieškovė neatlygintinai perėmė iš atsakovės 300 000 Eur skolinį įsipareigojimą atsakovui (toliau – Trišalis susitarimas). Pasirašant Trišalį susitarimą ieškovė veikė nuostolingai, o Trišalį susitarimą atstovaudamas ieškovei pasirašė jos direktorius J. J., kuris tuo metu užėmė ir atsakovės direktoriaus pareigas. 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-5272-392/2018 ieškovei iškėlė bankroto bylą. 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. Vilniaus apygardos teismas patvirtino 14 ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus, kurių reikalavimų suma yra 253 488,50 Eur. Trišalis susitarimas pažeidžia kreditorių interesus, kadangi: 1) nebuvo įprastas ieškovės ūkinėje komercinėje veikloje; 2) yra ieškovei nuostolingas, jo pagrindu ieškovė negavo naudos, tačiau įgijo 300 000 Eur įsipareigojimą; 3) buvo neatlygintinis sandoris, o dėl šių priežasčių pažeisti kreditorių interesai bei ieškovės, kaip privataus juridinio asmens veiklos tikslai – sandoris pastariesiems prieštarauja. Teigė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio, 1.82 straipsnio ir 2.134 straipsnio taikymo pagrindai, todėl Trišalis susitarimas turi būti pripažintas negaliojančiu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės bankroto administratorė padarė nepagrįstą išvadą, kad Trišalis susitarimas pažeidžia jos kreditorių interesus, kadangi ginčijamas susitarimas susijęs su investicijomis į nekilnojamojo turto plėtojimą, o tai iš esmės buvo būdinga tiek ieškovei, tiek atsakovams (jų veiklai). Ginčijamas sandoris nesukuria pareigos ieškovei mokėti 300 000 Eur. Ginčijamo sandorio (ne)atlygintinumas neturi reikšmės, jeigu jis nepažeidžia ieškovės kreditorių interesų – tokio pažeidimo ieškovė neįrodė.
4. Atsakovas prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinį visiškai pripažįsta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – Trišalį susitarimą pripažino negaliojančiu. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 22 d. šalys pasirašė Trišalį susitarimą, pagal kurį ieškovė neatlygintinai perėmė iš atsakovės 300 000 Eur įsipareigojimą atsakovui. 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-5272-392/2018 ieškovei iškėlė bankroto bylą, patvirtino 14 ieškovės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus (253 488,50 Eur).
3. Teismas nurodė, kad patvirtinus 14 kreditorių sąrašą ir finansinius reikalavimus 253 488,50 Eur sumai, laikytina, kad nustatyta pirmoji actio Pauliana (kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius, CK 6.66 straipsnis) sąlyga – visi ieškovės kreditoriai turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises.
4. Trišaliu susitarimu ieškovė įgijo tokio dydžio skolą vienam skolininkui, kuri viršijo visų 14 kreditorių kreditorinius reikalavimus ir sukurta situacija, kad su kreditoriais nebeliko galimybės atsiskaityti. Todėl teismas sprendė, kad Trišalis susitarimas pažeidžia kreditorių interesus.
5. Teismas sprendė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovė veikė nuostolingai. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad ieškovė grynojo pelno gavo 57 512 Eur. Kadangi tuo metu ieškovė buvo prisiėmusi finansinių įsipareigojimų už 609 836 Eur sumą, 57 512 Eur suma reiškia, kad ieškovės veikla buvo nuostolinga. Ieškovė, generuodama mažiau pajamų nei prisiimdama finansinių įsipareigojimų, šiuo laikotarpiu buvo faktiškai nemoki, kadangi 2017 m. laikotarpiu prisiimti finansiniai įsipareigojimai negalėtų būti patenkinti. Ieškovė. veikdama nuostolingai ir būdama faktiškai nemoki. sudarė Trišalį susitarimą, kurio pagrindu neatlygintinai perėmė iš atsakovės 300 000 Eur skolą, tokiu būdu dar labiau apsunkino savo finansinę padėtį.
6. Trišalio susitarimo 1 punkte nustatyta, kad nuo 2017 m. vasario 23 d. atsakovė neatšaukiamai ir besąlygiškai perduoda, o ieškovė besąlygiškai perima visus įsipareigojimus pagal tarp atsakovo ir atsakovės 2016 m. birželio 20 d. sudarytą investavimo į gyvenamųjų namų statybos projekto vystymo sutartį (toliau – Investavimo sutartis). Pagal Investavimo sutartį, atsakovas ir tuo metu atsakovės vadovas J. J. susitarė dėl atsakovo investicijos į nekilnojamojo turto projektą, sutarta dėl atsakovo 100 000 Eur investicijos į atsakovės įsigytą žemės sklypą, kuriame atsakovė iš atsakovo investuotos sumos planavo statyti kotedžus. Sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti atsakovui 200 proc. faktiškai investuotos sumos dalį, t. y. 200 000 Eur ir 100 000 Eur iš projekto gauto pelno. 200 000 Eur atsakovė įsipareigojo sumokėti iki 2017 m. birželio 20 d., o 100 000 Eur iki 2018 m. birželio 20 d. Kadangi minėtos sumos nebuvo sumokėtos, atsakovas turi neabejotiną reikalavimo teisę į ieškovę.
7. Teismas sprendė, kad tokia situacija, kai atsakovas reikalavimą reiškia ne tikrajam skolininkui, iš jo gavusiam 100 000 Eur (atsakovei), tačiau naudos iš šių santykių negavusiai ieškovei, pažeidžia kitų sąžiningų ieškovės kreditorių interesus.
8. Ieškovė Trišalio susitarimo sudarymo metu turėdama 609 836 Eur įsipareigojimų ir tik 381 949 Eur pardavimo pajamų, perėmė iš atsakovės 300 000 Eur skolą. Taigi, ieškovė, ir taip būdama sunkioje finansinėje padėtyje, esamą įsipareigojimą (609 836 Eur) padidino iki 909 836 Eur sumos. Teismas sprendė, kad toks veikimas, kai faktiškai nemoki bendrovė neatlygintinai perima 300 000 Eur skolą, yra neteisėtas ir pažeidžiantis kitų kreditorių interesus.
9. Trišalis susitarimas sudarytas 2017 m. vasario 23 d. Apie ginčijamo sandorio egzistavimą bankroto administratorė sužinojo tik po to, kai įvyko 2019 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkimas. Po įvykusio kreditorių susirinkimo bankroto administratorė informuota apie Trišalio susitarimo egzistavimą, kadangi tarp įmonės buhalterinių dokumentų tokio susitarimo rasta nebuvo. Todėl teismas sprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.
10. Kadangi nebuvo teismo sprendimo, ikisutartinių susitarimų, viešo konkurso ar kitų pagrindų dėl kurių ieškovė būtų privalėjusi sudaryti Trišalį susitarimą, teismas sprendė, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti Trišalio susitarimo.
11. Teismas nurodė, kad atsakovės ir ieškovės nesąžiningumas yra preziumuojamas, kadangi Trišalis susitarimas sudarytas tarp susijusių asmenų. Atsakovės ir ieškovės vadovas sudarant Trišalį susitarimą buvo J. J., kurio motina yra ieškovės steigėja. Teismas sprendė, kad dėl minėtų aplinkybių ieškovė ir atsakovė veikė nesąžiningai. Nustatęs visas actio Pauliana taikymo sąlygas teismas ieškinį tenkino visiškai ir Trišalį susitarimą pripažino negaliojančiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
15.1. Teismas netinkamai motyvavo sprendimą, nepasisakė dėl atsakovės argumentų. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad Trišalis susitarimas pažeidžia ieškovės kreditorių teises. Trišalio susitarimo turinys ir sąlygos, byloje pateiktų įrodymų kontekste, nesudaro pagrindo išvadai, kad šiam susitarimui galiojant ieškovės kreditoriai gali patirti kokių nors praradimų. Trišaliame susitarime nenumatyti mokėjimai. Susitarimu tik perduotos teisės ir pareigos, numatytos Investavimo sutartyje. Tam, kad spręsti dėl šiuo susitarimu sureguliuotų teisinių santykių turinio, būtina aiškinti Investavimo sutartį. Investavimo sutartyje buvo numatytos atsakovo investicijos į gyvenamųjų namų žemės sklype planavimo, projektavimo, statybos ir pardavimo komercinio projekto (toliau – Projektas) vykdymą. Šį Projektą įgyvendino atsakovė. Ieškovei perduotos Projekto vystytojo teisės ir pareigos. Ieškovės bankroto administratorė patvirtino aplinkybę, kad, perėmusi Projekto vystytojo teises ir pareigas, ieškovė įgyvendino šį projektą pagal pateiktą į bylą 2017 m. kovo 6 d. sutartį dėl jungtinės veiklos, sudarytą su UAB „V. v.“.
15.2. Ieškovė ne tik perėmė įsipareigojimus atsakovui, tačiau perėmė visas Projekto vystytojo teises ir pareigas, tame tarpe ir teises į Projekto generuojamą pelną. Investavimo sutartis nėra paprasta paskolos sutartis, o yra rizikos sutartis – investicijos grąža siejama su Projekto pelningumu. Projektas nebuvo pelningu, taigi investuotojas (atsakovas) neturėjo tikėtis investicijų grąžos ir pagal Investavimo sutartį jam neturėjo būti mokama.
15.3. Ginčijamo Trišalio susitarimo įtaka ieškovės mokumui nenustatyta. Bankroto byla iškelta ne nustačius ieškovės nemokumo faktą, o dėl šios bendrovės valdymo organų pasyvumo – nepateikus duomenų, kad įmonė moki.
15.4. Byloje nėra pakankamų duomenų apie Trišalio susitarimo sudarymo faktines aplinkybes, todėl negalima teigti, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti šio susitarimo. Esantys duomenys apie perimtas teises ir pareigas Projekte leidžia teigti, kad Trišalio susitarimo sudarymas buvo ieškovės tapimo Projekto vystytoju logiškas tęsinys. Byloje neįrodytas Trišalį susitarimą sudariusių šalių nesąžiningumas. Teismas šių atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvų ir argumentų neišnagrinėjo, ar juos išnagrinėjo nepakankamai. Sprendime nemotyvuota, nepagrįsta, kodėl šie argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai atmesti.
15.5. Tai, kad sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų savaime negali reikšti, kad sandorį sudariusios šalys buvo nesąžiningos. Skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Pagal esamus įrodymus negalėjo būti nustatytas ieškovės kreditorių teisių pažeidimas. Trišalio susitarimo sudarymas nesukėlė ieškovės nemokumo, kurio ir pats faktas nėra ištirtas.
15.6. Investavimo sutarties 3 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodoma apie atsakovo investuotos sumos grąžinimą iš Projekto pelno. Iš šios 3 dalies sąlygų aiškinimo nepaaiškėja, ar iš pelno grąžintina visa investuota suma, ar dalis šios sumos turi būti grąžinta ir nesant pelno: 3 dalyje (prieš papunkčius) nurodoma apie visos investicijos grąžinimą iš pelno; 3.1. papunktyje apie mokėjimą iš pelno nekalbama. Taigi, ši Investavimo sutartis turėjo būti aiškinama pagal CK 6.193 straipsnyje numatytas taisykles. Toks Investavimo sutarties aiškinimas turėjo sudaryti šios bylos esmę, tačiau jo nebuvo atlikta. Byloje neapklausti ir Investavimo sutartį sudarę atsakovas ir atsakovės vadovas J. J.. Vienintelis iš bylos dalyvių, betarpiškai dalyvavęs byloje nagrinėtuose sutartiniuose santykiuose ir galintis duoti dėl jų paaiškinimus – atsakovas – byloje nebuvo apklaustas, byla teismo posėdyje išnagrinėta nedalyvaujant ir atsakovo atstovui. Atsakovė prašė šaukti ir teismo posėdyje apklausti J. J., tačiau teismas šį prašymą atmetė, nors byloje akivaizdžiai nepakanka duomenų apie faktines aplinkybes, susijusias su šalių ginču.
15.7. Sprendime netinkamai įvertinta bylos aplinkybių ir įrodymų visuma. Byloje nebuvo nustatytos ir įrodytos faktinės aplinkybės, susijusios su Trišalio susitarimo sudarymo aplinkybėmis, Investavimo sutarties dalyku, tikslais, tikraisiais šalių ketinimais ir susitarimais sudarant šią sutartį. Tiek ieškovei, tiek atsakovei šiuo metu vadovauja bankroto administratorės, kurios net nėra perėmusios dokumentų iš buvusio šių bendrovių vadovo.
15.8. Teismas objektyvaus ir visapusiško bylos aplinkybių vertinimo neatliko, kas lėmė nepagrįstai susiaurintą ir formalų įrodymų vertinimą bei nepagrįstas išvadas. Teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio, 263 straipsnio normas ir dėl šių procesinės teisės normų pažeidimo neteisingai išspręsta byla. Dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, nukrypimo nuo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, teismo sprendimas turi būti panaikintas. Kadangi neatskleista šios bylos esmė, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Atsiliepimas
1. Ieškovė atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
16.1. Atsakovė nenurodo kokie konkrečiai jos nurodyti argumentai liko neišnagrinėti. Apeliaciniu skundu atsakovė nepaneigia sprendimo pagrįstumo. Byloje pateiktas pakankamas kiekis įrodymų, kad Trišaliu susitarimu ieškovė įgijo tokio dydžio skolą vienam skolininkui, kad ši viršijo visų kreditorių finansinius reikalavimus. Apeliaciniu skundu atsakovė nepaneigė aplinkybių dėl ieškovės nemokumo jau 2017 m. Toks veikimas, kai faktiškai nemoki ir nuostolingai veikianti bendrovė neatlygintinai perima skolą, yra neteisėtas ir pažeidžia kitų kreditorių interesus.
16.2. Investavimo sutarties kvalifikacija šiam ginčui neturi įtakos. Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro Trišalis susitarimas (jo sudarymu pažeistų sąžiningų ieškovės kreditorių interesų gynimas).
16.3. Pagal Investavimo sutartį buvo aišku, kad atsakovė bet kokiu atveju privalės mokėti 200 000 Eur sumą, kadangi pagal Investavimo sutartį, šią sumą atsakovė įsipareigojo sumokėti atsakovui nepriklausomai nuo gauto pelno iš Projekto. Nepaisant to, kad atsakovė pelno neuždirbo, ieškovė neatlygintai perėmė iš atsakovės skolą atsakovui.
16.4. Byloje nebuvo nurodytos ir įrodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad ieškovė privalėjo sudaryti Trišalį susitarimą.
16.5. Atsakovės ir ieškovės nesąžiningumas yra preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 3 punktą, kadangi Trišalis susitarimas sudarytas tarp susijusių asmenų. Ieškovė susitarimo pagrindu gavo skolą, tačiau mainais negavo naudos. Tai yra pagrindas preziumuoti šalių nesąžiningumą ir CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu.
16.6. Tikėtina, kad ieškovės ir atsakovės tikslas buvo vienu metu vadovaujant tam pačiam asmeniui J. J. panaikinti atsakovės įsipareigojimus siekiant apsaugoti atsakovės ir UAB „V. v.“ sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl Trišalio susitarimo vienas iš atsakovės kreditorių prarado galimybę kvestionuoti šios sutarties teisėtumą. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-986-638/2019 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį panaikino pagal kitų kreditorių reikalavimus, kai atsakovo reikalavimas nebuvo patenkintas. Tai parodo, kad J. J. savo tikslą pasiekti pavyko – vienas iš kreditorių buvo perkeltas kitai jo kontroliuotai įmonei – ieškovei – nuo atsakovės.
16.7. Civilinė byla išnagrinėta įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus ir kruopščiai ištyrus visas faktines aplinkybes. Atsakovas byloje buvo atstovaujamas atstovo, atsakovės atstovas nenurodo nė vieno klausimo, kurį būtina užduoti atsakovui, kad ši byla būtų išspręsta teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.
3. Apeliaciniu skundu atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės ieškinys dėl Trišalio susitarimo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
Dėl Trišalio susitarimo vertinimo
4. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčijamu Trišaliu susitarimu ieškovė neatlygintinai perėmė tik 300 000 Eur skolą, todėl vertino šį susitarimą kaip išimtinai ieškovei nenaudingą jau sudarymo metu sandorį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši išvada nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kaip matyti iš ginčijamo Trišalio susitarimo turinio, ieškovė ir atsakovai susitarė, kad nuo 2017 m. vasario 23 d. atsakovė perduoda, o ieškovė perima visas teises ir įsipareigojimus pagal tarp atsakovo ir atsakovės 2016 m. birželio 20 d. sudarytą Investavimo sutartį (Trišalio susitarimo 1 punktas); atsakovas neprieštaravo dėl Trišalio susitarimo 1 punkte nurodytų atsakovės teisių ir įsipareigojimų perleidimo ieškovei (Trišalio susitarimo 2 punktas); ieškovė įsipareigojo atsakovui įvykdyti visas Investavimo sutarties sąlygas (Trišalio susitarimo 3 punktas).
6. Pagal Investavimo sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs investuoti į atsakovės vystomą Projektą 100 000 Eur, o ieškovė įsipareigojo Investavimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti atsakovui investuotą sumą bei sumokėti iš Projekto gautą pelno dalį (Investavimo sutarties 2 straipsnis)šia tvarka: iki 2017 m. birželio 20 d. sumokėti atsakovui 200 proc. atitinkančią faktiškai investuotos sumos dalį, t. y. 200 000 Eur (Investavimo sutarties 3.1 papunktis); iki 2018 m. birželio 20 d. sumokėti atsakovui 100 000 Eur iš Projekto gauto pelno (Investavimo sutarties 3.2 papunktis).
7. Vertinant byloje esančio Trišalio susitarimo ir Investavimo sutarties nuostatas, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė Trišaliu susitarimu perėmė tik skolą atsakovui, kadangi taip pat perimtos ir teisės į Projekto vykdymą ir atsiskaitymą su atsakovu iš dalies pagal Projekto pelningumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė įsipareigojo 200 000 Eur sumą sumokėti nepriklausomai nuo projekto pelningumo, tačiau likusio pagal Investavimo sutartį įsipareigojimų vykdymas ir nauda priklausė nuo Projekto (kotedžų statybos žemės sklype) pelningumo. Taigi likusią 100 000 Eur sumą ieškovė įsipareigojo mokėti jei iš Projekto bus gauta pelno. Pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų, susijusių su paties Projekto, kurį vystyti įsipareigojo ieškovė, nauda ir verte Trišalio susitarimo sudarymo metu.
8. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės pareiga atsakovui mokėti Investavimo sutartyje numatytą 200 000 Eur sumą kilo 2017 m. birželio 20 d., taigi nuo Trišalio susitarimo sudarymo (2017 m. vasario 23 d.) iki konkrečios finansinės prievolės ieškovei atsiradimo (2017 m. birželio 20 d.) praėjo beveik keturi mėnesiai. Per šį laikotarpį, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovė su UAB „V. v.“ sudarė 2017 m. kovo 6 d. bendradarbiavimo sutartį dėl kotedžų Projekto plėtojimo, nuo kurio pelningumo ir turėjo iš dalies priklausyti atsakovui mokėtinų sumų apimtis bei Trišalio susitarimo nauda ieškovei. Iš byloje esančios ieškovės bankroto administratorės ataskaitos apie bankroto eigą iki 2019 m. balandžio 1 d. matyti, kad administratorei po bankroto bylos ieškovei iškėlimo perduotos bendrovės sutartys, iš viso 40 sandorių. Matyti, kad ieškovės bankroto administratorei pateiktos, be kita ko, tokios sutartys: „2017-01-02 Rangos sutartis V. v. JVJ“; „2017-02-20 Sklypo tvarkymo V. v.“; „2017-03-06 V. v. preliminarios nutraukimo“; „2017-05-05 V. v. papildomas“; „2017-05-20 V. V. JVJ“; „2017-08-09 sklypo pirkimo pardavimo S.“; „2017-11-20 sutarties nutraukimo V. v.“. Taip pat matyti, kad ieškovės bankroto byloje 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, be kitų kreditorių, patvirtintas ir UAB „V. v.“ finansinis reikalavimas 67 097,59 Eur sumai.
9. Atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui 2019 m. gruodžio 19 d. ieškovės su UAB „V. v.“ 2017 m. kovo 6 d. sudarytą sutartį dėl kotedžų projekto plėtojimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šią sutartį atsisakė priimti kaip nesusijusią su byla.
10. Byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, kad Trišalio susitarimo sudarymo metu (2017 m. vasario 23 d.) buvo aišku, kad Trišalio susitarimo pagrindu ieškovė įstojusi į Investavimo sutartį negalės įvykdyti įsipareigojimų atsakovui, kadangi dar nebuvo suėję įsipareigojimų atsakovui vykdymo terminai bei ieškovė atliko veiksmus dėl Projekto vykdymo. Nors ir iš bylos šalių paaiškinimų matyti, kad projektas nebuvo pelningas (nors įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, nei kada ši aplinkybė paaiškėjo, nėra), tačiau teigti, kad 2017 m. vasario 23 d. sudarant Trišalį susitarimą, ieškovė neatlygintinai perėmė tik įsipareigojimus sumokėti 300 000 Eur iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo.
11. Minėti duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo sutartinių santykių su UAB „V. v.“ dėl Projekto S. g., Vilniuje, vykdymo, nuo kurio pelningumo ir turėjo priklausyti ieškovės nauda/nuostolis ieškovei sudarius Trišalį susitarimą dėl teisių ir pareigų pagal Investavimo sutartį perėmimo, taigi nėra pagrindo išvadai, kad Projektas buvo fiktyvus, tačiau taip pat nepakanka įrodymų, kad šis Projektas atitiko normalią komercinę riziką ir nebuvo akivaizdžiai nenaudingas ieškovei.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad Trišaliu susitarimu ieškovė perėmė iš atsakovės tik skolą atsakovui pagal Investavimo sutartį, nepakankamai detaliai ištyrė ieškovės prisiimtų prievolių pagal Investavimo sutartį apimtis ir kilmę, kadangi iš esmės tiek Trišalio susitarimo, tiek Investavimo sutarties nauda ieškovei priklausė nuo Projekto įgyvendinimo, kuris šioje byloje pirmosios instancijos teismo nebuvo tiriamas.
Dėl actio Pauliana ieškinio
13. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, pirmosios instancijos teisme prašė pripažinti negaliojančiu Trišalį susitarimą trimis pagrindais: 1) kaip prieštaraujantį ieškovės kreditorių interesams, actio Pauliana instituto pagrindu (CK 6.66 straipsnis); 2) kaip prieštaraujantį privataus juridinio asmens (ieškovės) veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis); 3) kaip prieštaraujantį įstatymo nuostatai – CK 2.134 straipsnio 1 daliai (atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra).
14. Ieškovė nurodė aplinkybes, grįsdama visus tris sandorių negaliojimo pagrindus: Trišalis susitarimas pažeidžia kreditorių interesus, kadangi nebuvo įprastas ieškovės ūkinėje komercinėje veikloje, ieškovei nuostolingas, neatlygintinis, jo pagrindu ieškovė negavo naudos, tačiau įgijo 300 000 Eur įsipareigojimą, pasirašant Trišalį susitarimą ieškovė veikė nuostolingai (buvo nemoki), Trišalį susitarimą atstovaudamas ieškovei pasirašė jos direktorius J. J., kuris tuo metu užėmė ir atsakovės direktoriaus pareigas.
15. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės reikalavimo dėl Trišalio susitarimo pripažinimo negaliojančiu pagrįstumą CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) instituto aspektu, nustatė visas šio instituto taikymo sąlygas, dėl to tenkino ieškovės ieškinį – Trišalį susitarimą pripažino negaliojančiu. Dėl kitų ieškovės ieškinyje nurodytų pagrindų (sandorio prieštaravimo juridinio asmens tikslams ir sandorio, sudaryto juridinio asmens vadovo interesų konflikto situacijoje) pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
16. Kadangi pirmosios instancijos teismas Trišalį susitarimą pripažino negaliojančiu tik vienu iš ieškovės nurodytų pagrindų, o atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su šio ieškinio pagrindo (actio Pauliana) egzistavimu, apeliacinės instancijos teismas patikrina ar pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pagrįstai pripažino sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012)
18. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė nesutinka dėl keturių iš minėtų penkių būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimo, teigia, kad nėra patikimų rodymų, jog Trišalis susitarimas pažeidžia ieškovės kreditorių teises, mano, kad negalima teigti, jog ieškovė neprivalėjo susidaryti Trišalio susitarimo bei neįrodytas Trišalio susitarimo šalių nesąžiningumas. Teigia, kad teismas netinkamai ištyrė ir vertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
19. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
20. Taigi, pirmoji iš penkių būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimas, kuris gali būti konstatuojamas nustačius bent vieną iš šių aplinkybių: kai ginčijamu sandoriu sukeliamas skolininko nemokumas; nemokumo būsenoje esantis skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kai ginčijamu sandoriu kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimą ir tais atvejais, kai nėra įrodymų, kad skolininkas sandorio sudarymo metu buvo nemokus, pakanka aplinkybės, kad turto reikšmingai sumažėjo ir tai iš esmės apsunkino prievolių įvykdymą kreditoriui. Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018, 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687/2019). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
22. Ieškovei iškėlus bankroto bylą, teismas patvirtino 14 kreditorių finansinius reikalavimus, kurių suma 253 488,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Trišaliu susitarimu ieškovė įgijo tokio dydžio skolą vienam skolininkui, kuri viršijo visų 14 kreditorių finansinius reikalavimus ir dėl to su kreditoriais nebeliko galimybės atsiskaityti. Teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo egzistavimo, iš ieškovės 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad ieškovė grynojo pelno 2017 m. gavo 57 512 Eur. Kadangi tuo metu ieškovė jau buvo prisiėmusi finansinių įsipareigojimų už 609 836 Eur sumą, teismas ieškovės veiklą vertino kaip nuostolingą, sprendė, kad ieškovė, šiuo laikotarpiu buvo faktiškai nemoki, kadangi 2017 m. prisiimti finansiniai įsipareigojimai negalėtų būti patenkinti. Nustatė, kad ieškovė, veikdama nuostolingai ir būdama faktiškai nemoki, sudarė Trišalį susitarimą, kurio pagrindu neatlygintinai perėmė iš atsakovės 300 000 Eur skolą pagal Investavimo sutartį, kuria atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti atsakovui 200 proc. faktiškai investuotos sumos dalį, t. y. 200 000 Eur (iki 2017 m. birželio 20 d.) ir 100 000 Eur (iki 2018 m. birželio 20 d.) iš projekto gauto pelno. Teismas sprendė, kad ieškovė Trišalio susitarimo sudarymo metu turėdama 609 836 Eur įsipareigojimų ir tik 381 949 Eur pardavimo pajamų, perėmė iš atsakovės 300 000 Eur skolą, būdama sunkioje finansinėje padėtyje esamą skolinį įsipareigojimą (609 836 Eur) padidino iki 909 836 Eur sumos. Teismas konstatavo, kad toks veikimas, kai faktiškai nemoki bendrovė neatlygintinai perima 300 000 Eur skolą, pažeidžia kitų kreditorių interesus.
23. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog Trišalio susitarimo sudarymo metu ir vėliau ieškovė buvo nemoki ar susitarimas pažeidė kreditorių interesus, nes bankroto byla iškelta ne nustačius ieškovės nemokumo faktą, o dėl šios bendrovės valdymo organų pasyvumo – nepateikus duomenų, kad įmonė moki.
24. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kreditorių teisių pažeidimą Trišaliu susitarimu teismas iš esmės konstatavo nustatęs dvi aplinkybės: kad ieškovė 2017 m. buvo nemoki ir būdama nemoki neatlygintinai perėmė iš atsakovės 300 000 Eur skolą atsakovui pagal Investavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus neturėjo faktinio pagrindo šioms aplinkybėms konstatuoti. Ši išvada grindžiama toliau nurodomomis aplinkybėmis ir motyvais.
Dėl ieškovės nemokumo ir kreditorių teisių pažeidimo
25. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies redakcijoje, galiojusioje 2017 m. gruodžio 31 d. (ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovės nemokumą, sudarymo metu), buvo nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, nemokumo būsenai šios normos (pažodinio) taikymo prasme konstatuoti yra būtini du elementai: 1) prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas; 2) pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis, kad pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę tokio turto vertės.
26. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, teisinio nemokumo būsena turi būti aiškinama plačiau, negu pažodžiui yra įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
27. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki. Šią aplinkybę nustatė iš 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, kadangi ieškovė turėjo 609 836 Eur įsipareigojimų, nuosavo kapitalo turėjo už 65 732 Eur , 381 949 Eur pardavimo pajamų ir grynojo pelno gavo 57 512 Eur.
28. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-5272-392/2018 (2020 m. Nr. B2-897-392/2020), kuria ieškovei iškelta bankroto byla kreditorės UAB „Bauen“ pareiškimu, nustatyta, kad 2017 m. finansinio laikotarpio duomenimis ieškovė turėjo turto už 715 160 Eur: ilgalaikio turto už 352 389 Eur, trumpalaikio už 362 771 Eur. Ieškovės bendra įsipareigojimu suma sudarė 649 428 Eur. Teismas konstatavo, kad pagal 2017 m. duomenis ieškovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, nėra duomenų, kad gautų pajamas, valdytų kitą turtą, turėtų lėšų banke ar kasoje, atsiliepimo į kreditorės prašymą iškelti ieškovei bankroto bylą nepateikė. Teismas, neturėdamas duomenų apie visus pradelstus įsipareigojimus, nustatęs tik aplinkybę, kad ieškovės nevykdo įsipareigojimų kreditorei (pareiškėjai), neįrodo savo geros finansinės padėties, todėl sprendė, kad ieškovė nemoki.
29. Kaip matyti iš minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties, teismas konkretaus ieškovės nemokumo momento ar nemokumo bankroto bylos iškėlimo metu nenustatė, o 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą iš esmės dėl to, kad ieškovė nevykdė įsipareigojimo vienai kreditorei ir nepateikė atsiliepimo į kreditorės prašymą ieškovei iškelti bankroto bylą.
30. Minėtoje ieškovės bankroto byloje 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtintas aktualus ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas – ieškovė šiuo metu turi 13 kreditorių, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 259 209,01 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame sprendime pateiktą teismo vertinimą, jog ieškovė jau 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, paneigia ieškovės bankroto byloje patvirtintų ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų dydis ir ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 m laikotarpį duomenys.
31. Ieškovės 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, ieškovė 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo 649 428 Eur įsipareigojimų, 609 836 Eur iš jų trumpalaikiai. Duomenų, kiek įsipareigojimų šiai datai buvo pradelsta, byloje nėra. Šiai dienai ieškovės nemokumo byloje patvirtinta ieškovės įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro 259 209,01 Eur. Taigi, nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki šios dienos (po beveik 3 metų) ieškovės įsipareigojimai kreditoriams ženkliai sumažėjo, nuo 649 428 Eur įsipareigojimų iki 259 209,01 Eur įsipareigojimų.
32. Iš bylos duomenų galima teigti, kad po 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovė aiškiai toliau vykdė įsipareigojimus kreditoriams ir didelę jų dalį padengė, turėjo įsipareigojimus kreditoriams (649 428 Eur) viršijančios vertės turto (715 160 Eur), todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovė jau 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Be to, ieškovei 2017 m. gruodžio 31 d. deklaruojant 649 428 Eur įsipareigojimus, tikėtina, kad į šią sumą įtrauktas ir įsipareigojimas atsakovui, kadangi pagal Trišalį susitarimą ieškovė įsipareigojo atsakovui sumokėti 200 000 Eur iki 2017 m. birželio 20 d. Byloje taip pat nėra duomenų, kad 2017 m. gruodžio 31 d. datai ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kurių reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje.
33. Be to, byloje nenustatyta, kad ieškovė apskritai atsakovui sumokėjo ginčo sumą tuo pablogindama savo finansinę padėtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl šio sandorio buvo pažeistos kreditorių teisės - sumažėjo ieškovės turto ir tai iš esmės apsunkino prievolių įvykdymą kreditoriams.
34. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, 2017 m. gruodžio 31 d. datai, byloje esančių duomenų nepakanka ieškovės nemokumui ar aplinkybei, kad dėl ginčo sandorio sumažėjo ieškovės turto, konstatuoti, todėl skundžiamo sprendimo išvada apie ieškovės nemokumą 2017 m. gruodžio 31 d. laikytina nepagrįsta.
35. Kadangi nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas), dėl kitų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Kaip jau šioje nutartyje minėta, ieškovė pirmosios instancijos teisme Trišalį susitarimą ginčijo dar dviem pagrindais – kaip prieštaraujantį privataus juridinio asmens (ieškovės) veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis) ir kaip sudarytą juridinio asmens vadovo, veikiančio interesų konflikto situacijoje (CK 2.134 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, kitų ieškovės nurodytų pagrindų neanalizavo.
37. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustačius, kad pirmuoju ieškovės Trišalio susitarimo ginčijimo pagrindu (actio Pauliana) Trišalis susitarimas negali būti pripažintas negaliojančiu, būtų pagrindas spręsti dėl ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumo pagal kitus ieškovės nurodomus pagrindus. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių ieškovės ieškinio pagrindų nepasisakė.
38. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
39. Pirmosios instancijos teisme nepasisakius dėl ieškovės alternatyvių Trišalio susitarimo ginčijimo pagrindų, neištyrus Trišalio susitarimo pasekmių ieškovės finansinei padėčiai sandorio sudarymo metu (šio sandorio akivaizdaus (ne)naudingumo), Trišalio susitarimo naudos/nuostolių paaiškėjimo momento, liko neatkleista bylos esmė, nepakankamai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra galimas teisingas reikalavimo dėl Trišalio susitarimo pripažinimo negaliojančiu pagrįstumo klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos teisme. Neištirtų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apribotų šalių teisę į apeliaciją.
40. Nesant galimybės pašalinti šiuos trūkumus apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinant ir bylą grąžinant nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, tai turės atlikti bylą iš naujo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.