Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. M. ir D. M. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys byloje AB Citadelės bankas, UAB Citadele faktoringas ir lizingas, AB Skolų departamentas, BAB Snoras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, antstolis Ričardas Kudrauskas, antstolis Tomas Ubartas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-296-776/2016, dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., padalinimo tarp buvusių sutuoktinių po 1/2 dalį; atnaujinus procesą, pareiškėjų D. M. ir D. M. prašymo padalinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., tarp sutuoktinių po 1/2 dalį netenkinti; priteisti iš D. M. ir D. M. visas pareiškėjo A. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes teismas nusprendė dėl jo, neįtraukto į bylą asmens, teisių ir pareigų. Pareiškėjas nurodė, kad 2015-10-19 e-varžytynių sistemoje buvo paskelbta apie ginčo sklypo varžytynių pabaigą, todėl kitą dieną jis, kaip varžytynių laimėtojas, sumokėjo likusią sumą už sklypą, nuo to momento tapo naujuoju sklypo savininku ir turėjo būti įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą. Pareiškėjas nurodo, kad jam tapo žinoma apie neįvykusias varžytynes tik tuomet, kai antstolis T.Ubartas atsiuntė 2016-05-12 patvarkymą apie neįvykusias varžytynes ir lėšų gražinimą, nes ginčo žemės sklypas 2016-05-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu padalintas tarp buvusių sutuoktinių po 1/2 dalį. Pareiškėjas mano, kad ginčo sklypas negalėjo būti padalintas tarp sutuoktinių, nes buvo dovanotas D. M. ir įregistruotas kaip asmeninė jo nuosavybė.

D. M. ir D. M. pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo sutuoktinių kreditorius, į šalių santuokos nutraukimo bylą buvo įtraukti visi tuo metu buvę kreditoriai. D. M., sužinojusi apie vykstančias varžytynes 2015-10-08 prašymu kreipėsi į antstolį, prašydama sustabdyti varžytynes, nes sutuoktiniai ketina nutraukti santuoką bei pasidalinti turtą, taip pat ir ginčo sklypą, kuris yra įgytas santuokos metu. Antstoliui šio prašymo netenkinus, D. M. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones- sustabdyti išieškojimą iš ginčo sklypo, teismas šį prašymą patenkino. Kadangi pareiškėjas nebuvo sutuoktinių kreditorius, jis šioje byloje negali būti tinkamu subjektu prašymui paduoti, nes teismas išieškojimo procesą sustabdė, sutuoktinių turtas pareiškėjui nebuvo perduotas. D. M. ir D. M. atsiliepime taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti kreditoriai jo neginčijo, o pareiškėjo materialinių teisių ir pareigų minėtas sprendimas nepažeidė.

Atsiliepimą į pareiškėjo prašymą pateikęs suinteresuotas asmuo UAB Citadele faktoringas ir lizingas pareiškėjo prašymą palaikė, mano, kad teismas neteisėtai padalino tarp sutuoktinių žemės sklypą, kuris jau buvo parduotas pareiškėjui. Mano, kad sklypas negalėjo būti padalintas, nes buvo padovanotas asmeniškai D. M., t.y. nebuvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir negalėjo būti dalinamas.

Suinteresuotas asmuo antstolis Tomas Ubartas pareiškėjo prašymą palaikė, nurodė, kad 2016-06-23 patvarkymu antstolis paskelbė varžytines neįvykusiomis, pareiškėjui buvo grąžinta visa įmokėta suma. Antstolio manymu, neįtraukus pareiškėjo į bylą, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, todėl prašė pareiškėjo A. B. prašymą tenkinti.

Prašymas netenkintinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuri atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, pagal kurį teismas atnaujina procesą, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.

Kaip jau minėta, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (LAT 2009-03-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-108/2009; 2012-06-08 nutartis Nr. 3K-3-282/2012, 2014-06-27 Nr. 3K-3-355/2014). Teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (LAT 2008-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-499/2008; 2009-03-16 nutartis c.b.Nr. 3K-3-108/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje sutuoktiniai D. M. ir D. M. sutarė bendru sutikimu nutraukti šalių santuoką bei sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią teismas patvirtino. Minėta sutartimi šalys pasidalino santuokoje įgytą turtą, taigi ir ginčo žemės sklypą.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo byloje, į kurios nagrinėjimą neįtraukti suinteresuotumą bylos baigtimi turintys asmenys, priėmimas savaime nėra pagrindas atnaujinti procesą. Toks pagrindas atsirastų, kai sprendime būtų tiesiogiai pasisakyta dėl neįtrauktų asmenų teisių ir (ar) pareigų arba juo būtų pažeidžiamos asmens teisės ir (ar) teisėti interesai bei, įtraukus konkrečius asmenis į atnaujintos bylos nagrinėjimą, galėtų būti priimtas kitoks procesinis sprendimas.

Kaip nurodyta 2016-05-12 teismo sprendime, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju 2014 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutartyje nėra sąlygos, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., dovanojami pareiškėjų bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Pažymėtina, kad, šalims gyvenant santuokoje, pagal galiojantį įstatymą asmeninis vieno sutuoktinio turtas gali būti pripažįstamas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe dalijant tokį turtą, jeigu (CK 3.90 str.) nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) arba jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kaip nagrinėjamu atveju patvirtino pareiškėjai. Be to, sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Todėl pareiškėjai, yra laisvi susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kiek tai nepažeidžia jų pačių, jų nepilnamečio vaiko ar kreditorių interesų. Teismas taip pat sutinka su pareiškėjos pozicija, kad po turto tarp pareiškėjų padalinimo pagal jų prašomą patvirtinti sutartį, pareiškėjui D. M. atiteks 1/2 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., bei kitas turtas, į kurį kreditorė galės nukreipti skolos išieškojimą. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens teiginiais, kad sudaryta sutartis pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (LAT 2010-10-19 c.b. Nr. 3K-3-399/2010). Todėl suinteresuoto asmens teiginys, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., yra pareiškėjo D. M. asmeninė nuosavybė, nepaneigia bendrosios jungtinės nuosavybės fakto.

Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje yra duomenys, kad 2015-11-09 pareiškėjui A. B. buvo išsiųstas antstolio 2015-11-06 patvarkymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kas teismo manymu paneigia pareiškėjo teiginį, kad apie savo pažeistą teisę sužinojo tik gavęs 2016-06-23 patvarkymą apie neįvykusias varžytynes. Jei pareiškėjas iš tikro manė, kad jo teisė pažeista, turėjo teisę ir galimybę skųsti 2015-11-06 antstolio patvarkymą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Šiuo metu pareiškėjui yra gražintos visos jo įmokėtos lėšos, o varžytynės pripažintos neįvykusiomis.

Kaip matyti iš 2016-05-12 teismo sprendimo, teismas jame tiesiogiai nepasisakė dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas nesukuria jam teisių ar pareigų, teismo sprendimu nėra pažeisti jokie teisės ar įstatymo saugomi pareiškėjo interesai. Šioje byloje šiuo metu, kai varžytynės yra pripažintos neįvykusiomis, net patenkinus pareiškėjo prašymą ir atnaujinus procesą, jam tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo prašymas atmestinas.

Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikta įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą..