Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal N. B. ir V. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių kreditorių teisių gynimą, sutuoktiniams nutraukiant santuoką bendru sutikimu ir sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (toliau – apeliantas arba bankas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimą. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

4.1. 2013 m. liepos 4 d. tarp banko ir pareiškėjų buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kurią pareiškėjams buvo suteiktas kreditas. 2022 m. gruodžio 29 d. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai numatė, kad po santuokos nutraukimo prievolė bankui pagal Kreditavimo sutartį lieka solidari N. B. ir V. B. prievole, su tuo bankas sutinka ir neprieštarauja.

4.2. Banko vertinimu, teismas pažeidė imperatyvią įstatymo normą ir be kreditoriaus sutikimosutiko pakeisti įkeičiamo turto savininkus, neįvertinęs, kad tai pažeidžia kreditoriaus interesus. CK 3.53 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina.

4.3. Bankas prieštarauja bankui įkeisto turto įkeičiamo turto savininkų pakeitimui dėl nepagrįstos kompensacijos, jos dydžio ir banko teisėto intereso reikalauti, kad būtų pagrįstas prisiimtų papildomų įsipareigojimų vykdymas arba kreditorius gali nesutikti su papildomais skolininko įsipareigojimais, kurie blogina kredito gavėjo situaciją ir galimybes grąžinti kreditą.

4.4. 2022 m. gruodžio 29 d. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti tvirtinama, ne tik dėl to, kad pažeidžia banko teisėtus interesus, bet ir todėl kad blogina V. B., kaip skolininko padėtį, todėl nepagrįstas kompensacijos dydis gali apsunkinti bankui įkeisto turto galimą išieškojimą ir kredito gavėjo kreditingumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

7. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas, (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą ir dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankas iki sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme negalėjo pateikti teismui savo pozicijos, nes pareiškėjai nepateikė bankui prašymų dėl bankui įkeisto turto savininkų pakeitimoir nepagrindė kompensacijos, kuri numatyta 2022 m. gruodžio 29 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.2. punkte, t. y. V. B. įvykdė minėtos sutarties dėl santuokos nutraukimo 6.1. punktą ir bankui pateikė sąskaitos išrašą, kad N. B. sumokėjo 5 000 Eur. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų iš kokių lėšų N. B. naudai sumokės 30 000 Eur.

10. Apeliantas nebuvo išreiškęs sutikimo prievolių modifikavimui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo tvirtinti pareiškėjų sutarties, kuria vienašališkai buvo modifikuota pareiškėjų prievolė apeliantui, t.y., pakeistas bankui įkeisto turto savininkas pagal Kreditavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju bankas nebuvo davęs sutikimo keisti jam įkeisto turto savininkus pagal Kreditavimo sutartį.

11. Santuokos nutraukimas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimas negali būti pripažintas solidariųjų prievolių pasibaigimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007).

12. Nutraukus santuoką, sutuoktinių prievolės pagal Kredito sutartį su apeliantu lieka solidarios ir atsakomybė pagal šias prievoles negali būti keičiama. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nepagrįstai patvirtino 2022 m. gruodžio 29 d.Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, kuri pažeidžia apelianto interesus.

13. Taip pat sutiktina su apelianto argumentu, kad pareiškėjų 2022 m. gruodžio 29 d. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti tvirtinama, ne tik dėl to, kad pažeidžia banko teisėtus interesus, bet ir todėl kad blogina V. B., kaip skolininko padėtį, t. y. nepagrįstas kompensacijos dydis gali apsunkinti bankui įkeisto turto galimą išieškojimą ir kredito gavėjo kreditingumą.

14. Pažymėtina, jog bankas bendradarbiaudamas su V. B. prašė pagrįsti iš kokių lėšų jis dengs įsipareigojimą N. B., tačiau V. B. bankui nepateikė jokios informacijos ir pagrindžiančių dokumentų, iš kokių lėšų bus vykdomas įsipareigojimas, todėl bankas priėmė sprendimą nesutikti pakeisti įkeičiamo turto savininkus iš bendrąja nuosavybe priklausančio bankui įkeisto turto (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas bankui paskesne hipoteka į tai, kad minėtas bankui įkeistas turtas priklausytų tik V. B. asmenine nuosavybės teise.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnių normos.

16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011, 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

17. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo vienašališkai modifikuotos prievolės bankui, nors bankas tokio sutikimo nebuvo davęs, taigi buvo pažeistos kreditoriaus teisės ir tokia sutartis (jos dalis) teismo negalėjo būti tvirtinama.

18. Apeliacinės instancijos teismas šių trūkumų negali ištaisyti, nes teismui turi būti pateikta modifikuota sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsižvelgus į šalių kreditoriaus – banko nuomonę ir interesus, t. y. šį trūkumą galima ištaisyti tik bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

19. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

20. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bus atliktas iš bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.