Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-01-24 · Civilinė byla Nr. 2S-37-252/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-24
Bylos Nr.
2S-37-252/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10665-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Pareiškėjas
S. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-37-252-2018

Jovita Einikienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10665-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14;3.3.2.5;3.3.2.3. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16990-816/2017 pagal pareiškėjo S. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. V. skundu prašė: taikyti antstolės V. M. vykdomam išieškojimui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) senatį ir nutraukti išieškojimą; panaikinti areštą pareiškėjo sąskaitai, esančiai Vilniaus pataisos namuose; grąžinti jam visas iš minėtos sąskaitos bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuskaitytas pinigines lėšas. Nurodė, kad nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. antstolei neatlikus jokių vykdymo veiksmų jo atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra suėjęs 2 metų išieškojimo senaties terminas ir vykdomoji byla turi būti nutrauktina. Teigė, kad antstolės 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymo pagrindu į jos depozitinę sąskaitą 2016 m. vasario 22 d. buvo pervesta 1 433,62 Eur suma, kuri nuskaityta jau suėjus vykdymo senaties terminui, neatsižvelgus ir į tai, kad į šias lėšas išieškojimas negalėjo būti nukreiptas. Ši suma pareiškėjui turėjo būti išmokėta kaip neturtinė žala už sveikatai padarytas neigiamas pasekmes, kurias pareiškėjas patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. S. V. pažymėjo, kad jo sąskaitos, esančios Vilniaus pataisos namuose, areštas apriboja pareiškėjo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas. Mano, kad turi būti laikomasi CPK 668 straipsnio reikalavimų ir išieškojimas į lėšas mažesnes nei viena minimali mėnesinė alga (toliau – 1 MMA) lėšas negali būti nukreipiamas. Antstolė 2017 m. kovo 9 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 433,62 Eur baudos išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojos Valstybės naudai. Teigė, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietes, nagrinėjo skolininko aktyviai siunčiamus skundus ir prašymus. Patvarkyme antstolė detaliai išdėstė atliktus vykdymo veiksmus, jų apskundimo eigą ir pažymėjo, jog skolininkas ne tik žinojo apie vykdomą baudos išieškojimą, antstolės atliekamus veiksmus, tačiau aktyviai dalyvavo teikdamas prašymus, skundus, siekdamas išvengti įsipareigojimų vykdymo, taip paneigdamas pareigą bendradarbiauti su antstolė bei stengtis kuo greičiau padengti įsiskolinimą. Išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės neveikimo, o dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Antstolė atkreipė dėmesį, kad ginčas dėl išieškojimo į skolininko priteistą neturtinę žalą jau išspręstas teisme, o skolininkas klaidingai nurodo, kad išieškotos piniginės lėšos jam buvo priteistos kaip neturtinė žala už sveikatai padarytas neigiamas pasekmes, kurias jis patyrė atlikdamas bausmę. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendime teismo buvo konstatuota, jog nėra jokių įrodymų apie netinkamą kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei ar psichinei būklei.Argumentus dėl negalėjimo nukreipti išieškojimą į sumą, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą pareiškėjas jau buvo išsakęs atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 6 d. nutarties. Jokių duomenų, kad skolininkas pataisos namuose dirba ir gauna darbo užmokestį nėra pateikta. Pareiškėjo teiginiai, jog nuskaičiuotos lėšos jam turėtų būti grąžintos, nes buvo nuskaičiuotos suėjus išieškojimo senaties terminui yra visiškai nepagrįsti. Suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi S. V. skundą atmetė. Teismas pasisakė, jog įsiteisėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarimas skirti skolininkui S. V. baudą buvo pateiktas antstoliui vykdyti nepažeidžiant ATPK įtvirtintų terminų. Vykdomojoje byloje nenustatytas nepertraukiamas ilgesnis laikotarpis kuomet nebuvo atliekami aktyvūs valstybės institucijų veiksmai išieškant baudą iš skolininko. Pagrindo konstatuoti antstolės aplaidumo ir pareigų nevykdymo vykdomojoje byloje nėra. Teismas konstatavo, kad skolininkas vengė vykdyti jam paskirtą administracinę nuobaudą, nes per visą laikotarpį nebendradarbiavo su antstole, nesiėmė jokių veiksmų, kad bauda būtų sumokėta, nors žinojo apie antstolės atliekamus veiksmus vykdant išieškojimą, kadangi juos skundė.Teismas atmetė skundo argumentus, jog vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti nutraukta, suėjus senaties terminui.Įvertinęs tai, kad dėl antstolės 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymo, kuriuo buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios turtinės teisės į jam Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išmokėtinas pinigines lėšas 1 711,89 Eur sumai ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 1 433,62 Eur yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai – 2016 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2017 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartys, šioje skundo dalyje procesą nutraukė.Teismas pasisakė, kad kasacinio teismo praktika ir galiojantis teisinis reglamentavimas dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pareiškėjas, būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai), o apelianto cituojamos CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Teismas sprendė, kad antstolės 2017 m. vasario 20 d. patvarkymai, kuriais ji areštavo skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje ir nustatė areštuotų kitų gaunamų pajamų išskaitymo procentinius dydžius (70 proc. nuo pajamų dalies, viršijančios 1 MMA, bei 20 proc. nuo dalies, neviršijančios 1 MMA), yra teisėti ir pagrįsti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu S. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį. Teigia, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus išieškojimo senaties terminui, kadangi išieškojimas vykdomas dėl administracinės nuobaudos dėl kurios išieškojimas vykdytinas tik dvejus metus. Sumokėti paskirtos baudos negalėjo dėl to, kad nuo 2011 m. yra įkalinimo įstaigoje ir jokių pajamų negauna, yra nemokus. Pagrindo išvadai, kad jis vengė baudos sumokėjimo nėra.Tvirtina, kad antstolė nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. jokių vykdymo veiksmų neatliko, o jei ir atliko apie tai skolininko neinformavo. Mano, kad į jam priteistą sumą dėl blogų kalinimo sąlygų pakenkimo sveikatos būklei išieškojimas negalėjo būti nukreiptas. Nurodo, kad įsidarbinti įkalinimo įstaigoje dėl darbo vietų stygiaus jis neturi galimybių, todėl įsigyti būtiniausių prekių jam reikalingos papildomos lėšos, kurios gaunamos tik artimiesiems pervedus pinigus į jo sąskaitą, tačiau dėl antstolės patvarkymu uždėto arešto jo sąskaitai, jis to padaryti negali. Mano, kad vykdant išieškojimą pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį ir Vykdymo instrukcijos 93.6 punktą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Prašo grąžinti nurašytas lėšas, nes lėšų nuskaitymas atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir suėjus išieškojimo senaties terminui. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašo jo netenkinti. Nurodo, kad taikyti išieškojimo senaties terminą šiuo atveju nėra pagrindo. Vykdomosios bylos medžiaga paneigia apelianto teiginius, kad jis nebuvo tinkami informuotas apie atliekamus vykdymo veiksmus. Apeliantas nesiėmė aktyvių veiksmų kuo skubiau padengti įsiskolinimą. Tai, kad jis atlieka bausmę ar neturi tam pajamų, nepanaikina baudos ir neeliminuoja apelianto pareigos atsiskaityti su išieškotoju. Ginčas dėl išieškojimo nukreipimo į apeliantui priteistą neturtinę žalą jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, tačiau apeliantas teikia tapačius argumentus šiuo klausimu ir melagingus duomenis apie priteistos neturtinės žalos pobūdį. Kas rodo jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarimu S. V. už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta nuobauda – bauda 5000 Lt, kurios mokėjimas išdėstytas 20 mėnesių laikotarpiu įpareigojant S. V. kas mėnesį mokėti po 250 Lt. S. V. atliko vieną baudos dalies mokėjimą, t.y. 2011 m. birželio 22 d. sumokėjo 50 Lt. Dėl likusios nesumokėtos baudos dalies 4950 Lt nutarimas skirti nuobaudą buvo perduotas vykdyti antstolei V. M. (vykd. b.l. 3).CPK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, kurių 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, jog nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų terminas, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Taip pat pažymėtina, kad dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas taikytinas tuo atveju, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų.Nagrinėjamu atveju, priverstinis baudos išieškojimas pradėtas dar galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodekso (kuris neteko galios 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ATPK) nuostatoms, todėl nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.Apelianto įsitikinimu vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti nutrauktas suėjus išieškojimo senaties terminui, nes antstolė nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. vasario 18 d. neatliko jokių vykdymo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Iš vykdomosios bylos matyti, kad ATPK 308 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, įvertinus tai, kad nutarimu paskirtos baudos mokėjimas buvo išdėstytas 20 mėnesių laikotarpiui, pažeistas nebuvo (vykd. b.l. 3). Antstolė 2011 m. rugpjūčio 25 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b.l. 11). Nurodytoje vykdomojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad skirtingai nei teigia apeliantas joje buvo atliekami sistemingi vykdymo veiksmai – antstolė priimdavo patvarkymus, teikė užklausas bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nekilnojamojo turto ir gyventojų registrams ir kt. Apylinkės teismas detaliai išanalizavo antstolės atliktus vykdymo veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas nesikartodamas bei pritardamas apylinkės teismo vertinimui šiuo klausimu, konstatuoja, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytas 2 metų laikotarpis, per kurį antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad vykdymo procesas užsitęsė dėl antstolės kaltės. Apelianto nurodomu 2013 m. balandžio 10 d. – 2016 m. vasario 18 d. laikotarpiu, (kai jo vertinimu jokie vykdymo veiksmai nebuvo atliekami) antstolė 2014 m. sausio 20 d. priėmė patvarkymą, adresuotą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir skolininkui dėl turtinių teisių arešto (vykd. b.l. 75), rinko papildomus duomenis iš Apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro, gyventojų registro (vykd.b.l. 78-79, 84-86), 2015 m lapkričio 24 d. priėmė patvarkymą adresuotą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl turtinių teisių arešto (vykd. b.l. 82). Taigi iš vykdomosios bylos matyti, kad vykdymo veiksmai buvo atliekami reguliariai, tarp jų dvejų metų laikotarpio, per kurį nebuvo atliekami veiksmai, nėra. Priešingai, iš vykdomosios bylos duomenų akivaizdu, kad būtent dėl apelianto veiksmų užsitęsė baudos išieškojimas, nes jis per eilę metų iš esmės nedėjo jokių pastangų paskirtai baudai savalaikiai sumokėti ir taip įvykdyti savo pareigą. Atsižvelgiant į nurodyta, taikyti senaties terminą ir vykdomąją bylą nutraukti vykdymo procese nebuvo teisinio pagrindo.Apeliantas nesutinka su antstolės patvarkymais, kurių pagrindu buvo nukreiptas išieškojimas į jam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti. Šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ir ją nepakeista palikusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas revizuoti neturi teisės, todėl sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai dėl šios skundo dalies procesą nutraukė. Be aptartų reikalavimų pareiškėjas skunde yra suformulavęs prašymą panaikinti areštą pritaikytą Vilniaus pataisos namuose esančiai jo sąskaitai ir sugrąžinti nuskaitytas lėšas, t.y. iš esmės prašoma panaikinti 2017 m. vasario 20 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir tos pačios dienos patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo. Išieškant iš skolininko turto, įskaitant, pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, vykdymo veiksmai atliekami pagal CPK 688 straipsnio nuostatas, kuris nustato ribojimus, susijusius su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieną MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Kadangi 2017 m. vasario 20 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) šis apribojimas nebuvo nurodytas, pripažintina, kad šiuo patvarkymu antstolė nukreipė išieškojimą į visas apelianto lėšas, Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, todėl toks patvarkymas pripažintinas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje, ir yra naikintinas. 2017 m. vasario 20 d. antstolė, vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalauja Vilniaus pataisos namų iš skolininko S. V. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios vienos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti jog 2017 m. vasario 20 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas vadovaujantis CPK 611, 733 – 743 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis ir antstolės patvarkyme nurodomi išskaitų dydžiai 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios vieno MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir to paties straipsnio 2 punktas) bei neprieštarauja aktualiai kasacinio teismo praktikai. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo senaties taikymą, pagrįstai nutraukė procesą dėl įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais išspręstų ginčo klausimų, tačiau netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias CPK 688 straipsnio nuostatas, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties dalis dėl antstolės veiksmų atliktų 2017 m. vasario 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo skundo dalis dėl antstolės veiksmų atliktų 2017 m. vasario 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintinas ir šis patvarkymas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties dalį dėl antstolės veiksmų atliktų 2017 m. vasario 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės V. M. 2017 m. vasario 20 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė