Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-88-890/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-03-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-23
Bylos Nr.
1-88-890/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07451-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
M. D., A. G.
Advokatai
Daiva Ivanauskaitė, Juozas Ančiukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-88-890/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07451-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2; 1.2.9.8; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Robertai Idzelytei - Baniulienei, Alinai Bružienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,

kaltinamajam M. D. (M. D.), jo gynėjui advokatui Juozui Ančiukaičiui

kaltinamajai A. G., jos gynėjoms advokatėms Daivai Ivanauskaitei, Liubovei Šiušienei,

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Karolinai Vilutienei, Dovilei Godelytei, Airidui Vitkevičiui, Viktorijai Kirklytei, Viktorijai Licei,.,

vertėjai Almai Žižienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. D. (M. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), D. B. pilietis, turkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, restorano (duomenys neskelbtini)“ savininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d., 140 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), padarymu;

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokusi, 9 klasių išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė - savininkė, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 str., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. 2016 m. spalio 10 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), televizoriaus laidu vieną kartą sudavė į dešinę ranką savo sugyventinės A. G. dukrai G. G., taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

M. D. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas ir pagal BK 140 str. 3 d. tuo, jog sukėlė fizinį skausmą mažametei, t. y. jis 2015 m. ikiteisminio tyrimo metu, tikslus laikas nenustatytas, namuose, esančiuose 242, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ar 29A, (duomenys neskelbtini), tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, du kartus delnu sudavė į savo sugyventinės A. G. mažametės dukros G. G. galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, M. D. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d. tuo, jog laikotarpiu nuo 2016 rugsėjo mėn. iki 2017 m. sausio 8 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), reguliariai kas dvi savaites suduodamas po vieną kartą smūgius mediniu šaukštu į abi rankas smurtaudavo prieš savo sugyventinės A. G. dukrą G. G., taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

A. G. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinama pagal BK 163 str. tuo, jog piktnaudžiavo motinos teisėmis psichiškai gniuždydama savo vaiką, t. y. ji, laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m. balandžio mėn., bute (duomenys neskelbtini), tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, o nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017-01-08 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, psichiškai gniuždydama savo vaiką mažametę dukrą G. G. (gim. 2002 m.), t. y. pastarajai netinkamai, kaip to reikalauja ji ir jos sugyventinis M. D., sutvarkius namus ar netinkamai prižiūrint brolį M, gim. (duomenys neskelbtini) m., ir seserį E, gim. (duomenys neskelbtini) , nes jie namuose triukšmaudavo, nepagrįstai priekaištavo jai, jog G. G. nemoka prižiūrėti namų, jos (A. G.) neklauso bei sužinojusi, kad M. D. fiziškai smurtauja prieš jos dukrą, ji (A. G.) išreikšdavo pritarimą tokiems jo veiksmams, sakydama, kad jis gerai padarė, taip pat, ją žemindavo neleisdama jos vadinti „mama“ ir liepdavo į ją kreiptis „ponia“. Be to, nuo 2010 m. ne mažiau 3-4 kartus per savaitę vakarais liepdavo savo mažametei dukrai G. G. daryti kojų masažą jos (A. G.) sugyventiniui M. D. bei nuo 2012 m. iki 2014 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tamsiu paros metu Londone ne mažiau kaip du kartus liepė sėsti į nenustatytos markės automobilį, nesakydama nukentėjusiajai, kur važiuos, nuveždavo ją į mišką, liepdavo lipti iš automobilio bei priekaištaudama, kad G. G. jos neklauso ir nebemoka tvarkyti namų, grasindavo palikti ją vieną miške. Tokiu būdu, A. G., sistemingai piktnaudžiaudama motinos teisėmis psichiškai gniuždė savo dukrą G. G..

Kaltinamasis M. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino. Parodė, jog jo sugyventinė A. teisingai papasakojo. Jo santykiai su G. G. yra geri, laiko ją kaip dukrą, neišskiria iš kitų savo vaikų. Su G. viskas buvo gerai iki tol, kol atvyko į jo namus A. Z.. Su pastaruoju, iki jo atvykimo į Londoną, neturėjo jokių konfliktų. K. A. išvyko, A.sakė, kad rado atidarytą internetinį tinklapį su pornografiniais paveikslėliais. G. A. paaiškino, kad tai ji rado internete. I. A. atvykstant, to jo namuose nebuvo. Kai prasidėjo teisminiai procesai Lietuvoje, jis A. sakė, kad paskambintų mamai ir paklaustų, ar G. laiminga Lietuvoje. A. mama pasakė, kad G. nenori, nes negalėjo sukontroliuoti. Jam nesuprantama, kodėl A. išskiria G.. Jis taip pat G. prižiūrėjo 8 metus, tačiau jos iš kitų šeimos narių ir savo vaikų neišskiria. A. taip pat neišskiria vaikų. Paaiškino, jog jis pats dirba dienomis, o A. naktimis. K. A. dirba, jis lieka su vaikais. Jų namuose daug mažų vaikų, reikia tvarkyti namus. Kol gyveno Anglijoje, G. tvarkydavo tik savo kambarį. Jis niekada nemušė A. ir vaikų. Nėra šaukęs ant G., tik sakydavo, jog kažko nedarytų. G.jam viską pasakodavo. Iki atvykstant A., G. niekada nebuvo melavusi. Grižus į Lietuvą, G.išėjo gyventi pas A.. Prieš Kalėdas atvažiavęs į Lietuvą matė A. ir G.laimingus. Jau būnant Lietuvoje, A. atvyko ir paklausė, ar gali pasiimti vaikus. A. atsiklausė jo, ir jis sutiko. Tą dieną, jo vaikas, M., grįžo verkdamas ir pasakė, kad į grindinį susitrenkė galvą, o G. su A. nekreipė į tai dėmesio. E. tai patvirtino. Dėl to jis liepė G. ir E. atsiprašyti M.. Taip pat prisimena, jog tąkart A. jo namuose išgėrė alaus, po atėjo į jo restoraną, atidavė namų raktus ir pasakė, kad nori pasiimti G.. A. A. atsakė, kad kreipsis į policiją. Nuo to laiko nebepalaikė ryšio su G.. Pripažino, jog jų namuose yra tam tikrų taisyklių. Jei vaikai neklauso, neleidžiama žiūrėti televizoriaus, žaisti ir pan. Tačiau, nebuvo tokios taisyklės, jog G. turėjo prižiūrėti savo seserį su broliu. Grįžęs iš darbo, jis paprastai ilsisi. J. G. nėra dariusi kojų masažo, tik tampė pirštus, o kiti jo vaikai bendraudami žnaibo. Tikina ir tai, jog niekada su mediniu šaukštu nėra sudavęs G. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), po televizoriumi buvo daug laidų, bet nei vienu iš jų nėra mušęs G.. Prisimena, jog, kai G. negrįžo namo, o išėjo pas tetą S., jis paskambino ir paklausė, kodėl ji negrįžo. Tada, G. jam pasakė, kad bijojo. Galbūt, taip ji taip jautėsi, nes jis ją truputį apšaukė, kad prieš eidama pas tetą nepasisakė. Dėl šio atvejo jis pranešė ir A..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. D. taip pat, nepripažino jam pareikšto kaltinimo. Jo parodymai, duoti teisme, iš esmės tapatūs parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 135-138, 143-144).

Kaltinamoji A. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino. Parodė, jog tuomet, kai jos dukrai G. buvo 10 mėnesių, ji išvyko į užsienį, nes mergaitės tėvas vartodavo alkoholį, smurtaudavo prieš ją. T. G. liko pas jos mamą ir seserį. Į Jungtinę Karalystę važiavo prižiūrėti vaikų ir namų. Iš užsienio telefonu visada skambindavo artimiesiems. 2003 m. jai mama pasakė, kad G. tėvas vis ateina girtas ir nori pasiimti vaiką, todėl ji nusprendė dukters globą perleisti savo mamai, su G. tėvu buvo išsituokusi. Po 2 metų, praleistų užsienyje, sugrįžo į Lietuvą. Vėliau susipažino su M. D., pradėjo kartu gyventi. Kai pradėjo lauktis vaikelio, ketino atsivežti į A. G.. P. G. pasakė, kad nori gyventi su ja. Jos mama neprieštaravo, kad G. atvažiuotų gyventi į Angliją. Dukterį palaipsniui pratino atvykti. D. G. atvykimo į Angliją dokumentus pradėjo tvarkytis su savo mama. K. G. atvažiavo į Angliją, pradėjo nuo pirmos klasės eiti į mokyklą. Mergaitė greitai adaptavosi, anglų kalbą pramoko per kelis mėnesius, susirado draugų. Šiuo metu kalba anglų, turkų ir lietuvių kalbomis. 2010 m., pas juos į namus Anglijoje atvažiavo jos mamos vyras A. Z.. A. nepatiko, kad jos namuose buvo taisyklės. Gyvenant Anglijoje vaikų prašydavo susitvarkyti kambarius, taip pat prašydavo G., kad prižiūrėtų mažesnius vaikus. Šis prašymas nebuvo priverstinis, tik tam, jog vaikai išmoktų laikytis bendros tvarkos. Pavyzdžiui, buvo taisyklė, kad miegamuosiuose negalima valgyti. Tačiau, A., grįžęs iš Anglijos, jos mamai pasakė, kad jie turi susigražinti G. atgal. A. G. viską leisdavo, tai apsuko G. galvą. Mama prieš mirtį jai sakė, kad ji nesusitvarko su G.. Prisimena, jog būnant A. G. ne kartą melavo. K. G. buvo 9 metai, verkdama mokytojai pasakė, jog jos mama mirė. Buvo pamelavusi ir tai, jog ji G. mušė. Dėl to kiti jos vaikai buvo iš mokyklos paimti ir išvežti pas socialinę darbuotoją. Tokiam faktui nepasitvirtinus, vaikus grąžino. Kitas jos vaikas – E., buvo nupiešusi seksualinį aktą. Kadangi, ji nepatikėjo, kad mažieji vaikai patys tai galėjo nupiešti, paklausė G., nuėjo su šiuo piešiniu į mokyklą. Taip pat, prieš išvykstant į Lietuvą rado G. susirašinėjimą su juodaodžiu berniuku iš mokyklos. Ji draugei rašė, kad tam berniukui prižadėjo atlikti oralinį aktą, bet bijo ir nenori to daryti. Dėl šių žinių nuėjo pas mokyklos direktorių ir sakė, kad į mokyklą jos neleis, kol viską išsiaiškins. V. G. pradėjo gauti grasinančias žinutes, todėl 3-4 mėn., iki grįžtant į Lietuvą, buvo nutraukti G. mokslai. Bandė kalbėti su G., tačiau G. negalėjo paaiškinti. Dukrai ir pradinėje ir aukštesnėje mokykloje buvo skirti psichologai ir socialiniai darbuotojai. G. su patėviu M. D. sutardavo, mylėjo jį ir daugiau išsipasakodavo nei jai. Tačiau, mano, jog dukra linkusi fantazuoti. Gyvenant Anglijoje ji prašydavo G. susitvarkyti savo kambarį, bet niekada neliepė jos nevadinti mama, nevežė į mišką. Tai yra G. fantazijos. Nemano, kad ji iššaukė tai, jog mokykloje G.pamelavo apie mamos mirtį. Gyvenant Anglijoje, ji arba M. D. grįždavo namo 21.00 - 22.00 val. Vaikai būdavo namuose, darbovietėje – restorane, ar pas jos seserį Svietą. Per prievartą niekas G. nevertė masažuoti M. D. kojų. Taip pat, G. nesakė jai, kad M. D. naudoja smurtą. Tik pamena, kad kartą, kai buvo išvykusi į Angliją, jai paskambino sesuo S. ir pasakė, jog M. D. apšaukė G.. Tai įvyko dėl to, kad G., grįžusi iš mokyklos, užėjo pavalgyti į restoraną ir nors turėjo eiti namo, bet nuėjo nepasisakiusi pas tetą S.. Mano, jog A. G. daro neigiamą įtaką, nes visada grįžus iš Lietuvos, G. būdavo pasikeitusi. Prisijungimo prie G. dienyno nebeturi, kai turėjo, prisijungdavo, pagal psichologų rekomendacijas stengdavosi daugiau praleisti laiko kartu. Ž. G. elektroninės „Facebook“ paskyros slaptažodį, tikrino jos susirašinėjamus tiek „Facebook“, tiek telefone. M. G., su kitais vaikais problemų neturi. Tačiau, jie nenori, kad G. grįžtų namo. Kiti jos vaikai pasakojo, kad G. juos tampydavo už plaukų. Neatsisako dukros, bet nenori, kad ji su ja gyventų. Yra girdėjusi, kad G. pasiilgo brolio ir sesers, nori juos pamatyti, tačiau ji mano, jog vaikai nenori matyti G.. Vaikams pasakė, kad G. išėjo gyventi pas A.. Sutinka, kad galėjo padaryti klaidų dukters auklėjime. G. visą laiką trūko dėmesio. Po mamos mirties A. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, todėl ji su seserimi jį nutarė atitraukti nuo alkoholio, užimdamos jį su vaikais. Daug žmonių bandė auklėti G. - ji, jos mama, sesuo. Gal dėl to dukra susikūrė savo pasaulį, kuriame norėtų gyventi. Ji gailisi, kad tokie jos ir dukros santykiai. Sutinka, kad vaikai turi gyventi su tėvais. Su dukra pradės bendrauti, kai pasibaigs teismo procesas. Šiuo metu G. nori gyventi su A..

