Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, administracine tvarka bausta, teista:

1. 2010 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį paskiriant 45 parų arešto bausmę;

2. 2011 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 60 parų arešto bausmę;

3. 2013 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2013 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4. 2013 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskiriant 40 parų arešto bausmę;

5. 2013 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Subendrinus su 2013 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

6. 2013 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2013 m. vasario 27 d. ir 2013 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. 2013 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu ir 2013 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės subendrintos paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2014 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeista 2013 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, nurodant jog 2013 m. vasario 27 d., 2013 m. gegužės 27 d., 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. lapkričio 5 d.

7. 2018 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskiriant 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; tęsti gydymą nuo narkomanijos;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. buvo kaltinama tuo, kad 2018 m. liepos 12 d., apie 20.15 val., viešojoje vietoje, t. y. Kauno g. 7, Vilniuje, prie SĮ „Susisiekimo paslaugos“ tarnybinio automobilio, apsvaigus nuo alkoholio (nustatyta 2,60 promilių etilo alkoholio koncentracija), kitų žmonių akivaizdoje, būdama agresyviai nusiteikusi, vartodama necenzūrinius žodžius įžeidinėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių M. L., po ko be jokios priežasties smogė du kartus rankomis SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui M. L. į krūtinės sritį ir spyrė kojomis tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, taip jam sukeldama fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu M. K. parodė, kad kaltinimą pripažįsta iš dalies. Ji negražiai kalbėjo, dideli vyrai pradėjo lįsti prie jos, siuntinėti. Kaltinamoji atsakė tuo pačiu, bet nemojavo ir nedaužė rankomis. Iš kojos nesmogė. Pripažįsta, kad buvo išgėrusi. Buvo su draugu. Keiktis pradėjo kontrolieriai. Buvo aplinkui žmonių (ne kontrolierių). Fizinius veiksmus neigia. Ją sugriebė už rankos, kaltinamoji prisilietė prie kameros, tai buvo vienintelis jos veiksmas. Ją sugriebė už rankos, tuo metu ji nukrito, atsistojo ir ją išvežė policija. Agresija kilo dėl to, kad ji pasakė, jog „ turi talonėlį, tik duokite man jį pramušti“. Ji pavažiavo nuo stoties vieną stotelę iki „Kablio“. Jai agresyviai buvo pasakyta „ne, išlipam“. Jie išlipo. Kaltinamoji turėjo talonėlį rankose, klausė, kodėl jai nedavė talonėlio „išsimušti“. Prasidėjo žodinis konfliktas. Kitą dieną nevartojo alkoholio. Tą pačią dieną buvo iškviesta policija, ją nuvežė į areštinę, pralaikė visą parą. Nebuvo išgėrusi, kai davė parodymus. Teisėjai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus M. K. teigė, kad ji buvo išgėrusi, nemiegojusi ir iš vakaro vartojusi (alkoholio). Jai greitai susakė viską, ji pasakė, kad sutinka, kad kalta. Kaltinamoji smūgių jokių nedavė. Jai pačiai tokį smūgį sudavė, kad keliai užgijo tik po dviejų savaičių. Ji už kameros ėmė, bet ta dalis, kai ji voliojosi ant grindinio nenufilmuota, nors visi tai matė. Voliojimasis buvo, kai viskas įvyko, kai ji trenkė. Gydosi narkologijos centre Gerosios Vilties g. 1. Dėl ankstesnio nuosprendžio vaikšto į Kareivių g., gydosi. Metų laiko kursas, tris mėnesius gydosi, nė vienos dienos nepraleido (b. l. 74-75, 89).

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad 2018 m. liepos 12 d., apie 20.00 val., važiavo 78 maršruto autobusu. Aguonų stotelėje, Kauno g., Vilniuje, juos sustabdė kontrolieriai. Ji neturėjo važiavimo bilieto, todėl kontrolieriai išvedė iš autobuso. Dėl to, kad buvo stipriai girta, pradėjo keiktis, įžeidinėti kontrolierius. Žino, kad padarė negerai, gailisi. Prie kontrolierių tarnybinio automobilio, sustojus, pamatė ant vieno jauno kontrolieriaus kabančią ant krūtinės kamerą. Pasidarė įdomu, norėjo pažiūrėti iš arti, todėl griebė už kameros ir ji nukrito ant žemės. Ar ji sudavė smūgius kontrolieriui į krūtinę du kartus, nepamena. Šiuo metu jai atrodo, kad ne, bet buvo stipriai išgėrus, todėl galėjo iš pykčio, nesuvokimo situacijos jam suduoti smūgius į krūtinę ranka. Gailisi (b. l. 34).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu M. K. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad lieka prie parodymų, duotų ankstesnės jos apklausos metu. Papildo, kad stovėdama prie tarnybinio automobilio įžeidinėjo kontrolierius, vartojo necenzūrinius žodžius, aplink buvo daug pašalinių žmonių. Prisipažįsta, kad čiupo kamerą, ranka stūmė kontrolierių. Buvo labai pikta, todėl galėjo spardytis, nepamena dėl šoko, kokius tiksliai fizinius veiksmus naudojo prieš kontrolierių. Gailisi (b. l. 38).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. L. parodė, kad dirbo vakare su kontrolieriais L. L., R. P. pagal iš anksto nustatytą maršrutą. Buvo pasirinkta Aguonų stotelė (link Lazdynų). Kolegė L. viena rašė protokolus, o jis su R. tikrino. Kolega užėjęs į transportą nustatė M. K. pažeidimą. Nukentėjusysis išgirdo keiksmažodžius, priėjo. Kadangi žmogus buvo agresyviai nusiteikęs, turėjo palydėti tiek M. K., tiek jos draugą iki tarnybinio automobilio. Prie tarnybinio automobilio žmogus darėsi agresyvesnis – buvo grasinimai, necenzūriniai žodžiai. Jie negalėjo toliau vykdyti savo tiesioginių pareigų, kadangi kilo pavojus kolegei, kuri yra viduje, jų tarnybiniam transportui. Į keiksmažodžius nieko neatsakinėjo, nei vieno keiksmažodžio, nei vieno įžeidimo iš jų nebuvo kaltinamosios atžvilgiu. Jos vyras pirmas buvo užėjęs į autobusiuką, dėl jo problemų nebuvo. Surašė protokolą, gan ramu buvo su juo, bet visą laiką iš M. K. buvo keiksmažodžiai. Stovint ir bendraujant su savo kolega, buvo ištarti žodžiai „ką tu čia filmuoji“ su keiksmažodžiais, buvo tiesioginis griebimas kartu su smūgiu. Nukentėjusysis patraukė ją. Įraše matyti kaip ji davė su alkūne smūgį, net buvo kamera nukritusi. Smūgiai rankomis galimai buvo du, po vieno iš jų nukrito kamera. Galimai ji spardėsi ne akcentuotai, o gindamasi. Visi veiksmai buvo pašalinių asmenų akivaizdoje, praeiviai su vaiku matė, 2-3 žmonės buvo. Ar matė kolegė pro langą, nežino, ji pildė M. K. administracinio nusižengimo protokolą. Jų autobusiukas stovėjo už sustojimo. Ten yra viešasis parkingas, ten gali vaikščioti bet kas, nėra uždara teritorija, per langus gali matyti žmonės. Darbo trukmei jos veiksmai įtakos turėjo – užsitęsė darbas 2-3 val., teko važiuoti į apklausą. Į ligoninę nevažiavo, nes nebuvo taip stipriai sumušta (b. l. 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. L. parodė, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi. 2018 m. liepos 12 d. 15.00 val. pradėjo darbą. Apie 19.30 val. atvyko į Kauno g. 7, Vilniuje, tikrino viešojo transporto keleivių bilietus. Apie 20.15 val. tikrino 78 maršruto autobuso keleivius. Jis iš autobuso du asmenis buvo nuvedęs prie tarnybinio automobilio administracinio nusižengimo protokolo surašymui, tuo metu kolega R. P. iš autobuso išvedė moterį su vyru. Būdamas prie tarnybinio automobilio, girdėjo, kaip vedama moteris keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo juos. Priėjus prie automobilio kolegai R. su sulaikyta moterimi ir laukiant, kol jai bus surašytas protokolas, saugojo ją, nes moteris, kaip paaiškėjo M. K., buvo labai agresyviai nusiteikusi, visą laiką keikė juos ir įžeidinėjo. Tuomet netikėtai atsisukusi ranka stvėrė jam už ant liemenės prikabintos vaizdo kameros, kuri nukrito ant žemės ir galimai sugedo, apie tai bus patikslinta vėliau. Tuomet M. K. rankomis smogė du kartus jam į krūtinės sritį, tuo sukeldama fizinį skausmą bei spardėsi. Besipriešinanti moteris buvo sulaikyta ir perduota policijai. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala. Į medikus nesikreips, kadangi sužalojimai nežymūs (b. l. 6-7).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. P. teigė, kad vykdydami savo tiesiogines pareigas buvo sustojime su M. L., tikrino keleivius ar važiuoja su bilietais. Įlipus į autobusą buvo nustatyta daug pažeidėjų, kontrolės metu nepateikusių galiojančių bilietėlių. Autobuse piliečiai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, užgaulioti, palydėjo juos iki tarnybinio automobilio, kur tęsėsi užgauliojimai, spardymai. Surašė administracinio nusižengimo protokolą vyrui, jis išlipo, o panelė laukė lauke. Kol surašė nusižengimo protokolą, tęsėsi įžeidinėjimai, keiksmažodžiai. Panelė įžeidinėjo, vyras buvo šiek tiek santūresnis, jis tik kelis kartus metė įžeidžiančias replikas. Panelė stovėjo lauke, buvo akivaizdžiai neblaivi, elgėsi arogantiškai, provokavo. Įžeidinėjo rusiškais necenzūriniais žodžiais, bandė įžiebti konfliktą, jie nereagavo. Griebė M. L. už tarnybinės kameros (kabėjo ant liemenės), sviedė ant žemės, bandė smūgiuoti koja. Kvietė pareigūnus dėl panelės elgesio. Kai griebė už kameros, M. atstatė rankas prieš save, kad būtų saugus atstumas, kad kaltinamoji nesiartintų prie jo. Kaltinamoji bandė mušti M. Griebė už krūtinės, išrovė kabėjusią filmavimo kamerą, sviedė ant žemės, bandė spirti. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus šis patvirtino, kad teismas gali vadovautis tais parodymais. Iš jo stovėjimo vietos visi veiksmai tiksliai matėsi. Kai konfliktas prasidėjo, kaltinamoji stovėjo. Kai konfliktas prasidėjo, nematė, ar kaltinamoji buvo nukritusi. Ar buvo suplėšyti džinsai, negali tiksliai atsakyti. Ar buvo rankos kruvinos nežino, nematė (b. l. 85-86).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi. 2018 m. liepos 12 d. 15.00 val. pradėjo darbą. Apie 19.30 val. atvyko į Kauno g. 7, Vilniuje, tikrino viešojo transporto keleivių bilietus. Apie 20.15 val. tikrino 78 maršruto autobuso keleivius. Įlipęs į autobusą nustatė du asmenis, važiuojančius be bilietų – moterį ir vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. K. Įtikinus asmenis eiti link tarnybinio automobilio moteris eidama visą laiką keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo juos. Priėjus prie automobilio, laukiant, kol bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, moteris ir toliau nuolat įžeidinėjo, keikėsi, grasino. Netikėtai atsisuko į kolegą M. L. ir norėjo sugriebti už vaizdo stebėjimo kameros, kuri buvo prikabinta ant liemenės. Moteriai griebiant už kameros ji nukrito ant žemės ir galimai sugedo. Vėliau rankomis smūgiavo M. į krūtinę bei spardėsi. Jis tuo metu atsistojo prie kartu su moterimi buvusio asmens, kad jis nesikištų į konfliktą (b. l. 14).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. P. (P. P.) parodė, kad žino, dėl ko iškviestas. Įlipo į troleibusą, pavažiavo vieną sustojimą, nespėjo pasižymėti talonėlio. Kartu su M. K. važiavo, juos išlaipino kontrolieriai, žodžiais pradėjo „mėtytis“. M. jų nemušė. Liudytojas matė, kad ji pakėlė ranką, parodė į kamerą, jai ranką užlaužė, pargriovė ant asfalto ir pratempė. M. pasakė „čia kamera pas tave įjungta?“ ar panašiai, jis užlaužė ranką, pargriovė ant asfalto ir pratempė. Džinsai buvo suplėšyti, ranka apdraskyta. Kai užlaužė ranką jai ir pargriovė ant žemės, tada kamera nukrito. Liudytojas priėjo prie taksi vairuotojo, paklausė ar jis viską matė. P. P. konflikte buvo iki pačio galo. Nežino, ar M. K. buvo išgėrus alkoholio, jei ir buvo, tai nedaug (b. l. 87).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. B. parodė, kad dirba taksistu. Stovėjo prie M. Marcinkevičiaus ligoninės, laukė kliento. Matė autobusiuką, iš mašinos stebėjo kaip du uniformuoti asmenys moteriškei ranką užsuko. Sėdėjo mašinoje, per langą priekyje matė stovintį autobusiuką, konfliktą, girdėjo rėkavimą. Pats neišlipo, nėjo, nes laukė kliento. Paskui atėjus moteriškei, ją nuvežė į (duomenys neskelbtini), grįžo atgal. P. pažįsta, parvežė jį namo. Kas vyko iki to momento, kai buvo panaudotas smurtas, liudytojas nematė. Prie kontrolierių autobusiuko konfliktą matė, o kas vyko prieš tai – ne. Kiek tiksliai vyrų stovėjo prie autobusiuko, nepamena. P. stovėjo šalia vieno iš tų su uniforma. Moterį pervertė, ją nuvertė ir tempė ją už rankos. Nematė jokių nukritusių daiktų. Stovėjo gal 30-35 m atstumu. Konfliktą stebėjo 4-5 minutes. Matė kaip priėjo prie autobuso, matė kaip vienas su P. P. į šoną, kitas su moteriške į šoną, stovėjo dar vienas stebėtojas. Matė tempimo momentą. Liudytoją P. P. pažinojo iki įvykio. Prieš naujus metus matė P. P.. Per mėnesį gal vieną kartą, gal du kartus mato, susitinka atsitiktinai. Davė savo telefono numerį P. P.. Nematė, kad kaltinamoji muštų tą vyrą kojomis (b. l. 88-89).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. L. parodė, kad dirbo savo darbą, rašė tarnybiniame autobusiuke protokolus Aguonų stotelėje. Jos kolegos M. L. ir R. P. išlaipino M. K. su vyriškiu. Buvo girdėti kaip ji keikėsi, rėkė. Girdėjo kaip M. L. griežtai jai sakė patraukti rankas. Tik pamatė, kad tarnybinė kamera nuskriejo. Kai iškišo galvą per langelį, matė kaip M. L. ją laikė, o ji kojomis mosikavo. Liudytoja nematė, ji tik girdėjo kaip sakė „patrauk rankas“. Negražiai pažeidėja kalbėjo. Nukentėjęs M. L. sakė bus iškviesta policija, jis bandė ją apraminti. Prieš tai ką nukentėjęs sakė, negirdėjo. Po to kai kamera nukrito, nukentėjusysis bandė ją apraminti, ją prilaikė, ji pradėjo mosikuoti rankomis ir kojomis, ant žemės M. K. nebuvo nukritusi. Sužeidimų liudytoja nematė. Matė, kad M. K. mosikavo kojomis, o kur M. K. spyrė, nematė. M. K. sėdėjo prieš liudytoją tarnybiniame autobusiuke, jokių kruvinų kojų ji nematė (b. l. 106-107).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. F. parodė, kad jai autobusiuke surašė protokolą, nežino ar tuo metu buvo, kai incidentas vyko. Buvo žmonės, atrodantys kaip narkomanai – rėkė, šaukė, keikėsi, grasino. Ir vyrų, ir moterų lyg tai buvo. Nepamena, kas puolė tuos kontrolierius. Liudytoja išėjo į lauką, kol jai pildė tą dokumentą, laukė ir atvedė žmones. Jie buvo agresyvūs, keikėsi. Nepamena ar vyrai, ar moterys buvo. Protokolą surašinėjo ta moteris, kur išėjo iš salės (L. L.). Tiksliai neprisimena kaltinamosios (b. l. 107).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. I. parodė, kad važiavo autobusu nuo stoties ir kontrolieriai stovėjo. Išlaipino jį su draugu ir tą moterį – M. K.. Juos įsodino į autobusiuką. Kontrolierius pradėjo mušti M. K. ir nukrito pas jį kamera. Kontrolieriai jai sudavė, norėjo ją nutempti į autobusiuką, ji nenorėjo eiti, atrodo pas kontrolierių nukrito kamera ir sudužo. Ji nemušė kontrolierių. Ją užlaužė du kontrolieriai. Kontrolieriai negerai elgėsi. Liudytojas ant kontrolierių piktas nebuvo, jie su visais taip elgiasi. Lauke, atrodo, buvo du kontrolieriai, mašinoje dar buvo. Mašinoje, atrodo, buvo moteris kontrolierė. Jis sėdėjo lauke ant bordiūro prie mašinos. Atsimena tikrai tą įvykį, kad ją (M. K.) norėjo įsodinti. Pradėjo jai laužyti rankas, kišti į mašiną. Tuo metu pas kontrolierių nukrito kamera. Liudytojas tuo metu buvo blaivus. Pradėjo iš karto jai laužyti rankas, kad į mašiną įsodintų. Kamera nulėkė, kai jai laužė rankas ir įsodino į mašiną. Vieną iš kontrolierių tikrai atsimena, rankas laužė nukentėjusysis (parodė į jį). M. K. nemušė kontrolieriaus, nematė, kad ji muštų. Nežino ar ji buvo blaivi (b. l. 133-135).

Iš 2018 m. liepos 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ gautas vaizdo įrašas (b. l. 21).

Dėl M. K. išteisinimo pagal BK 284 straipsnį

M. K. šioje byloje buvo kaltinama padariusi BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Siekiant nustatyti ar buvo padaryta nusikalstama veika, šioje byloje teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą. Jo metu buvo ištirti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, taip pat apklausti asmenys, kurie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog M. K. buvo nepagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir tokią išvadą grindžia toliau pateikiamais argumentais.

Atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio ir šiuo metu galiojančio ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016). Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Teismo vertinimu, nėra abejonių dėl to, jog byloje nagrinėto įvykio metu buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija tarp M. K. ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu nors ir pripažino kaltę, tačiau sąlyginai, pripažindama, kad ji kliudė vaizdo kamerą, bet nevartojo smurto.

Tarp M. K. ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių 2018 m. liepos 12 d. vakare kilusi konfliktinė situacija yra užfiksuota prie bylos prijungtame vaizdo įraše (b. l. 20). Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą yra akivaizdu, kad pati M. K. elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, sudavė per tarnybinę kamerą, tačiau toks jos elgesys vis tik užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę dėl toliau išdėstytų argumentų. Vaizdo įraše apskritai neužfiksuoti M. K. veiksmai kojomis, apie jų buvimą ar nebuvimą galima spręsti remiantis tik liudytojų parodymais, kurie šiuo atveju yra prieštaringi. Kaltinamoji neigė bet kokius fizinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, jos versiją palaikė liudytojai P. P., J. B. ir A. I. Nukentėjusysis nors ir teigia buvus kaltinamosios veiksmus kojomis, tačiau pats teisme patvirtino, kad tai nebuvo akcentuoti smūgiai, o tebuvo kaltinamosios bandymas gintis. Tuo tarpu kaltinamosios veiksmai rankomis aiškiai matyti vaizdo įraše. Jame matyti kaip M. K. ranka kliudo tarnybinę vaizdo kamerą, esančią pakabintą ant M. L. krūtinės. Kiti vaizdo įraše matomi M. K. mostai rankomis, jau kamerai nukritus, laikytini mostais ginantis, bandant išvengti M. L. veiksmų, o ne koncentruotais smūgiais, turint tikslą būtent nukentėjusiajam sužaloti. Juo labiau, kad ir pats nukentėjusysis po įvykio į medikus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė, dėl M. K. veiksmų aiškių ir konkrečių parodymų teismui nedavė, teigdamas, kad „galimai ji spardėsi ne akcentuotai, o gindamasi“. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. P. teigė, kad „kaltinamoji bandė mušti M. <...> bandė spirti“ (b. l. 85-86), taigi jis neteigė, kad kaltinamoji smurtavo, bet nurodė jog „bandė“. Nors liudytojas R. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė matęs kaltinamosios smurtinius veiksmus, visgi teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad daugiau nei vienas iš liudytojų, betarpiškai stebėjusių konfliktą, tokių jo parodymų nepatvirtino, be to, teismas įvertina ir tai, jog šį liudytoją R. P. su nukentėjusiuoju sieja kolegiški santykiai, todėl kritiškai vertina jo parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. P. parodė, kad „kartu su M. K. važiavo, juos išlaipino kontrolieriai, žodžiais pradėjo „mėtytis“. M. jų nemušė. Matė, kad ji pakėlė ranką, parodė į kamerą, jai ranką užlaužė, pargriovė ant asfalto ir pratempė. M. pasakė „čia kamera pas tave įjungta?“ ar panašiai, jis užlaužė ranką, pargriovė ant asfalto ir pratempė“ (b. l. 87). Teismas taip pat kritiškai vertina ir šio liudytojo parodymus, nes P. P. yra artimas kaltinamosios bičiulis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. L., taip pat kontrolierė, parodė, kad „tik pamatė, kad tarnybinė kamera nuskriejo. <...> Matė, kad M. K. mosikavo kojomis, o kur M. K. spyrė, nematė“ (b. l. 106-107); liudytoja M. F. parodė, kad jai „autobusiuke surašė protokolą, nepamena, kas puolė tuos kontrolierius. Išėjo į lauką, kol jai pildė tą dokumentą, laukė ir atvedė žmones. Jie buvo agresyvūs, keikėsi. Tiksliai neprisimena kaltinamosios“ (b. l. 107); liudytojas A. I. parodė, kad „važiavo autobusu nuo stoties ir kontrolieriai stovėjo. Išlaipino jį su draugu ir tą moterį – M. K.. <...> Kontrolierius pradėjo mušti M. K. ir nukrito pas jį kamera. Kontrolieriai jai sudavė, norėjo ją nutempti į autobusiuką, ji nenorėjo eiti, atrodo pas kontrolierių nukrito kamera ir sudužo. Ji nemušė kontrolierių. Ją užlaužė du kontrolieriai. Kontrolieriai negerai elgėsi. Liudytojas ant kontrolierių piktas nebuvo, jie su visais taip elgiasi. <...> Jis sėdėjo lauke ant bordiūro prie mašinos. Atsimena tikrai tą įvykį, kad ją (M. K.) norėjo įsodinti. Pradėjo jai laužyti rankas, kišti į mašiną. Tuo metu pas kontrolierių nukrito kamera. Vieną iš kontrolierių tikrai atsimena, rankas laužė nukentėjusysis (parodo į nukentėjusįjį). M. K. nemušė kontrolieriaus, nematė, kad ji muštų“ (b. l. 133-135); liudytojas J. B. parodė, kad „dirba taksistu. Stovėjo prie M. Marcinkevičiaus ligoninės, laukė kliento. <...> iš mašinos stebėjo kaip du uniformuoti asmenys moteriškei ranką užsuko. Sėdėjo mašinoje, per langą priekyje matė stovintį autobusiuką, konfliktą, girdėjo rėkavimą. <...> Kas vyko iki to momento, kai buvo panaudotas smurtas, jis nematė.<...> Nematė, kad kaltinamoji muštų tą vyrą kojomis“(b. l. 88-89). Taigi, šie liudytojai, kurie niekaip nesusiję nei su kaltinamąja, nei su nukentėjusiuoju, nepatvirtino, kad M. K. sudavė smūgius ar spyrė nukentėjusiajam M. L., nors jie iš skirtingų vietų stebėjo konfliktą. Šių liudytojų parodymai iš esmės yra papildantys vienas kitą, nėra nesuderinami ar prieštaringi.

Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į vaizdo įraše užfiksuotą pačių SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus nukentėjusiojo M. L. elgesį, kuris nebuvo nepriekaištingas ir netgi buvo provokuojantis. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis tvirtino, kad M. K. atžvilgiu nebuvo išsakytas nei vienas keiksmažodis, įžeidimas (b. l. 76-77), vis tik vaizdo įraše yra užfiksuotos ir paties nukentėjusiojo (SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus), esančio darbo vietoje, replikos M. K. (pavyzdžiui, vaizdo įraše ties 00.13 – 00.33 min. girdima M. L. frazė bendraujant su M. K. “klausyk, klausyk, dar vienas keiksmažodis tuoj man važiuosi, supratai... tenai pas save tabore galėsi pakalbėti taip...na...na...tuoj mėlyna mašina atvažiuos pati žinai, kas su tavim bus tada...“, 03.25. min girdima M. L. frazė bendraujant su kolega: „172 straipsnis, matai... Vertimasis...“. M. K. veiksmus (rankos mostą per tarnybinę vaizdo kamerą, kabėjusią ant M. L. krūtinės) provokavo ir pats nukentėjusysis: vaizdo įraše girdėti, jog M. K. pagrasinus, kad ši nuplėš tarnybinę kamerą, M. L. į tai atsakė „pabandyk....nu tai pabandyk“ (vaizdo įrašo 09.44 min). Taigi, akivaizdu, kad pats nukentėjusysis, SĮ „Susisiekimo paslaugų“ kontrolierius, turėdamas įgalinimus surašyti protokolą M. K., nesielgė nepriekaištingai, išsakė replikas, kuriomis tik kurstė vykstantį konfliktą, o ne siekė tokio konflikto neprovokuoti ir jo išvengti. Be to, jau pačioje nufilmuoto konflikto pradžioje matyti, kad M. K. kėlė klausimą dėl filmavimo pagrįstumo, tačiau nukentėjusysis M. L., būdamas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi, ne paaiškino savo filmavimo tikslą, bet priešingai, klausė, „o kodėl aš negaliu? (filmuoti)“, taip demonstruodamas savo pranašumą, kurstė M. K. nepasitenkinimą filmavimu.

Teisme, kaip jau minėta, nepasitvirtino kaltinimas, kad M. K. sudavė smūgius M. L. – kaip jau nustatyta, kamerą ji bandė nusukti dėl to, kad šia ji nebūtų filmuojama, o ne siekdama sužaloti nukentėjusįjį; duomenų, kad kamera būtų sugadinta byloje nėra, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ M. K. nepareiškė jokių pretenzijų dėl kameros pažeidimo. Iš vaizdo įrašo taip pat negalima daryti neabejotinos išvados, kad M. K. kamerą „sviedė ant žemės“, kaip tai paliudijo teisme liudytojas R. P. Taip pat, kaip minėta, nepasitvirtino šio liudytojo parodymai, kad M. K. nukentėjusiajam bandė smūgiuoti koja, nes vaizdo įraše to nematyti, o liudytojų parodymai prieštaringi. Be to, minėta, liudytojas R. P. taip pat pažymėjo, kad M. K. tik bandė smūgiuoti koja, taigi nepatvirtino, kad smūgiavo koja.

Svarbu ir tai, kad nagrinėjant bylas pagal BK 284 straipsnį teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis ir jie turi būti konkrečiai įvardinti teismų sprendimuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019).

Taip pat šiame kontekste pažymėtina, jog pati kaltinamoji M. K. neneigė, jog ji, siekdama būti nefilmuojama, visgi kliudė ir numetė vaizdo kamerą, vartojo necenzūrinius žodžius, tai matyti iš vaizdo įrašo.

Kaip jau minėta, ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek BK 284 straipsnio, tiek ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijose nustatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Kita vertus, vienas iš nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo atribojimo kriterijų yra padariniai. BK 284 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, kyla baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Tuo tarpu ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (kasacinė nutartis 2K-229-976/2018 ir kt.).

Teismas konstatuoja, jog šioje byloje nėra įrodyta, kad dėl M. K. veiksmų būtų kilę aukščiau minėti nusikalstami padariniai. Pažymėtina, jog iki tol, kol M. K. kliudė ant M. L. krūtinės kabojusią vaizdo kamerą, žodinis konfliktas tarp šių asmenų truko jau apie 10 minučių, tačiau byloje nėra duomenų, kad vykstantis konfliktas būtų sukėlęs sumišimą ir baimę šalia esantiems asmenims, įskaitant liudytojus M. F. bei A. I., kurie nėra susiję jokiais ryšiais nei su kaltinamąja, nei su nukentėjusiuoju. Tačiau net ir po to, kai M. K. kliudė ir numetė ant M. L. krūtinės kabojusią tarnybinę kamerą, negalima teigti, jog aplinkiniai asmenys buvo sukrėsti, šiurkščiai pažeminti, šokiruoti ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka ar rimtis. Priešingai, vaizdo įraše (įrašo 10.15 min) matyti kaip priėjęs asmuo ramiai per langelį paduoda nukritusią kamerą L. L. Teisme duodami parodymus liudytojai J. B. ir A. I. taip pat labiau akcentavo ne kaltinamosios veiksmus, o atvirkščiai – šiurkščius kontrolieriaus (nukentėjusiojo) veiksmus prieš M. K.. Taigi, matyti, kad tarp M. K. ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių vykęs konfliktas ir kameros numetimas niekaip nesutrikdė ir neišgąsdino šalia buvusių asmenų. Nepasitvirtino nukentėjusiojo parodymai, kad „jie negalėjo toliau vykdyti savo tiesioginių pareigų, kadangi kilo pavojus kolegei, kuri yra viduje, jų tarnybiniam transportui“, nes iš jau aptartų vaizdo įrašo medžiagos ir liudytojų M. F. bei A. I. parodymų negalima daryti tokios išvados: M. K. nei į transportą, nei į kitą kontrolierę L. L. nebandė kėsintis.

Byloje nėra duomenų, kad kas nors iš pašalinių asmenų būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl viešosios tvarkos sutrikdymo būtent dėl M. K. veiksmų prieš nukentėjusįjį, o iš nukentėjusiojo M. L. parodymų ir vaizdo įrašo medžiagos galimą spręsti, jog šiuo atveju aktualiausias klausimas buvo ar nesugadinta vaizdo kamera, šiai po M. K. veiksmo ranka nukritus ant grindinio, iš esmės dėl to ir buvo kviesta policija. Taigi, byloje nenustatyta, kad dėl M. K. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas: dėl kameros kliudymo nukentėjusysis nenurodė, jog patyrė fizinį skausmą, pašalinti prieštaravimų tarp liudytojų parodymų dėl smūgių nukentėjusiajam buvimo ar nebuvo teisminio nagrinėjimo nepavyko, kitokių objektyvių galimybių pašalinti minėtus prieštaravimus nėra, kaltinamosios viešoje vietoje atliktus veiksmus matė kiti asmenys, iš kurių nei vienas nepatvirtino, kad dėl tokių veiksmų jie buvo išsigandę ir papiktinti, priešingai, liudytojai nurodė pasipiktinę dėl šiurkščių nukentėjusiojo M. L. veiksmų tramdant M. K..

Esant tokioms aplinkybėms M. K. veikoje yra ne BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, o ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamoji byla, esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, nutrauktina, kadangi ištyrus byloje surinktą medžiagą nustatyta, kad M. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, kad M. K. veikoje ANK 481 straipsnio 1 dalyje pažeidimo sudėties požymių, todėl jai turi būti pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose, kitų tyčinių veiksmų, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį.

Prie bylos prisegtas CD diskas su vaizdo įrašu (b. l. 20) po nuosprendžio įsiteisėjimo paliekamas saugoti prie bylos.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 39) įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio, 1 dalies 1 punktu, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3, 6 dalimis, 307 straipsnio 4, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

baudžiamąjį procesą byloje, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iškelti M. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl necenzūrinių žodžių ar gestų viešojoje vietoje, kitų tyčinių veiksmų, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį.

Prie bylos prisegtą CD diską su vaizdo įrašu po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.