Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims: valstybės įmonei „Turto bankas“, N. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad būdama našle (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama A. A. J., Testamento ji nepaliko. Nekilnojamojo turto klausimus mama išsprendė būdama gyva. Pareiškėjas patirties tvarkant dokumentus, susijusius su paveldėjimu, neturėjo. Mamai mirus atrodė, kad nėra būtinybės kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo, nes nekilnojamojo turto nebeliko, o asmeninių, atminčiai skirtų daiktų priėmimas nereikalauja teisinio paveldėjimo įforminimo. Apie tai, kad mamos vardu liko registruota traktorinė priekaba 2PT14, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiog nepagalvojo. Jam atrodė, kad pakanka kreiptis į žemės ūkio technikos registrą su mamos mirties liudijimu. Po mamos mirties likusius jos asmeninius, atminčiai skirtus daiktus valdė ir tvarkė likusį turtą kaip savo, rūpinosi šiuo turtu, tačiau per įstatymo nustatytą terminą nepateikė prašymo notarų biurui apie palikimo priėmimą. Atėjus laikui atlikti priekabos techninę apžiūrą, paaiškėjo, kad priekaba vis dar yra registruota A. A. J. vardu, jam buvo patarta kreiptis į notarų biurą, o notarų biure paaiškinta, kad yra praleidęs įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą palikimui priimti.

Liudytoja J. D. parodė, kad K. J. mama A. A. J. mirė prieš du metus. Po jos mirties likę asmeniniai daiktai atiteko sūnui. Iš paveldimo turto liko tik priekaba. Sūnus tą priekabą prižiūrėjo, pasibaigus technikinei apžiūrai, kreipėsi dėl naujos tech. apžiūros. Tada paaiškėjo, kad priekaba registruota mamos vardu. Faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą, K. J. palikimą priėmė.

Liudytojas A. D. parodė, kad pareiškėjo mama mirė prieš du metus. Po jos mirties jis rūpinosi priekaba, ją prižiūrėjo. Pasibaigus technikinei apžiūrai, kreipėsi dėl naujos tech.apžiūros. Duomenų apie kitą turtą jis nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas K. J. yra (duomenys neskelbtini) mirusios A. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus. Po A. A. J. mirties liko jos vardu registruota priekaba. Ji testamento nepaliko, palikimas nepriimtas.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu liudytojų J. D., A. D. duotų parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad po A. A. J. mirties jos sūnus K. J. rūpinosi, prižiūrėjo likusį turtą - priekabą, kas leidžia daryti išvadą, jog K. J. nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, pradėjo kaip savo naudoti po A. A. J. mirties likusį jai priklausiusį turtą. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog K. J. tokiu būdu išreiškė valią dėl mirusios mamos palikimo priėmimo.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po mamos A. A. J. mirties atsiradusį jos palikimą, prašomi faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei iš pareiškėjo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios priteistinos sumos (CPK 92, 96 straipsniai). Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė sūnus K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.