- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1654-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38423-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
- Atsakovas
- T. B.
- Kategorijos
- 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdamas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios UAB „Moment Credit“ ieškinį atsakovui T. B. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 231,70 Eur negrąžinto kredito, 23,17 Eur kredito kainos, 253,85 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. liepos 11 d. ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau vadinama ir Kredito sutartimi), kuria ieškovė suteikė atsakovui 231,70 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nurodytais terminais ir tvarka. Ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito sumos.
2. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.
II. Teismo sprendimo esmė
3. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 231,70 Eur negrąžinto kredito, 23,17 Eur nesumokėtos kredito kainos ir 21,15 Eur palūkanų (iš viso 276,02 Eur), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 276,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Sprendimas skundžiamoje dalyje argumentuojamas tuo, jog ieškovės reikalaujama priteisti pelno palūkanų suma (ieškovės įvardijama nuostoliais dėl apskaitos tikslų, o ne vienašališkai keičiant sutarties turinį) už tolimesnį naudojimąsi vėluojamomis sumokėti sumomis pagal kredito sutartį yra kompensacinės palūkanos (netesybos), kurios nagrinėjamu atveju buvo sumažintos iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
5. Teismas nurodė, kad Kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte - Pavėluotas įmokų mokėjimas - nurodoma, kad pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina Bendrovei žalą, kurią sudaro Bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiant į bendrą kredito kainos metinę normą - 218,87 procento, todėl Bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,6 procento laiku negrąžintos sumos (218,87 procentų /365 dienų = 0,6 procento per dieną).
6. Sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 punkte nurodoma, kad jeigu klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmoką, klientas privalo bendrovei atlyginti nuostolius. Taikant lingvistinių sutarties sąlygų aiškinimo metodą, įvertinus vartojamas sąvokas (nuostoliai, pavėluotas mokėjimas), pripažintina, kad ieškovė nepagrįstai aiškina esą sutartimi atsakovas (vartotojas) įsipareigojo mokėti pelno palūkanas, nes iš sutarties teksto aiškiai matyti, kad šalys susitarė būtent dėl kompensacinių palūkanų už prievolės neįvykdymą, o ne dėl palūkanų už tolesnį naudojimąsi pinigais. Sutartyje nurodytos palūkanos atlieka kredito davėjos nuostolių kompensavimo funkciją. Ieškovė, vienašališkai aiškindama sutartį, negali pakeisti jos turinio.
7. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau - VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelsta dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpi. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kaip nustatyta, ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra kompensacinė palūkanos, kurios savo esme yra sutartinės netesybos, todėl skaičiuojant tokių palūkanų dydį turi būti laikomasi Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų (žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).
8. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo kompensacinės palūkanas tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 21,15 Eur palūkanų (254,87 Eur kredito suma x 0,05 procento x 166 vėlavimo dienos). Likusi prašymo dėl palūkanų priteisimo dalis netenkinama.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurio prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą už akių dalyje dėl palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės UAB „Moment Credit“ ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo T. B. ieškovės naudai 232,70 Eur palūkanų ir 6,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Apeliantė nurodė, kad įstatymas riboja netesybas, kurių kredito davėjas gali reikalauti iš vartotojo (VKĮ 11 str. 8 d.), tačiau neatima teisės reikalauti palūkanų (kredito kainos) už tolimesnį naudojimąsi pinigais. Tokia ieškivės teisė buvo aiškiai įtvirtinta kredito sutartyje.
11. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalimi, taip pat būdama vartotojų ir vartojimo kredito davėjų ginčus nagrinėti įgaliota valstybės institucija (Lietuvos banko įstatymo 38 str. 2 d.) yra išaiškinusi, jog vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, mokėjimo palūkanų ir netesybų ar kompensaciniu palūkanų kreditorius gali reikalauti kartu, tačiau, kaip jau buvo minėta, tai turi būti aiškiai atskleista vartojimo kredito sutartyje (žr. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26 patvirtintą nuomonę).
12. Pagal įstatymą kompensacinių palūkanų numatymas neatleidžia skolininko nuo pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas naudojimosi pinigais laikotarpiu, nes CK 6.874 str. 1 d., numatato, kad „jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą“. Tokį aiškinimą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika bei apeliacinės instancijos teismų praktika.
13. Lietuvos bankas tokiems atvejams, kaip nagrinėjamas ginčo atvejis, yra pateikęs išaiškinimą. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos patvirtintose Vartojimo kredito teikimo gairėse (toliau - Gairės) yra pateiktas išsamesnis VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (kuria rėmėsi teismas) nuostatų, įskaitant kredito davėjo teisės reikalauti mokėjimo palūkanų už tolimesnį naudojimąsi kreditu išaiškinimas, kad pradelstų sumokėti įmokų atveju vartojimo kredito sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanos gali būti toliau skaičiuojamos nuo pradelstos sumokėti kredito dalies, jos nelaikomos netesybomis įstatymo 11 straipsnio 8 dalies prasme ir atitinkamai joms netaikomas minėtas 0,05 proc. dydžio ribojimas
14. Pirmiau pateiktą ieškovės aiškinimą ir poziciją patvirtina tiek lingvistinė, tiek teleologinė (pagal įstatymų leidėjo tikslą) įstatymo normos, kurios pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas, analizė. LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. pirmajame sakinyje minimos tik netesybos, o antrasis šios dalies sakinys yra skirtas pirmojo detalizavimui, darytina išvada, kad antrajame sakinyje vartojamas terminas „netesybos ir mokesčiai” apima netesybas ir bet kokias kitas sumas, kurios pagal savo esmę ir turinį prilygintinos netesyboms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palūkanų mokėjimą, pasibaigus kredito grąžinimo terminui, vartojimo kredito santykiuose aiškinimo ir taikymo klausimai.
17. Byloje nustatyta, kad 2011 m. liepos 11 d. tarp atsakovo T. B. ir ieškovės UAB „Moment Credit“ buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui 800,00 Lt (231,70 Eur) kredito sumą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą 1 įmoka po 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Kredito sumą ieškovė pervedė atsakovui 2011 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 18279585, per Swedbank, AB banką. Atsakovas nemokėjo kredito grąžinimo ir palūknaų įmokų.
18. Kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte – Pavėluotas įmokų mokėjimas – nurodoma, kad pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina Bendrovei žalą, kurią sudaro Bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiant į bendrą kredito kainos metinę normą – 218,87 procento, todėl Bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,6 procento laiku negrąžintos sumos (218,87 procentų / 365 dienų = 0,6 procento per dieną). Sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 punkte nurodoma, kad jeigu klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmoką, klientas privalo bendrovei atlyginti nuostolius.
19. Ieškovė prašo išieškoti iš atsakovo 253,85 Eur dydžio palūkanų, paskaičiuotų už 166 dienas, kurios yra paskaičiuotos taikant 0,6 procento už kiekvieną praleistą dieną palūkanų dydžio koeficientą. Ieškovės teigimu, šios palūkanos atlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkciją (vadinamosios pelno palūkanos).
20. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas nepriteisė visų ieškovo prašomų priteisti 253,85 Eur palūkanų. Šioje ieškovo apskųstoje sprendimo už akių apimtyje apeliacinės instancijos teismas vertino pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str. 2 d.).
21. Ieškovė teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ieškiniu reikalavo ne netesybų, o mokėjimo palūkanų nuostolių, todėl nepagrįstai, taikydamas netesybų mažinimo normas prašomas priteisti palūkanas sumažino iki 21,15 Eur palūkanų (254,87 Eur kredito suma x 0,05 procento x 166 vėlavimo dienos).
22. CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
23. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas prašomos priteisti palūkanos savo esme yra netesybos ir nevertino ieškovo argumentų, kad jis iš atsakovo jų reikalauja pagrįstai CK 6.872 straipsnio 2 dalies pagrindu.
25. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
26. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos - jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų - už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
27. Nagrinėdamas panašias apeliacines bylas Vilniaus apygardos teismas yra nurodęs ir nuosekliai laikosi praktikos, jog ieškovės taikomi nuostoliai, kurie skaičiuojami pagal bendrą kredito kainos metinę normą, atitinka mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (2018 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 339-232/2018; 2018 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-897- 614/2018; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1545- 614/2018; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-246- 577/2019, 2019 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1000-779/2019).
28. Nagrinėjamu atveju, šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju kredito gavėjas atlygina bendrovei žalą, kurią sudaro bendrovės negautos pajamos (nuostoliai), todėl nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiantį į bendrą kredito kainos metinę normą, t. y. 218,87 proc.
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių sudaryto vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatytos 218,87 proc. metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl remiantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi šalių aptartas mokėjimo palūkanas sumažino. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams (negautoms pajamoms), atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 218,87 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus.
30. Šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovė teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.
31. Šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą. Vartotojų teisių gynimas nagrinėjamu atveju gali būti užtikrinamas tik tuo, kad teismas patikrina vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą CK 6.228-4 straipsnio pagrindu ir nustatęs, kad sutartimi nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą ar kitu pagrindu, pripažįsta sąlygą negaliojančia. Vien tai, kad viena šalis yra vartotojas, nereiškia, jog visais atvejais teismas turi vienos šalies naudai vertinti susitarimo sąlygas.
32. Nuo 2011 m. balandžio 1d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (vartojimo sutarties sudarymo metu) galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 250 proc. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos vartojimo kredito bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio.
33. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomi priteisti nuostoliai (negautos pajamos), kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip netesybas, dėl šio materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir pareikštą ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinus ieškinį visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovės priteisiant visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 15 Eur (CPK 88, 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
37. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, todėl patenkinus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.)
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 331 straipsniu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Moment Credit“, j. a. k. 300657515, iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 231,70 Eur negrąžinto kredito, 23,17 Eur kredito mokesčio, 253,85 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 276,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. gruodžio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur teismo pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas teismo pašto išlaidas.“
Priteisti ieškovei UAB „Moment Credit“, j. a. k. 300657515, iš atsakovo T. B. 15 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.