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. G. taip pat nepripažino jai pareikšto kaltinimo. Jos parodymai, duoti teisme, iš esmės tapatūs parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 90-92, 101-102).

Nukentėjusioji G. G. 2017-04-26 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad praėjusiais metais mama su broliu ir sese išvyko dviem savaitėms į Londoną, o ji liko namuose su patėviu. Patėvis liepdavo pasakyti, kada ji pas kūmą S. nori nueiti. Jai buvo pasibaigusi telefono sąskaita, ji nuėjo pas kūmą ir iš jos paskambino patėviui. Paskambino ir paklausė, ar gali pas kūmą pabūti, bet patėvis pradėjo šaukti ir liepė eiti namo ir jo laukti. Tai buvo apie 15-16 val. Ji grįžo namo, grįžo patėvis, ir pradėjo ant jos šaukti: „Kodėl tu iš karto nepasakei, nes tau negalima pas kūmą eiti?“. Ji buvo kambaryje, bandė jam paaiškinti. Tada patėvis grįžo su televizoriaus laidu ir liepė jai ištiesti rankas (rodo delnus į viršų). Prie televizoriaus buvo daug nereikalingų atsarginių laidų. Jis jai trenkė tuo laidu vieną kartą per vieną ranką ir vieną kartą per kitą ranką. Pradėjo ant jos šaukti: „tu niekada neišmoksi kaip elgtis normaliai, po to sakė, kad jai reikėjo tvarkyti kambarius“. Rankas jai skaudėjo iki vakaro, kol užmigo, rankos kaip degė, buvo raudonos. Kūma jai sakė, kad jei kas atsitiks, jai paskambintų ar parašytų. Po to, kai patėvis jai trenkė su laidu, ji nufotografavo ranką (parodo ranką), paskambino kūmai. Kūma sakė: “nepergyvenk, aš paskambinsiu mamai, nieko tau blogo neatsitiks, nebijok“. Kūma paskambino jos mamai ir pasakė, kad G. nekalta, nieko nepadarė. Mama paskambino patėviui Buvo kartas, kai grįžo iš mokyklos Lietuvoje, tai buvo 2016 m. rugsėjį, jai visą laiką reikia sutvarkyti mamos kambarį. Vieną dieną jai reikėjo eiti į mokyklą, ji vėlavo, todėl paliko lovą neklotą. Tą dieną turėjo būti svečių. Mama buvo supykusi. Mama su ja šnekėjosi ir pasakė patėviui, kad ji nesutvarkė kambario. Patėvis jai liepė atsinešti medinį šaukštą, jai pasakė: “eik pasiimk šaukštą, grįžk atgal“. Dažnai patėvis sakydavo atsinešti šaukštą. Jis sakė: „pasiimk šaukštą ir grįžk pas mane, ištiesk rankas“. (Parodė rankas). Sakė: “Kitą kartą tu žinosi, kad reikia sutvarkyti kambarius“. Pirmiausia pasikvietė brolį su seserimi, nes jie išdykavo. Pirmiausia broliui trenkė per rankas, nelabai smarkiai trenkė, dažniausia dešinę ranką muša. Jos sesė su broliu labai išdykę. Ir sesei sudavė, sesė traukdavo rankas, ji bijodavo. Mama viską matė. Mama sakydavo patėviui, kad jei jie kažką padarys blogai, nebijok nuskriausti. Anglijoje mama vakare eidavo į darbą, o patėvis juos prižiūrėdavo. Ji tvarkėsi kambarį, kažką darė, kai brolis su sese susipyko. Sesė verkė ir nuėjo pasakyti viską patėviui, o šis pradėjo klykti: “kodėl tu jų neprižiūri“. Jis liepė broliui su sese eiti į savo kambarius. Broliui liepė atsiprašyti sesės ir tada atėjo į jos kambarį. Kambary buvo tamsu. Jis pradėjo šaukti ir sudavė jai ranka per galvą, šaukė: “kodėl tu neprižiūri vaikų, tau jau 13 metų, tu turi prižiūrėti“. Patėvis jai pasakė turkišką žodį, kuris reiškia „asilo vaikas“. Jai daugiau nei du kartus trenkė ranka per galvą, smūgiai buvo stiprūs, mama buvo darbe, o brolis su sese kitame kambaryje. Grįžusi mama atėjo pasišnekėti su ja ir sakė, kad patėvis gerai padarė, jai pasakė: „tu žinai, kad tau reikėjo prižiūrėti vaikus, nepyk ant patėvio“. Patėvis dažniausiai jai mušdavo rankas, jei sesė su broliu susimušdavo. Visą laiką mušdavo su mediniu šaukštu. Mušdavo, jei nesutvarkydavo kambarių kaip turi būti. . Jis arba šaukdavo arba mušdavo, jei namas nesutvarkytas ar kažkas atsitikdavo su broliu ar sese. Nurodė, kad patėvis jai su šaukštu suduodavo vieną kartą per ranką arba per abi rankas du kartus. (Rodo rankas). Rankas skaudėdavo ir degdavo. (Rodo rankomis kokio dydžio šaukštas buvo). Suduodavo patėvis su šaukštu du kartus arba tris per mėnesį. Jai daugiausiai kliūdavo. Ką brolis ar sesuo padarydavo, už tai jai kliūdavo. Sakydavo, kad tai jos kaltė, nes ji neprižiūri. Kartą Anglijoje mama buvo supykusi ant jos. Tai buvo apytiksliai prieš du metus. Brolis ir sesuo visada kaltindavo ją ir mama pykdavo ant jos, mama jais tikėjo. Mama pasikvietė ją pasišnekėti, bandė paaiškinti, ji dar labiau supyko ant jos. Sakė: „tu ne mano vaikas daugiau, nevadink manęs daugiau mama“. Bet ji ją vis tiek vadindavo „mama“. Mama sakydavo, nevadink manęs mama, vadink mane „ponia“. Prisimena, kai jai buvo 10-11 metų ir vėliau, su mama buvo susipykusi, ji jai liepė sėstis į mašiną. Tai buvo vakaras, buvo vėlu. Nuvežė į mišką. Pasakė: „tu manęs nebeklausai, aš tave čia paliksiu“. Ji neišlipo iš mašinos. Mama sakė, kad jei ji neklausys jos, ji paliks ją miške. Visą laiką, kol važiavo, ji verkė ir sakė: „mama taip nedaryk“. Ji bijojo, kad nebeturės nieko ir liks miške. Tai buvo ne vieną kartą, kai ją vežė prie miško. Niekada nelipdavo iš mašinos. Dažniausiai patėvis mušdavo su šaukštu. Patėvis taip dažniausiai darydavo. Mama dažniausiai ant jos šaukdavo. Ji bijodavo gyventi su savo šeima. Ji mylėjo, bet bijojo prisiglausti prie jos, apsikabinti. Patėvis turi alergiją, todėl jie negali turėti gyvūnų namuose. Jai reikėjo patėviui daryti kojų masažą. Tai daryti reikėjo nuo 8-9 metų. (Rodo į pėdas). Jai jis sakydavo, ką daryti. Daryti masažą reikėjo beveik kiekvieną vakarą. Ne kiekvieną dieną, bet daug kartų per savaitę. Patėvis pasakydavo, bet ji negalėjo pasakyti „ne“. Bijojo, nes gal šauks. Buvo ir taip, kad ji ryte nespėjo į mokyklą, vėlavo. Reikėjo tada sutvarkyti kambarį, ji nespėjo. Anglijoje, kai buvo suduota ranka per galvą, sunku buvo naktį užmigti, skaudėjo. Bandė užmerkti akis ir ranka pasiekti galvą, kai patėvis mušė ranka į galvą. Bijojo mokykloje pasakyti ką nors, nes mama liepė nesakyti, kas atsitinka namuose. Gyvenant (duomenys neskelbtini), mokykloje, taip pat nepasakojo. Jau po to, kai išėjo iš namų, ėjo pas psichologę. Bijojo pasakyti ir draugei, nes bijojo, kad ji gali kam nors pasakyti. Po 2013 m. įvykių, kai gyveno Anglijoje, buvo išvežta pas gydytojus. Tai buvo panašus įvykis, kai mama liepė nevadinti jos mama. Bandė parašyti apie tai „Facebook“ savo močiutei, tetai. Jos teta turėjo artimiausią draugę, kurios vyras dirbo jos mokykloje Anglijoje. Jis ir pasakė socialinei pedagogei, specialistė atėjo pasiimti ją ir sesę iš mokyklos. Jos mama nežinojo apie šį įvykį. Ji pasakė tada, kad mama liepė sakyti, jog ji ne jos dukra. Juos išvežė į medicinos centrą pabendrauti su psichologais. Kur išvežė, nežino. Ją apklausinėjo. Ji buvo su socialine darbuotoja ir ji laukė, kol ją apklausinės. Ji pasakė, kas atsitiko su jos mama. Viską paaiškino, kas atsitiko. Parašė tuomet apie tai žinutę močiutei ir visiems. Grįžtant namo, patėvis pradėjo sakyti mamai, kad nereikėjo taip elgtis, jog jis jautė, kad ji apie tai kažkam pasakys. Prieš atsikraustant į Lietuvą, tris mėnesius anksčiau buvo sustabdytas jos mokslas mokykloje, neatsimena kodėl. Neatsimena, dėl ko buvo susipykę su mama, kažkas buvo atsitikę mokykloje. Namuose tuomet mokėsi lietuvių kalbos. Mama ėjo su pavaduotoja pakalbėti. Apie ką šnekėjo, nežino. Pavaduotoja sakė, kad mama ateis į mokyklą šnekėti. Kai ją patėvis mušė su televizijos laidu, nusprendė pasakyti krikštamotei, o ne mokykloje kam nors, nes nenorėjo sakyti kitiems žmonėms, kad neatsitiktų kas nors su policija, nenorėjo išeiti iš namų. Galvojo, kad viskas nusiramins (t. 1, b. l. 43-48).

Nepilnametės G. G. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo filmuojama, ji yra įrašyta į kompaktinę plokštelę, kuri saugoma prie bylos 1-ojo tomo.

Nukentėjusioji G. G., 2017-02-13 apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, parodė, kad 2017-02-01 dieną su savo seneliu A. Z. nuvažiavo į Klaipėdos vaiko teisių skyrių, kuriame parašė prašymą, kad nori gyventi su juo, nes su mama gyventi nebenori. Su mama, A. G., ir patėviu, M., gyventi nenori, nes patėvis ją muša, rėkia ant jos, jei ko nepadaro. Jos mama tai žino ir jo nestabdo. Mama sakė patėviui, kad jei ji kažko nepadarys, pavyzdžiui, nepaklos lovos ar nesutvarkys namų, ją reikia nubausti. Bausmės būdavo tokios, kad visą dieną reikėdavo tvarkyti namus, būdavo, kad dėl tvarkymosi neišeidavo ir į mokyklą. Taip pat, šeimoje kartu gyveno ir su netikru broliu M., kuriam šiuo metu yra 8 metai bei seserimi Emilija, kuriai yra 6 metai, juos ji labai myli. Su tėvais nemažą laikotarpį gyveno Anglijoje, tačiau vis grįždavo į Lietuvą atostogų. Šiuo metu, Lietuvoje gyvena nuo 2016 m. vasaros. Dažnai jai iš tėvų darbo, t. y. kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), reikėdavo pasiimti brolį ir sesę, juos parvesti namo, prižiūrėti bei sutvarkyti namus. Vieną kartą, 2016 m. rugsėjo mėn. (tikslaus laiko neprisimena) tėvai, grįžę į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pamatė, kad ji nesutvarkė namų taip, kaip jie nori. Tada, patėvis paėmė medinį šaukštą ir jai po vieną kartą davė per rankas (į abi) ir liepė iš naujo tvarkyti namus. Ar tuo metu šalia buvo mama ir tai matė, ji nežino. Apytiksliai po dviejų savaičių, tėvai, grįžę iš darbo, vėl pamatė, kad ji sutvarkė namus ne taip, kaip jie norėjo ir tada vėl patėvis paėmė medinį šaukštą ir juo po vieną kartą davė per rankas (į abi) ir taip vis kartodavosi kas dvi savaites. Prisimena, kad mokyklos atostogų metu (tai galėjo būti nuo lapkričio mėn. mamos tada nebuvo namuose, ji buvo su broliu ir seserimi išvykusi į Angliją) ji norėjo nueiti pas savo krikšto mamą (kūmą) ir žinojo, kad prieš einant kažkur reikia pranešti patėviui. Kai išėjo iš namų, norėjo paskambinti patėviui, tačiau telefono sąskaitoje nebuvo pinigų, todėl nuėjo pas kūmą, S. G., kuri gyvena Taikos pr. (tikslaus adreso nežino) ir iš jos telefono paskambino patėviui ir pasakė, kad yra išėjusi pas savo kūmą. Tada jis jai liepė „staigiai“ grįžti namo ir laukti jo, kol grįš, buvo labai supykęs. Tada ji iš karto grįžo namo. Apytiksliai po 10 min. grįžo ir patėvis, jis pasiėmė prie televizoriaus buvusį laidą ir jai su juo vieną kartą trenkė per dešinę ranką, jai labai skaudėjo, tada, kai jis išėjo pradėjo verkti. Ranka buvo raudona, matėsi laido žymė, po kelių dienų šie paraudimai išnyko. Apie šį įvykį niekam nieko nesakė, niekur nesikreipė. Tačiau, tą pačią dieną ji nufotografavo savo sužeistą ranką ir per „Facebook“ programą „Messenger“ šią nuotrauką nusiuntė savo kūmai, nes ji buvo sakiusi, jei kažkas grįžus namo nutiks, reikia jai pranešti. Kūma jai tada sakė nusiraminti, nepergyventi, atsigerti vandens ir minėjo, kad apie šį įvykį pasakys mamai, kuri kiek vėliau apie šį įvykį sužinojo. Šią nuotrauką iš savo mobiliojo telefono kitą dieną ištrynė, kadangi bijojo, jog ją pamatys jos mama, kuri nuolat tikrindavo jos telefoną. Po šio įvykio, vėl nuo patėvio gaudavo su mediniu šaukštu per rankas, kai blogai sutvarkydavo namus. 2017-01-08 kartu su broliu, sese, seneliu čiuožinėjo ant ledo, ant kurio bečiuoždamas nukrito brolis Mustafa. Pačiuožinėjus grįžo į tėvų kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Tada brolis nubėgo į virtuvę ir tėčiui pasakė, kad ji nebemyli savo brolio, juo nesirūpina. Dėl to, patėvis ją ir sesę pakvietė į virtuvę ir liepė atsiprašyti brolio. Ji brolio atsiprašė, tada patėvis liepė eiti namo ir tvarkyti namus. Ji grįžo namo, jai paskambino mama ir pasakė, kad neitų miegoti, nes joms reikia pasikalbėti. Ji tada išsigando, kad kažkas gali nutikti, pradėjo verkti. Netrukus atėjo jos senelis ir paklausė, kodėl ji verkia, ji jam paaiškino, kad buvo atvejų, kai jai patėvis trenkė per rankas, pasakė, kad nenori su mama ir patėviu gyventi ir ar gali jis jai padėti. Senelis ja tikėjo, sakė, kad, jei kas atsitiks, iš karto jam skambintų. Tą dieną ji išėjo gyventi su seneliu į (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje gyvena iki šiol. Dar tą pačią dieną, t. y. sausio 8 d. mama liepė grįžti namo, arba ji ateis su policija. Nuo sausio 8 d. ji daugiau mamos nematė ir su ja nebendravo. 2017 m. apie sausio 30 d. dieną, pirmadienį, kiek žino jos mamą iškvietė į „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą (ją lanko nuo 2016 m. rugsėjo mėn.) dėl to, kad buvo praleidusi daug pamokų ir mokytojai norėjo su ja pasikalbėti. Šiame susitikime buvo ir ji. Mama pradėjo labai ant jos pykti, nes ji išėjo gyventi pas senelį, ji jos paklausė kodėl taip pasielgė, ir tada prisipažino, kad patėvis jai duodavo per rankas. Mama nieko nesakė. Be to, nori pasakyti, kad patėvis per rankas duodavo ir būnant Anglijoje, kurioje su pertraukomis gyveno apie penkerius metus. Anglijoje patėvis maždaug nuo 2010 m. iki 2016 m. (kol grįžo į Lietuvą 2016 m. vasarą) jai taip pat kiekvieną savaitę ar kas dvi savaites duodavo per rankas už tai, kad nesutvarkė namo, gaudavo blogą pažymį arba už tai, kad jos mažesnė sesė, ar brolis išdykauja ir ji jų nesustabdo. 2015 m. (tikslaus mėnesio neprisimena) jai būnant namuose, jos mažesnis brolis su seserimi susimušė. Dėl to, kad jie susimušė ir ji jų nesustabdė, patėvis priėjęs prie jos du kartus stipriai delnu trenkė į galvos sritį, jai skaudėjo. Apie šį įvykį ji niekam nepasakojo, nes nebuvo kam. Dėl šių suduotų smūgių jai skaudėjo pakaušį visą naktį, kitą dieną viskas praėjo jokių sužalojimų nebuvo. Be to, vieną kartą jiems būnant Anglijoje (prisimena kad jai buvo apie 11-12 metų), mama liepė sėsti į mašiną. Įsėdus į automobilį ji nesakė kur jos važiuoja. Važiuojant motina jai pradėjo priekaištauti, kad ji nesutvarkė namų. Tada jos sustojo prie miško ir mama pradėjo sakyti, kad ji nebemoka sutvarkyti namo, nemoka klausyti tėvų, vis priekaištavo jai, liepė išlipti, ji prašė mamos grįžti atgal į namus ir tada jos grįžo. Ji kartą pamiršo sutvarkyti namus, mama grįžusi namo sakė, kad ji nebemoka klausyti ir ją „užknisa“, ji jos nebemyli, liepė į ją ir patėvį kreiptis „ponas“ ir „ponia“. Dėl to, kad ant jos mama su patėviu dažnai rėkdavo, ji naktį sunkiai užmigdavo, sapnuodavo košmarus. Mama jos niekada nemušdavo, tik rėkdavo, kalbėdavo jai negražiai ir gąsdindavo ją, kad jei nesutvarkys namų, ji iš jų išeis ir ji jos su patėviu nebematys. Jos patėvis sesers ir brolio nemušdavo, tačiau uždrausdavo žiūrėti televizorių ar liepdavo stovėti kampe (t. 1, b. l. 18-20).

Šalies argumentai

G. G. 2017-02-01 savo prašyme, kuris 2017-02-02 gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, nurodo, jog prašo, kad jai padėtų, nes pas mamą nenori gyventi, bijo grįžti namo, kadangi grįžtant iš mokyklos, jai reikia pasiimti brolį su sese iš tėvų darbo vietos, nuvesti juos namo ir sutvarkyti butą bei prižiūrėti vaikus. Bijo grįžti namo, nes ją muša. Vieną kartą Anglijoje tvarkėsi savo kambarį ir kitame kambaryje mušėsi brolis su sese, o ji negirdėjo, patėvis miegojo, brolis su sese pažadino patėvį, patėvis atėjo pas ją į kambarį ir kelis kartus stipriai trenkė į galvą. Nenori grįžti namo, nes jai nebūdavo laiko pasiruošti kontroliniam arba namų darbams. Ji pavargusi gyventi tokį gyvenimą, meldė Dievo, kad viskas pasikeistų ir tokio gyvenimo nereiktų gyventi. Taip, ji yra melavusi ir ne vieną kartą, žino, kad mamai skaudėjo, bet ji dar vaikas, mamai nereikėjo sakyti, kad ji nebe jos vaikas arba kad ji jos nemyli. Bijo grįžti atgal, nes žino, kad viskas bus blogiau, išėjo iš namų nenorėdama gyventi su mama ir patėviu, žino, kad jeigu grįš, bus sunkiau. Prašo leisti gyventi su seneliu, gali tyliai ir ramiai nebijodama daryti namų darbus. Jai ir mama leido gyventi su seneliu, žino, kad mama nori jos namuose tik todėl, kad ji tvarkytųsi ir vaikus prižiūrėtų. Mama jos nemylėjo, nes daug kartų jai tai sakė. Kai jai buvo apie 11 metų, mama naktį ją pasodino į mašiną Anglijoje ir nuvažiavo į mišką ir ją gąsdino, kad miške paliks, jei ji bus bloga. Gerai, kad atvažiavo į Lietuvą, nes ji viską pasakė seneliui ir kūmai, džiaugiasi, kad viską pasakė (t. 1, b.l. 9-11).

Liudytoja S. G. teisme parodė, jog A. G. yra jos sesuo. Dėl to, atsisako duoti parodymus prieš seserį. Apie kaltinamąjį M. D. parodė, jog su juo susipažino prieš 12 m., bendravo labai mažai. T. G. ir jos yra artimas ryšys. G. priima kaip gerą ir šiltą mergaitę. Jai buvo penki su puse metų, kai išvyko į Angliją. Jai išvykus, bendraudavo su G. per „Facebook“ elektroninę programą. Byloje yra užfiksuotas jos ir G. susirašinėjimas. G. bendravo ir su jos sūnumi R.. Parodė, jog G.su seneliu A. buvo labai artimi, jam G. buvo kaip dukra. M. L. prieštaravo, kad senelis labai myli ir lepina G.. Kai buvo Anglijoje nieko neįprasto santykiuose tarp G. ir patėvio M. D. nepastebėjo. Pamena, jog vieną kartą G. paskambino ir pasakė, kad tą dieną M. D. ją mušė. G. pasakojo, kad jai su laidu trenkė per ranką, prašė nesakyti mamai. Ši žinia jai buvo staigmena, nes nebuvo mačiusi M. D. agresyvaus. G. verkė, todėl stengėsi ją nuraminti, paskambino A.. G. paprašė atsiųsti nuotrauką. Iš atsiųstos nuotraukos vaizdo matėsi rausvas delnas, raudonesnis nei įprastai, sutrenktas, bet laido žymės nesimatė. Nežino, kodėl įvykio dieną G. nepasisakė, kad išėjo pas ją. Paklausus kitą dieną G., viskas buvo gerai, ji išėjo į mokyklą. Po įvykio, naujų įvykių su M. D. nesužinojo. Paaiškino, jog G. yra paauglė, reikalaujanti dėmesio, kaip ir visi vaikai. Jos sesuo A. dirba ir negali skirti jai dėmesio. 2013 m. buvo situacija, kad G. norėjo siųsti atgal į Lietuvą, nepamena, kokie konfliktai buvo. Jie Lietuvoje sutiko G. priimti, tačiau vėliau situacija išsiglaistė. K. G. grįžo į Lietuvą, ji tuo metu nedirbo, todėl G. daugiausiai laiko praleisdavo kartu su ja. Gyvenant Lietuvoje G. daug dėmesio skyrė senelis, močiutė ir ji. Todėl, mergaitė buvo dėmesio centre, o nuvažiavus į Angliją vyko kitoks gyvenimas. Šiuo metu G. turi draugų Lietuvoje, tačiau po grįžimo pasidarė uždara, bijo bendrauti, piktesnė, anksčiau tokia nebuvo. Pavyzdžiui, prasidūrė liežuvį ir seneliui pasakė, kad tam davė pinigų ji, nors jai pasakė priešingai, jog senelis davė pinigų. Tačiau, viskas buvo kitaip - prasidurti liežuvį nuvedė kita senelė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja S. G. išsamiau papasakojo apie jai žinomas aplinkybes, susijusias su G. sumušimu ir nurodė, kad 2016 metų spalio 10 dieną, apie 13.00 val. jos krikšto dukra G. G. atėjo pas ją į namus. Atėjus krikšto dukrai, ji pasakė, kad apie atėjimą pas ją praneštų savo patėviui M. D., kad šis žinotų, jog ji yra pas ją. G. paėmė jos mobilųjį telefoną ir paskambino savo patėviui M.. Jis liepė iš karto jai grįžti namo. G. apsirengusi išėjo į namus. Po kelių valandų G. per socialinį tinklalapį „Facebook“ parašė žinutę, kad grįžęs namo patėvis M. ją mušė su televizoriaus laidu ir G. labai jos prašė apie tai niekam nesakyti. Ji G. nepaklausė ir paskambino G. mamai, tai yra savo sesei A., kuri tuo metu su vaikais E. ir M. buvo išvykusi į Angliją. Papasakojo, kad G.pasiskundė, kad M. ją mušė, ji jai pasakė, kad ji viską susižinos ir perskambins. Netrukus ji jai perskambino ir pasakė kad G niekas nemušė ir tegul neišsigalvoja. Kadangi ji suabejojo G, paprašė jos atsiųsti jai nuotrauką, kurioje matytųsi, ar yra kažkokios mušimo žymės. Ji atsiuntė nuotrauką, kurioje matėsi dešinės rankos paraudęs delnas. Iš pradžių G. suabejojo, nes nebuvo priežasties manyti, už ką buvo galima ją mušti, nemano, jog už tai, kad vaikas kažkur išėjo, jį galima mušti. Tačiau pamačiusi nuotrauką, ji paskambino G. ir pradėjo ją raminti, G. vis verkė, buvo susijaudinusi. Kitą dieną, spalio 11 d. ji per „Facebook“ parašė G.: „kaip su M. šiandien?“ G. atrašė, kad: „Vakar naktį paklausė, ar rankas skauda ir atsiprašė, o šiandien su ja nešneka. Jis vis tiek supykęs.“ Daugiau apie šį įvykį su G. ir A. nekalbėjo. G. su mama santykiai yra problematiški, kadangi ji kartu su savo mama ir patėviu A. Z. augino G. nuo 10 ar 11 mėnesių, nes A. palikusi G., išvažiavo į Angliją, G. savo mamą matydavo retai. 2006 m. A. G.grįžusi į Lietuvą, pasiėmė G. gyventi į Angliją, kartais jie grįždavo į Lietuvą, o Anglijoje gyveno iki 2016 m. Šių metų vasarą ji grįžo į Lietuvą. Kartą jos patėvis (G. senelis) A. Z. buvo nuvykęs atostogų į Angliją, grįžęs į Lietuvą, jis jai papasakojo, kad G. tėvai neprižiūri jos sveikatos atžvilgiu, nuolat G. reikėdavo tvarkytis, prižiūrėti mažąjį brolį, pasakojo, kad jai buvo liepiama masažuoti M. kojas. Tada jie kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių, kad paimti G., tačiau teismas nusprendė, kad G. turi augti su mama (nors nuo laiko, kai G. buvo apie vieneri metai, G. globa buvo priskirta jos močiutei L. Z.). Gyvendama Anglijoje, G. per „Facebook“ tinklalapį jai nuolat skųsdavosi dėl to, kad yra engiama, verčiama daryti tai, ko nenori, neišleidžiama į mokyklą, apie kažkokį fizinį smurtą būnant Anglijoje nesiskųsdavo. Grįžus į Lietuvą (nuo 2016 m. balandžio mėn.), G., išskyrus atvejį, kai M. ją mušė su laidu, daugiau jai apie jokį fizinį smurtą ar bausmes, nepasakodavo. Dėl visko, kas atsitikdavo, tėvai visada kaltindavo tik G.. Apie tai, jog ji nenori gyventi su savo tėvais, jai žinoma nebuvo (t. 1, b.l. 59-60).

Liudytojas A. Z. teisme parodė, jog A. G. yra jo podukra, su kuria kartu praktiškai negyveno. Su kaltinamuoju M. D. ryšio neturi, konflikto neturėjo. G. G. yra jo žmonos anūkė, kurią užaugino nuo mažens, kaip savo vaiką. 2003 m. A. G. buvo palikusi savo dukrą G. prižiūrėti seseriai S.. Po 3-4 metų G. pamatė mamą, per visą laiką jis nebendravo, nežinojo, kur A. G. yra. Kadangi, G. tėvas buvo atėjęs girtas pasiimti dukros, todėl po to įvykio mergaitės globa buvo perleista jo žmonai. Kuomet po 3 metų Aušra atvažiavo į Lietuvą, tuomet G. ją vadino teta, o savo mama vadino jo žmoną, t. y. savo močiutę. K. G. buvo 6 metai, A. grįžo jos pasiimti. Iki mergaitei sukankant 6 metams, ji buvo vieną kartą nuvažiavusi pas A. G.. 2010 m. jis ir pats buvo nuvykęs pas A. šeimą į Londoną ir prabuvo 10 dienų. J. G. augino kaip savo vaiką, dėl to važiavo jos aplankyti. Gyvenimo sąlygos Anglijoje buvo geros, tik elgesys jam nepatiko. Mano, jog tėvai iš G. atėmė visus žaislus ir dovanas. Taip pat, buvo situacija, jog G. skaudėjo dantį, o A. sakė, kad brangiai dantų gydymas kainuoja. Prieš išvažiuodamas iš Londono matė ir tai, kad tėvai pasiklausė G., ar ji nenori tėčiui masažo padaryti. G. tuo metu iškart prisispaudė prie jo. A. išėjus, G. jam paaiškino, kad jos prašė masažuoti kojas. Suprato, jog tai G. nemalonu. G.tuo metu buvo 8 metai. K. G. reikėjo išvažiuoti iš Lietuvos pas tėvus į Angliją, ji prašė leisti pasilikti, sakė, jog nenori važiuoti į Londoną. Kai jis grįžo iš Londono, vyko teisminis procesas ir jie bandė prieštarauti, kad G.būtų grąžinta A. G., bet G. buvo grąžinta mamai A. G.. Mano, jog jau tuomet buvo ženklų, kad G. patiria fizinį smurtą. 2011 - 2012 m. „Skype“ elektroninėje programoje pamatė G. ir jo žmonos susirašinėjimą, kuriame G. rašė, kad ją skriaudžia, muša, bara, dėl to nebenori gyventi, verkia. Tačiau, pats smurto nematė. Šis laikotarpis buvo tuomet, kai A. jau turėjo kitą vaiką Londone. Dėl to, kreipėsi į vaiko teisių tarnybą, bet nieko nebuvo padaryta. G. su visa šeima grįžus į Lietuvą, su ja negalėjo daug bendrauti. G. reikėdavo prižiūrėti visus jaunesnius šeimos vaikus, nes tėvai dirbo, ji nėjo į mokyklą. G. gyvena pas jį nuo sausio 8 dienos. Tą dieną pasiėmė visus A. 3 vaikus ir Svetlanos vyresnįjį vaiką pačiuožinėti. Pamena, jog vaikai kažko nepasidalino, M. supyko ir nuėjo toliau, vėliau einant ant ledo paslydo ir užsigavo galvą, neverkė. G. priėjo pažiūrėti, sužalojimo nebuvo. Grįžus į M. D. darbovietę - barą, M. iškart nubėgo pas tėvą, pasiskundė, kad niekas jo nemyli, kad jis nukrito ir jam niekas nepadėjo. Šį pokalbį jam išvertė G.. Tada iš virtuvės išbėgo M. D., kažką pasakė. Vaikai liko valgyti, jis išėjo. Tačiau, išėjęs pamatė likusias pirštines. Kai nuėjo pas G., ji telefonu kalbėjo su A., kalbėjo angliškai, todėl nesuprato. Pokalbis buvo piktas, G. visa drebėjo, verkė. G. pasiūlė eiti pas jį. Namuose dar buvo mažoji A. ir M. D. mergaitė, kurią nuvedė į barą. Nuėjus į barą, A. G. sakė, kad kvies policiją, nes jis išgėręs. Bet tuo metu buvo blaivus. G. pradėjus gyventi pas jį, mergaitė pasipasakojo, jog ją naktimis veždavo į mišką, grasino, kad paliks miške gyventi. Iš jos sužinojo, jog grįžus gyventi į Lietuvą, tuo metu, kai A. buvo Londone, G. po pamokų užėjo pas S., o po darbo grįžęs M. D. trenkė su šaka ar pagaliu. Taip pat, mergaitė jam teigė, kad A. buvo jai į galvą trenkusi, buvo mėlynė, nėjo į mokyklą. Dėl lankomumo jis buvo iškviestas į mokyklą ir sužinojo, kad per pusmetį mergaitė be pateisinamos priežasties praleido daug pamokų. G. dabar uždara, užsisklendusi ir bijo pasakoti. A. nemyli G., nuo 11 mėn. amžiaus ją paliko ir nesirūpino. Mano, kad ankščiau mergaitė nieko nepasakojo, nes jai buvo grasinama, kad, jei pasakos, tai važiuos į vaikų namus. G. pamokas praleidinėjo, nes turėjo būti su vaikais. Ji negalėdavo eiti miegoti, kadangi tėvai grįždavo namo apie 23-24 val., ji turėjo tvarkyti namus ir prižiūrėti vaikus. G. šiuo metu mokosi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, visai gerai sekasi, pradėjo bendrauti su klasiokais. Lietuvoje neturėjo draugų, nes niekur neišeidavo, bendrauja su draugais Anglijoje, su mama nepalaiko jokių santykių. Teigia, jog G. vieną kartą nenuėjo į mokyklą. Po to laiko pakalbėjo ir ji nė karto nebemelavo. Iš mokytojų nusiskundimų negauna. Gyvendama jo namuose G. miega kitame kambaryje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Z. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 66-68).

Liudytojas M. A. teisme parodė, jog yra A. G. sesuo. Paaiškino, jog visada palaikydavo su A. G. santykius. Prieš septynerius metus atvyko į Angliją pas seserį ir gyveno su ja apie tris mėnesius, kol susirado darbą. Anglijoje prabuvo nuo 2011 m. iki 2012 m. Gali pasakyti, jog A. G. ir M. D. šeimoje G. ir kiti vaikai buvo mylimi bei prižiūrimi, jie vaikų neišskyrė. Grįžusi į Lietuvą su vyru toliau tęsė verslą ir pas seserį užsienyje atvykdavo jos vyras. Su G. jos santykiai yra kaip tetos ir dukterėčios. Atvažiavusi į svečius, visada pasikalbėdavo. Seseriai grįžus į Lietuvą, toliau bendrauja su jos šeima. Apie A. G. ir M. D. santykius su vaikais nieko blogo negali pasakyti, tėvai dirba, kiek turi laiko, tiek skiria vaikams. Prisimena, jog mirus mamai yra gyvenusi pas patėvį A. Z.. Taip pat, pas patėvį gyveno ir G., kai išėjo iš mamos A. G. namų. A. Z. namuose ji kartu su Greta pragyveno apie pusę metų. Būdavo atvejų, kad pasigesdavo kosmetikos priemonių. Tačiau, G. neigdavo, kad paėmė. Prisimena, kad G. gyvenant Anglijoje, vieną kartą jai su mama G. parašė, kad ją skriaudžia mama A. Tai buvo prieš 3 - 4 metus. Dėl to jos kreipėsi į Anglijos atitinkamas institucijas. Iš G. mokykloje dirbančio ūkvedžio žmonos lietuvės sužinojo, kad G. mokykloje atrodė nelaiminga. Tačiau, kai prasidėjo tyrimas, G. viską paneigė, pasakė, kad niekas jos nemuša. Mano, jog G.taip elgėsi, kad galėtų grįžti į Lietuvą ir gyventų su seneliu. Su seserimi S. ji bendrauja, santykiai geri. Pastaroji yra pasakojusi ir rodė nuotraukas, kad G. buvo su šaukštu trenkta per rankas. Bet ji tuo netiki, nes galvoja, jog G. viską padarytų, kad gyventų su seneliu. Prisimena, jog tuo metu, kai ji atvažiavo gyventi į Londoną, G. buvo 7 metai. Kai kreipėsi į institucijas Anglijoje, G.buvo apie 10 metų. Mano, jog G. yra geras vaikas, tik jos viduje kažkas ne taip. Gal psichologinis lūžis įvyko dėl to, kad ji prieš tai negyveno su mama, kai A. ją laikinai buvo palikusi Lietuvoje. Kai mirė močiutė, G. kuri laiką nelankė mokyklos. Ji su A. kalbėdavosi apie G. elgesį. Kiek prisimena, niekada nematė, kad M. muštų Gretą. Mano, kad G. taip pasakė pasirinkdama aukos vaidmenį, nesuvokdama, kokios bus pasekmės, nes norėjo grįžti pas senelį. Pas A. G. yra lepinama – dažosi plaukus, perka norimą maistą, gauna dienpinigius, jai nupirko šunį. A. G. padėdavo mamai, prižiūrėdavo jaunesnius vaikus. Mama už prasižengimus G. liepdavo eiti į savo kambarį. Mano, kad G. fantazavo ir apie tai, jog A. ją liepdavo vadinti ponia. To niekada nėra girdėjusi. Apie vežimą į mišką taip pat nežino jokių faktų, o aplink Londoną nėra miškų. Taip pat, paaiškino, jog M. D. niekada neišskirdavo G. iš kitų vaikų. K. M. sunkiai dirbdavo, prašydavo pamasažuoti kojas. To yra prašęs ir jos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo psichologė Aušra Augaitienė apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog dalyvavo atliekant nepilnametės G. G. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Mergaitė pasirodė gana brandi, atvyko susikaupusi, nusiteikusi kalbėti ir papasakoti apie savo vidinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į mergaitės amžių, raidą, išsivystymą galima teigti, kad ji suprato ir suvokė apklausos taisykles bei procedūrą, ir galėjo tinkamai dalyvauti apklausoje. Apklausos metu buvo daromoms trumpos pertraukos vertimui, psichologine prasme jos trukdė, mergaitė jautriai įsijautusi pasakodama apie bet kokį jautrų dalyką, pertraukiama, turėjo būti vėl sugrąžinama į tam tikrą etapą, emocijas. Kadangi tos pertraukos buvo priverstinės, tačiau mergaitė pasakojo apie tuos pačius įvykius, tačiau vis kitais žodžiais. Prasmė ir įvykių kontekstas nesikeitė, tačiau paprašyta pakartoti, mergaitė turėjo net keletą variantų išsireiškimų savais žodžiais papasakoti apie tam tikrą įvykį. Tai rodo pakankamai aukštą parodymų patikimumą. Dar vienas ryškus parodymų patikimumo požymis - tai smulkių detalių gausa bet kuriam epizode. Mergaitė pati prisimena ką darė pati, prisimena savo vidinę būseną, prisimena tikslią dieną, kas kur buvo, atkuria tam tikrų veikėjų dialogus - ką sakė pati, ką sakė patėvis. Vaikų, kurie galimai neišgyveno realaus įvykio, pasakojime būna mažiau detalių. Šitas konkrečių įsimintinų tekstų, dialogų, frazių atkūrimas yra labai aukštas parodymų patikimumo ženklas. Mergaitės nuotaika kito visos apklausos metu. Labiausiai mergaitė susigraudino, kai imta kalbėti apie ryšį su mama. Mergaitei skaudžiausia ir ji pravirksta po žodžių ir paaiškinimo, kad mama patėviui buvo pasakiusi, jog gali juos bausti ar kažką daryti, kai jie neklauso. Tai parodo apie santykio nebuvimą ir mamos tuo metu labiau palaikymą patėvio, o ne vaiko. Visos apklausos metu emocijos lieka adekvačios apklausos eigai ir pokalbio turiniui. Mergaitė savo pasakojimą papildo judesiais arba vaizdais, paaiškindama tam tikrą kitų žmonių elgesį. Tai reiškia, kad vaikui pasakojant kyla vaizdiniai, jis atgamina vaizdinį. Kai vaikai savo žodžius parodo judesiais, tai rodo pakankamai aukštą parodymų patikimumą. Jei mergaitei apklausos metu sunkiau apibūdinti savo psichologinę būseną, tai per keletą epizodų matosi kaip mergaitė pakankamai detaliai apibūdina fizinį skausmą ir paaiškina į ką tas skausmas panašus. G. G. pasakoja apie skausmą: „kaip degė“, „kaip nukrenti, įsibrėži ir skausmas degina“. Mergaitės pasakojime pastebimi spontaniški nukrypimai, tai reiškia, kad iš atminties ištraukiamos kažkokios detalės. Mergaitė teigė: „prisiminiau, kai išėjau iš kūmos, ji pasakė paskambinti jai“, ji pasakojo epizodą, ne kaip su ja kažkas vyko, o kaip buvo pas savo kūmą ir kažką jai pasakojo. Ji nebijo pripažinti savo atminties spragų. Vaikai, kurie turi motyvą kažką kaltinti, stengiasi atsakyti į visus klausimus, o tie vaikai, kurie realiai stengiasi atpasakoti tam tikrus įvykius, gal sumaišo dėl amžiaus, gali tam tikros detalės išsikreipti, tačiau esmė lieka ta pati. Mergaitė geba prisiminti ir įvardinti savo būseną, kaip jautėsi, jis sako: „aš bijojau, kad kas nors dar gali atsitikti“, „aš išsigandau, nuėjau į savo kambarį, pradėjau verkti“. Tai yra vienas iš aukštesnių parodymų patikimumo bruožų, nes vaikai dažniausiai nurodo tik kas ką darė, jei to neišgyveno. Net ir padarant ilgesnę pertrauką, pasitarimui kaip toliau bus tęsiama apklausa, mergaitė buvo paliekama viena, tačiau yra užfiksuota kaip ji jaučiasi, kaip elgiasi. Mergaitės neverbalinė kūno kalba parodo, kad mergaitė susijaudinusi, susigraudinusi prisimindama tam tikrus įvykius. Ji ašaroja, dūsauja, valosi akis ir nosį, daro nerimastingus judesius. Apklausoje užduoti papildomi klausimai buvo iš kito konteksto, jog mergaitė negalėjo atsakyti, dėl ko nelankė mokyklos, tai galėjo būti jai nemalonus klausimas ar nenoras kalbėti apie mokyklą. Jei mergaitė būtų norėjusi kalbėti tik tai, kas jai naudinga, tai ji būtų sakiusi viską kaltinamąja prasme. Visa apklausa mergaitės pasakojime buvo paremta tuo, kaip ji jaučiasi ir pergyvena dėl tam tikrų suaugusiųjų veiksmų. Polinkio fantazuoti ir kurti G. G. apklausoje nepastebėjo. G. G. atsakė labai realiai į atitinkamus klausimus, pakankamai turėjo savo nuomonę, nereikėjo tempti atsakymų. Visos apklausos metu akivaizdžiai matėsi vaiko noras turėti ryšį su artimais šeimos nariais, ypač su mama. Šitas įvykis turėjo būti labai giliai ir emociškai aptartas šeimoje, o ne nutęsta iki šio laikotarpio, praėjus 4 metams, tuomet vaikas būtų davęs realius atsakymus.

2017-01-04 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-37 ir 2017-04-14 VTAS raštu Nr. (24.8.)-VT4-957 įgaliotas ir paskirtas VTAS specialistas atstovauti G. G. interesus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07451-17 (t. 1, b. l. 14, 53).

2017-02-08 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) raštu Nr. (24.8.)-VT4-311, įtariant fizinio ir psichologinio smurto prieš nepilnametę naudojimą, Klaipėdos apskrities VPK perduotos 2017-01-10 A. G. pareiškimo Nr. VT5-31 „Dėl dukters G. G.“, 2017-02-01 G. G. prašymo Nr. VT5-142 „Dėl noro gyventi su seneliu“, 2017-02-01 rašto Nr. S1-36 „D. G. G.“ kopijos (t. 1, b. l. 8-13).

2017-02-01 Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos rašte nurodoma, kad G. G. mokosi minėtoje mokykloje, 6 klasėje, mergaitė gyvena su mama, patėviu, broliu ir seserimi iš antros santuokos. G. G. mokyklą pradėjo lankyti nuo 2016 m., t.y. mokslo metų pradžios, kai su šeima grįžo iš Anglijos. Sausio mėnesį paaiškėjo, kad mergaitė gyvena su seneliu, kuris yra močiutės antras vyras ir ją augino iki 5 metų, kol mama dirbo Anglijoje. Mergaitės ryšys su močiute ir seneliu buvo labai geras, močiutė mirė 2016 m. rugsėjo mėn. Mama ir patėvis dirba, turi maitinimo paslaugų verslą. Mergaitė mokymosi priemonėmis aprūpinta, į mokyklą ateina švari, tvarkinga. Pirmąjį pusmetį ji baigė patenkinamais pažymiais, mergaitė gabi dailei. Mokinė mokyklą lanko neatsakingai, per I pusmetį praleido 158 pamokas, iš jų 58 buvo pateisintos gydytojų, 51 dėl ligos pateisinta mamos, 17 dėl kitų priežasčių (močiutės laidotuvės), 32 pamokos nepateisintos (išsiaiškinta, kad nepateisintos pamokos buvo dėl šeimyninių aplinkybių, bet buvo ir pačios mokinės piktnaudžiavimo atvejų). M. G. drausminga, paslaugi, maloni, draugiška, bendraujanti, turi draugių, lanko kraštotyros būrelį. Mama nepakankamai domisi G. mokymosi pasiekimais, klasės tėvų susirinkime ir tėvų dienomis nedalyvavo, iškviesta į mokyklą dėl G. mokymosi sunkumų ir mokyklos lankomumo neatėjo delegavo tetą, dėl dukros neatvykimo į pamokas dažniausiai auklėtojos laiku neinformuoja, prie dienyno prisijungia nereguliariai. Gavus informaciją, kad mergaitė gyvena su seneliu, mama guodėsi, kad turi bendravimo sunkumų su dukra, kad ją auklėja ir nori, kad būtų atsakinga, pareiginga, tvarkinga, tačiau dukra vengia padėti ir pabėga pas senelį, kuris ją lepina. Administracijai pasiūlius susitikti su dukra, kurios nematė tris savaites, entuziazmo iš mamos nebuvo. Mergaitei pasakius, kad mama yra mokykloje, pasirodė baimė. Mamos su dukra susitikimas buvo pilnas kaltinimų ir nuoskaudų, verkdama mergaitė pasakė, kad šeimoje patiria fizinį smurtą. Mama tai žino. Iš pokalbio su G. sužinota, kad ji šeimoje patiria ir psichologinį smurtą, pasak mergaitės, ir gyvenant Anglijoje situacija buvo panaši (t. 1, b.l. 12).

2017-02-15 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėjos D. S. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2017-02-08 buvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS pranešimas dėl galimo fizinio ir psichologinio smurto prieš nepilnametę G. G. (gim. 2002-09-19) naudojimo. Po įvykio aplinkybių patikslinimo nurodoma, kad dar 2016-10-10, po pietų, būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. D. (gim. 1967-08-01) naudojo fizinį smurtą prieš savo 14 metų podukrą G. G., t. y. vieną kartą laidu trenkė į ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1 – 3).

2017-01-09 A. G. pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pareiškimą dėl dukters G. G., kuriame apskundė A. Z. ir G. G. (t. 1, b.l. 13).

Susirašinėjimų programos „Messenger“ išraše pateiktas pokalbis, kuriame G. G. savo tetai Svetlanai 2016-10-10 pranešė apie patėvio M. D. prieš ją naudotą smurtą - mušimą su televizoriaus laidu, atsiuntė tetai Svetlanai savo dešinės plaštakos nuotrauką, nurodydama, kad „buvo raudonas, bet aš į šaltą vandenį įkišau, ir tik skauda dabar“, be to 2016-10-11 į tetos S. žinutę: „Kaip su M. šiandien“, G. G. atsakė: „Vakar naktį paklausė, ar rankas skauda ir atsiprašė, o šiandien su manim nešneka, jis vis tiek supykęs“ (t. 1, b. l. 23-25).

2017-04-11 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus nutarimu G. G. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 49-50).

2017-05-29 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės nutarimu iš dalies nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07451-17 M. D. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 3 d., nuo 2010 m. iki 2016 m. balandžio mėn. Jungtinėje Karalystėje bei 2016 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 139-140).

2017-06-01 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota A. G. pateiktas susirašinėjimų programos „Messenger“ išrašas, kuriame matyti G. G. pateikta žinutė, ja prašoma pasakyti jos „Instagram“ slaptažodį (t. 1, b. l. 105-110).

Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. N2-1176-796/2010 priimtas 2010-06-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo G. G. gyvenamoji vieta nustatyta buvo su motina – A. G., A. G. nustatytas neterminuotas motinos valdžios apribojimas buvo panaikintas, taip pat panaikinta G. G. paskirta nuolatinė globa (rūpyba).

D. M. D. pareikšto kaltinimo 2016-10-10 sukėlus fizinį skausmą šeimos nariui

K. M. D. savo kaltę dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo kategoriškai neigė, nurodė, kad nė su vienu televizoriaus laidu nėra mušęs G. G.. Teigia, kad kai G. negrįžo namo, o išėjo pas tetą S., jis paskambino ir paklausė G., kodėl ji negrįžo. G. jam pasakė, kad bijojo, jis gal ir šaukė. Kaltinamasis M. D. neneigė, kad jų namuose yra tam tikrų taisyklių, jei vaikai neklauso, jis jiems ramiai paaiškina. Bausmės būna tokios – neleidžiama žiūrėti televizoriaus, žaisti ir pan. Tvirtina, kad jokio smurto nevartojo nė prieš vieną šeimos narį. Grįžęs iš darbo jis ilsisi, pats užaugęs didelėje šeimoje, todėl vaikai neturi būti labai ramiai namuose. Jo santykiai su G. geri, ji jam kaip dukra, jos neišskiria iš kitų savo vaikų. Jų namuose yra mažų vaikų, reikia tvarkyti namus, kol gyveno Anglijoje, G. tvarkydavo tik savo kambarį. Jis nėra šaukęs ant G., tik sakydavo jai, jog kažko nedarytų.

Nors kaltinamasis M. D. savo kaltę dėl to, kad 2016-10-10 sukėlė fizinį skausmą G. G. suduodamas per ranką televizoriaus laidu, neigė, tačiau teismas ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė dėl šios veikos yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Taigi, fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės.

K. M. D. kaltę padarius šį nusikaltimą, visų pirma, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios G. G. parodymai dėl šio įvykio. Tiek pirminės apklausos pas tyrėją metu, tiek apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusioji G. G. aiškiai ir nuosekliai paaiškino 2016-10-10 įvykio aplinkybes, nurodydama, jog tuomet, kai mama su jos broliu ir seserimi buvo išvykusi į Angliją, ir namuose ji liko su patėviu, ji norėjo nueiti pas savo kūmą S.. Ji žinojo, kad prieš kažkur einant, reikia pranešti patėviui, tačiau telefono sąskaitoje nebuvo pinigų, todėl patėviui paskambino jau nuėjusi pas S. G. iš šios telefono ir patėviui pasakė, kad ji yra pas kūmą. Patėvis jai liepė staigiai grįžti namo, buvo supykęs. Jai grįžus namo, grįžo ir patėvis, kuris paėmė prie televizoriaus esantį laidą ir vieną kartą juo jai trenkė per dešinę ranką. Jai labai skaudėjo, kai patėvis išėjo, ji pradėjo verkti, ranka buvo raudona, matėsi laido žymė, tą pačią dieną ji nufotografavo ranką ir ją per „Facebook“ programą „Messenger“ nusiuntė kūmai, nes kūma buvo sakiusi, kad jei kas nutiks, jai reikia pranešti. Kūma paskambino mamai. Pats kaltinamasis M. D. neneigė, kad buvo toks incidentas, kai G. G. buvo nuėjusi pas krikšto mamą S. G., jam nepranešusi, neneigė ir to, kad jis G. truputį apšaukė, kad prieš eidama pas tetą nepasisakė. Kaltinamoji A. G. teisme taip pat nurodė, kad pamena, jog, kai buvo išvykusi į Angliją, jai paskambino sesuo S. ir pasakė, jog M. D. apšaukė G.. Tai įvyko dėl to, kad G., grįžusi iš mokyklos, užėjo pavalgyti į restoraną ir nors turėjo eiti namo, bet nuėjo nepasisakiusi pas tetą S..

Nors tiesioginių šio įvykio liudytojų nėra, tačiau nukentėjusiosios G. G. parodymus patvirtina nuoseklūs liudytojos S. G. parodymai apie tai, kad G. G. 2016-10-10 pas ją buvo atėjusi. Ji liepė G. apie savo atėjimą pranešti patėviui, tada G. iš jos telefono paskambino M. D., kad jis žinotų, jog G. pas ją. M. D. liepė G. grįžti namo ir ji iš karto išėjo. Po kiek laiko jai G. pranešė, kad tą dieną M. D. ją mušė. G. pasakojo, kad jai M. D. su laidu trenkė per ranką, prašė nesakyti mamai. Ši žinia jai buvo staigmena, nes nebuvo mačiusi M. D. agresyvaus. G. verkė, todėl stengėsi ją nuraminti, paskambino A.. G. paprašė atsiųsti nuotrauką. Iš atsiųstos nuotraukos vaizdo matėsi rausvas delnas, raudonesnis nei įprastai, sutrenktas, bet laido žymės nesimatė. Nežino, kodėl įvykio dieną G. nepasisakė M. D., kad išėjo pas ją. Paklausus kitą dieną G., viskas buvo gerai, ji išėjo į mokyklą. Tiek nukentėjusiosios G. G., tiek liudytojos S. G. parodymus apie 2016-10-10 įvykį patvirtina susirašinėjimų programoje „Messenger“ vykusio pokalbio tarp S. G. ir G. G. kopija, iš kurios matyti, jog G. G. savo tetai S. 2016-10-10 pranešė apie patėvio M. D. prieš ją naudotą smurtą - mušimą su televizoriaus laidu: „S. tėtis ką tik išėjo buvo atėjęs namo, mane mušė su televizoriaus laidu“, atsiuntė tetai S. savo dešinės plaštakos nuotrauką, nurodydama, kad „buvo raudonas, bet aš į šaltą vandenį įkišau, ir tik skauda dabar“, be to 2016-10-11 į tetos S. žinutę: „Kaip su M. šiandien“, G. G. atsakė: „Vakar naktį paklausė, ar rankas skauda ir atsiprašė, o šiandien su manim nešneka, jis vis tiek supykęs“ (t. 1, b. l. 23-25). Tai, kad nukentėjusioji G. G. aplinkybių, jog patėvis jai sudavė per ranką televizoriaus laidu, neišsigalvoja, patvirtina ir tai, kad teisme apklausta psichologė A. Augaitienė, dalyvavusi G. G. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, jog nukentėjusiosios G. G. parodymų patikimumo rodikliai aukšti, kadangi mergaitė detaliai apibūdino ne tik įvykį, bet ir savo savijautą įvykio metu, aiškiai apibūdino savo fizinius išgyvenimus, nukentėjusiosios parodymuose yra gausu smulkių detalių, mergaitė pati prisimena ką darė, prisimena savo vidinę būseną, atkuria tam tikrų veikėjų dialogus - ką sakė pati, ką sakė patėvis. Vaikų, kurie galimai neišgyveno realaus įvykio, pasakojime būna ženkliai mažiau detalių. Psichologė teisme nurodė, kad šis konkrečių įsimintinų tekstų, dialogų, frazių atkūrimas yra labai aukštas parodymų patikimumo ženklas.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

Iš nuoseklių nukentėjusiosios G. G. parodymų matyti, jog mergaitė aiškiai apibūdino savo fizinius išgyvenimus po patėvio suduoto smūgio į ranką televizoriaus laidu, teigė, kad jai labai skaudėjo, ranka buvo raudona, ji kaip degė, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos S. G. parodymai, susirašinėjimas pokalbio programoje, nuotrauka, kurioje užfiksuotas G. G. delnas. Aptarti įrodymai, atsižvelgiant į daiktą, kuriuo nukentėjusiajai buvo suduota, į tai, kad televizoriaus laidu buvo suduota į plaštaką, patvirtina, jog kaltinamojo veiksmai buvo pavojingi ir sukėlė skausmą nukentėjusiajai.

Įvertinęs nukentėjusiosios G. G. bei liudytojos S. G. parodymus, nuotrauką bei „Messenger“ programoje vykusį susirašinėjimą, teismo psichologės paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis M. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavė vieną kartą televizoriaus laidu į dešinę ranką savo šeimos narei, tai yra sugyventinės A. G. dukrai G. G., taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. D. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius – nukentėjusiajai G. G. sukeliamą fizinį skausmą ir norėjo taip elgtis. Nenustatyta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji G. G. apkalba savo patėvį. Tokia M. D. veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl M. D. pareikšto kaltinimo 2015 metais sukėlus fizinį skausmą mažametei bei laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017-01-08 sukėlus fizinį skausmą šeimos nariui

K. M. D. savo kaltę ir dėl šių jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo kategoriškai neigė, nurodė, kad savo vaikų motinos A. G. dukros atžvilgiu niekada nesmurtavo, jai per galvą jokių smūgių nesudavė nei Anglijoje, nei Lietuvoje, mediniu šaukštu per rankas nemušė. Teigia, kad šias aplinkybes G. G. išsigalvoja, įtakota A. Z.. Kaltinamoji A. G. teisme taip pat neigė, jog M. D. kada nors būtų smurtavęs prieš jos dukrą G. G.. Dukters G. G. parodymus ir kaltinamoji A. G. vadina išsigalvojimais, fantazijomis, mano, kad G. G. meluoja įtakota A. Z., kuris suteikia mergaitei visišką laisvę, ją lepina. Kaltinamoji A. G. tvirtino, kad jų namuose buvo tam tikrų taisyklių ir pareigų, ji prašydavo G.s susitvarkyti kambarius, taip pat prašydavo G., kad prižiūrėtų mažesnius vaikus, neleisdavo valgyti miegamuosiuose. D. G. Anglijoje ne kartą melavo, buvo pasakiusi mokytojai, kad jos mama mirusi. Dukrai ir pradinėje ir aukštesnėje mokykloje buvo skirti psichologai ir socialiniai darbuotojai. G. su patėviu M. D. sutardavo, jai G. nėra sakiusi, kad M. D. naudoja smurtą. Tik pamena, kad kartą, kai buvo išvykusi į Angliją, jai paskambino sesuo S. ir pasakė, jog M. D. apšaukė G..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors M. D. kaltinamas fizinio skausmo sukėlimu - du kartus delnu suduodant į galvą mažametei nukentėjusiajai G. G. 2015 metais Anglijoje, taip pat fizinio skausmo sukėlimu – kas dvi savaites suduodant po vieną smūgį į abi rankas mediniu šaukštu Lietuvoje, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017-01-08, tačiau G. G. prašymas gyventi su seneliu Vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktas tik 2017-02-01. Abu šie kaltinimai kaltinamajam M. D. iš esmės grindžiami vien nukentėjusiosios G. G. parodymais, kurie dėl šių įvykių nėra nuoseklūs – pasakodama apie 2015 m. patėvio smūgius į galvą pirmą kartą, 2017-02-13 apklausos pas tyrėją metu, G. G. nurodė, kad patėvis delnu stipriai du kartus trenkė į galvos sritį, o 2017-04-26 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, G. G. jau teigė, kad patėvis į galvą trenkė daugiau negu du kartus, be to, pasakodama apie tai, kad M. D. suduodavo smūgius mediniu šaukštu po to, kai visa šeima grįžo gyventi į Lietuvą, nukentėjusioji pirmos apklausos metu teigė, kad patėvis jai po vieną kartą mediniu šaukštu į abi rankas suduodavo kas dvi savaites, o apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją jau nurodė, kad patėvis suduodavo du arba tris kartus per mėnesį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2017-02-01 prašyme Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui G. G. nurodė, kad patėvis jai stipriai trenkė kelis kartus į galvą Anglijoje, tačiau apie tai, kad buvo mušama mediniu šaukštu Lietuvoje ar Anglijoje nieko nenurodė. Teisme apklausta psichologė A. Augaitienė paaiškino, jog nukentėjusiosios parodymų patikimumo rodikliai yra aukšti. Taigi, nors nukentėjusiosios G. G. parodymų nenuoseklumas, gali būti įtakotas patirtų išgyvenimų bei nuo įvykių praėjusio laikotarpio, tačiau teismui abejonių kelia ta aplinkybė, kad apie šiuose dviejuose M. D. pareikštuose kaltinimuose nurodytus įvykius nukentėjusioji G. G. artimiesiems – seneliu vadinamam A. Z. bei krikšto mamai S. G., su kuriais yra ir buvo itin artima, papasakojo praėjus pakankamai daug laiko net po to, kai 2016 metais iš Anglijos su šeima grįžo gyventi į Lietuvą ir turėjo galimybę netrukdoma akis į akį bendrauti tiek su A. Z., tiek su S. G..

Pažymėtina ir tai, kad Anglijoje skirtingais laikotarpiais lankėsi teisme liudytojais apklausti A. Z., S. G. ir M. A., tačiau jokio fizinio ar psichologinio smurto iš M. D. G. G. atžvilgiu nė vienas nepastebėjo, nors minėti liudytojai viešėdavo Anglijoje A. G. šeimoje kurį laiką. Liudytojas A. Z. teisme nurodė, kad viešėjo pas A. G. Anglijoje 2010 metais, buvo apie 10 dienų, patvirtino, jog gyvenimo sąlygos Anglijoje buvo geros, tik užkliuvo tai, kad prieš išvažiuodamas iš Londono matė, kad tėvai pasiklausė G., ar ji nenori tėčiui masažo padaryti. G. prisispaudė prie jo, suprato, jog tai G. nemalonu. G. tuo metu buvo 8 metai, tačiau smurto prieš G. nematė. Teisme apklausti liudytojai M. A., S. G., A. Z. tvirtino, kad M. D. smurtaujančio prieš G. G. patys nematė. Liudytoja S. G., pasakodama ir apie 2016-10-10 įvykį nurodė, kad kai G. jai papasakojo apie tai, kad M. D. trenkė jai laidu per ranką, jai tai buvo staigmena, nes M. D. niekada nebuvo mačiusi agresyvaus, be to, tvirtino, kad po to įvykio apie tai, kad M. D. skriaudžia G. G. daugiau nieko naujo nesužinojo.

Teisme apklausti liudytojai A. Z. ir S. G. nurodė, kad tarp A. G. ir A. Z. šeimos būta nesutarimų dėl G. G. auklėjimo ir mergaitės gyvenamosios vietos, A. Z. šeima, mergaitei išsakius norą grįžti gyventi į Lietuvą, norėjo, jog G. G. liktų Lietuvoje, tačiau teismo sprendimu mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su mama.

Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. N2-1176-796/2010 priimtas 2010-06-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo G. G. gyvenamoji vieta nustatyta buvo su motina – A. G., A. G. nustatytas neterminuotas motinos valdžios apribojimas panaikintas, taip pat panaikinta G. G. paskirta nuolatinė globa (rūpyba). Pažymėtina, kad nagrinėjant minėtą civilinę bylą teisme apklausta G. G. globėja ir močiutė L. Z. nurodė, kad mergaitės charakteris yra sudėtingas, todėl mamos taikytos auklėjimo priemonės yra teisingos, G. suprasdama, kad tiek seneliai, tiek mama labai ją myli, manipuliavo jais.

Kaltinamoji A. G. teisme teigė, kad po to, kai teismo sprendimu dukra liko gyventi su ja, dukters G. G. elgesys pasikeitė, ji tapo nesukalbama, meluodavo.

Įvertinus aptartus įrodymus, nukentėjusiosios G. G. duoti parodymai apie M. D. pareikštuose kaltinimuose nurodytas aplinkybes, teismui kelia abejonių. Nukentėjusioji iškart po įvykių nesikreipė į nei į savo artimuosius, nei į teisėsaugos institucijas, nesilankė medicinos įstaigoje dėl padarytų sužalojimų, nors iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog smūgiai į galvą buvo stiprūs, jai labai skaudėjo, o į rankas nukentėjusiajai, jos teigimu, kaltinamasis M. D. mediniu šaukštu suduodavo reguliariai, smurtas kartojosi ilgą laikotarpį, suduoti smūgiai buvę stiprūs ir jai dėl to skaudėdavo. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodomą smurto ilgalaikiškumą, intensyvumą, pobūdį, suduotų smūgių skaičių, įvertinus, tai, kad, galimai buvo smurtaujama prieš tuo metu mažametę, vėliau nepilnametę mergaitę, logiška, kad nukentėjusiajai būtų atsiradę sunkesnių pasekmių, nei tik fizinis skausmas, ir apie šias aplinkybes ji daug anksčiau būtų nurodžiusi artimiesiems Lietuvoje. Dėl to, nukentėjusiosios parodymai apie iš kaltinamojo M. D. patirtą nevienkartinį smurtą, atsižvelgiant ir į tai, kad nukentėjusioji aptariamu laikotarpiu palaikė ryšį su artimaisiais Lietuvoje (bendravo internetu, grįždavo į Lietuvą atostogauti), kelia teismui abejonių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis vien nukentėjusiosios parodymais, kurie teismui kelia abejonių, nėra galimybės nustatyti konkrečių M. D. pareikštame kaltinime nurodytų įvykių aplinkybių. Jokių kitų patikimų įrodymų, pagrindžiančių kaltę dėl kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 3 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei G. G. 2015 m.) bei BK 140 str. 2 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo G. G. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017-01-08) padarymo, byloje nėra.

BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta patikimų ir neprieštaringų įrodymų, kad M. D. padarė jam pirmiau aptartas inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, nepavykus pašalinti kilusių abejonių, jos turi būti vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismas daro išvadą, kad byloje nėra patikimų duomenų, pagrindžiančių M. D. kaltę dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatytų nusikalstamų veikų, t. y., kad M. D. 2015 m. ikiteisminio tyrimo metu, tikslus laikas nenustatytas, namuose, esančiuose 242, (duomenys neskelbtini), ar 29A(duomenys neskelbtini), tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, du kartus delnu sudavė į savo sugyventinės A. G. mažametės dukros G. G. galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei laikotarpiu nuo 2016 rugsėjo mėn. iki 2017 m. sausio 8 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), reguliariai kas dvi savaites suduodamas po vieną kartą smūgius mediniu šaukštu į abi rankas, smurtaudavo prieš savo sugyventinės A. G. dukrą G. G., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, M. D. iš kaltinimų pagal BK 140 str. 3 d., BK 140 str. 2 d., išteisintinas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl A. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 163 straipsnį

Kaltinamoji A. G. savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo nepripažino, neigė, jog kada nors yra vežusi dukrą į mišką, kaip nurodoma kaltinime, teigia, jog niekada neliepė dukrai jos nevadinti „mama“, tačiau neneigia, kad jų namuose buvo taisyklių, tai yra ji prašydavusi vaikų susitvarkyti kambarius, taip pat prašydavo G., kad ši prižiūrėtų mažesnius vaikus, tačiau šie prašymai nebuvo priverstiniai, o tik tam, kad vaikai išmoktų laikytis bendros tvarkos. Tikrai niekas nevertė G. per prievartą masažuoti M. D. kojų. Mano, kad dukters nurodomos aplinkybės yra fantazijos. Ji apie tai, kad M. D. smurtauja prieš G. nieko nežino, mano, kad G. viską išsigalvoja, kadangi nori gyventi su seneliu A. Z., kuris viską G. leidžia, ją lepina. Pamena tik, kad sesuo S., kai ji su mažaisiais vaikais buvo Anglijoje, skambino ir pranešė, kad M. D. apšaukė G.. G.jai taip pat nesakė, kad M. D. smurtauja, teigia, kad G. su patėviu sutardavo, jį mylėjo ir išsipasakodavo net daugiau nei jai.

Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku.

Pažymėtina, kad piktnaudžiavimu paprastai pripažintini nevienkartinio pobūdžio tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016). Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti ( BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įrodinėjant šioje specialioje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguojant vaiko elgesį ir pan.

Tėvai turi teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti savo vaikus, skatinti jų teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau bet kuriuo atveju tėvai privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių. Sprendžiant, ar tėvų taikytos priemonės yra leistinos, ar užtraukia jų teisinę atsakomybę, atsižvelgiama į vaiko elgesio specifiką į jo koregavimo būtinumą, vaiko amžių, lytį, brandą, fizinę bei psichinę būklę, jautrumą, charakterį, specialius poreikius, pasirinktų auklėjimo priemonių proporcingumą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai už netinkamą tėvų ir kitų vaiko atstovų savo teisių ir pareigų įgyvendinimą nustato ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai tėvų taikomos poveikio vaikui priemonės, viena vertus, negali būti pateisinamos tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus, kita vertus, peržengia nusikalstamai veikai konstatuoti būtiną pavojingumo laipsnį.

Tėvų teisės ir pareigos įtvirtintos CK 3.155 straipsnyje, tačiau pastebėtina, kad pagal civilinę teisę ne tik tėvai vaikų atžvilgiu turi teises ir pareigas, bet ir vaikai turi pareigas tėvų atžvilgiu. CK 3.162 straipsnis nustato, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Tai reiškia, kad vaikas turi paklusti tėvų valiai šiems įgyvendinant tėvų valdžią, kad parengtų jį savarankiškai gyventi visuomenėje. Vaikų pareigos detalizuotos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 48 straipsnyje, o drausmės bei auklėjamojo poveikio priemonių vaikui taikymas reglamentuotas minėto įstatymo 49 straipsnyje, kuriame nurodyta ir atsakomybė už vaiko pareigų nevykdymą – teisė už vaiko pareigų nevykdymą savo nuožiūra drausminti vaikus palikta pirmiausia tėvams.

Kaltinimas A. G. iš esmės yra grindžiamas nukentėjusiosios G. G. parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu - 2017-02-13 apklausta tyrėjos ir 2017-04-26 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Kaltinime nurodoma, kad A. G. piktnaudžiavimas motinos teisėmis ir pareigomis pasireiškė laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m. sausio 8 d. psichiškai gniuždant G. G. tokiais veiksmais: 1) G. G. netinkamai sutvarkius namus ar netinkamai prižiūrint brolį ir seserį, kurie namuose triukšmavo, nepagrįstai priekaištavo G. G., jog ji nemoka prižiūrėti namų, A. G. neklauso; 2) sužinojusi, kad M. D. fiziškai smurtauja prieš jos dukrą, A. G. išreikšdavo pritarimą tokiems jo veiksmams, sakydama, kad jis gerai padarė; 3) žemindavo neleisdama jos vadinti „mama“ ir liepdavo į ją kreiptis „ponia“; 4) nuo 2010 m. ne mažiau 3-4 kartus per savaitę vakarais liepdavo savo mažametei dukrai G. G. daryti kojų masažą A. G. sugyventiniui M. D.; 5) nuo 2012 m. iki 2014 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tamsiu paros metu Londone ne mažiau kaip du kartus liepė sėsti į nenustatytos markės automobilį, nesakydama nukentėjusiajai, kur važiuos, nuveždavo ją į mišką, liepdavo lipti iš automobilio bei priekaištaudama, kad G. G. jos neklauso ir nebemoka tvarkyti namų, grasindavo palikti ją vieną miške.

Vertindamas A. G. pareikštą kaltinimą ir jį pagrindžiančius duomenis, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į įvykių, nurodytų A. G. pareikštame kaltinime, kontekstą. Bylos duomenys patvirtina tai, kad nukentėjusiosios G. G. ryšys su mama A. G. vaikystėje buvo nutrūkęs, iš liudytojų A. Z., S. G., M. A. parodymų matyti, kad G. G. vaikystę praleido senelių šeimoje ir tik G. sulaukus šešerių metų ir A. G. įsitvirtinus Anglijoje, ten sukūrus faktinę šeimą, A. G. grįžo pasiimti dukters ir išsivežė ją į Angliją.

Visi teisme apklausti liudytojai - A. G. artimieji, vieningai tvirtina, kad G. G. augdama senelių šeimoje labai prisirišo prie senelių, grįždavo atostogauti į Lietuvą, palaikydavo su jais ryšį, buvo mylima ir lepinama. Liudytojos M. A. ir S. G. teisme nurodė, kad G.su seneliu Aldu buvo labai artimi, jam G. buvo kaip dukra, močiutė L. prieštaravo, kad senelis lepina G.. Teisme apklausti liudytojai A. Z., S. G. ir M. A. neigė, kad tiesiogiai matė ar girdėjo aplinkybes, nurodytas A. G. pareikštame kaltinime. Tik liudytojas A. Z. nurodė, jog jam viešint Anglijoje jam nepatiko A. G. elgesys, kai G. suskaudo dantį, o A. G. pasakė, kad dantų gydymas brangiai kainuoja, be to matė, kaip A. G. paklausė G., ar ši nenori tėčiui masažo padaryti, be to, tvirtino, kad G. reikėjo prižiūrėti mažesnius vaikus ir tvarkyti namus, nes tėvai dirbo, o ji nėjo į mokyklą, apie tai, kad ją vežė į mišką mergaitė jam papasakojusi tik po to, kai pradėjo gyventi pas jį.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji G. G. tiek gyvendama Anglijoje, tiek Lietuvoje motinos A. G. buvo aprūpinta, tvarkinga, lankė mokyklą, važiuodavo atostogauti pas senelius į Lietuvą. Nors objektyvių duomenų apie netinkamą nukentėjusiosios G. G. elgesį kaltinamosios A. G. šeimoje byloje nėra, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati nukentėjusioji G. G. savo 2017-02-01 prašyme Vaiko teisių apsaugos skyriui neneigė, jog yra mamai melavusi, ir žino, kad mamai skaudėjo, be to apklausų metų patvirtino, kad mamos ir patėvio drausminama (žodžiu ar fizinėmis bausmėmis) buvo tada, kai neklausydavo, nesudrausmindavo išdykaujančių mažojo brolio ir sesers, netinkamai sutvarkydavo namus. Nukentėjusioji G. G. bausme savo pirmoje apklausoje vadina ir tai, kad jai reikėdavo tvarkyti namus. Kaltinamoji A. G. nurodė, kad kai grįždavo į Angliją iš Lietuvos, G. būdavo pasikeitusi. Jos santykiai su dukra G. G. po to, kai teismo sprendimu G. liko su ja Anglijoje, pasikeitė, dukra jai meluodavo, mokykloje buvo nurodžiusi, kad jos mama mirė, buvo socialinių darbuotojų ir psichologų apklausta, tačiau jokių pažeidimų jų šeimoje nenustatyta. Pagal psichologų rekomendacijas ji stengėsi kuo daugiau laiko praleisti su dukra, G. bandė auklėti daug žmonių – ji, jos mama, sesuo, A., sutinka, kad ji galėjo padaryti klaidų dukters auklėjime. Be to, iš Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos rašto matyti, jog G. G. mokyklą lankė neatsakingai, buvo nustatyta ir pačios mokinės piktnaudžiavimo atvejų, o mokykloje įvykusio susitikimo su G. G. motina metu, A. G. guodėsi, kad turi bendravimo sunkumų su dukra, kad dukra vengia padėti ir bėga pas senelį, kuris ją lepina (t. 1, b.l. 12). Apie konfliktiškus dukters ir motinos santykius teisme nurodė ir liudytojai A. Z., M. A., S. G..

Nors tvarkyti namus ir prižiūrėti mažesnius brolius ar seseris savaime nėra nepilnamečio vaiko pareiga, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamosios A. G. šeimoje augo už G. G. jaunesni brolis ir sesuo, o motina Anglijoje daug dirbo, turi pagrindo teigti, kad motinos prašymas padėti prižiūrėti mažesnį brolį ir seserį, juos sudrausminti ar padėti sutvarkyti namus, savaime negali būti vertinamas kaip sunkus, žeminantis ar nepakeliamas darbas nepilnametei.

A. G. pareikštame kaltinime nurodoma, kad G. G. netinkamai sutvarkius namus ar netinkamai prižiūrint brolį ir seserį, kurie namuose triukšmavo, kaltinamoji nepagrįstai priekaištavo G. G., jog ji nemoka prižiūrėti namų, A. G. neklauso, tačiau motinos žodinis priekaištas dukrai, kai ji netinkamai atlieka užduotį, negali būti vertinamas kaip psichinis vaiko gniuždymas, juolab byloje nenustatyta, jog A. G. priekaištaudama dukrai ją žemindavo ar įžeidinėdavo. Dėl A. G. pareikštame kaltinime nurodytos aplinkybės, jog ji sužinojusi, kad M. D. fiziškai smurtauja prieš jos dukrą, išreikšdavo pritarimą tokiems jo veiksmams, sakydama, kad jis gerai padarė, teismas pažymi, jog M. D. pripažintas kaltu dėl to, kad 2016-10-10 televizoriaus laidu suduodamas per ranką, sukėlė fizinį skausmą G. G.. Byloje nustatyta, kad A. G. to laikotarpiu buvo išvykusi į Angliją, pati A. G. neigė ką nors žinojusi apie M. D. smurtavimą prieš jos dukrą G. G.. Patikimų įrodymų, jog M. D. reguliariai smurtavo prieš G. G. ir kitais jam pareikštame kaltinime nurodytais atvejais, byloje nėra, M. D. dėl minėtų kaltinimų išteisintas, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog A. G. žinojo, jog M. D. fiziškai smurtauja prieš jos dukrą ir pritardavo tokiems jo veiksmams. Teismas pažymi ir tai, kad iš nukentėjusiosios G. G. parodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nukentėjusiosios apklausų metu paminėti motinos A. G. elgesys, kai ji liepė į ją kreiptis „ponia“, buvo sistemingas ir psichiškai gniuždantis, nes pati nukentėjusioji pirmoje apklausoje minėjo, jog kai kartą ji pamiršo sutvarkyti namus, mama pasakė, kad jos nebemyli ir liepė į ją kreiptis ponia (t. 1, b.l. 20), o apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad kai mama buvo vieną kartą supykusi, ji sakė: “tu ne mano vaikas, daugiau, nevadink manęs mama“, bet ji vis tiek ją vadindavo mama, nors mama sakydavo nevadink manęs mama, vadink - ponia (t. 1, b.l. 45). Byloje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių ir tai, jog kaltinamoji A. G. liepdavo G. G. daryti M. D. kojų masažą. Iš liudytojo A. Z. parodymų matyti, jog jam viešint Anglijoje, A. G. G. paklausė, ar ji nenorinti tėčiui padaryti masažo, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, jog motina dukrai liepdavo daryti kojų masažą patėviui. Pati nukentėjusioji G. G. tik apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu užsiminė, jog jai reikėdavo daryti patėviui kojų masažą, patėvis jai sakydavo, ką daryti (b.l. 43-48), tačiau apie tai, kad kojų masažą patėviui jai liepdavo daryti kaltinamoji A. G., nukentėjusioji G. G. neminėjo. Kitų patikimų duomenų, jog pati A. G. prieš dukters valią, suvokdama, kad dukra nenori to daryti, vertė G. G. masažuoti patėviui kojas, byloje nėra. Nukentėjusioji G. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kai buvo susipykusi su mama, jį liepė sėstis į mašiną ir nuvežė į mišką, kur pasakė, kad dėl to, jog ši jos neklausanti, paliks ją miške, taip buvo ne vieną kartą (t. 1, b.l. 43-48), tačiau savo prašyme Vaiko teisių apsaugos skyriui ir apklausos pas tyrėją metu nurodė, jog mama į mišką ją supykusi vežė vieną kartą (t. 1, b.l. 9-11, 18-20).

Įvertinęs konfliktiškus dukters ir motinos santykius, kurių neneigė liudytojai ir pati kaltinamoji A. G., atsižvelgdamas ir į tai, kad nukentėjusiosios G. G. parodymai dėl A. G. pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių nebuvo visiškai nuoseklūs, šių parodymų nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, teismas daro išvadą, jog byloje nenustatyta, jog A. G., veikdama tiesiogine tyčia, sąmoningai piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis sistemingai psichiškai gniuždydama dukrą G. G..

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių A. G. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 163 straipsnyje, padarymo, todėl iš jai pareikšto kaltinimo A. G. išteisintina, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam M. D. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, duomenų, kad buvo baustas administracine tvarka, byloje nėra, kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą artimoje aplinkoje, smurtavo savo sugyventinės nepilnametės dukros atžvilgiu, sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamasis turi darbą ir legalų pajamų šaltinį, su A. G. augina du mažamečius vaikus, šiuo metu nukentėjusioji G. G. gyvena su A. Z., kaltinamasis jokio ryšio su nukentėjusiąja nepalaiko. Kaltinamasis savo kaltę neigė, byloje jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – tai yra laisvės apribojimas, savo dydžiu mažesnė, nei atitinkamos rūšies bausmės dydžio vidurkis. Kaltinamasis įpareigotinas laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nustatytu metu. Nors kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios G. G. atžvilgiu, tačiau nukentėjusioji, kaip minėta, šiuo metu gyvena atskirai, duomenų, kad kaltinamasis būtų smurtavęs prieš savo vaikų motiną A. G. ar savo vaikus E.ir M., byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, numatytą BPK 72² straipsnyje, nenustatė.

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota nepilnametės G. G. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti bylos medžiagoje (prie bylos I-ojo tomo viršelio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

M. D. (M. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos narei G. G. 2016-10-10), ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

M. D. (M. D.) dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2015 m. fizinio skausmo sukėlimo mažametei G. G.), vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. D. (M. D.) dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo G. G. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017-01-08), vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. G. dėl kaltinimo pagal BK 163 straipsnį, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota nepilnamečio apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė