- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-621-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- UAB „Panevėžio Aurida“
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-621-544/2019
teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02567-2019-5
2019 m. spalio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panevėžio Aurida“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6032-589/2019 pagal pareiškėjos UAB „Panevėžio Aurida“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. R., Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) UAB „Panevėžio Aurida“ pateiktu skundu antstoliui S. R. prašė panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymą Nr. S-19-102-11463 dėl turto įkainojimo, paskirti byloje pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavesti atlikti teismo ekspertui J. A. ir jam užduoti klausimą: kokia šiuo metu yra turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė?
2. Nurodė, kad antstolio patvarkymas yra neteisėtas, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia pareiškėjos, kaip skolininkės, teises ir teisėtus interesus. Nekilnojamojo daikto vidutinės vertės nustatymo ekspertizės aktą parengęs D. P. apžiūrėjo ne visas vertinamas patalpas, parengė netinkamą turto apžiūros aktą. Jis neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti ekspertizės, nes yra nekilnojamojo turto vertintojo asistentas ir egzistuoja aiškus interesų konfliktas – jam yra pareikštas ir teisme nagrinėjamas pareiškėjos ieškinys.
3. Pareiškėjos vertinimu, 2 200 000 Eur areštuoto turto vertė, kurią nustatė antstolis, yra ženkliai per maža, neužtikrina skolininko interesų įgyvendinimo vykdymo procese, kadangi skola, kuri yra išieškoma vykdomosiose bylose, yra labai didelė, todėl įkainavus areštuotą turtą būtent tokia verte, kaip tai padarė antstolis skundžiamu patvarkymu, po turto realizavimo varžytynėse nebeliks jokių lėšų kreditorių skolų padengimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas iš vykdomųjų bylų Nr. 0102/19/00129, Nr. 0102/19/00130, Nr. 0102/19/00131, Nr. 0102/19/00132 nustatė, kad išieškotoja Luminor Bank AS Lietuvos skyrius 2019 m. vasario 7 d. antstolio S. R. kontorai pateikė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-13654-934/2017 dėl 4 100 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Panevėžio Aurida“, o 2019 m. vasario 8 d. pateikė vykdymui 2016 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. išduotus vykdomuosius įrašus (notarinio registro Nr. 14-5372, Nr. 14-5374, Nr. 14-5376) dėl 1 162 998,38 Eur kredito, 11 859,33 Eur palūkanų, 720,95 Eur delspinigių, 6,17 procento dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, viso 2019 m. vasario 4 d. 170 030,72 Eur, 1 120,05 Eur notaro atlyginimo išieškojimo iš skolininkės UAB „Panevėžio Aurida“, priverstinai parduodant iš varžytinių sutartine hipoteka 2005 m. kovo 30 d. Nr. 04120050000848, 2005 m. kovo 30 d. Nr. 04220050000846, 2005 m. lapkričio 3 d. Nr. 04120050003831 kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą. Antstolis 2019 m. vasario 8 d. patvarkymais Nr. S-19-102-3465, Nr. S-19-102-3487, Nr. S-19-102-3491 ir Nr. S-19-102-3353 priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti, patvarkymais Nr. S-19-102-3726, Nr. S-19-102-3738, Nr. S-19-102-3804, Nr. S-19-102-3697 vykdomosiose bylose pakeitė išieškotoją vykdymo procese, surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimus Nr. S-19-102-3634, Nr. S-19-102-3355, Nr. S-19-102-3636 ir Nr. S-19-102-3637 bei išsiuntė 2019 m. vasario 7 d. ir 2019 m. vasario 13 d. raginimus įvykdyti sprendimą geruoju Nr. S-19-102-3356 ir Nr. S-19-102-3727. Antstolis 2019 m. vasario 26 d. patvarkymu Nr. S-19-102-5170 „Dėl ekspertizės skyrimo“ vykdomosiose bylose Nr. 0102/19/00130, Nr. 0102/19/00131, Nr. 0102/19/00132 panaikino arešto aktus 2019 m. vasario 11 d. Nr. 0102/19/00130, Nr. 0102/19/00131, Nr. 0102/19/00132, nusprendė surašyti turto arešto aktą 2019 m. vasario 26 d. Nr. 0102/19/00130, patikslinantį Turto arešto aktą Nr. 0102-19-0130 (Turto arešto aktų registre turto arešto akto įrašas Nr. 2019012100), kuriuo areštuotas pareiškėjai priklausantis ir išieškotojui įkeistas turtas, nusprendė šiam turtui, kaip vientisam gamybiniam kompleksui, skirti ekspertizę ir ekspertizę pavesti atlikti UAB „Ober-Haus“. Antstolis 2019 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. S-19-102-7363 „Dėl įkeisto turto apžiūros“ vykdomosiose bylose Nr. 0102/19/00129, Nr. 0102/19/00130, Nr. 0102/19/00131, Nr. 0102/19/00132 patvarkė, kad 2019 m. kovo 29 d. 10 val. antstolis, turto vertintojas, išieškotojo atstovas atvyks į UAB „Panevėžio Aurida“, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu apžiūrėti išieškotojui įkeistą turtą, atlikti šio įkeisto turto ekspertizę; skolininkės UAB „Panevėžio Aurida“ vadovą įpareigojo sudaryti sąlygas (įgalioti kitą asmenį) antstoliui, ekspertui, išieškotojo atstovui 2019 m. kovo 29 d. 10 val. apžiūrėti minėtą hipoteka įkeistą UAB „Panevėžio Aurida“ turtą. Antstolio užsakymu 2019 m. kovo 29 d., dalyvaujant antstoliui S. R., M. P. (Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus projektų vadovui) ir Panevėžio miesto ir VPK VS tyrėjams A. Š. ir G. V., UAB „Ober-Haus“ atliko minėto turto apžiūrą. Objekto tyrimas buvo atliekamas 2019 m. kovo 29 d. – 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. gegužės 10 d pateiktas nekilnojamojo daikto vidutinės rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 2 200 000 Eur. Antstolis 2019 m. gegužės 14 d. „Patvarkymu dėl turto įkainojimo“ Nr. S-19-102-11463 įkeistą turtą įkainojo 2 200 000 Eur bei nustatė 1 760 000 Eur varžytinių pradinę pardavimo kainą.
6. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-4775-837/2019 atsakovui D. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pateiktas teismui 2019 m. balandžio 30 d., atsakovui įteiktas 2019 m. gegužės 13 d., o ekspertizė hipoteka įkeisto turto vertei nustatyti patvarkymu skirta 2019 m. vasario 26 d. Iš ekspertizės akto matyti, kad turtas apžiūrėtas 2019 m. kovo 29 d., o turto ekspertizė aktas pasirašytas ir paruoštas 2019 m gegužės 10 d. Taigi, pareiškėjos motyvas dėl aiškaus interesų konflikto tuo metu neegzistavo. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl eksperto, atlikusio turto vertinimą, kvalifikacijos, teismas konstatavo, jog vertinimo dokumentai atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, o, nenustačius turto vertinimo procedūrose teisės ar fakto klaidų, nėra pagrindo abejoti ekspertizės nustatyta turto verte.
7. Teismas nurodė, jog vykdymo procese nenustatyta, kad UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktas yra neaiškus, kad kyla abejonių dėl išvados pagrįstumo ar joje yra prieštaravimų. Pareiškėja tokių duomenų nepateikė ir nepagrindė, todėl teismas atmetė jos argumentus, jog ekspertize nustatyta turto vertė neatitinka rinkos vertės. Be to, teismo vertinimu, 2017 metais UAB „Verslavita“ atliktos turto vertinimo ekspertizės metu nustatyta pareiškėjai priklausančio turto vertė (6 431 600 Eur) negali būti laikoma pakankamu pagrindu atlikti pakartotinę turto vertės ekspertizę ir todėl, kad turto vertinimas atliktas prieš dvejus metus, skirtas bankams, o ne vykdomosiose bylose atliekamam priverstinio vykdymo procesui.
8. Teismas vertino, kad antstolis, priimdamas ginčijamą patvarkymą, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, todėl pareiškėjos (skolininkės) skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) UAB „Panevėžio Aurida“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymą Nr. S-19-102-11463 ir tinkamai išspręsti naujos turto vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo klausimą.
10. Teigia, jog teismo išvada, kad dokumentai atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, yra visiškai nepagrįsta. Priešingai nei nustatė teismas, R. P. neturėjo teisės atlikti nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizes, nes aktualiu laikotarpiu nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Teismo nutartyje minima aktą pasirašiusi G. J. B. yra nekilnojamojo turto brokerė, o ne teismo ekspertė. Trečias aktą pasirašęs asmuo D. P. neturi reikiamos kvalifikacijos ekspertizei atlikti, yra tik nekilnojamojo turto vertintojo asistentas.
Žemesnės instancijos teismas
11. 2019 m. gegužės d. ekspertizės metu nustatytos 2 200 000 Eur turto rinkos vertė kelia pagrįstų abejonių. Tą patį pareiškėjai priklausantį turtą 2017 metais įvertinusi turto vertintoja UAB „Verslavita“, kuri turėjo aukštesnę kvalifikaciją, nustatė, kad turto vertė yra 6 431 600 Eur, t. y. net 2,92 kartus didesnė. Pažymi, kad Panevėžio miesto nekilnojamojo turto rinkoje jokių reikšmingų pokyčių laikotarpiu nuo 2017 metų iki dabar neįvyko, todėl jai priklausančio turto vertė dėl rinkos pokyčių tiek sumažėti negalėjo. Tuo labiau, kad per tą laikotarpį ji tik padidėjo, kadangi buvo sutvarkyti pastato fasadai, stogai, įrengti švieslangiai ir atlikta kitų įvairių turto pagerinimų. 2019 m. gegužės 30 d. UAB „Verslavita“ Turto vertinimo ataskaitos Nr. PN-19- 347 duomenimis, turto rinkos vertė yra 7 704 000 Eur, o ne 2 200 000 Eur, t. y. net 3,5 kartus didesnė, nei turtą įkainavo D. P. ir antstolis S. R..
12. Nurodo, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, nes nepasisakė dėl prašymo paskirti byloje pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti teismo ekspertui J. A. ir jam užduodant atitinkamą klausimą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad ekspertizės išvada atitinka jam teisės aktų keliamus reikalavimus, buvo parengta tinkamai, yra galiojanti, su kuo sutiko ir Panevėžio apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Ekspertizės išvadoje turto rinkos vertė nustatyta tinkamai, o skolininkė neįrodė priešingai.
Šalies argumentai
15. Pažymėjo, kad skolininkė Turto vertinimo santrauką, parengtą 2019 m. gegužės 30 d., pateikė tik su 2019 m. liepos 16 d. atskiruoju skundu, nors turėjo galimybę ją pateikti su 2019 m. birželio 3 d. skundu dėl antstolio patvarkymo, tam kad teismas iki 2019 m. liepos 8 d. nutarties priėmimo būtų susipažintų ir įvertintų šį įrodymą. Jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių skolininkė, turėdama galimybę pateikti Santrauką anksčiau, ją pateikė tik su atskiruoju skundu, nenurodyta, be to, santrauka yra negaliojanti, todėl prašo CPK 314 straipsnio pagrindu atsisakyti priimti šį įrodymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 8 d. nutarties, kuria buvo atmesti pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymo Nr. S-19-102-11463 dėl turto įkainojimo ir varžytinių pardavimo kainos nustatymo panaikinimo ir prašymas paskirti byloje pakartotinę įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui J. A., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. CPK 314 straipsnio nuostatose numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Toks įrodymų priėmimo reguliavimas nustatytas todėl, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius, teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, patikrinant, ar bylą nagrinėjęs teismas turėjo pakankamai duomenų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir ar įvertino pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.
19. Apeliantė UAB „Panevėžio Aurida“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. gegužės 30 d. Turto vertinimo ataskaitos Nr. PN-19-347 santrauką, bet skunde nepareiškė prašymo minėtą ataskaitą pridėti prie bylos, nenurodė motyvų, kodėl jos nepateikė pirmosios instancijos teismui, nors skundą dėl antstolio veiksmų pateikė 2019 m. birželio 3 d. o byla teisme gauta 2019 m. birželio 7 d. Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju sutinkama su suinteresuoto asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime išdėstyta pozicija, kad nėra nustatyta aplinkybių, lemiančių būtinumą priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Be to, teikiamas dokumentas neatitinka jam keliamų leistinumo reikalavimų, kadangi santraukos 16 puslapyje nurodyta, kad vertinimo ataskaitos santrauka be turto vertintojos ataskaitos negalioja, o tokia ataskaita nepateikta.
20. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad naujų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas apeliantei nepalankus teismo sprendimas ar kad teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, taip pat atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo reikalavimus, prie atskirojo skundo pridėto naujo įrodymo nepriima ir nevertina.
21. Apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstu ir atmeta apeliantės atskirojo skundo argumentą apie tai, kad 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktas Nr. 3108 EKZ_2019 DOMP PANE neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, o turto vertinimą atliko asmenys, neįrašyti į teismo ekspertų sąrašą, neturintys reikiamos kvalifikacijos arba turintys per žemą kvalifikaciją. Pirmiausia pati įmonė UAB „Ober-Haus“ yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, todėl yra turto vertinimo įmonė. Jeigu R. P. aktualiu laikotarpiu ir nebuvo įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, tai nereiškia, kad jis neturėjo specialių žinių nekilnojamojo turto objektams vertinti, kadangi jam yra išduotas nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas. CPK nuostatos nenumato, kad teismo ir/ar antstolio paskirtą ekspertizę atliktų ir aktą pasirašytų tik asmenys, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą. Aktą pasirašęs D. P. turi nekilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimą, todėl turėjo teisę atlikti vertinamo turto apžiūrą, dalyvauti atliekant ekspertizę, pasirašyti jos aktą, kaip ir minėtą aktą pasirašiusi G. J. B., kuri buvo UAB „Ober-Haus“ įgaliota atstovė (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnis).
22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, apeliantės motyvas, kad ekspertas D. P. atlikdamas ekspertizę buvo šališkas, ekspertizės paskyrimo, jos atlikimo ir akto surašymo metu negalėjo egzistuoti, nes civilinėje byloje Nr. e2-4775-837/2019 apeliantės ieškinys D. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo įteiktas 2019 m. gegužės 13 d., kai ekspertizė jau buvo paskirta (2019 m. vasario 26 d.), turtas apžiūrėtas (2019 m. kovo 29 d.), ekspertizės aktas paruoštas ir pasirašytas (2019 m gegužės 10 d.).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatytas absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte (teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus). Apeliantė nepagrįstai vertina, kad teismas nepasisakė dėl prašymo paskirti byloje pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti teismo ekspertui J. A. ir jam užduodant atitinkamą klausimą. UAB „Panevėžio Aurida“ 2019 m. birželio 3 d. skunde dėl antstolio veiksmų pateikė savarankišką materialinį teisinį reikalavimą panaikinti antstolio S. R. 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymą nustatyti įkeisto realizuotino turto vertę ir varžytinių pradinę pardavimo kainą, kurio antstolis 2019 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S-19-102-13536 netenkino ir su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde dėl antstolio veiksmų išdėstyti savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai apibrėžė bylos nagrinėjimo pagrindą ir ribas. Pripažinus, kad skundžiamas antstolio patvarkymas dėl turto kainos nustatymo ir varžytinių pardavimo kainos nustatymo teisėtas ir pagrįstas, neteko reikšmės išvestinių reikalavimų skirti pakartotinę ekspertizę ir spręsti kitus su ja susijusius klausimus svarstymas, todėl pirmosios instancijos teismas dėl to atskirai neprivalėjo pasisakyti. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, nusprendęs, jog tenkinti jame pareikšto pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo nėra pagrindo bei pasisakęs, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, atskirojo skundo trečiojoje dalyje numatytų procesinių teisės normų nepažeidė.
24. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, jog byloje nėra pagrįstų abejonių ir prieštaravimų dėl 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktu nustatytos minėto nekilnojamojo turto rinkos vertės ir kad jokie byloje esantys duomenys dėl didelio turto vertės kainos skirtumo skolininko nenaudai abejonių nekelia.
25. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys).
26. Pažymėtina, jog įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
27. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad tą patį jai priklausantį turtą 2017 metais UAB „Verslavita“ turto vertintojas įvertino 6 431 600 Eur, nurodė, jog turto vertė per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 10 d. (vertės nustatymo dienos) iki 2019 m. kovo 29 d. galėjo sumažėti, be to, skolininkės nurodoma vertinimo ataskaita beveik dviejų su puse metų senesnė už UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktą, todėl yra nebeaktuali sprendžiant dėl naujos ekspertizės skyrimo poreikio. Su šiais argumentais sutinkama tik iš dalies, nes per tam tikrą laikotarpį tikrai gali pasikeisti vykdymo procese realizuojamo nekilnojamojo turto vertė. Tačiau nagrinėjamu atveju pagal pateiktus du aptartus ekspertizės aktus per sąlyginai trumpą laikotarpį galimai to paties turto (nesvarstyta, ar pagal abu vertinimo aktus vertintas tas pats turtas, nes vertinamų objektų skaičius skiriasi) vertė pasikeitė nuo 6 431 600 Eur iki 2 200 000 Eur, t .y. beveik tris kartus. Todėl teismas turėti aiškintis, kodėl yra toks didelis rinkos vertės svyravimas, nes tokio pobūdžio ir masto ekonominių ir fiskalinių pokyčių nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo. Iš nutarties turinio sektų, kad teismas lyg ir sprendė, jog UAB „Verslavita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita atitinka leistinumo ir liečiamumo reikalavimus ir ją rėmėsi, tačiau neargumentavo, kodėl santrauka tikrai yra vienodos įrodomosios reikšmės įrodymas su ekspertizės akto išvada, kokio turto rinkos vertės nustatymo metodo taikymas patikimai pagrindžia turto rinkos vertės skirtumą bei neargumentavo, kodėl galimai dėl taikytų skirtingų turto vertinimo metodų nekyla abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo.
28. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Ober-Haus“ ekspertizės metu minėtas turtas įvertintas taikant lyginamąjį metodą, t. y. vertinamą turtą lyginant su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorio kainos žinomos turto vertintojui; nekilnojamojo turto vertės skaičiavimams lyginamuoju metodu naudoti analogiški, panašios būklės lyginamieji sandoriai, įvykę per paskutinius 36 mėnesius; lyginamuoju metodu apskaičiuota turto vertė pagrįsta pirkimo – pardavimo sandorių analogais, t. y. pagrįsta rinkos duomenimis.
29. Tačiau nutarties 28 punkte nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad reali rinkos turto vertė 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Ober-Haus“ ekspertizės metu nustatyta pagrįstai ir tinkamai naudojant lyginamąjį metodą, vadovaujantis panašios būklės lyginamaisiais sandoriais per paskutinius 36 mėnesius, prieštarauja minėto ekspertizės akto 2.6.2. ir 2.6.3. dalyse „Vertinimo metodų parinkimas“ ir „Vertinamo turto vertės nustatymas pajamų metodu“ nurodytomis išvadomis. Jose nurodyta, kad nustatant objekto rinkos vertę pakankama, pagrįsta ir tikslingiausia taikyti pajamų metodą, o ne lyginamąjį metodą, nes per pastaruosius 36 mėnesius Panevėžio mieste ir rajone nebuvo parduota pakankamai panašių objektų, dėl ko rinkos vertė lyginamuoju metodu neskaičiuojama.
30. Esant nutarties 27-28 punktuose nustatytoms aplinkybėms ir nutarties 29 punkte nurodytiems prieštaravimams tarp bylos faktinių duomenų turinio ir teismo išvadų, apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ištyrė ir įvertino įrodymus bei tinkamai nustatė šios konkrečios bylos faktus, kad padarytos teismo išvados išplaukia iš visapusiškai ištirtų bei nustatytų visų bylos aplinkybių. Todėl daroma išvada, kad dėl aptartų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręstas nagrinėjamas klausimas, dėl ko skundžiamoji nutartis naikinama, o pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas iš naujo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
31. Kadangi nutartis naikinama dėl procesinių teisės normų pažeidimų ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, taip pat nesprendžia prašymo, susijusio su bylinėjimosi išlaidų priteisimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.