- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-1000-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27269-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- UAB „Moment credit“
- Atsakovas
- D. R.
- Kategorijos
- 2.6.6.2Įskaitymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Moment credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Moment credit“ ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 984,87 Eur negrąžinto kredito, 1 146,22 Eur nesumokėtos kredito kainos, 551,70 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 17 d. atsakovė sudarė su ieškovu vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 1 094,87 Eur kreditą. Kredito grąžinimo terminas – 2019-01-17. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, ieškovas siuntė priminimus. Atsakovė į raginimus nereagavo ir liko skolinga 984,87 Eur negražinto kredito, 1 146,22 Eur nesumokėtos kredito kainos, 551,70 Eur palūkanų.
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės D. R. ieškovo UAB „Moment Credit“ naudai 984,87 Eur negrąžinto kredito, 1 146,22 Eur nesumokėtos kredito kainos, 191,80 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 321,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 17 d. atsakovė sudarė su ieškovu vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 1 094,87 Eur kreditą. Kredito grąžinimo terminas – 2019-01-17 Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, ieškovas siuntė priminimus, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo ir liko skolinga 984,87 Eur.
6. Teismas nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc., jos skaičiuojamos ne daugiau kai už 180 dienų.
7. Atsižvelgdamas į Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus, prašomų priteisti palūkanų dydžio santykį su prašoma priteisti skolos suma, į tai, kad beveik suteikto kredito dydį siekiančios palūkanos paskaičiuotos per šešių mėnesių laikotarpį, šalių sutartyje numatytas sutartines palūkanas sumažino, iš atsakovės vietoje prašomų priteisti 551,70 Eur palūkanų priteisdamas 191,80 Eur (2 131,09 Eur * 0,05 proc. * 180 d.), o likusią ieškovo reikalavimo dalį dėl nuostolių priteisimo atmesdamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas UAB „Moment credit“ apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-33481-808/2018 dalyje dėl palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti UAB „Moment Credit“ ieškinio reikalavimą priteisti iš D. R. ieškovės naudai 359,90 Eur palūkanų ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisti iš atsakovės D. R. UAB „Moment Credit“ naudai bylinėjimo išlaidas, susidedančias iš 15 Eur žyminio mokesčio.
9. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad įstatymas riboja netesybas, kurių kredito davėjas gali reikalauti iš vartotojo, tačiau neatima teisės reikalauti palūkanų (kredito kainos) už tolimesnį naudojimąsi pinigais. Tokia ieškovo teisė buvo aiškiai įtvirtinta kredito sutartyje. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas ieškiniu reikalavo tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų, ir tai buvo aiškiai atskleista atsakovui bei jo patvirtinta specialiosiose kredito sutarties sąlygose. Pozicijos, kad ieškovo prašytos palūkanos turėjo būti priteistos iš atsakovės visa apimtimi patvirtina tiek teismų praktika, tiek Lietuvos Banko išaiškinimai.
10. Atsakovė teismo nustatytu terminui atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
11. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palūkanų mokėjimą vartojimo kredito santykiuose aiškinimo ir taikymo klausimai.
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. sausio 17 d. ieškovas su atsakove nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 1 094,87 Eur (3 780,35 Lt) kreditą 60 mėnesių laikotarpiui už susitartą 2 088,12 Eur (7 209,85 Lt) kredito kainą. Sutartyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė palūkanų norma – 69,67 proc. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir kredito mokestį iki 2019 m. sausio 17 d., mokėdama periodinėmis įmokomis po 53,03 Eur (183,09 Lt). Ieškovas pervedė sutartą sumą į atsakovės banko sąskaitą. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl tinkamo iš vartojimo kredito sutarties kilusių įsipareigojimų vykdymo, tačiau atsakovė savo įsipareigojimo nevykdė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui ieškiniu prašytas priteisti sumas (CPK 178 str.).
14. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas nepriteisė visų ieškovo prašomų priteisti 551,70 Eur palūkanų. Šioje ieškovo apskųstoje sprendimo už akių apimtyje apeliacinės instancijos teismas vertino pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str. 2 d.).
15. Ieškovas teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ieškiniu reikalavo ne netesybų, o mokėjimo palūkanų nuostolių, todėl nepagrįstai, taikydamas netesybų mažinimo normas prašomas priteisti palūkanas sumažino iki 191,80 Eur.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
17. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas prašomos priteisti 551,70 Eur palūkanos savo esme yra netesybos ir nevertino ieškovo argumentų, kad jis iš atsakovo jų reikalauja pagrįstai CK 6.872 straipsnio 2 dalies pagrindu.
19. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
20. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos - jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų - už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
21. Nagrinėjamu atveju, šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju kredito gavėjas atlygina bendrovei žalą, kurią sudaro bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiantį į bendrą kredito kainos metinę normą, t. y. 69,67 proc.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių sudaryto vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatytos 69,67 proc. metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl remiantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi šalių aptartas mokėjimo palūkanas sumažino. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams (negautoms pajamoms), atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 69,67 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus.
23. Šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovė teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.
24. Šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą. Vartotojų teisių gynimas nagrinėjamu atveju gali būti užtikrinamas tik tuo, kad teismas patikrina vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą CK 6.228-4 straipsnio pagrindu ir nustatęs, kad sutartimi nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą ar kitu pagrindu, pripažįsta sąlygą negaliojančia. Vien tai, kad viena šalis yra vartotojas, nereiškia, jog visais atvejais teismas turi vienos šalies naudai vertinti susitarimo sąlygas.
25. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. (vartojimo sutarties sudarymo metu) galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos vartojimo kredito bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio.
26. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomi priteisti nuostoliai (negautos pajamos), kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip netesybas, dėl šio materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir pareikštą ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinus ieškinį visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovės priteisiant visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 15 Eur (CPK 88, 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
30. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, todėl patenkinus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 331 straipsniu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Moment Credit“, į. k. 300657515, naudai 984,87 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 87 ct) negrąžinto kredito, 1 146,22 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt šašis eurus 22 ct) nesumokėtos kredito kainos, 551,70 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą, 70 ct) palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 682,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018-09-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš atsakovės D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Moment Credit“, į. k. 300657515, naudai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.“
Nutartis neskundžiama.