Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino. Parodė, jog jo sugyventinė A. teisingai papasakojo. Jo santykiai su G. G. yra geri, laiko ją kaip dukrą, neišskiria iš kitų savo vaikų. Su G. viskas buvo gerai iki tol, kol atvyko į jo namus A. Z.. Su pastaruoju, iki jo atvykimo į Londoną, neturėjo jokių konfliktų. K. A. išvyko, A.sakė, kad rado atidarytą internetinį tinklapį su pornografiniais paveikslėliais. G. A. paaiškino, kad tai ji rado internete. I. A. atvykstant, to jo namuose nebuvo. Kai prasidėjo teisminiai procesai Lietuvoje, jis A. sakė, kad paskambintų mamai ir paklaustų, ar G. laiminga Lietuvoje. A. mama pasakė, kad G. nenori, nes negalėjo sukontroliuoti. Jam nesuprantama, kodėl A. išskiria G.. Jis taip pat G. prižiūrėjo 8 metus, tačiau jos iš kitų šeimos narių ir savo vaikų neišskiria. A. taip pat neišskiria vaikų. Paaiškino, jog jis pats dirba dienomis, o A. naktimis. K. A. dirba, jis lieka su vaikais. Jų namuose daug mažų vaikų, reikia tvarkyti namus. Kol gyveno Anglijoje, G. tvarkydavo tik savo kambarį. Jis niekada nemušė A. ir vaikų. Nėra šaukęs ant G., tik sakydavo, jog kažko nedarytų. G.jam viską pasakodavo. Iki atvykstant A., G. niekada nebuvo melavusi. Grižus į Lietuvą, G.išėjo gyventi pas A.. Prieš Kalėdas atvažiavęs į Lietuvą matė A. ir G.laimingus. Jau būnant Lietuvoje, A. atvyko ir paklausė, ar gali pasiimti vaikus. A. atsiklausė jo, ir jis sutiko. Tą dieną, jo vaikas, M., grįžo verkdamas ir pasakė, kad į grindinį susitrenkė galvą, o G. su A. nekreipė į tai dėmesio. E. tai patvirtino. Dėl to jis liepė G. ir E. atsiprašyti M.. Taip pat prisimena, jog tąkart A. jo namuose išgėrė alaus, po atėjo į jo restoraną, atidavė namų raktus ir pasakė, kad nori pasiimti G.. A. A. atsakė, kad kreipsis į policiją. Nuo to laiko nebepalaikė ryšio su G.. Pripažino, jog jų namuose yra tam tikrų taisyklių. Jei vaikai neklauso, neleidžiama žiūrėti televizoriaus, žaisti ir pan. Tačiau, nebuvo tokios taisyklės, jog G. turėjo prižiūrėti savo seserį su broliu. Grįžęs iš darbo, jis paprastai ilsisi. J. G. nėra dariusi kojų masažo, tik tampė pirštus, o kiti jo vaikai bendraudami žnaibo. Tikina ir tai, jog niekada su mediniu šaukštu nėra sudavęs G. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), po televizoriumi buvo daug laidų, bet nei vienu iš jų nėra mušęs G.. Prisimena, jog, kai G. negrįžo namo, o išėjo pas tetą S., jis paskambino ir paklausė, kodėl ji negrįžo. Tada, G. jam pasakė, kad bijojo. Galbūt, taip ji taip jautėsi, nes jis ją truputį apšaukė, kad prieš eidama pas tetą nepasisakė. Dėl šio atvejo jis pranešė ir A..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. D. taip pat, nepripažino jam pareikšto kaltinimo. Jo parodymai, duoti teisme, iš esmės tapatūs parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 135-138, 143-144).

Kaltinamoji A. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino. Parodė, jog tuomet, kai jos dukrai G. buvo 10 mėnesių, ji išvyko į užsienį, nes mergaitės tėvas vartodavo alkoholį, smurtaudavo prieš ją. T. G. liko pas jos mamą ir seserį. Į Jungtinę Karalystę važiavo prižiūrėti vaikų ir namų. Iš užsienio telefonu visada skambindavo artimiesiems. 2003 m. jai mama pasakė, kad G. tėvas vis ateina girtas ir nori pasiimti vaiką, todėl ji nusprendė dukters globą perleisti savo mamai, su G. tėvu buvo išsituokusi. Po 2 metų, praleistų užsienyje, sugrįžo į Lietuvą. Vėliau susipažino su M. D., pradėjo kartu gyventi. Kai pradėjo lauktis vaikelio, ketino atsivežti į A. G.. P. G. pasakė, kad nori gyventi su ja. Jos mama neprieštaravo, kad G. atvažiuotų gyventi į Angliją. Dukterį palaipsniui pratino atvykti. D. G. atvykimo į Angliją dokumentus pradėjo tvarkytis su savo mama. K. G. atvažiavo į Angliją, pradėjo nuo pirmos klasės eiti į mokyklą. Mergaitė greitai adaptavosi, anglų kalbą pramoko per kelis mėnesius, susirado draugų. Šiuo metu kalba anglų, turkų ir lietuvių kalbomis. 2010 m., pas juos į namus Anglijoje atvažiavo jos mamos vyras A. Z.. A. nepatiko, kad jos namuose buvo taisyklės. Gyvenant Anglijoje vaikų prašydavo susitvarkyti kambarius, taip pat prašydavo G., kad prižiūrėtų mažesnius vaikus. Šis prašymas nebuvo priverstinis, tik tam, jog vaikai išmoktų laikytis bendros tvarkos. Pavyzdžiui, buvo taisyklė, kad miegamuosiuose negalima valgyti. Tačiau, A., grįžęs iš Anglijos, jos mamai pasakė, kad jie turi susigražinti G. atgal. A. G. viską leisdavo, tai apsuko G. galvą. Mama prieš mirtį jai sakė, kad ji nesusitvarko su G.. Prisimena, jog būnant A. G. ne kartą melavo. K. G. buvo 9 metai, verkdama mokytojai pasakė, jog jos mama mirė. Buvo pamelavusi ir tai, jog ji G. mušė. Dėl to kiti jos vaikai buvo iš mokyklos paimti ir išvežti pas socialinę darbuotoją. Tokiam faktui nepasitvirtinus, vaikus grąžino. Kitas jos vaikas – E., buvo nupiešusi seksualinį aktą. Kadangi, ji nepatikėjo, kad mažieji vaikai patys tai galėjo nupiešti, paklausė G., nuėjo su šiuo piešiniu į mokyklą. Taip pat, prieš išvykstant į Lietuvą rado G. susirašinėjimą su juodaodžiu berniuku iš mokyklos. Ji draugei rašė, kad tam berniukui prižadėjo atlikti oralinį aktą, bet bijo ir nenori to daryti. Dėl šių žinių nuėjo pas mokyklos direktorių ir sakė, kad į mokyklą jos neleis, kol viską išsiaiškins. V. G. pradėjo gauti grasinančias žinutes, todėl 3-4 mėn., iki grįžtant į Lietuvą, buvo nutraukti G. mokslai. Bandė kalbėti su G., tačiau G. negalėjo paaiškinti. Dukrai ir pradinėje ir aukštesnėje mokykloje buvo skirti psichologai ir socialiniai darbuotojai. G. su patėviu M. D. sutardavo, mylėjo jį ir daugiau išsipasakodavo nei jai. Tačiau, mano, jog dukra linkusi fantazuoti. Gyvenant Anglijoje ji prašydavo G. susitvarkyti savo kambarį, bet niekada neliepė jos nevadinti mama, nevežė į mišką. Tai yra G. fantazijos. Nemano, kad ji iššaukė tai, jog mokykloje G.pamelavo apie mamos mirtį. Gyvenant Anglijoje, ji arba M. D. grįždavo namo 21.00 - 22.00 val. Vaikai būdavo namuose, darbovietėje – restorane, ar pas jos seserį Svietą. Per prievartą niekas G. nevertė masažuoti M. D. kojų. Taip pat, G. nesakė jai, kad M. D. naudoja smurtą. Tik pamena, kad kartą, kai buvo išvykusi į Angliją, jai paskambino sesuo S. ir pasakė, jog M. D. apšaukė G.. Tai įvyko dėl to, kad G., grįžusi iš mokyklos, užėjo pavalgyti į restoraną ir nors turėjo eiti namo, bet nuėjo nepasisakiusi pas tetą S.. Mano, jog A. G. daro neigiamą įtaką, nes visada grįžus iš Lietuvos, G. būdavo pasikeitusi. Prisijungimo prie G. dienyno nebeturi, kai turėjo, prisijungdavo, pagal psichologų rekomendacijas stengdavosi daugiau praleisti laiko kartu. Ž. G. elektroninės „Facebook“ paskyros slaptažodį, tikrino jos susirašinėjamus tiek „Facebook“, tiek telefone. M. G., su kitais vaikais problemų neturi. Tačiau, jie nenori, kad G. grįžtų namo. Kiti jos vaikai pasakojo, kad G. juos tampydavo už plaukų. Neatsisako dukros, bet nenori, kad ji su ja gyventų. Yra girdėjusi, kad G. pasiilgo brolio ir sesers, nori juos pamatyti, tačiau ji mano, jog vaikai nenori matyti G.. Vaikams pasakė, kad G. išėjo gyventi pas A.. Sutinka, kad galėjo padaryti klaidų dukters auklėjime. G. visą laiką trūko dėmesio. Po mamos mirties A. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, todėl ji su seserimi jį nutarė atitraukti nuo alkoholio, užimdamos jį su vaikais. Daug žmonių bandė auklėti G. - ji, jos mama, sesuo. Gal dėl to dukra susikūrė savo pasaulį, kuriame norėtų gyventi. Ji gailisi, kad tokie jos ir dukros santykiai. Sutinka, kad vaikai turi gyventi su tėvais. Su dukra pradės bendrauti, kai pasibaigs teismo procesas. Šiuo metu G. nori gyventi su A..

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. G. taip pat nepripažino jai pareikšto kaltinimo. Jos parodymai, duoti teisme, iš esmės tapatūs parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 90-92, 101-102).

Nukentėjusioji G. G. 2017-04-26 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad praėjusiais metais mama su broliu ir sese išvyko dviem savaitėms į Londoną, o ji liko namuose su patėviu. Patėvis liepdavo pasakyti, kada ji pas kūmą S. nori nueiti. Jai buvo pasibaigusi telefono sąskaita, ji nuėjo pas kūmą ir iš jos paskambino patėviui. Paskambino ir paklausė, ar gali pas kūmą pabūti, bet patėvis pradėjo šaukti ir liepė eiti namo ir jo laukti. Tai buvo apie 15-16 val. Ji grįžo namo, grįžo patėvis, ir pradėjo ant jos šaukti: „Kodėl tu iš karto nepasakei, nes tau negalima pas kūmą eiti?“. Ji buvo kambaryje, bandė jam paaiškinti. Tada patėvis grįžo su televizoriaus laidu ir liepė jai ištiesti rankas (rodo delnus į viršų). Prie televizoriaus buvo daug nereikalingų atsarginių laidų. Jis jai trenkė tuo laidu vieną kartą per vieną ranką ir vieną kartą per kitą ranką. Pradėjo ant jos šaukti: „tu niekada neišmoksi kaip elgtis normaliai, po to sakė, kad jai reikėjo tvarkyti kambarius“. Rankas jai skaudėjo iki vakaro, kol užmigo, rankos kaip degė, buvo raudonos. Kūma jai sakė, kad jei kas atsitiks, jai paskambintų ar parašytų. Po to, kai patėvis jai trenkė su laidu, ji nufotografavo ranką (parodo ranką), paskambino kūmai. Kūma sakė: “nepergyvenk, aš paskambinsiu mamai, nieko tau blogo neatsitiks, nebijok“. Kūma paskambino jos mamai ir pasakė, kad G. nekalta, nieko nepadarė. Mama paskambino patėviui Buvo kartas, kai grįžo iš mokyklos Lietuvoje, tai buvo 2016 m. rugsėjį, jai visą laiką reikia sutvarkyti mamos kambarį. Vieną dieną jai reikėjo eiti į mokyklą, ji vėlavo, todėl paliko lovą neklotą. Tą dieną turėjo būti svečių. Mama buvo supykusi. Mama su ja šnekėjosi ir pasakė patėviui, kad ji nesutvarkė kambario. Patėvis jai liepė atsinešti medinį šaukštą, jai pasakė: “eik pasiimk šaukštą, grįžk atgal“. Dažnai patėvis sakydavo atsinešti šaukštą. Jis sakė: „pasiimk šaukštą ir grįžk pas mane, ištiesk rankas“. (Parodė rankas). Sakė: “Kitą kartą tu žinosi, kad reikia sutvarkyti kambarius“. Pirmiausia pasikvietė brolį su seserimi, nes jie išdykavo. Pirmiausia broliui trenkė per rankas, nelabai smarkiai trenkė, dažniausia dešinę ranką muša. Jos sesė su broliu labai išdykę. Ir sesei sudavė, sesė traukdavo rankas, ji bijodavo. Mama viską matė. Mama sakydavo patėviui, kad jei jie kažką padarys blogai, nebijok nuskriausti. Anglijoje mama vakare eidavo į darbą, o patėvis juos prižiūrėdavo. Ji tvarkėsi kambarį, kažką darė, kai brolis su sese susipyko. Sesė verkė ir nuėjo pasakyti viską patėviui, o šis pradėjo klykti: “kodėl tu jų neprižiūri“. Jis liepė broliui su sese eiti į savo kambarius. Broliui liepė atsiprašyti sesės ir tada atėjo į jos kambarį. Kambary buvo tamsu. Jis pradėjo šaukti ir sudavė jai ranka per galvą, šaukė: “kodėl tu neprižiūri vaikų, tau jau 13 metų, tu turi prižiūrėti“. Patėvis jai pasakė turkišką žodį, kuris reiškia „asilo vaikas“. Jai daugiau nei du kartus trenkė ranka per galvą, smūgiai buvo stiprūs, mama buvo darbe, o brolis su sese kitame kambaryje. Grįžusi mama atėjo pasišnekėti su ja ir sakė, kad patėvis gerai padarė, jai pasakė: „tu žinai, kad tau reikėjo prižiūrėti vaikus, nepyk ant patėvio“. Patėvis dažniausiai jai mušdavo rankas, jei sesė su broliu susimušdavo. Visą laiką mušdavo su mediniu šaukštu. Mušdavo, jei nesutvarkydavo kambarių kaip turi būti. . Jis arba šaukdavo arba mušdavo, jei namas nesutvarkytas ar kažkas atsitikdavo su broliu ar sese. Nurodė, kad patėvis jai su šaukštu suduodavo vieną kartą per ranką arba per abi rankas du kartus. (Rodo rankas). Rankas skaudėdavo ir degdavo. (Rodo rankomis kokio dydžio šaukštas buvo). Suduodavo patėvis su šaukštu du kartus arba tris per mėnesį. Jai daugiausiai kliūdavo. Ką brolis ar sesuo padarydavo, už tai jai kliūdavo. Sakydavo, kad tai jos kaltė, nes ji neprižiūri. Kartą Anglijoje mama buvo supykusi ant jos. Tai buvo apytiksliai prieš du metus. Brolis ir sesuo visada kaltindavo ją ir mama pykdavo ant jos, mama jais tikėjo. Mama pasikvietė ją pasišnekėti, bandė paaiškinti, ji dar labiau supyko ant jos. Sakė: „tu ne mano vaikas daugiau, nevadink manęs daugiau mama“. Bet ji ją vis tiek vadindavo „mama“. Mama sakydavo, nevadink manęs mama, vadink mane „ponia“. Prisimena, kai jai buvo 10-11 metų ir vėliau, su mama buvo susipykusi, ji jai liepė sėstis į mašiną. Tai buvo vakaras, buvo vėlu. Nuvežė į mišką. Pasakė: „tu manęs nebeklausai, aš tave čia paliksiu“. Ji neišlipo iš mašinos. Mama sakė, kad jei ji neklausys jos, ji paliks ją miške. Visą laiką, kol važiavo, ji verkė ir sakė: „mama taip nedaryk“. Ji bijojo, kad nebeturės nieko ir liks miške. Tai buvo ne vieną kartą, kai ją vežė prie miško. Niekada nelipdavo iš mašinos. Dažniausiai patėvis mušdavo su šaukštu. Patėvis taip dažniausiai darydavo. Mama dažniausiai ant jos šaukdavo. Ji bijodavo gyventi su savo šeima. Ji mylėjo, bet bijojo prisiglausti prie jos, apsikabinti. Patėvis turi alergiją, todėl jie negali turėti gyvūnų namuose. Jai reikėjo patėviui daryti kojų masažą. Tai daryti reikėjo nuo 8-9 metų. (Rodo į pėdas). Jai jis sakydavo, ką daryti. Daryti masažą reikėjo beveik kiekvieną vakarą. Ne kiekvieną dieną, bet daug kartų per savaitę. Patėvis pasakydavo, bet ji negalėjo pasakyti „ne“. Bijojo, nes gal šauks. Buvo ir taip, kad ji ryte nespėjo į mokyklą, vėlavo. Reikėjo tada sutvarkyti kambarį, ji nespėjo. Anglijoje, kai buvo suduota ranka per galvą, sunku buvo naktį užmigti, skaudėjo. Bandė užmerkti akis ir ranka pasiekti galvą, kai patėvis mušė ranka į galvą. Bijojo mokykloje pasakyti ką nors, nes mama liepė nesakyti, kas atsitinka namuose. Gyvenant (duomenys neskelbtini), mokykloje, taip pat nepasakojo. Jau po to, kai išėjo iš namų, ėjo pas psichologę. Bijojo pasakyti ir draugei, nes bijojo, kad ji gali kam nors pasakyti. Po 2013 m. įvykių, kai gyveno Anglijoje, buvo išvežta pas gydytojus. Tai buvo panašus įvykis, kai mama liepė nevadinti jos mama. Bandė parašyti apie tai „Facebook“ savo močiutei, tetai. Jos teta turėjo artimiausią draugę, kurios vyras dirbo jos mokykloje Anglijoje. Jis ir pasakė socialinei pedagogei, specialistė atėjo pasiimti ją ir sesę iš mokyklos. Jos mama nežinojo apie šį įvykį. Ji pasakė tada, kad mama liepė sakyti, jog ji ne jos dukra. Juos išvežė į medicinos centrą pabendrauti su psichologais. Kur išvežė, nežino. Ją apklausinėjo. Ji buvo su socialine darbuotoja ir ji laukė, kol ją apklausinės. Ji pasakė, kas atsitiko su jos mama. Viską paaiškino, kas atsitiko. Parašė tuomet apie tai žinutę močiutei ir visiems. Grįžtant namo, patėvis pradėjo sakyti mamai, kad nereikėjo taip elgtis, jog jis jautė, kad ji apie tai kažkam pasakys. Prieš atsikraustant į Lietuvą, tris mėnesius anksčiau buvo sustabdytas jos mokslas mokykloje, neatsimena kodėl. Neatsimena, dėl ko buvo susipykę su mama, kažkas buvo atsitikę mokykloje. Namuose tuomet mokėsi lietuvių kalbos. Mama ėjo su pavaduotoja pakalbėti. Apie ką šnekėjo, nežino. Pavaduotoja sakė, kad mama ateis į mokyklą šnekėti. Kai ją patėvis mušė su televizijos laidu, nusprendė pasakyti krikštamotei, o ne mokykloje kam nors, nes nenorėjo sakyti kitiems žmonėms, kad neatsitiktų kas nors su policija, nenorėjo išeiti iš namų. Galvojo, kad viskas nusiramins (t. 1, b. l. 43-48).

Nepilnametės G. G. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo filmuojama, ji yra įrašyta į kompaktinę plokštelę, kuri saugoma prie bylos 1-ojo tomo.

Nukentėjusioji G. G., 2017-02-13 apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, parodė, kad 2017-02-01 dieną su savo seneliu A. Z. nuvažiavo į Klaipėdos vaiko teisių skyrių, kuriame parašė prašymą, kad nori gyventi su juo, nes su mama gyventi nebenori. Su mama, A. G., ir patėviu, M., gyventi nenori, nes patėvis ją muša, rėkia ant jos, jei ko nepadaro. Jos mama tai žino ir jo nestabdo. Mama sakė patėviui, kad jei ji kažko nepadarys, pavyzdžiui, nepaklos lovos ar nesutvarkys namų, ją reikia nubausti. Bausmės būdavo tokios, kad visą dieną reikėdavo tvarkyti namus, būdavo, kad dėl tvarkymosi neišeidavo ir į mokyklą. Taip pat, šeimoje kartu gyveno ir su netikru broliu M., kuriam šiuo metu yra 8 metai bei seserimi Emilija, kuriai yra 6 metai, juos ji labai myli. Su tėvais nemažą laikotarpį gyveno Anglijoje, tačiau vis grįždavo į Lietuvą atostogų. Šiuo metu, Lietuvoje gyvena nuo 2016 m. vasaros. Dažnai jai iš tėvų darbo, t. y. kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), reikėdavo pasiimti brolį ir sesę, juos parvesti namo, prižiūrėti bei sutvarkyti namus. Vieną kartą, 2016 m. rugsėjo mėn. (tikslaus laiko neprisimena) tėvai, grįžę į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pamatė, kad ji nesutvarkė namų taip, kaip jie nori. Tada, patėvis paėmė medinį šaukštą ir jai po vieną kartą davė per rankas (į abi) ir liepė iš naujo tvarkyti namus. Ar tuo metu šalia buvo mama ir tai matė, ji nežino. Apytiksliai po dviejų savaičių, tėvai, grįžę iš darbo, vėl pamatė, kad ji sutvarkė namus ne taip, kaip jie norėjo ir tada vėl patėvis paėmė medinį šaukštą ir juo po vieną kartą davė per rankas (į abi) ir taip vis kartodavosi kas dvi savaites. Prisimena, kad mokyklos atostogų metu (tai galėjo būti nuo lapkričio mėn. mamos tada nebuvo namuose, ji buvo su broliu ir seserimi išvykusi į Angliją) ji norėjo nueiti pas savo krikšto mamą (kūmą) ir žinojo, kad prieš einant kažkur reikia pranešti patėviui. Kai išėjo iš namų, norėjo paskambinti patėviui, tačiau telefono sąskaitoje nebuvo pinigų, todėl nuėjo pas kūmą, S. G., kuri gyvena Taikos pr. (tikslaus adreso nežino) ir iš jos telefono paskambino patėviui ir pasakė, kad yra išėjusi pas savo kūmą. Tada jis jai liepė „staigiai“ grįžti namo ir laukti jo, kol grįš, buvo labai supykęs. Tada ji iš karto grįžo namo. Apytiksliai po 10 min. grįžo ir patėvis, jis pasiėmė prie televizoriaus buvusį laidą ir jai su juo vieną kartą trenkė per dešinę ranką, jai labai skaudėjo, tada, kai jis išėjo pradėjo verkti. Ranka buvo raudona, matėsi laido žymė, po kelių dienų šie paraudimai išnyko. Apie šį įvykį niekam nieko nesakė, niekur nesikreipė. Tačiau, tą pačią dieną ji nufotografavo savo sužeistą ranką ir per „Facebook“ programą „Messenger“ šią nuotrauką nusiuntė savo kūmai, nes ji buvo sakiusi, jei kažkas grįžus namo nutiks, reikia jai pranešti. Kūma jai tada sakė nusiraminti, nepergyventi, atsigerti vandens ir minėjo, kad apie šį įvykį pasakys mamai, kuri kiek vėliau apie šį įvykį sužinojo. Šią nuotrauką iš savo mobiliojo telefono kitą dieną ištrynė, kadangi bijojo, jog ją pamatys jos mama, kuri nuolat tikrindavo jos telefoną. Po šio įvykio, vėl nuo patėvio gaudavo su mediniu šaukštu per rankas, kai blogai sutvarkydavo namus. 2017-01-08 kartu su broliu, sese, seneliu čiuožinėjo ant ledo, ant kurio bečiuoždamas nukrito brolis Mustafa. Pačiuožinėjus grįžo į tėvų kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Tada brolis nubėgo į virtuvę ir tėčiui pasakė, kad ji nebemyli savo brolio, juo nesirūpina. Dėl to, patėvis ją ir sesę pakvietė į virtuvę ir liepė atsiprašyti brolio. Ji brolio atsiprašė, tada patėvis liepė eiti namo ir tvarkyti namus. Ji grįžo namo, jai paskambino mama ir pasakė, kad neitų miegoti, nes joms reikia pasikalbėti. Ji tada išsigando, kad kažkas gali nutikti, pradėjo verkti. Netrukus atėjo jos senelis ir paklausė, kodėl ji verkia, ji jam paaiškino, kad buvo atvejų, kai jai patėvis trenkė per rankas, pasakė, kad nenori su mama ir patėviu gyventi ir ar gali jis jai padėti. Senelis ja tikėjo, sakė, kad, jei kas atsitiks, iš karto jam skambintų. Tą dieną ji išėjo gyventi su seneliu į (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje gyvena iki šiol. Dar tą pačią dieną, t. y. sausio 8 d. mama liepė grįžti namo, arba ji ateis su policija. Nuo sausio 8 d. ji daugiau mamos nematė ir su ja nebendravo. 2017 m. apie sausio 30 d. dieną, pirmadienį, kiek žino jos mamą iškvietė į „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą (ją lanko nuo 2016 m. rugsėjo mėn.) dėl to, kad buvo praleidusi daug pamokų ir mokytojai norėjo su ja pasikalbėti. Šiame susitikime buvo ir ji. Mama pradėjo labai ant jos pykti, nes ji išėjo gyventi pas senelį, ji jos paklausė kodėl taip pasielgė, ir tada prisipažino, kad patėvis jai duodavo per rankas. Mama nieko nesakė. Be to, nori pasakyti, kad patėvis per rankas duodavo ir būnant Anglijoje, kurioje su pertraukomis gyveno apie penkerius metus. Anglijoje patėvis maždaug nuo 2010 m. iki 2016 m. (kol grįžo į Lietuvą 2016 m. vasarą) jai taip pat kiekvieną savaitę ar kas dvi savaites duodavo per rankas už tai, kad nesutvarkė namo, gaudavo blogą pažymį arba už tai, kad jos mažesnė sesė, ar brolis išdykauja ir ji jų nesustabdo. 2015 m. (tikslaus mėnesio neprisimena) jai būnant namuose, jos mažesnis brolis su seserimi susimušė. Dėl to, kad jie susimušė ir ji jų nesustabdė, patėvis priėjęs prie jos du kartus stipriai delnu trenkė į galvos sritį, jai skaudėjo. Apie šį įvykį ji niekam nepasakojo, nes nebuvo kam. Dėl šių suduotų smūgių jai skaudėjo pakaušį visą naktį, kitą dieną viskas praėjo jokių sužalojimų nebuvo. Be to, vieną kartą jiems būnant Anglijoje (prisimena kad jai buvo apie 11-12 metų), mama liepė sėsti į mašiną. Įsėdus į automobilį ji nesakė kur jos važiuoja. Važiuojant motina jai pradėjo priekaištauti, kad ji nesutvarkė namų. Tada jos sustojo prie miško ir mama pradėjo sakyti, kad ji nebemoka sutvarkyti namo, nemoka klausyti tėvų, vis priekaištavo jai, liepė išlipti, ji prašė mamos grįžti atgal į namus ir tada jos grįžo. Ji kartą pamiršo sutvarkyti namus, mama grįžusi namo sakė, kad ji nebemoka klausyti ir ją „užknisa“, ji jos nebemyli, liepė į ją ir patėvį kreiptis „ponas“ ir „ponia“. Dėl to, kad ant jos mama su patėviu dažnai rėkdavo, ji naktį sunkiai užmigdavo, sapnuodavo košmarus. Mama jos niekada nemušdavo, tik rėkdavo, kalbėdavo jai negražiai ir gąsdindavo ją, kad jei nesutvarkys namų, ji iš jų išeis ir ji jos su patėviu nebematys. Jos patėvis sesers ir brolio nemušdavo, tačiau uždrausdavo žiūrėti televizorių ar liepdavo stovėti kampe (t. 1, b. l. 18-20).

Liudytoja S. G. teisme parodė, jog A. G. yra jos sesuo. Dėl to, atsisako duoti parodymus prieš seserį. Apie kaltinamąjį M. D. parodė, jog su juo susipažino prieš 12 m., bendravo labai mažai. T. G. ir jos yra artimas ryšys. G. priima kaip gerą ir šiltą mergaitę. Jai buvo penki su puse metų, kai išvyko į Angliją. Jai išvykus, bendraudavo su G. per „Facebook“ elektroninę programą. Byloje yra užfiksuotas jos ir G. susirašinėjimas. G. bendravo ir su jos sūnumi R.. Parodė, jog G.su seneliu A. buvo labai artimi, jam G. buvo kaip dukra. M. L. prieštaravo, kad senelis labai myli ir lepina G.. Kai buvo Anglijoje nieko neįprasto santykiuose tarp G. ir patėvio M. D. nepastebėjo. Pamena, jog vieną kartą G. paskambino ir pasakė, kad tą dieną M. D. ją mušė. G. pasakojo, kad jai su laidu trenkė per ranką, prašė nesakyti mamai. Ši žinia jai buvo staigmena, nes nebuvo mačiusi M. D. agresyvaus. G. verkė, todėl stengėsi ją nuraminti, paskambino A.. G. paprašė atsiųsti nuotrauką. Iš atsiųstos nuotraukos vaizdo matėsi rausvas delnas, raudonesnis nei įprastai, sutrenktas, bet laido žymės nesimatė. Nežino, kodėl įvykio dieną G. nepasisakė, kad išėjo pas ją. Paklausus kitą dieną G., viskas buvo gerai, ji išėjo į mokyklą. Po įvykio, naujų įvykių su M. D. nesužinojo. Paaiškino, jog G. yra paauglė, reikalaujanti dėmesio, kaip ir visi vaikai. Jos sesuo A. dirba ir negali skirti jai dėmesio. 2013 m. buvo situacija, kad G. norėjo siųsti atgal į Lietuvą, nepamena, kokie konfliktai buvo. Jie Lietuvoje sutiko G. priimti, tačiau vėliau situacija išsiglaistė. K. G. grįžo į Lietuvą, ji tuo metu nedirbo, todėl G. daugiausiai laiko praleisdavo kartu su ja. Gyvenant Lietuvoje G. daug dėmesio skyrė senelis, močiutė ir ji. Todėl, mergaitė buvo dėmesio centre, o nuvažiavus į Angliją vyko kitoks gyvenimas. Šiuo metu G. turi draugų Lietuvoje, tačiau po grįžimo pasidarė uždara, bijo bendrauti, piktesnė, anksčiau tokia nebuvo. Pavyzdžiui, prasidūrė liežuvį ir seneliui pasakė, kad tam davė pinigų ji, nors jai pasakė priešingai, jog senelis davė pinigų. Tačiau, viskas buvo kitaip - prasidurti liežuvį nuvedė kita senelė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja S. G. išsamiau papasakojo apie jai žinomas aplinkybes, susijusias su G. sumušimu ir nurodė, kad 2016 metų spalio 10 dieną, apie 13.00 val. jos krikšto dukra G. G. atėjo pas ją į namus. Atėjus krikšto dukrai, ji pasakė, kad apie atėjimą pas ją praneštų savo patėviui M. D., kad šis žinotų, jog ji yra pas ją. G. paėmė jos mobilųjį telefoną ir paskambino savo patėviui M.. Jis liepė iš karto jai grįžti namo. G. apsirengusi išėjo į namus. Po kelių valandų G. per socialinį tinklalapį „Facebook“ parašė žinutę, kad grįžęs namo patėvis M. ją mušė su televizoriaus laidu ir G. labai jos prašė apie tai niekam nesakyti. Ji G. nepaklausė ir paskambino G. mamai, tai yra savo sesei A., kuri tuo metu su vaikais E. ir M. buvo išvykusi į Angliją. Papasakojo, kad G.pasiskundė, kad M. ją mušė, ji jai pasakė, kad ji viską susižinos ir perskambins. Netrukus ji jai perskambino ir pasakė kad G niekas nemušė ir tegul neišsigalvoja. Kadangi ji suabejojo G, paprašė jos atsiųsti jai nuotrauką, kurioje matytųsi, ar yra kažkokios mušimo žymės. Ji atsiuntė nuotrauką, kurioje matėsi dešinės rankos paraudęs delnas. Iš pradžių G. suabejojo, nes nebuvo priežasties manyti, už ką buvo galima ją mušti, nemano, jog už tai, kad vaikas kažkur išėjo, jį galima mušti. Tačiau pamačiusi nuotrauką, ji paskambino G. ir pradėjo ją raminti, G. vis verkė, buvo susijaudinusi. Kitą dieną, spalio 11 d. ji per „Facebook“ parašė G.: „kaip su M. šiandien?“ G. atrašė, kad: „Vakar naktį paklausė, ar rankas skauda ir atsiprašė, o šiandien su ja nešneka. Jis vis tiek supykęs.“ Daugiau apie šį įvykį su G. ir A. nekalbėjo. G. su mama santykiai yra problematiški, kadangi ji kartu su savo mama ir patėviu A. Z. augino G. nuo 10 ar 11 mėnesių, nes A. palikusi G., išvažiavo į Angliją, G. savo mamą matydavo retai. 2006 m. A. G.grįžusi į Lietuvą, pasiėmė G. gyventi į Angliją, kartais jie grįždavo į Lietuvą, o Anglijoje gyveno iki 2016 m. Šių metų vasarą ji grįžo į Lietuvą. Kartą jos patėvis (G. senelis) A. Z. buvo nuvykęs atostogų į Angliją, grįžęs į Lietuvą, jis jai papasakojo, kad G. tėvai neprižiūri jos sveikatos atžvilgiu, nuolat G. reikėdavo tvarkytis, prižiūrėti mažąjį brolį, pasakojo, kad jai buvo liepiama masažuoti M. kojas. Tada jie kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių, kad paimti G., tačiau teismas nusprendė, kad G. turi augti su mama (nors nuo laiko, kai G. buvo apie vieneri metai, G. globa buvo priskirta jos močiutei L. Z.). Gyvendama Anglijoje, G. per „Facebook“ tinklalapį jai nuolat skųsdavosi dėl to, kad yra engiama, verčiama daryti tai, ko nenori, neišleidžiama į mokyklą, apie kažkokį fizinį smurtą būnant Anglijoje nesiskųsdavo. Grįžus į Lietuvą (nuo 2016 m. balandžio mėn.), G., išskyrus atvejį, kai M. ją mušė su laidu, daugiau jai apie jokį fizinį smurtą ar bausmes, nepasakodavo. Dėl visko, kas atsitikdavo, tėvai visada kaltindavo tik G.. Apie tai, jog ji nenori gyventi su savo tėvais, jai žinoma nebuvo (t. 1, b.l. 59-60).

Liudytojas A. Z. teisme parodė, jog A. G. yra jo podukra, su kuria kartu praktiškai negyveno. Su kaltinamuoju M. D. ryšio neturi, konflikto neturėjo. G. G. yra jo žmonos anūkė, kurią užaugino nuo mažens, kaip savo vaiką. 2003 m. A. G. buvo palikusi savo dukrą G. prižiūrėti seseriai S.. Po 3-4 metų G. pamatė mamą, per visą laiką jis nebendravo, nežinojo, kur A. G. yra. Kadangi, G. tėvas buvo atėjęs girtas pasiimti dukros, todėl po to įvykio mergaitės globa buvo perleista jo žmonai. Kuomet po 3 metų Aušra atvažiavo į Lietuvą, tuomet G. ją vadino teta, o savo mama vadino jo žmoną, t. y. savo močiutę. K. G. buvo 6 metai, A. grįžo jos pasiimti. Iki mergaitei sukankant 6 metams, ji buvo vieną kartą nuvažiavusi pas A. G.. 2010 m. jis ir pats buvo nuvykęs pas A. šeimą į Londoną ir prabuvo 10 dienų. J. G. augino kaip savo vaiką, dėl to važiavo jos aplankyti. Gyvenimo sąlygos Anglijoje buvo geros, tik elgesys jam nepatiko. Mano, jog tėvai iš G. atėmė visus žaislus ir dovanas. Taip pat, buvo situacija, jog G. skaudėjo dantį, o A. sakė, kad brangiai dantų gydymas kainuoja. Prieš išvažiuodamas iš Londono matė ir tai, kad tėvai pasiklausė G., ar ji nenori tėčiui masažo padaryti. G. tuo metu iškart prisispaudė prie jo. A. išėjus, G. jam paaiškino, kad jos prašė masažuoti kojas. Suprato, jog tai G. nemalonu. G.tuo metu buvo 8 metai. K. G. reikėjo išvažiuoti iš Lietuvos pas tėvus į Angliją, ji prašė leisti pasilikti, sakė, jog nenori važiuoti į Londoną. Kai jis grįžo iš Londono, vyko teisminis procesas ir jie bandė prieštarauti, kad G.būtų grąžinta A. G., bet G. buvo grąžinta mamai A. G.. Mano, jog jau tuomet buvo ženklų, kad G. patiria fizinį smurtą. 2011 - 2012 m. „Skype“ elektroninėje programoje pamatė G. ir jo žmonos susirašinėjimą, kuriame G. rašė, kad ją skriaudžia, muša, bara, dėl to nebenori gyventi, verkia. Tačiau, pats smurto nematė. Šis laikotarpis buvo tuomet, kai A. jau turėjo kitą vaiką Londone. Dėl to, kreipėsi į vaiko teisių tarnybą, bet nieko nebuvo padaryta. G. su visa šeima grįžus į Lietuvą, su ja negalėjo daug bendrauti. G. reikėdavo prižiūrėti visus jaunesnius šeimos vaikus, nes tėvai dirbo, ji nėjo į mokyklą. G. gyvena pas jį nuo sausio 8 dienos. Tą dieną pasiėmė visus A. 3 vaikus ir Svetlanos vyresnįjį vaiką pačiuožinėti. Pamena, jog vaikai kažko nepasidalino, M. supyko ir nuėjo toliau, vėliau einant ant ledo paslydo ir užsigavo galvą, neverkė. G. priėjo pažiūrėti, sužalojimo nebuvo. Grįžus į M. D. darbovietę - barą, M. iškart nubėgo pas tėvą, pasiskundė, kad niekas jo nemyli, kad jis nukrito ir jam niekas nepadėjo. Šį pokalbį jam išvertė G.. Tada iš virtuvės išbėgo M. D., kažką pasakė. Vaikai liko valgyti, jis išėjo. Tačiau, išėjęs pamatė likusias pirštines. Kai nuėjo pas G., ji telefonu kalbėjo su A., kalbėjo angliškai, todėl nesuprato. Pokalbis buvo piktas, G. visa drebėjo, verkė. G. pasiūlė eiti pas jį. Namuose dar buvo mažoji A. ir M. D. mergaitė, kurią nuvedė į barą. Nuėjus į barą, A. G. sakė, kad kvies policiją, nes jis išgėręs. Bet tuo metu buvo blaivus. G. pradėjus gyventi pas jį, mergaitė pasipasakojo, jog ją naktimis veždavo į mišką, grasino, kad paliks miške gyventi. Iš jos sužinojo, jog grįžus gyventi į Lietuvą, tuo metu, kai A. buvo Londone, G. po pamokų užėjo pas S., o po darbo grįžęs M. D. trenkė su šaka ar pagaliu. Taip pat, mergaitė jam teigė, kad A. buvo jai į galvą trenkusi, buvo mėlynė, nėjo į mokyklą. Dėl lankomumo jis buvo iškviestas į mokyklą ir sužinojo, kad per pusmetį mergaitė be pateisinamos priežasties praleido daug pamokų. G. dabar uždara, užsisklendusi ir bijo pasakoti. A. nemyli G., nuo 11 mėn. amžiaus ją paliko ir nesirūpino. Mano, kad ankščiau mergaitė nieko nepasakojo, nes jai buvo grasinama, kad, jei pasakos, tai važiuos į vaikų namus. G. pamokas praleidinėjo, nes turėjo būti su vaikais. Ji negalėdavo eiti miegoti, kadangi tėvai grįždavo namo apie 23-24 val., ji turėjo tvarkyti namus ir prižiūrėti vaikus. G. šiuo metu mokosi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, visai gerai sekasi, pradėjo bendrauti su klasiokais. Lietuvoje neturėjo draugų, nes niekur neišeidavo, bendrauja su draugais Anglijoje, su mama nepalaiko jokių santykių. Teigia, jog G. vieną kartą nenuėjo į mokyklą. Po to laiko pakalbėjo ir ji nė karto nebemelavo. Iš mokytojų nusiskundimų negauna. Gyvendama jo namuose G. miega kitame kambaryje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Z. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 66-68).

Liudytojas M. A. teisme parodė, jog yra A. G. sesuo. Paaiškino, jog visada palaikydavo su A. G. santykius. Prieš septynerius metus atvyko į Angliją pas seserį ir gyveno su ja apie tris mėnesius, kol susirado darbą. Anglijoje prabuvo nuo 2011 m. iki 2012 m. Gali pasakyti, jog A. G. ir M. D. šeimoje G. ir kiti vaikai buvo mylimi bei prižiūrimi, jie vaikų neišskyrė. Grįžusi į Lietuvą su vyru toliau tęsė verslą ir pas seserį užsienyje atvykdavo jos vyras. Su G. jos santykiai yra kaip tetos ir dukterėčios. Atvažiavusi į svečius, visada pasikalbėdavo. Seseriai grįžus į Lietuvą, toliau bendrauja su jos šeima. Apie A. G. ir M. D. santykius su vaikais nieko blogo negali pasakyti, tėvai dirba, kiek turi laiko, tiek skiria vaikams. Prisimena, jog mirus mamai yra gyvenusi pas patėvį A. Z.. Taip pat, pas patėvį gyveno ir G., kai išėjo iš mamos A. G. namų. A. Z. namuose ji kartu su Greta pragyveno apie pusę metų. Būdavo atvejų, kad pasigesdavo kosmetikos priemonių. Tačiau, G. neigdavo, kad paėmė. Prisimena, kad G. gyvenant Anglijoje, vieną kartą jai su mama G. parašė, kad ją skriaudžia mama A. Tai buvo prieš 3 - 4 metus. Dėl to jos kreipėsi į Anglijos atitinkamas institucijas. Iš G. mokykloje dirbančio ūkvedžio žmonos lietuvės sužinojo, kad G. mokykloje atrodė nelaiminga. Tačiau, kai prasidėjo tyrimas, G. viską paneigė, pasakė, kad niekas jos nemuša. Mano, jog G.taip elgėsi, kad galėtų grįžti į Lietuvą ir gyventų su seneliu. Su seserimi S. ji bendrauja, santykiai geri. Pastaroji yra pasakojusi ir rodė nuotraukas, kad G. buvo su šaukštu trenkta per rankas. Bet ji tuo netiki, nes galvoja, jog G. viską padarytų, kad gyventų su seneliu. Prisimena, jog tuo metu, kai ji atvažiavo gyventi į Londoną, G. buvo 7 metai. Kai kreipėsi į institucijas Anglijoje, G.buvo apie 10 metų. Mano, jog G. yra geras vaikas, tik jos viduje kažkas ne taip. Gal psichologinis lūžis įvyko dėl to, kad ji prieš tai negyveno su mama, kai A. ją laikinai buvo palikusi Lietuvoje. Kai mirė močiutė, G. kuri laiką nelankė mokyklos. Ji su A. kalbėdavosi apie G. elgesį. Kiek prisimena, niekada nematė, kad M. muštų Gretą. Mano, kad G. taip pasakė pasirinkdama aukos vaidmenį, nesuvokdama, kokios bus pasekmės, nes norėjo grįžti pas senelį. Pas A. G. yra lepinama – dažosi plaukus, perka norimą maistą, gauna dienpinigius, jai nupirko šunį. A. G. padėdavo mamai, prižiūrėdavo jaunesnius vaikus. Mama už prasižengimus G. liepdavo eiti į savo kambarį. Mano, kad G. fantazavo ir apie tai, jog A. ją liepdavo vadinti ponia. To niekada nėra girdėjusi. Apie vežimą į mišką taip pat nežino jokių faktų, o aplink Londoną nėra miškų. Taip pat, paaiškino, jog M. D. niekada neišskirdavo G. iš kitų vaikų. K. M. sunkiai dirbdavo, prašydavo pamasažuoti kojas. To yra prašęs ir jos.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Taigi, fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės.

K. M. D. kaltę padarius šį nusikaltimą, visų pirma, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios G. G. parodymai dėl šio įvykio. Tiek pirminės apklausos pas tyrėją metu, tiek apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusioji G. G. aiškiai ir nuosekliai paaiškino 2016-10-10 įvykio aplinkybes, nurodydama, jog tuomet, kai mama su jos broliu ir seserimi buvo išvykusi į Angliją, ir namuose ji liko su patėviu, ji norėjo nueiti pas savo kūmą S.. Ji žinojo, kad prieš kažkur einant, reikia pranešti patėviui, tačiau telefono sąskaitoje nebuvo pinigų, todėl patėviui paskambino jau nuėjusi pas S. G. iš šios telefono ir patėviui pasakė, kad ji yra pas kūmą. Patėvis jai liepė staigiai grįžti namo, buvo supykęs. Jai grįžus namo, grįžo ir patėvis, kuris paėmė prie televizoriaus esantį laidą ir vieną kartą juo jai trenkė per dešinę ranką. Jai labai skaudėjo, kai patėvis išėjo, ji pradėjo verkti, ranka buvo raudona, matėsi laido žymė, tą pačią dieną ji nufotografavo ranką ir ją per „Facebook“ programą „Messenger“ nusiuntė kūmai, nes kūma buvo sakiusi, kad jei kas nutiks, jai reikia pranešti. Kūma paskambino mamai. Pats kaltinamasis M. D. neneigė, kad buvo toks incidentas, kai G. G. buvo nuėjusi pas krikšto mamą S. G., jam nepranešusi, neneigė ir to, kad jis G. truputį apšaukė, kad prieš eidama pas tetą nepasisakė. Kaltinamoji A. G. teisme taip pat nurodė, kad pamena, jog, kai buvo išvykusi į Angliją, jai paskambino sesuo S. ir pasakė, jog M. D. apšaukė G.. Tai įvyko dėl to, kad G., grįžusi iš mokyklos, užėjo pavalgyti į restoraną ir nors turėjo eiti namo, bet nuėjo nepasisakiusi pas tetą S..

Nors tiesioginių šio įvykio liudytojų nėra, tačiau nukentėjusiosios G. G. parodymus patvirtina nuoseklūs liudytojos S. G. parodymai apie tai, kad G. G. 2016-10-10 pas ją buvo atėjusi. Ji liepė G. apie savo atėjimą pranešti patėviui, tada G. iš jos telefono paskambino M. D., kad jis žinotų, jog G. pas ją. M. D. liepė G. grįžti namo ir ji iš karto išėjo. Po kiek laiko jai G. pranešė, kad tą dieną M. D. ją mušė. G. pasakojo, kad jai M. D. su laidu trenkė per ranką, prašė nesakyti mamai. Ši žinia jai buvo staigmena, nes nebuvo mačiusi M. D. agresyvaus. G. verkė, todėl stengėsi ją nuraminti, paskambino A.. G. paprašė atsiųsti nuotrauką. Iš atsiųstos nuotraukos vaizdo matėsi rausvas delnas, raudonesnis nei įprastai, sutrenktas, bet laido žymės nesimatė. Nežino, kodėl įvykio dieną G. nepasisakė M. D., kad išėjo pas ją. Paklausus kitą dieną G., viskas buvo gerai, ji išėjo į mokyklą. Tiek nukentėjusiosios G. G., tiek liudytojos S. G. parodymus apie 2016-10-10 įvykį patvirtina susirašinėjimų programoje „Messenger“ vykusio pokalbio tarp S. G. ir G. G. kopija, iš kurios matyti, jog G. G. savo tetai S. 2016-10-10 pranešė apie patėvio M. D. prieš ją naudotą smurtą - mušimą su televizoriaus laidu: „S. tėtis ką tik išėjo buvo atėjęs namo, mane mušė su televizoriaus laidu“, atsiuntė tetai S. savo dešinės plaštakos nuotrauką, nurodydama, kad „buvo raudonas, bet aš į šaltą vandenį įkišau, ir tik skauda dabar“, be to 2016-10-11 į tetos S. žinutę: „Kaip su M. šiandien“, G. G. atsakė: „Vakar naktį paklausė, ar rankas skauda ir atsiprašė, o šiandien su manim nešneka, jis vis tiek supykęs“ (t. 1, b. l. 23-25). Tai, kad nukentėjusioji G. G. aplinkybių, jog patėvis jai sudavė per ranką televizoriaus laidu, neišsigalvoja, patvirtina ir tai, kad teisme apklausta psichologė A. Augaitienė, dalyvavusi G. G. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, jog nukentėjusiosios G. G. parodymų patikimumo rodikliai aukšti, kadangi mergaitė detaliai apibūdino ne tik įvykį, bet ir savo savijautą įvykio metu, aiškiai apibūdino savo fizinius išgyvenimus, nukentėjusiosios parodymuose yra gausu smulkių detalių, mergaitė pati prisimena ką darė, prisimena savo vidinę būseną, atkuria tam tikrų veikėjų dialogus - ką sakė pati, ką sakė patėvis. Vaikų, kurie galimai neišgyveno realaus įvykio, pasakojime būna ženkliai mažiau detalių. Psichologė teisme nurodė, kad šis konkrečių įsimintinų tekstų, dialogų, frazių atkūrimas yra labai aukštas parodymų patikimumo ženklas.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

Iš nuoseklių nukentėjusiosios G. G. parodymų matyti, jog mergaitė aiškiai apibūdino savo fizinius išgyvenimus po patėvio suduoto smūgio į ranką televizoriaus laidu, teigė, kad jai labai skaudėjo, ranka buvo raudona, ji kaip degė, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos S. G. parodymai, susirašinėjimas pokalbio programoje, nuotrauka, kurioje užfiksuotas G. G. delnas. Aptarti įrodymai, atsižvelgiant į daiktą, kuriuo nukentėjusiajai buvo suduota, į tai, kad televizoriaus laidu buvo suduota į plaštaką, patvirtina, jog kaltinamojo veiksmai buvo pavojingi ir sukėlė skausmą nukentėjusiajai.

Įvertinęs nukentėjusiosios G. G. bei liudytojos S. G. parodymus, nuotrauką bei „Messenger“ programoje vykusį susirašinėjimą, teismo psichologės paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis M. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavė vieną kartą televizoriaus laidu į dešinę ranką savo šeimos narei, tai yra sugyventinės A. G. dukrai G. G., taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. D. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius – nukentėjusiajai G. G. sukeliamą fizinį skausmą ir norėjo taip elgtis. Nenustatyta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji G. G. apkalba savo patėvį. Tokia M. D. veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl M. D. pareikšto kaltinimo 2015 metais sukėlus fizinį skausmą mažametei bei laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017-01-08 sukėlus fizinį skausmą šeimos nariui

K. M. D. savo kaltę ir dėl šių jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo kategoriškai neigė, nurodė, kad savo vaikų motinos A. G. dukros atžvilgiu niekada nesmurtavo, jai per galvą jokių smūgių nesudavė nei Anglijoje, nei Lietuvoje, mediniu šaukštu per rankas nemušė. Teigia, kad šias aplinkybes G. G. išsigalvoja, įtakota A. Z.. Kaltinamoji A. G. teisme taip pat neigė, jog M. D. kada nors būtų smurtavęs prieš jos dukrą G. G.. Dukters G. G. parodymus ir kaltinamoji A. G. vadina išsigalvojimais, fantazijomis, mano, kad G. G. meluoja įtakota A. Z., kuris suteikia mergaitei visišką laisvę, ją lepina. Kaltinamoji A. G. tvirtino, kad jų namuose buvo tam tikrų taisyklių ir pareigų, ji prašydavo G.s susitvarkyti kambarius, taip pat prašydavo G., kad prižiūrėtų mažesnius vaikus, neleisdavo valgyti miegamuosiuose. D. G. Anglijoje ne kartą melavo, buvo pasakiusi mokytojai, kad jos mama mirusi. Dukrai ir pradinėje ir aukštesnėje mokykloje buvo skirti psichologai ir socialiniai darbuotojai. G. su patėviu M. D. sutardavo, jai G. nėra sakiusi, kad M. D. naudoja smurtą. Tik pamena, kad kartą, kai buvo išvykusi į Angliją, jai paskambino sesuo S. ir pasakė, jog M. D. apšaukė G..

Kaltinamoji A. G. savo kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo nepripažino, neigė, jog kada nors yra vežusi dukrą į mišką, kaip nurodoma kaltinime, teigia, jog niekada neliepė dukrai jos nevadinti „mama“, tačiau neneigia, kad jų namuose buvo taisyklių, tai yra ji prašydavusi vaikų susitvarkyti kambarius, taip pat prašydavo G., kad ši prižiūrėtų mažesnius vaikus, tačiau šie prašymai nebuvo priverstiniai, o tik tam, kad vaikai išmoktų laikytis bendros tvarkos. Tikrai niekas nevertė G. per prievartą masažuoti M. D. kojų. Mano, kad dukters nurodomos aplinkybės yra fantazijos. Ji apie tai, kad M. D. smurtauja prieš G. nieko nežino, mano, kad G. viską išsigalvoja, kadangi nori gyventi su seneliu A. Z., kuris viską G. leidžia, ją lepina. Pamena tik, kad sesuo S., kai ji su mažaisiais vaikais buvo Anglijoje, skambino ir pranešė, kad M. D. apšaukė G.. G.jai taip pat nesakė, kad M. D. smurtauja, teigia, kad G. su patėviu sutardavo, jį mylėjo ir išsipasakodavo net daugiau nei jai.

Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku.

Tėvų teisės ir pareigos įtvirtintos CK 3.155 straipsnyje, tačiau pastebėtina, kad pagal civilinę teisę ne tik tėvai vaikų atžvilgiu turi teises ir pareigas, bet ir vaikai turi pareigas tėvų atžvilgiu. CK 3.162 straipsnis nustato, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Tai reiškia, kad vaikas turi paklusti tėvų valiai šiems įgyvendinant tėvų valdžią, kad parengtų jį savarankiškai gyventi visuomenėje. Vaikų pareigos detalizuotos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 48 straipsnyje, o drausmės bei auklėjamojo poveikio priemonių vaikui taikymas reglamentuotas minėto įstatymo 49 straipsnyje, kuriame nurodyta ir atsakomybė už vaiko pareigų nevykdymą – teisė už vaiko pareigų nevykdymą savo nuožiūra drausminti vaikus palikta pirmiausia tėvams.

Kaltinimas A. G. iš esmės yra grindžiamas nukentėjusiosios G. G. parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu - 2017-02-13 apklausta tyrėjos ir 2017-04-26 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Kaltinime nurodoma, kad A. G. piktnaudžiavimas motinos teisėmis ir pareigomis pasireiškė laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m. sausio 8 d. psichiškai gniuždant G. G. tokiais veiksmais: 1) G. G. netinkamai sutvarkius namus ar netinkamai prižiūrint brolį ir seserį, kurie namuose triukšmavo, nepagrįstai priekaištavo G. G., jog ji nemoka prižiūrėti namų, A. G. neklauso; 2) sužinojusi, kad M. D. fiziškai smurtauja prieš jos dukrą, A. G. išreikšdavo pritarimą tokiems jo veiksmams, sakydama, kad jis gerai padarė; 3) žemindavo neleisdama jos vadinti „mama“ ir liepdavo į ją kreiptis „ponia“; 4) nuo 2010 m. ne mažiau 3-4 kartus per savaitę vakarais liepdavo savo mažametei dukrai G. G. daryti kojų masažą A. G. sugyventiniui M. D.; 5) nuo 2012 m. iki 2014 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tamsiu paros metu Londone ne mažiau kaip du kartus liepė sėsti į nenustatytos markės automobilį, nesakydama nukentėjusiajai, kur važiuos, nuveždavo ją į mišką, liepdavo lipti iš automobilio bei priekaištaudama, kad G. G. jos neklauso ir nebemoka tvarkyti namų, grasindavo palikti ją vieną miške.

Visi teisme apklausti liudytojai - A. G. artimieji, vieningai tvirtina, kad G. G. augdama senelių šeimoje labai prisirišo prie senelių, grįždavo atostogauti į Lietuvą, palaikydavo su jais ryšį, buvo mylima ir lepinama. Liudytojos M. A. ir S. G. teisme nurodė, kad G.su seneliu Aldu buvo labai artimi, jam G. buvo kaip dukra, močiutė L. prieštaravo, kad senelis lepina G.. Teisme apklausti liudytojai A. Z., S. G. ir M. A. neigė, kad tiesiogiai matė ar girdėjo aplinkybes, nurodytas A. G. pareikštame kaltinime. Tik liudytojas A. Z. nurodė, jog jam viešint Anglijoje jam nepatiko A. G. elgesys, kai G. suskaudo dantį, o A. G. pasakė, kad dantų gydymas brangiai kainuoja, be to matė, kaip A. G. paklausė G., ar ši nenori tėčiui masažo padaryti, be to, tvirtino, kad G. reikėjo prižiūrėti mažesnius vaikus ir tvarkyti namus, nes tėvai dirbo, o ji nėjo į mokyklą, apie tai, kad ją vežė į mišką mergaitė jam papasakojusi tik po to, kai pradėjo gyventi pas jį.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji G. G. tiek gyvendama Anglijoje, tiek Lietuvoje motinos A. G. buvo aprūpinta, tvarkinga, lankė mokyklą, važiuodavo atostogauti pas senelius į Lietuvą. Nors objektyvių duomenų apie netinkamą nukentėjusiosios G. G. elgesį kaltinamosios A. G. šeimoje byloje nėra, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati nukentėjusioji G. G. savo 2017-02-01 prašyme Vaiko teisių apsaugos skyriui neneigė, jog yra mamai melavusi, ir žino, kad mamai skaudėjo, be to apklausų metų patvirtino, kad mamos ir patėvio drausminama (žodžiu ar fizinėmis bausmėmis) buvo tada, kai neklausydavo, nesudrausmindavo išdykaujančių mažojo brolio ir sesers, netinkamai sutvarkydavo namus. Nukentėjusioji G. G. bausme savo pirmoje apklausoje vadina ir tai, kad jai reikėdavo tvarkyti namus. Kaltinamoji A. G. nurodė, kad kai grįždavo į Angliją iš Lietuvos, G. būdavo pasikeitusi. Jos santykiai su dukra G. G. po to, kai teismo sprendimu G. liko su ja Anglijoje, pasikeitė, dukra jai meluodavo, mokykloje buvo nurodžiusi, kad jos mama mirė, buvo socialinių darbuotojų ir psichologų apklausta, tačiau jokių pažeidimų jų šeimoje nenustatyta. Pagal psichologų rekomendacijas ji stengėsi kuo daugiau laiko praleisti su dukra, G. bandė auklėti daug žmonių – ji, jos mama, sesuo, A., sutinka, kad ji galėjo padaryti klaidų dukters auklėjime. Be to, iš Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos rašto matyti, jog G. G. mokyklą lankė neatsakingai, buvo nustatyta ir pačios mokinės piktnaudžiavimo atvejų, o mokykloje įvykusio susitikimo su G. G. motina metu, A. G. guodėsi, kad turi bendravimo sunkumų su dukra, kad dukra vengia padėti ir bėga pas senelį, kuris ją lepina (t. 1, b.l. 12). Apie konfliktiškus dukters ir motinos santykius teisme nurodė ir liudytojai A. Z., M. A., S. G..

Nors tvarkyti namus ir prižiūrėti mažesnius brolius ar seseris savaime nėra nepilnamečio vaiko pareiga, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamosios A. G. šeimoje augo už G. G. jaunesni brolis ir sesuo, o motina Anglijoje daug dirbo, turi pagrindo teigti, kad motinos prašymas padėti prižiūrėti mažesnį brolį ir seserį, juos sudrausminti ar padėti sutvarkyti namus, savaime negali būti vertinamas kaip sunkus, žeminantis ar nepakeliamas darbas nepilnametei.