Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2035-859/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-08
Bylos Nr.
1-2035-859/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22290-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
V. J.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2035-859/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22290-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokatui Aleksandras Palamarčuk,laiduotoju būti paskirtai prašiusiai R. J.,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2022 m. birželio 18 d. 20.58 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „ALFA ROMEO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,68 promilių neblaivumą.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Kaltinamasis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, o po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Gynėjas nedalyvavo, tačiau su tokiu įrodymu tyrimu sutiko kaltinamasis, kuriam buvo išaiškinta šio instituto taikymo pagrindas ir pasekmės. Todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. pripažino savo kaltę, sutiko duoti parodymus tuoj pat ir parodė, kad 2022 m. birželio 18 d. sėdo išgėręs alkoholio į mašiną ir važiavo į namus. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pravažiavus šviesoforą, pamatė gale švyturėlius, sustojo kelkraštyje, įjungė avarinį, pakluso policijos nurodymams. Policija prisistatė, paklausė, ar vartojo alkoholį, pasakė, kad taip, davė pasitikrinti, sutiko. Parodė teigiamus rezultatus, kad vartojęs alkoholį. „Alfa Romeo“ sūnaus automobilis. Sūnus davė automobilį važiuoti į darbą, savo naudojimuisi. Sūnus nežinojo, kad taip jis pasielgė. Gailisi, kad taip atsitiko. Tai pamoka visam gyvenimui. Su sūnumi normalūs santykiai, kartu laisvą laiką leidžia, padeda, jo patarimų pasiklausia, žiūriu į jį kaip į pavyzdį.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju V. J. davė iš esmės analogiškus parodymus, kad 2022 m. birželio 18 d. apie 15 val. buvo draugų šeimos šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini). Jis gėrė alkoholį - viskį, kiek išgėrė, neprisiminė. Apie 19.30 val. sėdo į sūnaus jam duotą automobilį „ALFA ROMEO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sūnus automobilį jam buvo davęs važinėti į darbą. Važiuojant (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrinę jo girtumą nustatė 1,68 promiles. Jis buvo sulaikytas, o automobilis grąžintas jo sūnui. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (b. l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

BIRT žiūryklės duomenimis 2022 m. birželio 18 d. 20.44 val. registruotas įvykis – (duomenys neskelbtini) kelias, (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus, vingiuoja po kelią. Skambučio pradžia 2022 m. birželio 18 d., 20:41 val. (b. l. 14).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėta transporto priemonė „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtos foto nuotraukos (b. l. 21-29).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. J. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 41). Alkotesterio rodmenimis, pirmu pūtimu (20.58 val.) nustatytos 1,68 promilės, antruoju (21.17 val.) nustatytos 1,84 promilės (b. l. 42-43). Pridėtas patikros sertifikatas Nr. 1680188 (b. l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. parodė, kad 2022 m. birželio 18 d. dirbo kartu su kolega vyr. patruliu Ž. A., kai apie 20.05 val. buvo gautas pranešimas, jog keliu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „ALFA ROMEO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtą automobilį pastebėjo (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važiuojantį link (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė sustabdyti bei patikrinti. Sustabdžius nurodytą automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo V. J., jis buvo vienas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl buvo patikrintas jo girtumas. Pirmojo patikrinimo metu vairuotojui nustatytas 1,68 prom. girtumas, antrojo - 1,84 prom. V. J. neneigė, kad vartojo alkoholį. Automobilis buvo perduotas savininkui R. J.. (b. l. 17-18). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes liudytoja E. M. nurodė ir tarnybiniame pranešime (b. l. 39).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „BodyCam“ - Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0618_205527_009“ <...> matomas automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio prieina policijos pareigūnas, prisistato, įspėja, kad bus daromas vaizdo, garso įrašas ir paprašo vairuotojo patildyti muziką. Policijos pareigūnas (toliau - pareigūnas) klausia vairuotojo: „Išgėręs?“. Vairuotojas: „Truputi“. Policijos pareigūnas prašo užgesinti, pastatyti automobilį ant pavaros ir duoti raktelius. Pareigūnas nurodo, kad reikės patikrinti blaivumą bei pasiteirauja vairuotojo, kodėl važinėja išgėręs ir prieš kiek laiko vartojo alkoholį. Vairuotojas atsako, kad prieš valandą. Policijos pareigūnas prašo paruošti dokumentus bei patikrinti blaivumą. Priėjusi pareigūnė prašo vairuotojo išpakuoti alkotesterio antgalį. Yra tikrinamas vairuotojo blaivumas. Pirmu pūtimu nustatytas 1,68 promilių girtumas. Pareigūnas nurodo, kad po 15 minučių reikės dar kartą pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas išlipa iš automobilio, pareigūnas pasiteirauja, kam priklauso automobilis, vairuotojas nurodo, kad yra sūnaus, registruotas sūnaus vardu. Išlipęs, vairuotojas nueina iki bagažinės paima dokumentus, vairuotojo pažymėjimą pateikia pareigūnams. Pareigūnas pakartoja, kad praėjus 15 minučių reikės dar kartą pūsti į alkotesterį, o dabar prašo pasidėti jų tarnybiniame automobilyje, kuris stovi už minėto automobilio „Alfa Romeo“. Vairuotojas palydimas iki tarnybinio automobilio, atsisėda į sulaikytiems asmenims skirtą vietą. Policijos pareigūnas pasiteirauja, ar vairuotojas turi sūnaus numerį ir ar gerai bendrauja. Vairuotojas nurodo, kad telefoną paliko pas draugus. Policijos pareigūnas pasiteirauja vairuotojo prieš kiek laiko vartojo alkoholį ir ką vartojo. Vairuotojas nurodo, kad gėrė alų, brendį <...> Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0618_211425_010“ <...> tikrinamas blaivumas. Antru pūtimu nustatytas 1,84 promilių girtumas. Policijos pareigūnas nurodo, kad vairuotojas keistai manevravo, vos neįvažiavo į kitą automobilį. Policijos pareigūnas paaiškina, kad reikia laukti sūnaus, kuriam bus perduota transporto priemonė ir vairuotojas <...> Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0618_214004_011“ <...> vairuotojo pasiteiraujama, ar sutinka su pūtimo rezultatais, vairuotojas nurodo, kad sutinka ir tai patvirtina savo parašu (b. l. 36-37).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino vairavimo esant neblaiviam faktą, nurodydamas, kad buvo draugų šeimos šventėje <...> gėrė alkoholį - viskį, kiek išgėrė, neprisiminė. Apie 19.30 val. sėdo į sūnaus jam duotą automobilį „ALFA ROMEO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) <...> Važiuojant (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrinę jo girtumą nustatė 1,68 promiles (b. l. 62). Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kuriuos teismas įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad V. J. 2022 m. birželio 18 d. 20.58 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „ALFA ROMEO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,68 promilių neblaivumą, todėl padarė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl aptarto, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodytas laikas 20.05 val. neatitinka faktinėms aplinkybėms, nes pirmas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją fiksuotas 20:41 val., o jau pirmas patikrinimas dėl neblaivumo atliktas 20:58 val., kai buvo nustatytas 1.68 promilės neblaivumas. Todėl laikas teismo patikslintas nurodant laiką, kada faktiškai sustabdytam kaltinamajam buvo nustatytas minėtas neblaivumas, dėl kurio kaltinamajam taikytina būtent baudžiamoji atsakomybė. Toks tikslinimas nėra ženklus ar esminis, todėl nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą. Dėl to posėdyje buvo pasisakyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnis

V. J. pateikė rašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Prašė perduoti jį laiduotojui sūnui R. J.. Savo veiksmus vertina neigiamai, suvokia savo elgesio pavojingumą ir tai, kad ateityje privalo elgtis tinkamai. Pažymėjo, kad jų su sūnumi santykiai yra labai geri, sūnus jam yra pavyzdys. Sūnus pasmerkė jo poelgį. Nurodė, kad su sūnumi artimai bendrauja, dažnai matosi, laisvą laiką leidžia kartu.

R. J. pateikė prašymą būti V. J. laiduotoju atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad įsipareigoja jį prižiūrėti ir daryti teigiamą įtaką. Pažymėjo, kad yra kaltinamojo sūnus, artimai bendrauja. Nuolatinis bendravimas su tėvu, tarpusavio pagalba sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, pasitikėjimo vienas kitu demonstravimas, darys teigiamą įtaką tėvui. V. J. labai išgyvena dėl įvykio, nuoširdžiai gailisi.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 2) neteistas (b. l. 56), per 5 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą vieną kartą, padarytas nusižengimas nelaikytinas šiurkščiu (b. l. 54-55); 3) visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis V. J. darbingo amžiaus, išsiskyręs, turi vaikų (b. l. 45-46), Sodros duomenimis dirba (b. l. 53), teigiamai charakterizuojamas darbovietės, kaip jau minėta aukščiau per 5 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą vieną kartą, padarytas nusižengimas nelaikytinas šiurkščiu (b. l. 54-55), neteistas (b. l. 56). Duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje ir (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Minėta, kad V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Tai teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. J. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo sūnus R. J.. Iš byloje esančių duomenų apie R. J. nustatyta, kad yra darbingo amžiaus, neteistas, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, per 5 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos. Teisiamojo posėdžio metu R. J. nurodė, kad pasitiki tėvu, po įvykio kalbėjosi, gailėjosi, kad parodė tokį pavyzdį, kurio nereikėjo rodyti. Pažymėjo, kad santykiai su tėvu yra artimi, bendrauja kiekvieną dieną. Tėvas nepiktnaudžiauja alkoholiu.

Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas R. J. yra vertas teismo pasitikėjimo, jį su tėvu sieja glaudūs tarpusavio ryšiai, jo asmenybė teigiama, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus, su kuriuo V. J. bendrauja ir palaiko ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

R. J. skirtinas V. J. laiduotoju netaikant užstato, nes yra jo sūnus, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis kaltinamajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Vien tai, kad sūnus skiriamas laiduotoju nesudaro pagrindo taikyti užstato. Dėl aptarto, nustatytinas minimalus, t. y. vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminas.

Dėl turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis „ALFA ROMEO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis, automobilis priklauso kitam asmeniui, t. y. R. J. (b. l. 31). Teisme kaltinamasis parodė, kad sūnus davė automobilį važinėti į darbą (b. l. 62). Duomenų, kad sūnus žinojo apie kaltinamojo norą vairuoti neblaiviam, nėra. Vadovaujantis aptartu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju baudžiamoji poveikio priemonė – turto konfiskavimas taikytina, tačiau taikomas ne trečiajam asmeniui priklausantis turtas, o išieškoma šio turto vertė iš kaltinamojo.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė automobilio „ALFA ROMEO“ kaina Lietuvoje su PVM 2 540 EUR (b. l. 33). Pagal suformuotą ir taikomą aktualią teismų praktiką, konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Todėl iš kaltinamojo V. J. turėtų būti išieškota 2 540 EUR.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad V. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,68 neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad V. J. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, mieste, vakaro metu, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. birželio 20 d. kai V. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam V. J. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 66), dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 68) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – naikintinos, tuo tarpu vairuotojo pažymėjimas saugomas prie bylos, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi ir 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, be užstato.

Laiduotoju paskirti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirti V. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2022 m. birželio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. J. automobilio „ALFA ROMEO“, vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 540 EUR (du tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt eurų).

V. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina, o pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

Sumokėti konfiskuotino turto vertę (2540 EUR) atitinkančią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, paskirtyje nurodyti bylos numerį. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad:

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad:

Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij