Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-08 · Civilinė byla Nr. e2S-2852-781/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-08
Bylos Nr.
e2S-2852-781/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Pareiškėjas
V. B. P., A. P.
Suinteresuotas asmuo
V. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Antakalnio būstas“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Vilniaus energija“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Apsaugos komanda“, UAB „Skolų rizikos sprendimai“, UAB „Sergel Group“, UAB „Denticija“, Lindorff Oy
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2852-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35529-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų (apeliantų) E. K. ir A. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria pareiškėjams V. B. P. ir A. P. (A. P.) iškelta fizinio asmens bankroto byla, suinteresuoti asmenys V. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Antakalnio būstas“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Vilniaus energija“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Apsaugos komanda“, UAB „Skolų rizikos sprendimai“, UAB „Sergel Group“, UAB „Denticija“, Lindorff Oy, veikiantis per Lietuvos filialą, J. J., E. K., A. K., S. S., M. K., antstoliai G. B., I. K., D. B., V. M., R. K., B. P., I. B., A. B., D. M., R. V., N. Š.-S., D. K., D. Š., I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai V. B. P. ir A. P. (A. P.) prašė iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratore paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2005 m. vasario 15 d. su tuometiniu AB Sampo banku sudarė kredito sutartį, pagal kurią jiems buvo paskolinta 260 658 Eur. Aiškino, kad ši sutartis iki 2008 m. vidurio buvo vykdoma tinkamai, tačiau 2008 m. pabaigoje, prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, pareiškėjai susidūrė su finansiniais sunkumais. Pažymėjo, kad pareiškėjų gaunamas pajamas didžiąja dalimi sudarė iš nekilnojamojo turto nuomos gaunamos lėšos, todėl tiek nekilnojamojo turto nuomos, tiek ir jo pardavimo kainoms ženkliai sumažėjus, pareiškėjai nebegalėjo laiku vykdyti savo įsipareigojimų bankui, kuris sutartį nutraukė ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Anot pareiškėjų, 2009 m. kovo 18 d. su banku buvo pasiektas susitarimas, kuriuo pastarasis sutiko pratęsti pareiškėjams paskolos grąžinimo terminą iki 2025 m. su sąlyga, kad per metus bus grąžinta dalis paskolos – 150 000 Lt (43 443 Eur); minėtą sumą pareiškėjai 2010 m. vasario 28 d. pasiskolino iš S. Š. ir sumokėjo bankui (kuriam buvo įkeistas pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausęs administracinis pastatas su parduotuvės patalpomis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)).

3. Pareiškėjai nurodė, kad pradėjo ieškoti lėšų, iš kurių būtų galima grąžinti kreditą bankui, panaikinti hipoteką nekilnojamajam turtui ir pradėti rengti žemės sklypų detalųjį planą, sujungiant du žemės sklypus į vieną nekilnojamojo turto vienetą ir realizuojant jį už didesnę kainą. Pareiškėjų teigimu, tuo pagrindu kreiptasi į buvusį verslo partnerį V. V. su prašymu investuoti 650 000 Lt (188 253,01 Eur) sumą, iš kurios 150 000 Lt (43 443 Eur) suma būtų skirta skolos S. Š. grąžinimui, o likusi 500 000 Lt (144 810,01 Eur) suma būtų skirta kredito bankui grąžinimui. Aiškino, kad pareiškėjui sutarus su V. V. dėl visų bendro investavimo sąlygų, taip pat pareiškėjams sutikus su V. V. iškeltomis papildomomis sąlygomis, buvo sudaryta paskolos sutartis, kurioje turėjo būti nurodyta tariamai skolinama 573 000 Eur suma. Pažymėjo, kad pareiškėjai sutiko su V. V. pasiūlytomis sąlygomis, nes tikėjosi sumanytus planus sėkmingai įgyvendinti bei pelningai realizuoti jiems nuosavybės teisėmis priklausiusį turtą; teigė, jog tuo metu pareiškėjų materialinė padėtis buvo sunki, o pareiškėja 2010-2011 m. sirgo sunkia depresijos forma, dėl ko pareiškėjai negalėjo tinkamai įvertinti visos minėto sandorio rizikos.

4. Paaiškino, kad pareiškėjų sumanytam verslo planui nepavykus – 2013 m. sujungto į vieną nekilnojamojo turto vienetą žemės sklypo nepavykstant parduoti už planuotą gauti kainą, paskola V. V. laiku nebuvo grąžinta, todėl pastarasis 2015 m. inicijavo priverstinį skolos iš pareiškėjų turto išieškojimą.

5. Anot pareiškėjų, jie turi ir kitų įsiskolinimų kreditoriams – 2007 m. rugpjūčio 13 d. tarp pareiškėjų ir AB banko SNORAS buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią (su vėlesniais pakeitimais) pareiškėjams buvo suteikta 268 000 Lt (77 618,16 Eur) paskola, kuri buvo panaudota bendrovėje UAB „BABOR cosmetic“ (kuri 2015 m. išregistruota iš Juridinių asmens registro, kaip bankrutavęs juridinis asmuo), kurios akcininkais buvo pareiškėjai, tačiau dėl žlugusio verslo laiku nebuvo grąžinta. Nurodė, kad 2007 m. sausio 1 d. pareiškėjai solidariai pasiskolino lėšas iš E. K., o pareiškėjas asmeniškai pasiskolino ir iš A. K.; pasiskolintos lėšos taip pat buvo panaudotos UAB „BABOR cosmetic“ veikloje. Pažymėjo, kad 2011 m. gruodžio 14 d. pagal neprotestuotiną vekselį pareiškėjas pasiskolino iš M. K. 200 000 Lt (57 924 Eur) sumą, kuri buvo panaudota nekilnojamojo turto – pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui.

6. Nurodė, kad didžioji dalis pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausiusio nekilnojamojo turto, antstoliams vykdant skolų išieškojimą, buvo perduota vienam iš kreditorių. Pažymėjo, kad pareiškėjai yra garbaus amžiaus; pareiškėja šiuo metu niekur nedirba, o bendras jų gaunamas pajamas sudaro tik pareiškėjo gaunama 368 Eur dydžio pensija, kurios dalį (184 Eur) nuskaito antstoliai, todėl pareiškėjai neturi ir neturės realių galimybių per protingą terminą grąžinti kreditoriams susidariusių skolų. Paaiškino, kad pareiškėjų pradelstų solidarių skolinių įsipareigojimų kreditoriams bendra suma sudaro apie 1 801 997,24 Eur sumą, kai tuo tarpu pareiškėjų turimo turto vertė tesiekia 72 291 Eur.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjai ir jų atstovai teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytus argumentus, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad yra nemokūs, neturi galimybės vykdyti įsipareigojimų.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

9. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad vieno iš pareiškėjų skola suinteresuotam asmeniui sudaro 585,63 Eur.

10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas neturi įsipareigojimų suinteresuotam asmeniui, o pareiškėjos mokestinė nepriemoka sudaro 1195,17 Eur valstybės biudžetui.

11. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą ir jo atstovas teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjai negali būti laikomi sąžiningais, todėl jiems neturėtų būti sudaryta galimybė išvengti prievolių savo kreditoriams įvykdymo. Pažymėjo, kad pareiškėjai neatskleidė aplinkybių apie jų mokumą ir pajamas; byloje nėra duomenų apie pareiškėjų pasiskolintų lėšų panaudojimą; aiškino, jog pareiškėjai nedirba, nesiima aktyvių veiksmų siekiant grąžinti kreditoriams skolas; be to, pareiškėjas turi žalingų įpročių – lankosi lošimo namuose.

12. Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sutiko, tačiau jo atstovė teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko, motyvuojant tuo, jog pareiškėjai yra nesąžiningi.

13. Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į pareiškimą ir jo atstovas teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad su pareiškėjais sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu pareiškėjams paskolino 573 000 Eur sumą. Nurodė, kad pareiškėjai gavo visą sutartą sumą, nors jie ir tvirtina kitaip. Teigė, kad per visą laikotarpį kreditorius buvo klaidinamas, jog nekilnojamasis turtas greitai bus parduotas ir visos investuotos lėšos grąžintos, pareiškėjai žadėdavo įkeisti kreditoriams turtą, kuris jau buvo įkeistas. Nurodė, kad pareiškėjų veiksmai su suinteresuotu asmeniu ir su kitais kreditoriais leidžia abejoti jų sąžiningumu. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjai su juo nebendradarbiauja dėl skolos sumažinimo, nesikreipia į teismą dėl palūkanų sumažinimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas lankosi lošimo namuose, nesielgia tinkamai ir imasi rizikingų veiksmų; pareiškėjai nedirba, gyvena bute, kuris neatitinka jų finansinės padėties, tačiau nesiima priemonių jam realizuoti ir persikelti į kitą būstą; taip pat nenurodo kaip ketina atsiskaityti su kreditoriais.

14. Kiti suinteresuoti asmenys savo pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi iškėlė pareiškėjams V. B. P. ir A. P. fizinio asmens bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“; nustatė 30 dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 200 Eur dydžio lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 300 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad solidari pareiškėjų skola kreditoriams sudaro 1 801 997,24 Eur sumą, o kiekvieno atskirai (įskaitant solidarias skolas) – 1 906 285,67 Eur pareiškėjo atveju, ir 1 813 494,89 Eur pareiškėjos atveju. Teismas sprendė, kad pareiškėjų pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį; pažymėjo, jog suinteresuoti asmenys pareiškėjų nemokumo fakto neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų turimo turto masę, jų gaunamas pajamas, konstatavo pareiškėjus esant nemokiems, pripažinęs, jog pareiškėjai neturi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais pagal esamus skolinius įsipareigojimus.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2017 m. lapkričio 21 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjų sąžiningumas – nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad suinteresuoti asmenys savo prieštaravimus bankroto bylos iškėlimui iš esmės grindžia pareiškėjų nesąžiningais veiksmais sudarant sandorius, kuriuos pareiškėjai su suinteresuotais asmenimis sudarė daugiau nei prieš trejus metus iki pareiškėjų pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo (2007-2012 m.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjai skolinosi pinigus 2007-2012 m. sudarytų sandorių pagrindu, tokiu atveju pareiškėjų (ne)sąžiningumas negali būti vertinamas 2007-2012 m. sudarytų sandorių, įskaitant ir aplinkybės dėl duomenų apie skolintų pinigų panaudojimą, aspektu. Nurodė, kad teismas, pagal byloje turimus duomenis, neturi pagrindo išvadai, jog pareiškėjai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms ir veikė nesąžiningai FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, todėl konstatavo, kad nėra sąlygos, numatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte.

18. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas A. P. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 17 d. lankėsi lošimo namuose, tačiau pažymėjo, jog byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų pralošęs lėšas ir (ar) dėl to jis tapo nemokus.

19. Taigi, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad egzistuoja visos sąlygos fizinių asmenų bankroto bylai iškelti, taip pat nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, todėl tenkino pareiškėjų pareiškimą ir iškėlė pareiškėjams fizinių asmenų bankroto bylą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) E. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir netenkinti pareiškėjų prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo.

21. Apeliantė nurodo, kad ji 2007 m. sausio 1 d. paskolino pareiškėjui A. P. 125 000 Lt, kuriuos pareiškėjas įsipareigojo grąžinti iki 2007 m. balandžio 15 d., tačiau negrąžino; pažymi, jog pareiškėja buvo supažindinta su minėta paskolos sutartimi ir su ja taip pat sutiko. Anot apeliantės, pareiškėjai vilkino paskolos grąžinimą, žadėdavo įkeisti butą (kuris, kaip paaiškėjo vėliau, jau buvo įkeistas); teigia, jog skolindamiesi iš apeliantės pareiškėjai jau turėjo ir kitų įsipareigojimų, tačiau šias aplinkybes pareiškėjai nutylėjo ir nuo apeliantės nuslėpė. Be to, pažymi, kad net jau turėdami neįvykdytų įsipareigojimų tiek apeliantei, tiek ir kitiems kreditoriams, pareiškėjai toliau skolinosi ir didino savo įsipareigojimus.

22. Apeliantės vertinimu, pareiškėjai yra nesąžiningi, nes jie sąmoningai nevykdė/nevykdo savo įsipareigojimų, nesiėmė jokių priemonių skoloms grąžinti, padedami draugų ir dukters paslėpė savo turtą, nenurodė kur buvo panaudotos pasiskolintos lėšos, toliau mėgaujasi prabangiu gyvenimu. Be to, apeliantė pažymi, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas A. P. lankėsi azartinių lošimų namuose.

Šalies argumentai

23. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjų prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo.

24. Apeliantas nurodo, kad neginčija aplinkybės dėl pareiškėjų nemokumo, tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pareiškėjus sąžiningais.

25. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai tapo nemokūs, be kita ko, sąmoningai leisdami susidaryti skoloms, tikėdamiesi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti bankroto proceso metu. Apelianto vertinimu, pareiškėjai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų (neginčijo delspinigių dydžio, neprašė taikyti ieškinio senaties, neginčijo delspinigių skaičiavimo laikotarpio), kad jų skola V. V. nedidėtų; pažymi, jog pareiškėjų įsipareigojimas minėtam kreditoriui nuo 573 311,48 Eur išaugo iki 1 685 034,20 Eur, nepaisant to, jog V. V. buvo perduota turto už 715 200 Eur. Apelianto teigimu, nurodyti veiksmai, t. y. pareiškėjų neveikimas, buvo atlikti aktualiu trejų metų laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo juos vertinti. Taigi, anot apelianto, pareiškėjai tikėjosi nurašyti visas skolas bankroto proceso metu, todėl tokie jų veiksmai laikytini nesąžiningais. Be to, pažymi, kad pareiškėjai neatskleidė kur buvo panaudotos pasiskolintos lėšos, taip pat kiek tiksliai lėšų buvo pasiskolinta.

26. Apeliantas aiškina, kad pareiškėjai neatskleidžia savo tikrųjų pajamų, nes pareiškėjų nurodytų pajamų (184 Eur) nepakaktų net apmokėti pareiškėjams priklausančių prabangių butų išlaikymo; be to, pažymi, jog bylos duomenis patvirtina, kad pareiškėjas buvo dažnas lošimo įstaigų lankytojas, tačiau neatskleidė už kokias lėšas jose buvo lankomasi. Anot apelianto, labiau tikėtina, kad pareiškėjas pralošė lėšas atitinkamose įstaigose, todėl pareiškėjai nemokūs tapo ir dėl žalingų įpročių – azartinių lošimų.

27. Pažymi, kad nei vienas iš pareiškėjų jau daugelį metų oficialiai nedirba ir nededa jokių pastangų bent dalinai padengti savo įsiskolinimus, deklaratyviai nurodant, jog vis ketina dirbti ir mažinti įsiskolinimus.

Atsiliepimas

28. Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į apeliantų atskiruosius skundus su skundais sutinka, prašo juos tenkinti ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį.

29. Suinteresuotas asmuo iš esmės palaiko ir atkartoja atskiruosiuose skunduose nurodytus motyvus dėl pareiškėjų nesąžiningumo. Teigia, kad pareiškėjai tapo nemokūs, be kitų aplinkybių, sąmoningai leisdami susidaryti skoloms, tikėdamiesi, jog jos bus nurašytos bankroto proceso metu.

30. Suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų nesąžiningumą liudijančias aplinkybes, t. y. pareiškėjai ilgą laiką oficialiai nedirba, gyvena ne pagal gaunamas pajamas ir nededa jokių pastangų bent dalinai padengti savo įsiskolinimus; pareiškėjai nepagrindė kur, kada ir kokiam tikslui išleido pasiskolintas lėšas; nepateikė realaus plano kaip ruošiasi grąžinti skolas; pareiškėjas nepripažino lankymosi lošimo įstaigose fakto; pareiškėjai net nebandė tartis su kreditoriumi dėl įsiskolinimo sumažinimo, o tik reiškė nepagrįstus ieškinius (skundus); kreditoriams žadėjo įkeisti jau faktiškai įkeistą turtą.

31. Pareiškėja V. B. P. atsiliepime į apeliantų atskiruosius skundus su skundais nesutinka, prašo juos atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

32. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos prisiimti ir pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai viršija 25 MMA dydį, taip pat, anot pareiškėjos, teismas detaliai analizavo pareiškėjos sąžiningumo klausimą ir realias galimybes grąžinti susidariusius įsiskolinimus per protingą laiką bei pagrįstai pripažino esant visas sąlygas, leidžiančias pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Šalies argumentai

33. Pareiškėja nesutinka su apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjai įsipareigojimus prisiėmė neketinant jų vykdyti, tikintis juos nurašyti bankroto proceso metu, ir pažymi, jog kai pareiškėjai skolinosi iš kreditorių, dar net nebuvo priimtas FABĮ, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad jų įsipareigojimai galės būti nurašyti. Be to, pažymi, kad apeliantai kvestionuoja sandorius, sudarytus ne per aktualų bylai laikotarpį, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjų sąžiningumas.

34. Anot pareiškėjos, vien tai, kad apeliantai nesutinka su teismo padarytomis išvadomis ar jų motyvų apimtimi, negali būti vertinama kaip esminis civilinio proceso pažeidimas, turėjęs įtakos priimto procesinio sprendimo teisingumui, todėl, pareiškėjos teigimu, atskiruosiuose skunduose pateikti teiginiai dėl teismo motyvų trūkumų ar galimai pažeistų teisės normų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Šalies argumentai

35. Pareiškėja taip pat nesutinka su apeliantų vertinimu, kad pareiškėjai yra galimai nesąžiningi vien dėl to, jog nesikreipė į teismą ir neginčijo sandorių, vekselių bei nesiekė sumažinti savo prisiimtų skolinių įsipareigojimų. Teigia, kad ne kartą siekė savo teises ginti teisme, tačiau teismo sprendimai pareiškėjams nebuvo palankūs. Taigi, pareiškėjos vertinimu, pareiškėjai turėjo vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus ir negalėjo jų kvestionuoti; be to, pažymi, jog ne kartą konsultavosi su advokatu dėl galimybių ginčyti sandorius, tačiau jai buvo paaiškinta, jog tai nebūtų perspektyvu ir protinga, todėl pareiškėja, siekdama dar labiau nedidinti savo įsipareigojimų, nesikreipė į teismus. Pareiškėjos teigimu, FABĮ nereikalauja, kad prieš kreipiantis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo fizinis asmuo iki to laiko privalėtų ginčyti savo kreditorinius įsipareigojimus.

36. Nurodo, kad apeliantų teiginiai apie prabangų pareiškėjos gyvenimą, paslėptus turtus ir pan. laikytini deklaratyviais, nes apeliantai nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

Atsiliepimas

37. Pareiškėjas A. P. atsiliepime į apeliantų atskiruosius skundus su skundais nesutinka, prašo juos atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą.

Šalies argumentai

38. Pareiškėjas iš esmės palaiko pareiškėjos V. B. P. atskirajame skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai teigia, kad paskolos sutartis su V. V. buvo sudaryta notarine tvarka, o notarine tvarka sudarytą sutartį nuginčyti teisme yra sudėtinga ar net praktiškai neįmanoma, todėl, anot pareiškėjo, galimybė ginčyti paskolos sutartyje nustatytus delspinigius buvo/yra labiau hipotetinė. Pažymi, kad pareiškėjai ne kartą konsultavosi su teisininkais ir iš gautų konsultacijų susidarė nuomonę, jog tokios bylos neperspektyvios; tuo labiau, jog asmuo turi teisę, o ne pareigą, kreiptis į teismą, jeigu jo teisės pažeistos. Be to, nurodo, kad sunki pareiškėjų turtinė padėtis lėmė ir ribotas jų galimybes imtis veiksmų dėl delspinigių ginčijimo teismine tvarka.

39. Pareiškėjo manymu, apeliantų teiginiai dėl pareiškėjų ne visų pajamų atskleidimo ir (ar) pareiškėjo lankymosi (ir pralošimo) lošimo įstaigose yra paremti prielaidomis, nes nepateikta jokių tai patvirtinančių duomenų, t. y. jog pareiškėjas būtų pralošęs lėšas minėtose lošimo įstaigose, kad pareiškėjai būtų paslėpę turto, padedami draugų ar dukters, ir pan.

40. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai savo nesutikimą su bankroto bylos iškėlimu pareiškėjams grindžia pareiškėjų nesąžiningais veiksmais sudarant sandorius prieš daugiau nei trejus metus iki pareiškėjų pareiškimo teismui pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

42. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iškėlė pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą.

43. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų pradelstų skolinių įsipareigojimų suma (solidari pareiškėjų skola kreditoriams – 1 801 997,24 Eur, o kiekvieno atskirai (įskaitant solidarias skolas) – 1 906 285,67 Eur pareiškėjo atveju, ir 1 813 494,89 Eur pareiškėjos atveju) viršija 25 MMA dydį ir jie neturi galimybių jų įvykdyti; byloje esantys duomenys tai iš esmės patvirtina. Byloje dalyvaujančios šalys (nei apeliantai, nei kiti kreditoriai) šios aplinkybės neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pareiškėjai pagrįstai pripažinti nemokiais (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis) ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.

45. Apeliantai, nesutikę su skundžiama nutartimi, laiko, kad pareiškėjai yra nesąžiningi; jų nesąžiningumą sieja su tuo, jog pareiškėjai, net jau turėdami neįvykdytų įsipareigojimų tiek apeliantei, tiek ir kitiems kreditoriams, toliau skolinosi; be to, sąmoningai nevykdė/nevykdo savo įsipareigojimų, nesiėmė jokių priemonių skoloms grąžinti, padedami draugų ir dukters paslėpė savo turtą, nenurodė kur buvo panaudotos pasiskolintos lėšos; pareiškėjo nesąžiningumą taip pat grindžia tuo, jog pareiškėjas A. P. lankėsi azartinių lošimų įstaigose.

46. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

47. Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

48. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymi, kad pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2017 m. lapkričio 21 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjų sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.

49. Šiuo atveju apeliantai pareiškėjų nesąžiningumą, be kita ko, vertino ir grindė pareiškėjų 2007-2013 m. atliktais veiksmais (gautomis paskolomis/kreditais, pasiskolintų lėšų panaudojimu, sudarytomis paskolos sutartimis ir jų sąlygomis), tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka dėl jau minėtos priežasties, t. y. dėl to, jog apeliantai vertina pareiškėjų veiksmus, kurie atlikti iki aktualaus laikotarpio, per kurį turi būti vertinamas fizinio asmens sąžiningumas, t. y. iki 2014 m. lapkričio 21 d., todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad keliant bankroto bylą šių veiksmų vertinti nebuvo galima.

50. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip jau buvo konstatavęs Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1509-864/2018, nagrinėjęs skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjų įsipareigojimai dėl delspinigių mokėjimo buvo įtvirtinti jau 2011 m. sudarytame sandoryje, t. y. gerokai ankstesniu negu FABĮ nustatytu vertinamuoju pareiškėjų sąžiningumo laikotarpiu sudarytame sandoryje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie šio sandorio sudarymo metu galimai buvusį pareiškėjų (ne)sąžiningumą bei šio sandorio sudarymo (ne)būtinumą; ši aplinkybė suponuoja išvadą, jog mokėtinas pareiškėjų delspinigių dydis (0,2 proc. per dieną) buvo įtvirtintas jau 2011 m. sudarytame sandoryje, dėl ko akivaizdu, jog šiuo metu atsiradusi pareiga dėl susiklosčiusių aplinkybių mokėti tokio dydžio delspinigius yra ne dėl FABĮ įtvirtintu vertinamuoju trejų metų laikotarpiu atliktų pareiškėjų galimai nesąžiningų veiksmų kreditorių atžvilgiu, bet sudaryto 2011 m. sandorio pagrindu. Be to, Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju iš esmės nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjų pasyvus elgesys dėl delspinigių sumažinimo yra sąlygotas pačių pareiškėjų sąmoningo neveikimo, siekiant didinti savo nemokumą, t. y. padarė išvadą, jog pareiškėjų neveikimas nesiimant įstatyme įtvirtintų teisių gynimo būdų delspinigiams sumažinti, nėra vertintinas kaip pareiškėjų nesąžiningumas FABĮ prasme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), todėl nagrinėjamu atveju, jau esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui dėl nurodytų aplinkybių aiškinimo (paskolos sutartyje nustatytų delspinigių mažinimo/nemažinimo), bei apeliantams nepateikus jokių papildomų duomenų, paneigiančių nurodytą aiškinimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pareiškėjų veiksmų (ne)sąžiningumo prasme šioje dalyje. Tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai bandė ginčyti su V. V. sudarytą paskolos sutartį, tačiau jų reikalavimai buvo atmesti (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1059-560/2017).

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų teiginiai, kad pareiškėjai sąmoningai ir tyčia per aktualų laikotarpį neveikė ir siekė išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais, laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

52. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų argumentai apie pareiškėjų neveikimą siekiant atkurti mokumą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis; byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjai turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė.

53. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantams nurodžius galimai nesąžiningus pareiškėjų veiksmus, tačiau nepaaiškinus, kaip šie duomenys galėjo įtakoti pareiškėjų nemokumą, o tik abstrakčiai juos nurodžius ir iškeliant tam tikrų abejonių (dėl turto paslėpimo, ne visų duomenų pateikimo ir pan.), tačiau jų nemotyvuojant, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu.

54. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo aktyvus vaidmuo nepaneigia šalių pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, taigi nesąžiningumas turi būti įrodytas. Apeliantų argumentai dėl pareiškėjų nesąžiningumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra bendro pobūdžio, kurie negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pažymėtina ir tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Taigi, teismas sprendžia, kad apeliantų nurodomos aplinkybės nesuponuoja išvados dėl asmens sąžiningumo prezumpcijos paneigimo, o pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą dėl pareiškėjų nesąžiningumo ir (ar) jo įtakos pareiškėjų nemokumui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta.

55. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog yra duomenų apie pareiškėjo lankymąsi lošimo įstaigose, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo(-ų) nemokumas atsirado būtent dėl pareiškėjo azartinių lošimų, bei atitinkamai egzistuotų sąlyga atsisakyti iškelti pareiškėjui(-ams) fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto pagrindu.

56. Suinteresuotas asmuo V. V., be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė realaus plano kaip ruošiasi grąžinti skolas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės šios nurodomos aplinkybės bankroto bylos iškėlimo stadijoje nėra teisiškai reikšmingos, nes šie klausimai sprendžiami vėlesnėse bankroto proceso stadijose, t. y. dėl atsiskaitymo su kreditoriais galimybių ir jų grafiko, administravimo išlaidų apmokėjimo, skolininko mokumo atkūrimo priemonių sprendžiama tvirtinant fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą (FABĮ 7, 8 straipsniai).

57. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis), ir nustačius asmens nesąžiningumą, įskaitant ir pajamų slėpimą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teisę kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo, esant pagrindui asmenį laikyti nesąžiningu (pavyzdžiui, paaiškėjus, kad pareiškėjai pateikė neteisingą informaciją apie turimą turtą, pajamas ir pan.), turi ir kreditoriai (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 9 punktas).

58. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai iškėlė pareiškėjams A. P. ir V. B. P. bankroto bylą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apeliantų atskirieji skundai atmestini, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59. Kiti atskirųjų skundų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Suinteresuotų asmenų (apeliantų) E. K. ir A. K. atskirųjų skundų netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria pareiškėjams V. B. P. ir A. P. (A. P.) iškelta fizinio asmens bankroto byla, palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė