- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- 1-1039-408/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44286-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- R. M.
- Civilinis ieškovas
- V. K., P. A. K., L. D., N. I.
- Advokatai
- Petras Varkalys, Edvinas Sergaitis
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Biržuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. 2021-12-22, apie 8.50 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas atbuline eiga nedavė kelio pėsčiajai V. K. ir galine automobilio dalimi ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota V. K., kuri Kauno klinikų reanimacijos skyriuje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tą pačią dieną mirė.
Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad 2021-12-22, apie 8 val. Kaune, vairavo įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo techniškai tvarkingas ir turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Vairavo automobilį būdamas blaivus. Buvo prietema, nelijo, buvo pašalę. Jam reikėjo į Kauno (duomenys neskelbtini) pristatyti prekes. Tą daro reguliariai kiekvieną dieną. Kaip tik tą dieną vėlavo pristatyti prekes. Atvykęs į turgavietę, įvažiavo į juostą tarp kioskelių, pristatė prekes į kelias vietas. Tada, negalėdamas pravažiuoti į priekį, dėl stovėjusio automobilio, nutarė atbuline eiga išvažiuoti iš teritorijos. Jo vairuotame automobilyje, galinėje dalyje yra įrengti atstumo davikliai, tačiau tą rytą buvo pašalę ir drėgna, todėl davikliams sudrėkus ar apšalus, jie neveikia. Tą rytą jie neveikė. Bevažiuojant atbuline eiga tarp kioskelių pravažiavimo, per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad prie vieno iš kioskelių buvo moteris. Ji tiesiog stovėjo pasisukusi į kioskelį. Tada žvelgė per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir matydamas, kad gali tęsti judėjimą, važiavo toliau. Važiavo maždaug apie trisdešimt metrų atstumą atbuline eiga. Kur dingo moteris, kurią prieš tai matė, nežino, jos daugiau nebematė. Tęsdamas judėjimą atbuline eiga ir pavažiavęs kažkokį atstumą, kurio tiksliai įvardinti negali, pajuto bumbtelėjimą, po kurio automobilis šoktelėjo į viršų, tarsi būtų pravažiavęs kažkokį nelygumą ar duobę. Po šio bumbtelėjimo, iš karto sustojo ir išlipo iš savo automobilio pažiūrėti. Išlipęs pažvelgė po automobiliu ir tada pamatė žmogaus kojas. Supanikavęs pabandė tą žmogų patraukti už kojų, tada apibėgo iš kitos pusės. Tada pamatė, kad tai buvo moteris. Netrukus priėjo kažkoks vyriškis, kuris paklausė, kas atsitiko. Tada kartu su juo ištraukė moterį iš po automobilio. Moteris buvo sąmoninga. Ji skundėsi krūtinės skausmu. Kažką kalbėjo apie savo vyrą. Vyriškis, kuris padėjo ištraukti moterį, iškvietė greitąją pagalbą. Pats buvo stipriai susinervinęs ir šoko būsenos. Nesuprato, kaip ta moteris galėjo atsidurti po automobilio ratais. Pats negirdėjo jokio šauksmo prieš tai. Minėtas vyriškis, iškvietęs pagalbą, įvykio nematė, vėliau net nematė, kur jis išėjo. Atvykę medikai moterį nuvežė į ligoninę. Atvykę policijos pareigūnai įformino eismo įvykį. Po kiek laiko sužinojo, kad moteris dėl patirtų sužalojimų neišgyveno. Jo automobilyje nebuvo įrengtas atbulinės eigos garsinis signalas. Supranta, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, nes važiuodamas atbulas partrenkė tą moterį. Ar ją vilko kurį laiką po automobiliu, nežino, nors policijos pareigūnai registruodami įvykį teigė, kad yra keliolikos metrų atstumo kraujo žymės, jo automobilio judėjimo kryptimi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Po šio eismo įvykio buvo susitikęs su pėsčiosios artimaisiais – jos sūnumi ir sugyventiniu. Jų atsiprašė, siūlė jiems atlyginti žalą, tačiau tuo metu jokio susitarimo pasiekti nepavyko.
Kaltinamajam R. M. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusių, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga:
Iš nukentėjusio P. A. K. parodymų matyti, kad jis yra V. K. sugyventinis. Kartu su V. gyveno beveik 50 metų. Oficialios santuokos sudarę nebuvo. Apie 2021-12-22 eismo įvykį, kurio metu žuvo V. sužinojo, kuomet grįžęs namo jos nerado namuose ir paskambino į ligoninę. Jam buvo pranešta apie tai, kad V. po eismo įvykio Šilainių turguje buvo atvežta į klinikas, kur dėl patirtų sužalojimų neišgyveno. Tos dienos rytą V. iš namų nuėjo iki netoli namų buvusio (duomenys neskelbtini), ji ketino nupirkti maisto produktų. Jis tuo metu išvažiavo savais reikalais į sodą. Kuomet po kelių valandų grįžo į namus ir V. namuose nerado, suprato, kad kažkas galėjo atsitikti, todėl ir paskambino į ligoninę. Po V. mirties, kartu su sūnumi V. K. rūpinosi laidojimo procesijomis. Dėl V. netekties yra patyręs didelį šoką, skausmą ir išgyvenimus. Jam yra padaryta didelė moralinė žala, taip pat patyrė ir turtinę žalą (b. l. 97-98).
Iš nukentėjusio V. K. parodymų matyti, kad jis yra V. K. sūnus. Apie 2021-12-22 eismo įvykį, kurio metu žuvo jo mama V. K., sužinojo iš mamos sugyventinio P. A. K., su kuriuo mama gyveno ilgą laiką. Pats gyvena JAV, todėl sužinojęs apie šį įvykį, nedelsiant grįžo į Lietuvą. Kartu su P. A. K. rūpinosi laidojimo procesijomis ir kitais svarbiais reikalais. Su mama nuolat palaikė artimus santykius, nuolat bendravo. Dėl mamos netekties yra patyręs turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 105-106).
Iš nukentėjusios L. D. parodymų matyti, kad ji yra V. K. sesuo. Apie 2021-12-22 eismo įvykį Kaune, kurio metu buvo sužalota jos sesuo V. ir vėliau ligoninėje mirė, jai pranešė giminaičiai. Su savo seserimi V. palaikė glaudžius santykius, bendraudavo kiekvieną dieną, paskutinį kartą buvo susitikusios 2021-12-20. Dėl savo sesers netekties yra patyrusi didelį šoką, išgyvenimus ir moralinę žalą (b. l. 127).
2021-12-28 N. I. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2021-12-22, 8.51 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) esančios turgavietės teritorijoje automobilio „VW Crafter“ buvo kliudyta ir vėliau Kauno klinikose mirė jos sesuo V. K.. Prašo ją baudžiamojoje byloje pripažinti nukentėjusia (b. l. 131).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2021-12-22, apie 8.50 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, vairuotojas R. M., gim. (duomenys neskelbtini) vairuodamas krovininį automobilį iki 3.5 t. „VW CRAFTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, tarp prekybinių pastatų, pažymėtų Nr. 2 ir Nr. 8, galine automobilio dalimi partrenkė už automobilio buvusią pėsčiąją V. K., gim. (duomenys neskelbtini) kuri po smūgio pakliuvo po automobiliu ir buvo velkama. Po eismo įvykio V. K. buvo ištraukta iš po automobilio ir GMP pristatyta į LSMUL KK SPS, kur reanimacijos skyriuje mirė (b. l. 1).
2021-12-22 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) Kaune, pastatų numeriai 1 ir 7. Kelių eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo. Kelio danga betonas, kuris padengtas sniegu ir ledu. Užfiksuoti po eismo įvykio likę pėdsakai. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 9-60). Po apžiūros paimtas automobilis VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2021-12-22 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta transporto priemonė – automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuojami transporto priemonių sugadinimai atsiradę po eismo įvykio. Automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini) registruota buveinė (duomenys neskelbtini) Kaune. Automobilis draustas privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ADB (duomenys neskelbtini), draudimo polisas AKA2309437, draudimo galiojimas – 2021-10-27 iki 2022-10-26. TA galioja, TA apžiūros data – 2021-10-02, TA galiojimo pabaiga 2022-10-05 (b. l. 61-66).
2021-12-22 Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK tyrėjos E. T. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. M. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARJK – 0155“ nustatytas 0.00 promilių blaivumas (b. l. 78).
2022-01-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1159/2021(02) nurodyta, kad V. K. mirties priežastis – sunki politrauma, pasireiškusi daugybiniais abipusiais šonkaulių ir dubens kaulų lūžiais, plaučių sumušimu su oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, kepenų paviršiniu plyšimu. Tai komplikavosi trauminiu šoku ir galiausiai asistolija. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir baigėsi mirtimi. Sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytu laiku (2021-12-22, apie 8.50 val.) bei aplinkybėmis. Pirminis smūgis automobiliu teko į kairės šlaunies ir klubo išorinį-nugarinį paviršių ir nuo smūgio žmogus griuvo veidu į žemę. Plačios odos nubrozdinimo žymės veide, kairiame delne patvirtina kūno vilkimo faktą. V. K. kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. V. K. mirtis konstatuota 2021-12-22, 12.15 val. reanimacijos stacionare (b .l. 140-146).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo R. M. pasitvirtino. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis R. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo V. K..
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. M. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (dėl BK 281 straipsnio 5 dalies). Tai yra neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27, 219.1, 219.4, 219.5 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas atbuline eiga visais atvejais privalėjo duoti kelią pėsčiajam, dėl to, užvažiavo, parbloškė bei sužalojo ten buvusią pėsčiąją V. K., kuri tą pačią dieną, LSMUL Kauno klinikose nuo patirtų traumų mirė. Teisiamajame posėdyje aptartais ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta R. M. kaltė padarius ankščiau minėtus Kelių eismo taisyklių 9, 27, 219.1, 219.4, 219.5 punktuose nurodytus pažeidimus, kurių padariniai – pėsčiosios V. K. patirtos traumos ir po to įvykusi mirtis, patvirtinti specialisto išvadomis, tiek ir priežastinį ryšį tarp R. M. KET nurodytų punktų pažeidimų ir kilusių pasekmių. R. M. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Laidavimo instituto taikymas
Laiduotoja D. S. prašo perduoti kaltinamąjį R. M. jai pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, jog yra kaltinamojo dukra. Tėvą apibūdina kaip sąžiningą, darbštų, nepasižymintį agresyvumu ir nekonfliktišką asmenį. Ji pati bausta administracine tvarka tik už KET pažeidimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteista. Nurodo, jog jos asmeninės savybės, glaudus psichologinis ryšys su R. M. bei pastovus bendravimas su tėvu, darys teigiamą įtaką jo elgesiui. Tai patvirtina jos darbovietės pateikta charakteristika (2 t., b. l. 128).
Prašymas tenkintinas. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).
Kaltinamasis nusikalto neturėdamas teistumo, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, yra iš dalies atlyginęs padarytą žalą. Teigiama D. S. charakteristika leidžia prieiti prie išvados, kad dėl pozityvios laiduotojos įtakos bei jos pačios asmeninių savybių, o taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, kaltinamasis ateityje nenusikals. Dėl išvardintų aplinkybių sprendžiama, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas (BK 68 straipsnis)
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis R. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog R. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl šiuo atveju teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Civiliniai ieškiniai:
Turtinė žala
Nukentėję P. A. K., V. K., L. D. ir N. I. šioje byloje yra pareiškę civilinius ieškinius ir prašo iš bendraatsakovų R. M. ir ADB (duomenys neskelbtini) priteisti jiems:
P. A. K. – 5607,60 eurus turtinės ir 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidoms apmokėti (2 t., b. l. 7-11),
V. K. – 1073,33 eurus turtinės ir 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidoms apmokėti (2 t., b. l. 53-65),
L. D. – 25000 neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidoms apmokėti (2 t., b. l. 12-17),
N. I. – 261,50 eurus turtinės ir 25000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidoms apmokėti (2 t., b. l. 18-52).
Kaltinamasis su pareikštais ieškiniais sutinka iš dalies.
Civilinis atsakovas ADB (duomenys neskelbtini) su ieškiniais nesutinka (2 t., b. l. 103-106).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusio išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Iš 2017-01-25 civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad P. A. K. išmokėta 8000 eurų dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti bei 2006,60 eurų dydžio draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti. N. I. išmokėta bendra 8000 eurų dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti bei 174,45 eurų dydžio draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti. L. D. išmokėta bendra 8000 eurų dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti. V. K. išmokėta 10000 eurų dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti bei 959,74 eurų dydžio draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti.
Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Civiliniai ieškovai P. A. K. ir V. K. nurodo, kad jiems padarytą turtinę žalą sudaro jų turėti nuostoliai dėl sugyventinės bei motinos laidojimo išlaidų, kurias sudaro ir kapo sutvarkymo išlaidos bei kitos išlaidos. Be to, jie prašo priteisti su mirusiosios pagerbimu susijusias išlaidas.
Įstatymas numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu (CK 6.291 straipsnio 1 dalis). Žuvus V. K., ieškovai ją palaidojo savo lėšomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas mano, kad turtinę žalą nukentėjusiems ADB (duomenys neskelbtini) apskaičiavo ir atlygino tinkamai, atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus ir teisminę praktiką. CK 6.291 straipsnis, reglamentuojantis laidojimo išlaidų atlyginimą, numato, kad, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.
Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltininkas.
Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK6.254, 6.987 straipsniai). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. M. vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovės ADB (duomenys neskelbtini), ši bendrovė byloje yra civilinis atsakovas. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. ADB (duomenys neskelbtini), kaip automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas dėl eismo įvykio žuvusios sugyventiniui P. A. K. ir sūnui V. K. atlygino nuostolius kapo sutvarkymui ir laidojimo reikmenims ir paslaugoms.
Pagal teismų praktiką atlyginamos tik būtinosios laidojimo išlaidos, o įvairios religinės ir/ar tradicinės apeigos, praėjus ilgam laikui nuo mirties, nėra būtinosios laidojimo išlaidos ir priklauso išimtinai nuo mininčiųjų valios, todėl nėra kompensuojamos. Teismo vertinimu, kitos civiliniuose ieškiniuose prašomos atlyginti išlaidos nėra būtinos laidojimo išlaidos. Nustatyta nukentėjusiems draudimo bendrovės atlygintos sumos yra pakankamos ir protingos, todėl priteisti kitas nukentėjusių prašomas papildomas išlaidas turtinei žalai atlyginti nėra pagrindo.
Neturtinė žala
BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama neturtinės žalos sąvoka, pagal kurią neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kadangi neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti pritaikomas, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti aplinkybių, reikšmingų teisingos ir protingos kompensacijos nukentėjusiajam nustatymui, visumą, įvertinti taip pat ir kalto asmens interesus ir surasti teisingą bei protingą interesų pusiausvyrą. Įstatymas nenumato priteistinos minimalios ir maksimalios neturtinės žalos dydžių, todėl neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigine išraiška, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat suformuota teismų praktika. Baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuomet eismo įvykio metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 2896 eurų iki 30000 eurų.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė). Neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas. Nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (pavyzdžiui, tėvų, nepalaikančių ryšių su vaikais, sukūrusiais savo šeimas ir gyvenančiais atskirai), tai vertinama kaip pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį ar reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Minėta, kad autoįvykio kaltininko R. M. vairuojamo automobilio civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ADB (duomenys neskelbtini). Draudiko vertinimu, civiliniai ieškiniai neturtinės žalos dalyje nėra pagrįsti, todėl tenkintini tik iš dalies – išmokėtų draudimo išmokų apimtyje. Didesnių sumų priteisimas neatitiktų teismų praktikos tendencijų panašaus pobūdžio bylose. Draudikas atkreipia dėmesį, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties, nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai remiasi įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).
Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 eurų iki 30000 eurų (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 eurų iki 20000 eurų (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K- 90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016), nuo 5792 eurų iki 25000 eurų (žuvusiojo tėvams) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 4/2011 – 25000 Lt (7240,50 eurų), Nr. 2K-7-49-788/2016 – 7240,50 eurų, Nr. 2K-346-511/2016 – 25000 eurų, Nr. 2K-29/2009 – 50000 Lt (14481 eurų, Nr. 2K-377/2009 – 5792 eurų).
Atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas konstatuoja, kad nukentėjusių P. A. K. ir V. K. pareikšti 30000 eurų dydžio civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti, L. D. ir N. I. pareikšti 25000 eurų dydžio civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti, tenkintini iš dalies.
Kaip matyti iš pareikštų civilinių ieškinių, šiuo konkrečiu atveju siekiama gauti maksimaliai teismų praktikoje priteisiamas sumas ar netgi jas viršyti. Draudikas išsamiau analizavo ir pateikia aktualią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai žūva žmogus ir sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo. Taigi atsižvelgiant į teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai dėl vairuotojo neatsargumo, nesant tyčios, kyla eismo įvykis ir žūva žmogus, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas yra ženkliai mažesnis, nei jo prašo civiliniai ieškovai.
Atsižvelgiant į tai, kad seserys buvo garbaus amžiaus, gyveno atskirus gyvenimus, bendraudavo tik telefonu, pažymint, kad brolių ir seserų teisė į neturtinės žalos atlyginimą žuvus broliui ar seseriai apskritai yra ribota ir dėl reikalavimo pagrįstumo sprendžiama kiekvieną kartą individualiai, Draudiko išmokėta 8000 eurų dydžio draudimo išmoka kiekvienai iš žuvusiosios seserų yra adekvati neturtinės žalos kompensacija, todėl likusi ieškinio dalis netenkintina.
Sutiktina su civilinio atsakovo nuomone, kad žuvusiosios sūnus V. K. jau labai seniai su mama kartu negyveno. Netgi gyveno ne Lietuvoje, matydavosi itin retai. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad dažnai bendraudavo per programą Skype nepagrįsta jokiais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. K. po išvykimo į užsienį apskritai palaikė kokį nors ryšį su savo motina. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių duomenų apie V. K. artimą ryšį su žuvusia motina (neskaitant biologinio ryšio), jo gyvenimą užsienyje, adekvati kompensacija neturtinio pobūdžio išgyvenimams atlyginti yra 10000 eurų.
Nustatyta, kad sugyventinis P. A. K. gyveno kartu su žuvusia V. K., juos siejo tam tikras tarpusavio ryšys. Kita vertus, sugyventiniai per visą gyvenimą santuokos nesudarė. Nėra duomenų ir apie kartu užgyventą turtą. Esant tokiai situacijai, teismas sutinka su Draudiko P. A. K. atlygintina neturtinės žalos suma kaip ir žuvusiosios seserims – 8000 eurų.
Vertinant žuvusios V. K. seserims priteistinos neturtinės žalos dydį, svarbu pažymėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams – broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams – kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusio mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais (kai juos su nukentėjusiu iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2012).
Nagrinėjamu atveju, nors civilinės ieškovės deklaratyviai nurodo palaikę artimus santykius su seserimi, tačiau įvertinus tai, kad viena iš jų gyvena Klaipėdoje, kad seserys buvo garbaus amžiaus, gyveno atskirus gyvenimus, bendraudavo tik telefonu, pažymint, kad brolių ir seserų teisė į neturtinės žalos atlyginimą žuvus broliui ar seseriai apskritai yra ribota ir dėl reikalavimo pagrįstumo sprendžiama kiekvieną kartą individualiai, Draudiko išmokėta 8000 eurų dydžio draudimo išmoka kiekvienai iš žuvusios seserų yra adekvati neturtinės žalos kompensacija, todėl likusi ieškinio dalis netenkintina.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta ne tik į neturtinės žalos pasekmes, tačiau ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. R. M. neteistas, būdamas blaivus padarė neatsargų nusikaltimą, charakterizuojamas teigiamai, pripažino savo kaltę, todėl teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusių ir civilinių ieškovų santykį su V. K. ir kitas reikšmingas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad ieškiniai tenkintini tik iš dalies. Teismo manymu, draudimo bendrovės nukentėjusiems išmokėtos sumos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusių, civilinių ieškovų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, įvertinus ir civilinio atsakovo galimybes atlyginti priteisto dydžio žalą. Išmokėtos sumos atitinka ir suformuotą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose byloje. Todėl visiškai tenkinti ieškinius ir priteisti nukentėjusiems bei civiliniams ieškovams jų prašomas didesnes sumas neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo.
Nukentėję ir civiliniai ieškovai teismui pateikė kvitus, patvirtinančius, kad jie sumokėjo savo atstovams už atstovavimą ir dokumentų surašymą. Prašoma proceso išlaidas išieškoti iš R. M..
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nustatyta, kad teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvavo nukentėjusių atstovai advokatai, kurie parengė ir teismui pateikė procesinius dokumentus (civilinius ieškinius bei juos pagrindžiančius dokumentus). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusių išlaidos advokatų darbo apmokėjimui yra pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, todėl priteistinos iš R. M.. Kadangi R. M. dar iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiems yra atlyginęs dalį jų patirtų išlaidų, todėl šios išlaidos yra mažintinos. Taip pat iš kaltinamojo nukentėjusiai N. I. priteistinos jos turėtos kelionės išlaidos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. M. pripažinti padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. S. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Civilinių ieškinių netenkinti.
Iš R. M. priteisti P. A. K. 500 eurų (penkis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų, L. D. – 400 eurų (keturis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų, N. I. – 225 eurų (du šimtus dvidešimt penkis eurus) advokato atstovavimo išlaidų ir 97, 11 eurus (devyniasdešimt septynis eurus vienuolika centų) procesinių išlaidų.
Išaiškinti R. M., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai D. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.
Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktą, turėjusį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti krovininį automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą R. M., palikti jam pačiam.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka.