Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams G. K. ir J. Š. (J. Š.) dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. rugpjūčio 13 d.; atsakovams nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti.

3. Procesiniai dokumentai atsakovui G. K. įteikti 2020 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai įteikti atsakovo motinai.

4. Procesiniai dokumentai atsakovui J. Š. įteikti 2020 m. rugpjūčio 17 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai.

5. Atsakovams per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

7. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2019 m. liepos 16 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu policijos pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nes transporto priemonės vairuotojas atsakovas J. Š. pažeidė kelių eismo taisykles. Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus pateiktą informaciją apie priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkus ir valdytojus transporto priemonės Renault valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininke yra nurodyta (duomenys neskelbtini). Antstolių kontorai, kuri siuntė pranešimus, buvo pateikta 2019 m. liepos 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią naujas transporto priemonės savininkas yra G. K.. UAB „Sauda“, vadovaudamasi 2018 m. gegužės 8 d. sutartimi, sudaryta tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“, „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, akto surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji buvo (yra) saugoma iki ieškinio pateikimo dienos. Minėtos sutarties priede Nr. 1 yra nurodyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Bylos duomenimis už transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2019 m. liepos 16 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.), atsakovų įsiskolinimo suma sudaro 2 760 Eur (2 Eur + ((197 dienos x 14 Eur)). Atsakovams buvo siunčiami raginimai dėl skolos sumokėjimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų įsiskolinimą ieškovei (ar pradinei kreditorei) sumokėję (CPK 178 straipsnis).

8. Nustatyta, kad 2018 m. spalio 2 d. UAB „Sauda“ su ieškove UAB „Jurisdictus“ pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 18/03, pagal kurią UAB „Sauda“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į skolininkų skolas; 2019 m. lapkričio 28 d. reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu ir su juo susijusių dokumentų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 30-10 UAB „Sauda“ perleido ieškovei teisę reikalauti iš nurodytos transporto priemonės savininko ir valdytojo (atsakovų) išlaidų už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą.

9. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovai apie reikalavimo perleidimą informuoti tinkamai – 2019 m. lapkričio 28 d. rašytiniais pranešimais.

10. Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis numato, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad UAB „Sauda“ įgijo teisę į automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą (CK 6.830-6.849 straipsniai), kurią perleido ieškovei (CK 6.101-6.104 straipsniai). Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai savo prievolę ieškovei (ar pradinei kreditorei) įvykdė tinkamai (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 2 760 Eur už transporto priemonės Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 16 d. iki ieškinio parengimo dienos 2020 m. rugpjūčio 13 d. tenkintinas.

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovai pažeidė savo įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (2 760 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 62 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 31 Eur.

13. Byloje iš viso patirta 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kita vertus, šios išlaidos, tenkančios lygiomis dalimis kiekvienam iš atsakovų, mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis), todėl iš atsakovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š. (J. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“, j. a. k. 301851658, 2 760 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt eurų) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 760 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“, j. a. k. 301851658, 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo J. Š. (J. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“, j. a. k. 301851658, 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovai turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.