Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

M. K., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jos gynėjui adv. Ramūnui Vanagui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Marijaus Normanto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 nuosprendžio, kuriuo baudžiamąjį procesą byloje, kurioje M. K., kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, nutraukė, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iškėlė M. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį dėl necenzūrinių žodžių ar gestų viešojoje vietoje, kitų tyčinių veiksmų, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. M. K. buvo kaltinama tuo, kad ji 2018-07-12, apie 20.15 val., viešojoje vietoje, t. y. Kauno g. 7, Vilniuje, prie SĮ „Susisiekimo paslaugos“ tarnybinio automobilio, apsvaigus nuo alkoholio (nustatyta 2,60 promilių etilo alkoholio koncentracija), kitų žmonių akivaizdoje, būdama agresyviai nusiteikusi, vartodama necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių M. L., po ko, be jokios priežasties, smogė du kartus rankomis SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui M. L. į krūtinės sritį ir spyrė kojomis tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, taip jam sukeldama fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-21 nuosprendžiu baudžiamąjį procesą byloje, kurioje M. K. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nutraukė, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M.Normantas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

- pripažinti M. K. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jai 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

- Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant BK 48 straipsnio 6 dalyje nurodytus įpareigojimus: būti namuose nuo 23 val. iki 07 val., jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis bei tęsti gydymą nuo narkomanijos.

- Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2018-10-29 nuosprendį.

2.1. Prokuroro manymu, apylinkės teismas, vertindamas surinktus įrodymus, apibendrindamas jų visumą, padarė neteisingas išvadas. Pažymi, kad išvadą, jog nepasitvirtino kaltinimas, kad M. K. sudavė smūgius M. L., grindė jos pačios teisminio nagrinėjimo duotais parodymais, nes ji neigė bet kokius fizinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, kuriuos patvirtino teisme apklausti liudytojai P. P., J. B. ir A.I. Nors apylinkės teismas, vertindamas peržiūrėtą vaizdo įrašą, konstatavo, kad M. K. elgėsi įžūliai, keikėsi, sudavė per tarnybinę kamerą, pakabintą ant nukentėjusiojo M. L. krūtinės, tačiau kitus vaizdo įraše matomus jos mostus rankomis, jau kamerai nukritus, laikė mostais ginantis, bandant išvengti M. L. veiksmų, o ne koncentruotais smūgiais, turint tikslą jį sužaloti. Prokuroro manymu, apylinkės teismas nepagrįstai liudytojo R. P. parodymus, kuriais jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose įvardijami smurtiniai M. K. veiksmai prieš nukentėjusįjį M. L., vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, jog jį su nukentėjusiuoju sieja kolegiški santykiai.

2.2. Prokuroro teigimu, apylinkės teismo išvada, kad nepasitvirtino kaltinime įvardinti M. K. smūgiai nukentėjusiajam M. L., yra neteisinga. Pažymi, kad kaltinime be jame nurodytų nenustatyto kiekio spyrių į įvairias kūno vietas, yra įvardinti du M. K. smūgiai rankomis nukentėjusiajam M. L. į krūtinės sritį. Teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad smūgiai rankomis galimai buvo du, po vieno iš jų nukrito kamera (buvo tiesioginis griebimas su smūgiu). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. L. nurodė, kad būtent dėl smūgių rankomis į krūtinę jis patyrė fizinį skausmą. Nurodo, kad gretinant jo parodymus su vaizdo medžiaga, vienas iš jo įvardytų smūgių, po kurio nukrito vaizdo kamera, yra fiksuotas vaizdo medžiagoje. Be to, M. K. smūgius nukentėjusiajam M. L. į krūtinę bei vėlesnį spardymąsi patvirtino ir liudytojas R. P., 2019-01-03 teisminio nagrinėjimo metu patvirtindamas teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad jie yra tikslūs, tačiau kuriuos kritiškai, nurodydamas, kad liudytojas yra nukentėjusiojo kolega, vertino apylinkės teismas. Taip pat, prokuroro manymu, iš dalies M. K. smurtinius veiksmų - smūgių buvimą patvirtina ir 2019-03-12 teisiamajame posėdyje apklausta SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotoja L. L., teigdama, kad matė nuskriejančią filmavimo kamerą ir girdėjo nukentėjusiojo M. L. žodžius „patrauk rankas“. Iš dalies smurtinio pobūdžio veiksmus patvirtina M. F., kuri, apklausta 2019-03-12 teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad asmenys, tarp kurių buvo ir moterų, ir vyrų, puolė kontrolierius ir jiems grasino. Pažymi, kad ir pati M. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog čiupo kamerą, ranka stūmė kontrolierių, buvo pikta, todėl galėjo spardytis. Ankstesnės apklausos metu ji nurodė, kad griebė už kameros, kuri nukrito ant žemės. Ar sudavė smūgius kontrolieriui, neatsiminė, bet buvo stipriai išgėrusi, todėl galėjo iš pykčio jam suduoti smūgius į krūtinę ranka. Ir priešingai, prokuroro manymu, kritiškai turėtų būti vertinami 2019-01-03 teisiamajame posėdyje apklausto P. P. parodymai, kuris yra M. K. pažįstamas, kartu važiavęs su ja troleibusu ir taip pat nubaustas administracine tvarka, taip bandant sumenkinti jos atliktų veiksmų pobūdį. Prokuroro teigimu, kritiškai turėtų būti vertinami ir kito liudytojo A. I. parodymai (įvykio metu jam buvo taip pat pildomas administracinio nusižengimo protokolas), kadangi 2019-04-23 teisiamojo posėdžio metu jo duoti parodymai prieštarauja objektyviai nustatytam faktui (vaizdo medžiagai). Pastarasis nurodė, kad kontrolieriai kaltinamajai sudavė, bandė laužti rankas ir norėjo tempti į autobusiuką, o po to nukrito kontrolieriaus kamera. Prokuroro teigimu, vaizdo įraše akivaizdžiai fiksuota, kad jokio fizinio kontakto iš kontrolierių pusės nebuvo. Priešingai, M. K., vartodama necenzūrinius žodžius, būdama agresyviai nusiteikusi, trenkė kameros, kabančios ant nukentėjusiojo krūtinės, kryptimi (iki tol apskritai jokio fizinio kontakto nefiksuota), po smūgio kamera nukrito. Prokuroro manymu, akivaizdu, kad liudytojas netiksliai atsimena bei savaip interpretuoja įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad kontrolieriai visada taip elgiasi. Prokuroras taip pat nesutinka su teismo išvada, kad M. K. parodymus, jog ji nenaudojo smurto prieš nukentėjusįjį, patvirtina ir liudytojas J. B. (kuris yra P. P. pažįstamas). Pažymi, kad apklaustas 2019-01-03 teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad jį liudyti pakvietė P. P. (M. K. pažįstamas), sakydamas, kad eitų liudyti prieš kontrolierius. Nurodė, kad įvykius matė, būdamas 30-35 metrų atstumu, matė ne visą konfliktą, bet nuo to momento, kai moterį tempė už rankos, parvertė ir jis į tai atkreipė dėmesį, nes žema, kai prieš moterį keliama ranka. Todėl, prokuroro nuomone, vertinant įrodymų visumą, darytina išvada, kad jis matė galinę konflikto stadiją, kai kaltinamoji jau buvo atlikus jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus ir galėjo būti nukentėjusiojo prilaikoma, siekiant užkardyti tolesnius agresyvius jos veiksmus, vedama, kad ji nepabėgtų iš įvykio vietos, kol atvyks kviečiami policijos pareigūnai, savaip suvokdamas ir interpretuodamas matomo įvykio aplinkybes.

2.3. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan., remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019), t. y., konstatuodamas pačios veikos, kaip objektyviosios pusės požymio pasireiškimą - kaip fizinio smurto panaudojimą prieš asmenį. Prokuroro manymu, apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, kad M. K. smurtiniai veiksmai - du smūgiai į krūtinę nukentėjusiajam M. L., dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, bei spyriai kojomis, nepasitvirtino.

2.4. Pažymi, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog padariniai - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, yra būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis ir jie turi būti konkrečiai įvardinti teismų sprendimuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018), tačiau padarė neteisingą išvadą, kad nėra duomenų, jog dėl M. K. veiksmų visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta. Prokuroras nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog dėl M. K. veiksmų buvo sukeltos BK 284 straipsnyje nurodytos pasekmės - visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymas (t. y. aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas, nukentėjusiųjų skaičius ir kt.). Prokuroro teigimu, pati veika, kurios padarymu buvo kaltinama M. K., buvo padaryta viešoje judrioje vietoje - Kauno g.7, Vilniuje, 2018-07-12 apie 20.15 val. daugelio žmonių akivaizdoje (nustatyta, kad mažiausia be kaltinamosios ir nukentėjusiojo šalia veiksmų atlikimo vietos buvo dar keli SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai: R. P., L. L., eilė asmenų, kuriems buvo rašomi /ruošiamasi rašyti administracinio nusižengimo protokolai (P. P., A.I., M. F.), taip pat dar keli asmenys, kurių nepavyko apklausti liudytojais: J. J., S. P. (miręs). Taip pat, prokuroro teigimu, iš bylos duomenų darytina išvada, kad į veiksmus (jų dalį, kaip nustatyta - galinę konflikto stadiją), atkreipė dėmesį ir asmenys, buvę toli nuo įvykio vietos (J. B.). J. B. teigimu, dalį minėto konflikto matė ir vėliau atėjusi jo klientė, kuri taip pat į tai atkreipė dėmesį. Taip pat 2019-03-12 teisiamajame posėdyje apklausta L. L., įvykio metu buvusi tarnybiniame automobilyje ir pildžiusi administracinio nusižengimo protokolus, duodama parodymus apie veikos padarymo aplinkybes, įvardindama jos matytus kaltinamosios veiksmus, parodė, kad buvo šokiruota kaltinamosios tokio elgesio, nors ir labiausiai akcentavo necenzūrinius kaltinamosios žodžius. Be to, 2019-03-12 teisiamajame posėdyje apklausta M. F., nurodė, kad kol jai buvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas, tiksliai neįvardindama, kas būtent, bet asmenys, tarp kurių buvo ir moterų, puolė kontrolierius, keikėsi, rėkė, jiems grasino, t. y., nors apklausoje tiksliai nėra įvardinta, bet akivaizdu, kad ji buvo šokiruota, tokio (pagal aplinkybes nustatyta – M. K.) elgesio.

2.5. Pažymi, jog apylinkės teismo teiginys, kad nesant duomenų, jog kažkas iš pašalinių būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl viešosios tvarkos sutrikdymo dėl M. K. elgesio, tai siejant su išvada, kad aplinkiniai nebuvo šokiruoti dėl tokių veiksmų, savaime nereiškia, jog aplinkiniai dėl tokio pastarosios elgesio nebuvo šokiruoti. Prokuroro manymu, akivaizdu, kad į teisėsaugos institucijas paprastai kreipiasi pats betarpiškai tiesiogiai nukentėjęs nuo kaltų asmenų veiksmų asmuo (šiuo atveju M. L.), kuris pareiškime nurodė, kad, ar sugadinta tarnybinė kamera, bus patikslinta vėliau. Dėl to, prokuroro teigimu, nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad policija buvo kviečiama iš esmės sprendžiant tarnybinės kameros apgadinimo klausimą. Prokuroro manymu, akivaizdu, kad dėl M. K. veiksmų buvo sukeltos būtinosios šiai nusikalstamai veikai pasekmės - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, pasireiškęs aplinkinių šokiravimu, be to, buvo sutrikdytas ir normalus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų darbas. 2018-12-06 apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio jo darbas užsitęsė 2-3 val., teko vykti į apklausą policijoje.

2.6. Prokuroro manymu, esant nustatytoms aplinkybėms - M. K. tyčinių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį M. L. faktui, t. y. buvus dviems smūgiams jam į krūtinę, dėl ko M. L. patyrė fizinį skausmą, vėlesniems jos tyčiniams spyriams į įvairias kūno vietas, dėl tokių tyčinių M. K. veiksmų buvo sukelti padariniai - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, padarinių atžvilgiu jai veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia (t. y. veikė konkrečiai nesuvokiant, kokį poveikį aplinkiniams gali turėti jos veiksmai, bet bendrais bruožais suvokiant, kad jie bus šokiruoti tokio jos elgesio). Taigi darytina išvada, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, ir M. K. yra kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o gynėjas - apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nagrinėjamu atveju prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla pagal BK 284 straipsnį M. K. atžvilgiu nutraukta, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

5. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu M. K. atžvilgiu baudžiamąją bylą pagal BK 284 straipsnį nutraukė nepagrįstai, priimdamas tokį sprendimą pažeidė BPK nuostatas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 nuosprendis naikinamas ir M. K. atžvilgiu priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, nutraukdamas baudžiamąją bylą pagal BK 284 straipsnį, savo sprendimą grįsdamas M. K. parodymais, kuriais ji neigė savo fizinius veiksmus, aiškino, kad smūgių M. L. nesudavė, P. P., J. B., A. I. parodymais, kuriais jie patvirtino M. K. versiją, byloje esančiu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotus M. K. rankų mostus, vertino kaip veiksmus ginantis, bandant išvengti M. L. veiksmų, o ne koncentruotus smūgius, turint tikslą pastarąjį sužaloti, bei atmetant R. P., kaip M. L. kolegos, parodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad M. K. veiksmuose buvo ne BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, o ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.

7. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

8. Kaip pagrįstai skunde nurodo prokuroras, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar iš tiesų M. K. veiksmai nebuvo tokio pavojingumo, jog užtrauktų ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę.

9. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia iš jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų, gali pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas (baudžiamąsias, administracines ar kt.) už juos nustatyti, kad nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo proporcingumo reikalavimų, taip pat kad įstatymų leidėjas turi siekti tarpšakinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų suderinamumo (Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarimas).

10. Pažymėtina, kad baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalis už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent: necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus. Tuo tarpu BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, Nr. 2K-170-699/2016).

11. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-01-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

12. Taigi administracinę atsakomybę užtraukia įžeidžiantys asmens veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau kurie patys savaime tokių padarinių nesukelia. Tuo tarpu, jei asmens įžūliu elgesiu: grasinant, tyčiojantis ar kitokio pobūdžio vandališkais veiksmais, kyla BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka – tokie pastarojo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

13. Vertinant, ar kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, svarbu nustatyti, kaip vandališkai ir užgauliojančiai besielgiančio asmens veiksmai įtakojo aplinkinius, jų įprastą veiklą, darbą, kokias aplinkinių asmenų reakcijas sukėlė, kiek laiko truko, ar peržengė privataus konflikto ribas ir kėlė pavojų aplinkiniams.

14. Byloje nustatyta, jog nagrinėjamu atveju konfliktas kilo tarp neblaivos, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles pažeidusios M. K. ir savo pareigas vykdžiusių SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių, pastariesiems moterį palydėjus iki kontrolierių autobusiuko administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 20) matyti, kad pareigūnai su M. K. bendravo taktiškai, į jos pastariesiems skirtas asmeninio pobūdžio įžeidžiančias replikas reagavo nesudarydami jokio pagrindo jai toliau tęsti užgauliojimus. Tuo tarpu M. K. nepasitenkinimą kėlė ne tik susidariusi situacija, t. y. tai, kad jos atžvilgiu yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas ir pastaroji bus nubausta, bet ir faktas, kad įvykių eiga buvo fiksuojama ant nukentėjusiojo M. L. liemenės pritvirtinta vaizdo filmavimo kamera. M. K. M. L. liepė jos nefilmuoti, išsakydama necenzūrinius žodžius, kad ji kamerą sugadins (09:41 – 09:44). M. L. pasakius, kad ji gali pabandyti tai padaryti, M. K. tokius pastarojo žodžius įvardino kaip provokaciją ir toliau įžeidinėjo pareigūnus. Taigi akivaizdu, jog M. K. suprato, kad liesdama ant M. L. liemenės pritvirtintą kamerą, elgtųsi neteisėtai, tačiau net ir aiškiai suvokdama savo veiksmų neteisėtumą, čiupo už ant M. L. krūtinės pritvirtintos vaizdo kameros (09:47), tokiu būdu ją numesdama ant žemės. M. K. griebus už kameros, toliau vaizdo įraše girdimas M. L. kartojamas reikalavimas patraukti ranką, (10:03) matoma, kaip M. L. susiremia su M. K., (10:04) pastaroji suduoda nukentėjusiajam ranka, toliau jį įžeidinėja. (10:14) kamerą pakelia prie autobusiuko buvęs kitas viešuoju transportu važiavęs asmuo ir (10:17) ją perduoda transporto priemonėje buvusiai kontrolierei L. L.. (10:25) kamerą paėmus ir ją apžiūrėjus M. L., M. K. pastarąjį toliau užgauliojant ir vartojant necenzūrinius žodžius, jis, pastarosios veiksmus įvardindamas kaip chuliganiškus, apie įvykį pranešė policijos pareigūnams.

15. Iš karto po įvykio 2018-07-12 surašytame pareiškime M. L. nurodė, kad pažeidėja, atvesta prie tarnybinio automobilio, ėmė elgtis agresyviai, neadekvačiai, vartojo necenzūrinius žodžius, maždaug po 5 minučių tokio elgesio, sugriebė už jo filmavimo kameros, numetė ją ant žemės, iš alkūnės sudavė į krūtinę (b. l. 2). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad dėl agresyvaus M. K. elgesio, vartojamų grasinimų, tiek jis, tiek kolega R. P. negalėjo vykdyti savo tiesioginių pareigų – toks pastarosios elgesys kėlė grėsmę autobusiuko viduje buvusiai jų kolegei, taip pat ir jų tarnybiniam transportui (b. l. 76).

16. Iš tiesų iš vaizdo įrašo matyti, kad visą laiką kontrolieriai M. L. ir R. P., nepaisant M. K. jų atžvilgiu išsakomų įžeidinėjimų, buvo greta jos, ją prižiūrėjo, laukdami, kol pastarajai bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 20). M. L. nurodė, kad jam bendraujant su kolega, M. K. be jokios priežasties kartus su smūgiu griebė už ant jo krūtinės pritvirtintos kameros, dėl ko ji nukrito. Iš viso M. K. jam sudavė ne mažiau dviejų smūgių rankomis, galėjo ir įspirti. Jie susistumdė. Dėl tokių pastarosios veiksmų M. L. darbo laikas užsitęsė 2-3 val., teko važiuoti į apklausą (b. l. 76).

17. Taigi M. L. aiškino, kad M. K. jam į krūtinę sudavė du smūgius: pirmas smūgis buvo suduotas nuplėšiant pas jį ant tarnybinės liemenės pritvirtintą filmavimo kamerą. Antras M. L. atžvilgiu suduotas smūgis ranka užfiksuotas vaizdo įraše (10:04). Iš byloje esančio vaizdo įrašo analizės matyti, kad antrąjį smūgį M. K. M. L. sudavė pastarajam prie jos priartėjus ir stengiantis ją nuraminti. Laikyti, kad M. K. tokiu būdu gynėsi nuo kokių nors nukentėjusiojo veiksmų ar sudavė smūgį nekoncentruotai, nenorėdama pastarajam sukelti fizinio skausmo, nėra pagrindo.

18. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, spręsdamas dėl M. K. kaltės akcentavo ir tai, kad M. L. dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto nesikreipė į medikus. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis dėl pastarosios suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, jo sveikata sutrikdyta nebuvo. Byloje tokių duomenų, kad po įvykusio konflikto jo sveikata būtų pablogėjusi ar jis būtų jautęs kokius nors padarinius, taip pat nėra. Todėl, nagrinėjamu atveju, M. L. kreiptis į medikus nebuvo tikslinga.

19. Apklausiama iš karto po įvykio 2018-07-13 ikiteisminio tyrimo metu M. K. patvirtino, jog ji griebė už ant M. L. krūtinės buvusios kameros, galėjo iš pykčio, nesuvokdama, jam suduoti smūgius į krūtinę ranka, tačiau nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivi, todėl gali šių aplinkybių ir neprisiminti (b. l. 34). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. K. nustatytas 2.60 promilių girtumas (b. l. 24). Teisiamojo posėdžio metu M. K. neigė M. L. atžvilgiu naudojusi fizinį smurtą, aiškino, kad tai būtent kontrolierius jai suėmė už rankos, sužalojo kelius, tačiau byloje nėra jokių pastarosios nurodytus sužalojimus patvirtinančių objektyvių duomenų. M. K. nurodė, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jai inkriminuotus veiksmus pripažino, nes buvo išgėrusi, nemiegojusi, todėl sutiko su visomis jai inkriminuotomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija M. K. aiškinimą, kad ji pareikštame įtarime nurodytus veiksmus prisipažino padariusi tik dėl prastos savijautos, vertina kritiškai, nes pastaroji, apklausiama praėjus net 2 mėnesiams po įvykio, palaikė savo ankstesnius parodymus, patvirtino, kad fizinis kontaktas su kontrolieriumi tikrai buvo ir juos papildė, nurodydama, kad galėjo būti ir taip, jog ji iš tiesų spyrė M. L. (b. l. 38). Tokiam M. K. aiškinimui neprieštarauja kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. P. patvirtino, kad palydėta iki tarnybinio autobusiuko M. K. juos įžeidinėjo, užgauliojo, elgėsi arogantiškai, provokavo. Liudytojas matė, kaip M. K. griebė M. L. už ant tarnybinės liemenės kabėjusios kameros, sviedė ją ant žemės, bandė muštis, smūgiuoti koja. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė, kaip kamerai nukritus ant žemės. M. K. smūgiavo M. L. į krūtinę, spardėsi kojomis (b. l. 86). Nors R. P. yra M. L. kolega, tačiau vien dėl juos siejančių pareigų, laikyti liudytojo parodymus nepatikimais, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog liudytojo R. P. su M. K. nesieja jokie ryšiai ar prieš įvykį galėję susiklostyti asmeniniai nesutarimai. Todėl apylinkės teismas R. P. parodymus tik dėl to, kad jis yra nukentėjusiojo kolega, kritiškai vertino nepagrįstai. Be to, liudytoja L. L. patvirtino, kad jai dirbant tarnybinio autobusiuko viduje – rašant protokolus, ji girdėjo, kaip M. K., keikėsi, rėkė. Girdėjo, kaip M. L. liepė jai patraukti rankas. Pažiūrėjus per langą liudytoja pamatė, kad M. L. laikė M. K., bandė ją apraminti, o ji mosikavo rankomis, kojomis, nugriuvus nebuvo (b. l. 107). Liudytojai patvirtino, kad M. K. buvo nusiteikusi agresyviai, smurtavo M. L. atžvilgiu.

20. Kaip jau minėta, nukentėjusysis nurodė, kad viso M. K., nutraukdama prie jo tarnybinės liemenės pritvirtintą vaizdo kamerą, jam į krūtinę sudavė du smūgius. Teisiamojo posėdžio metu M. L. negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad ji, sudavusi du smūgius į krūtinę, smūgiavo ir kojomis, nurodydamas, kad galėjo būti ir taip, kad M. K. jam įspyrė. Teisiamojo posėdžio metu R. P. nurodė, kad M. K. bandė įspirti M. L., tačiau nežino, ar pateikė. Liudytoja L. L. aiškino, kad matė, kaip M. K. mosikavo rankomis ir kojomis, tačiau nepatvirtino, kad ji, kaip nurodo, mosikuodama galūnėmis, būtų sudavusi smūgius M. L.. Pati M. K. teisiamojo posėdžio metu bet kokius spyrius kojomis M. L. kategoriškai neigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad M. K. po to, kai ji pagriebė ant M. L. liemenės pritvirtintą kamerą ir sudavė jam du smūgius į krūtinę, pastarajam dar ir įspyrė, todėl ši aplinkybė iš M. K. pareikšto kaltinimo šalinama.

21. Taigi iš aptartų kontrolierių nukentėjusiojo M. L., liudytojų R. P. ir L. L. parodymų matyti, kad nuo pat M. K. atvedimo prie tarnybinio autobusiuko momento, pastarajai įžeidinėjant minėtus asmenis, elgiantis neprognozuojamai ir agresyviai, nei M. L., nei R. P. negalėjo vykdyti savo tiesioginių funkcijų. M. K. sugriebus ant M. L. liemenės pritvirtintą vaizdo kamerą ir prie tarnybinio autobusiuko kilus sumaiščiai, nuo darbo atsitraukė ir liudytoja L. L., kuri, kitam asmeniui pakėlus, paėmė vaizdo kamerą, stebėjo M. K. veiksmus M. L. bandant ją nuraminti. Taigi M. K. savo agresyviais veiksmais nutraukė visų trijų savo pareigas atlikusių kontrolierių darbą

22. Svarbu pažymėti, kad M. K. elgėsi agresyviai, kontrolierių M. L. įžeidinėjo, jam į krūtinę sudavė du smūgius, viešoje vietoje – Kauno g. 7, Vilniuje, apie 20.15 val., t. y. miesto centre, vasarą, kai tuo metu vyko pakankamai intensyvus tiek transporto priemonių, tiek pėsčiųjų judėjimas. Tai, kad įvykio metu aplinkui buvo daugiau žmonių teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati M. K. (b. l. 75). M. L. aiškino, kad M. K. veiksmus jo atžvilgiu stebėjo praeiviai su vaiku, t. y. 2-3 žmonės. Viskas vyko ne uždaroje teritorijoje, tačiau vietoje, kur vaikščiojo žmonės, šalimais yra namų masyvas, todėl viską, kas vyko, per langus galėjo stebėti žmonės (b. l. 76). Be to, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad įvykio metu, prie SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių tarnybinio autobusiuko buvo ir daugiau Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles pažeidusių asmenų, kurių atžvilgiu tuo metu buvo surašomi administracinių nusižengimų protokolai. Liudytoja M. F. patvirtino, kad tuo metu, kai ji laukė surašomo protokolo, kontrolieriai buvo puolami, jiems grasino, asmenys rėkė, keikėsi, elgėsi agresyviai (b. l. 107). Taigi akivaizdu, kad M. K. pakankamai ilgą laiką (ne mažiau kaip 10 min.) trukęs agresyvus elgesys, užgauliojant kontrolierius ir M. L. atžvilgiu panaudojant smurtą, šokiravo ne tik SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojus, bet ir kitus prie tarnybinio kontrolierių autobusiuko buvusius asmenis, neabejotinai sukeliant jiems nemalonius jausmus ir išgyvenimus.

23. Nors liudytojas P. P., įvykio metu buvęs kartu su M. K., tvirtino, kad tai būtent kontrolieriai pastarosios atžvilgiu elgėsi neteisėtai: užlaužė jos ranką, pargriovė ant asfalto, tempė, tačiau kaip, pagrįstai skunde nurodo prokuroras, laikyti P. P. parodymus patikimais ir jais vadovautis nėra pagrindo. P. P. teigimu, kamera nuo M. L. liemenės nukrito tik po to, kai M. K. pakėlus ranką į kamerą, ją nukentėjusysis užlaužė (b. l. 87). Tuo tarpu iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad M. L., pastarajai numetus nuo ant jo liemenės kabėjusią kamerą, sudavus smūgį į krūtinę, nukentėjusysis bandė M. K. nuraminti, kelis kartus pakartojo prašymą patraukti rankas (b. l. 20). Be to, aptartas vaizdo įrašas patvirtina, kad P. P. kontrolierių atžvilgiu taip pat buvo nusiteikęs priešiškai, reiškė nepasitenkinimą dėl jam surašyto protokolo, o M. L. pranešus, kad jis dėl M. K. elgesio kreipsis į pareigūnus, prašė to nedaryti. Todėl teisėjų kolegija P. P. parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Taip pat kritiškai vertintini ir liudytojo J. B., P. P. pažįstamo, parodymai, kuris, kaip pats nurodė, į teismą paliudyti prieš kontrolierius atėjo būtent pastarojo prašymu (b. l. 88). Nors J. B. aiškino, kad įvykį stebėjo, būdamas savo automobilyje 30-35 m. atstumu, matė, kaip M. K. kontrolierius negražiai pargriovė, ją tempė (b. l. 89), tačiau teisėjų kolegija, esant aptartiems duomenims, tokį pastarojo aiškinimą vertina tik kaip siekį padėti M. K. išvengti gresiančios atsakomybės, kurio nepatvirtina objektyvūs faktiniai duomenys. Be to, iš J. B. parodymų matyti, kad jis įvykį stebėjo tik aptariamo konflikto pabaigoje, todėl M. L. veiksmus, bandant nuraminti M. K., vertino subjektyviai, savaip suvokdamas ir interpretuodamas matomo įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog liudytojai R. P. ir L. L. kategoriškai tvirtino, kad M. K., M. L. bandant ją nuraminti, pargriuvusi ar pargriauta nebuvo. Byloje esančiam vaizdo įrašui prieštarauja ir liudytojo A. I. aiškinimas, kad vaizdo kamera nuo M. L. liemenės nukrito po to, kai du kontrolieriai, norėdami įsisodinti M. K. į autobusiuką, pradėjo ją mušti, laužyti rankas (b. l. 134). Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kokius nors M. L. neteisėtus ar M. K. galinčius išprovokuoti veiksmus.

24. Taigi, ištirti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, jog M. K. 2018-07-12, apie 20.15 val., viešojoje vietoje, t. y. Kauno g. 7, Vilniuje, prie SĮ „Susisiekimo paslaugos“ tarnybinio automobilio, apsvaigus nuo alkoholio, kitų žmonių akivaizdoje, būdama agresyviai nusiteikusi, vartodama necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių M. L., po ko, be jokios priežasties, smogė du kartus rankomis SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui M. L. į krūtinės sritį, taip jam sukeldama fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

25. M. K. neteisėtų veiksmų subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. ji suvokė, kad naudodama smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. suduodama smūgius jam į krūtinę, elgdamasi agresyviai, užgauliodama M. L., elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad tokiu savo elgesiu, trukdydama kontrolieriams vykdyti jų darbines funkcijas, viešoje vietoje trikdo visuomenės tvarką, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti.

26. Teisėjų kolegijos vertimu, aptarti M. K. veiksmai neabejotinai peržengia administracinės atsakomybės ribas, nes ji, būdama prie kontrolierių tarnybinio autobusiuko, ne tik elgėsi įžeidžiančiai ir įžūliai, bet aptartais savo veiksmais sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, todėl jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės

27. Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

28. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

29. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

30. M. K. savo kaltę dėl jai pareikštos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Nėra M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,60 promilių girtumo laipsnis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

31. M. K., veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) viešajai tvarkai. M. K. turi vidurinį išsilavinimą, nusikalto būdama teista, ne kartą bausta administracine tvarka. Ji nedirba, M. K. teigimu, šiuo metu ji gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Taigi M. K. praeityje pasirinktas gyvenimo būdas ją charakterizuoja neigiamai. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, neskyrus jai bausmės, susijusios su fiziniu izoliavimu nuo visuomenės, bet paskyrus laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant M. K. bausmės vykdymo metu tęsti gydymąsi nuo narkomanijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas) bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

32. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteista 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ją įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; tęsti gydymą nuo narkomanijos. M. K. nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė 2018-07-12, t. y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nuosprendžio priėmimo. Todėl jai šiuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi, įskaitant visiškai pagal ankstesnį nuosprendį paskirtą ir atliktą bausmę.

33. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

34. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 39) naikintina.

35. Byloje esantis CD diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos.

36. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu baudžiamąjį procesą byloje, kurioje M. K. buvo kaltinama pagal BK 284 straipsnį, nutraukė, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo tarpu, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 1 dalimi, teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, nuosprendžiu baudžiamoji byla gali būti nutraukiama minėto straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, t. y. atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika praranda pavojingumą (BK 36 straipsnis), dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), kai yra lengvinančių aplinkybių (BK 39 straipsnis), kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹straipsnis), kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), kai yra sąlygos nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nepilnametį asmenį (BK 93 straipsnis), nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas valstybės perversmą organizavęs ar jame dalyvavęs asmuo, savo noru valstybės institucijai suteikęs svarbią informaciją apie rengiamą valstybės perversmą (BK 114 straipsnio 3 dalis), nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas neteisėtai praturtėjęs asmuo, jeigu jis iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiavo nustatant šio turto kilmę (BK 198¹ straipsnio 2 dalis), asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia (BPK 227 straipsnio 6 dalyje), asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia (BPK 226 straipsnio 6 dalyje), asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą (BK 259 straipsnio 3 dalis), nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise (BK 291 straipsnio 2 dalis), užsienietis, kuris neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turėdamas tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra (BK 291 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

37. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu nutraukė konstatavęs, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tuo atveju, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Marijaus Normanto apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-21 nuosprendį, kuriuo baudžiamasis procesas byloje, kurioje M. K., kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: M. K. pripažinti kalta pagal BK 284 straipsnį ir jai paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

-bausmės vykdymo metu tęsti gydymąsi nuo narkomanijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas);

-būti namuose nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir M. K. nustatyti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti gydymąsi nuo narkomanijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas); būti namuose nuo 23.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nuosprendį, ir laikino sulaikymo laiką nuo 2018-10-22 iki 2018-10-23 bei nuo 2018-07-12 iki 2018-07-13.

Prie bylos medžiagos esantį CD diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti.