Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-159-1072/2019

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-04-08
Bylos Nr.: 1-159-1072/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-50036-2017-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Eglė Venckienė
Kaltinamasis: S. B., D. D., E. T.

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-159-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50036-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.5. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 8 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui D. Ž.,kaltinamajam S. B., jo gynėjui advokatui G. M.,kaltinamajam D. D., jo gynėjai advokatei D. D.,kaltinamajam E. T., jo gynėjai advokatei V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, vidurinio išsilavinimo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 1999 m. rugsėjo 16 d. pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 225 straipsnio 2 dąlį laisvės atėmimu 2 metams, remiantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2000 m. gegužės 26 d. pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, taikant BK 43 straipsnį, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su 10 MGL bauda, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmė sumažinta 1/3;

3) 2001 m. vasario 1 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, taikant BK 42 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 8 metams su 10 MGL bauda; 2003 m. rugsėjo 16 d. teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams su 10 MGL bauda; 2006 m. rugsėjo 22 d. paleistas atlikęs bausmę;

4) 2007 m. gegužės 22 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams;

5) 2007 m. lapkričio 5 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 9 dalį, laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

6) 2010 m. balandžio 29 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams;

7) 2011 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 2011 m. gegužės 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi ši bausmė, remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 3 mėnesiams; 2014 m. gegužės 23 d. paleistas atlikęs bausmę;

8) 2014 m. lapkričio 28 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 3 metams;

9) 2016 m. kovo 18 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 213 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu 2016 m. kovo 18 d. nuosprendis pakeistas ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams;

10) 2016 m. birželio 6 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – 3 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams;

11) 2018 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, 64¹straipsniu 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos Apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

12) 2018 m. spalio 31 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams;

13) 2018 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnį skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, BK 64¹straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo;

14) 2018 m. lapkričio 20 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas 1(vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių;

15) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu ši bei 2018 m. spalio 31 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu, 2018 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, 2018 m. lapkričio 20 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams (LITEKO duomenimis), nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, įregistruota individuali veikla, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 2009 m. lapkričio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2010 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams, 2010 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, 2017 m. sausio 16 d. paleistas iš Kybartų pataisos namų atlikus bausmę;

3) 2017 m. liepos 17 d. Molėtų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

4) 2017 m. rugsėjo 5 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 9 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; 2017 m. gruodžio 15 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmės subendrintos, prie Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti bausmės dalį - 6 mėnesius, paskirtos Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžiu ir paskirti D. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

Žemesnės instancijos teismas

5) 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2017 m. gruodžio 15 d. Anykščių r. apyl. teismo nutartimi, kuria buvo subendrintos bausmės pagal du neįvykdytus pirmosios instancijos teismo nuosprendžius, t. y. 2017 m. liepos 17 d. Molėtų r. apyl. teismo nuosprendį ir 2017 m. rugsėjo 5 d. Anykščių r. apyl. teismo nuosprendį, paskirtos griežtesnės galutinės bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – keturi mėnesiai laisvės atėmimo ir paskirta galutinė bausmė – dveji metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

6) 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šią bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nusprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, faktinė ir reali gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, neįgalus (35 proc. darbingumas), teistas:

1) 2008 m. balandžio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,178 straipsnio 1 dalį – 2 metams 11 mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

2) 2009 m. vasario 11 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 3 metams laisvės atėmimo bausmė, vadovaujanti BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

3) 2011 m. birželio 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

4) 2017 m. liepos 24 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. apgaule savo ir bendrininkų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, 2017 m. rugsėjo 27 d., laikotarpyje nuo 13 val. iki 14 val., tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrai grupėje kartu su E. T. ir D. D., pagal iš anksto suderintą planą, S. B. naudodamas mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), paskambino V. M. laidiniu telefonu į numerį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esantis gydytojas, jai pranešė apie tai, kad neva jos dukra pargriovė ir sužalojo mergaitę, dėl ko mergaitės artimiesiems norint, kad dukros nesodintų į kalėjimą, reikalinga į jos, t. y. V. M., namus atvykusiems asmenims sumokėti 500 eurų, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambinęs iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris veikė (duomenys neskelbtini) zonoje į M. B. registruotą abonentinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo tuo metu naudojosi D. D. ir jį informavo apie nukentėjusiosios namų adresą, D. D. vairuojamu automobiliu AUDI COOPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su E. T., atvykus prie namo, (duomenys neskelbtini), E. T. nuėjus į nukentėjusios namus, esančius (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai įteikus 500 eurų, nepriklausomai nuo jo valios, nusikalstamos veikos nebaigė, nes išeinant iš nukentėjusiosios namų, E. T. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. apgaule savo ir bendrininkų naudai, pasikėsino užvaldyti svetimą, nukentėjusiajai V. M. priklausantį turtą – pinigus – 500 eurų.

D. D. apgaule savo ir bendrininkų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, 2017 m. rugsėjo 27 d., laikotarpyje nuo 13 val. iki 14 val., tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrai grupėje kartu su E. T. ir S. B., pagal iš anksto suderintą planą, S. B. naudodamas mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), paskambino V. M. laidiniu telefonu į numerį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esantis gydytojas, jai pranešė apie tai, kad neva jos dukra pargriovė ir sužalojo mergaitę, dėl ko mergaitės artimiesiems norint, kad dukros nesodintų į kalėjimą, reikalinga į jos, t. y. V. M., namus atvykusiems asmenims sumokėti 500 eurų, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambinęs iš mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris veikė (duomenys neskelbtini) zonoje į M. B. registruotą abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo tuo metu naudojosi jis, t. y. D. D. ir jį informavo apie nukentėjusiosios namų adresą, tuomet jo, t. y. D. D., vairuojamu automobiliu AUDI COOPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su E. T., atvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), E. T. nuėjus į nukentėjusios namus, esančius (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai įteikus 500 eurų, nepriklausomai nuo jo valios, nusikalstamos veikos nebaigė, nes išeinant iš nukentėjusiosios namų, E. T. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. apgaule savo ir bendrininkų naudai, pasikėsino užvaldyti svetimą, nukentėjusiajai V. M. priklausantį turtą – pinigus 500 eurų.

E. T. apgaule savo ir bendrininkų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, 2017 m. rugsėjo 27 d., laikotarpyje nuo 13 val. iki 14 val., tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrai grupėje kartu su S. B. ir D. D., pagal iš anksto suderintą planą, S. B. naudodamas mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), paskambino V. M. laidiniu telefonu į numerį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esantis gydytojas, jai pranešė apie tai, kad neva jos dukra pargriovė ir sužalojo mergaitę, dėl ko mergaitės artimiesiems norint, kad dukros nesodintų į kalėjimą reikalinga į jos, t. y. V. M., namus atvykusiems asmenims sumokėti 500 eurų, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambinęs iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris veikė (duomenys neskelbtini) zonoje į M. B. registruotą abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo tuo metu naudojosi D. D. ir jį informavo apie nukentėjusiosios namų adresą, D. D. vairuojamu automobiliu AUDI COOPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis kartu atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), jam t. y. E. T., nuėjus į nukentėjusios namus, esančius (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai įteikus 500 eurų, nepriklausomai nuo jo valios, nusikalstamos veikos nebaigė, nes išeinant iš nukentėjusiosios namų, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. apgaule savo ir bendrininkų naudai, pasikėsino užvaldyti svetimą, nukentėjusiajai V. M. priklausantį turtą – pinigus – 500 eurų.

Byloje surinkti duomenys

Kaltinamasis E. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, ir parodė, jog jam 2017 m. rugsėjo 27 d. paskambino Tomas, su kuriuo seniai buvo pažįstamas Lukiškėse, pavardės nežino, gali būti Vinckus, pasakė, kad atvažiuos D. D., reikės važiuoti paimti pinigus, „kad būčiau ant ryšio“. D. D. paskambino iš M. B. telefono numerio. M. B. pažinojo iš seniau, turėjo jos telefono numerį, kai atsiliepė, kalbėjo D. D., pasakė, kad reikės važiuoti. E. T. parodė, jog supratęs, kad darys nusikaltimą, žinojo, kad bus už tai atsilyginta, o kadangi turėjo priklausomybę nuo alkoholio, jam nebuvo svarbu, kokie tai pinigai. D. D. atvažiavo vienas Audi automobiliu, atvežė jį prie (duomenys neskelbtini) pušynėlio ir paleido. Tuomet paskambino T., bent jam (E. T.) taip atrodė, pasakė adresą – (duomenys neskelbtini), kuriuo reikia nueiti, prisistatyti T. ir paimti pinigus. Kodėl D. D. neprivažiavo prie (duomenys neskelbtini), o paleido jį atokiau, bet netoli (duomenys neskelbtini), nežino. Kur tuo metu, kai jis ėjo pas nukentėjusiąją, buvo D. D., nežino. E. T. nuėjo nurodytu adresu, atidarius duris V. M., prisistatė, kad nuo T., paėmė pinigus, penkis šimtus eurų – penkias kupiūras po vieną šimtą eurų, išėjo ir iš karto buvo policijos sulaikytas. Pareigūnai paėmė 500 eurų, paimtų ir V. M., ir jo asmeninius 10 eurų. S. B. nepažįsta, mato pirmą kartą. Daugiau įvykio detalių nepamena, buvo alkoholikas, „galvoje buvo bardakas“.

E. T. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems jo parodymams (t. 1., 35-40, 192-196, 199, t. 2., b. l. 3, 12-13, 14-16, 17-18, 19-21).

Kaltinamasis D. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. būnant namuose ir ruošiantis važiuoti į miestą, paskambino nepažįstamas vyriškis iš (duomenys neskelbtini), pasakė, kad nuo „smauglio“, tai yra, E. T., ir prašė jam (E. T.) paskambinti, nes E. T. telefono sąskaita tuščia, o reikia jį pavežti. D. D. E. T. paskambino, paklausė, ko reikia, E. T. atsakęs, kad reikia pavežti. D. D. pasakė, kad važiuoja į miestą, paveš, liepė išeiti į lauką. Kai E. T. įlipo į automobilį, D. D. jo paklausė adreso. E. T. nurodė (duomenys neskelbtini). Kokiu reikalu jis ten važiavo, neklausė, neįdomu. D. D. M. B. telefone į navigacijos programą susivedė adresą ir pavežė E. T. iki (duomenys neskelbtini), „kažkur šone paleido“, išlipant jam (E. T.) kažkas paskambino. E. T. palaukti neprašė. Jeigu būtų daręs nusikaltimą, E. T. nebūtų paleidęs su pinigais, o būtų palaukęs, o dabar išvažiavo savo reikalais. M. B. telefonu D. D. naudojosi, nes buvo sugyventiniai, ji išeidama į darbą palikdavo išmanųjį telefoną, kad jis galėtų klausytis muzikos, naudotis navigacija ir pan. S. B. nepažįsta. Tas žmogus, kuris skambino ir prašė pavežti E. T., skambino įvykio dieną du kartus: prašydamas pavežti ir kai E. T. paleido. Klausė, kur jis (E. T.) yra, pokalbiai užtruko kelias minutes. SMS žinučių neskaito išvis, kam reikia, tas paskambina. Su E. T. tą dieną kiek kartų bendravo, nežino. Mes su juo palaikydavome ryšį, T. man rašydavo žinutes, prašydavo pavežti, jis man neatsiskaitydavo už kurą, neturėjo iš ko.“ E. T. vartojo „daug visko“, tą dieną alkoholio kvapo nesijautė, gal buvo blaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodymus duoti atsisakė (t. 2., b. l. 6-8., t. 1., b. l. 154-155).

Kaltinamasis S. B. 2018 m. rugpjūčio 21 d. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltu neprisipažįsta, jo biografija „ne rožėm klota“, bet (duomenys neskelbtini) niekam neskambino, nieko neapgaudinėjo. Išklausius pokalbio įrašą su nukentėjusiąją V. M., parodė, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) tikrai ne jo, tikrai neskambino V. M., „gal koks Tomas skambino“, sutiktų duoti balso pavyzdžius balso fonoskopinei ekspertizei. E. T. ir D. D. nepažįsta. 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu parodė, kad susipažino su ekspertizės aktu, nuoširdžiai buvo įsitikinęs, kad pokalbio įraše ne jo balsas ir dabar yra nustebęs, kad nustatyta, kad jo balsas, visai nepamena šio epizodo, belieka prisipažinti ir nuoširdžiai gailėtis. Kur jis darė viską iki galo, tai pamena, o šiame įvykyje jis tik „dabaiginėjo“ veiką, ne jo yra apgauta, jis tik kalbėjo su nukentėjusiąja, kažkieno buvo įkištas į šį įvykį, tik neatsimena kieno, todėl ir negalėjo pripažinti, D. D. ir E. T. nėra jo bendrininkai, jis jų nepažįsta, jei būtų buvęs įsitikinęs, kad tai jo balsas, būtų prisipažinęs pirmo teismo posėdžio metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. B. parodė, kad visiškai neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką kurios padarymu yra įtariamas, dalyvaujant gynėjui, laisvanoriškai nori parodyti, kad jis pranešime apie įtarimą nurodytų nusikaltimų nėra įvykdęs, apgaule savo ir bendrininkų naudai nesikėsino įgyti svetimą turtą ir apie šiuos nusikaltimus jis nieko nežino. Bausmę Kybartų pataisos namuose jis atlieka nuo 2017 m. gruodžio 8 d. Administracijos buvo paskirtas į 5-ą būrį, gyveno kambaryje, kurio numeris 520 iki 2018 m. kovo 27 d. Tuo metu su juo gyveno 8 nuteistieji, kurių žino tik vardus: G., M., V., Ž., R., J. S. G. jis pažįsta, nes buvo paskirti į vieną būrį ir kambarį 2017 m., neprisimena, kuriuo laikotarpiu kartu gyveno viename kambaryje. S. G. jis niekada negirdėjo kalbant telefonu apsimetus kitu asmeniu. Jis svetimų pokalbių nesiklauso, kartais girdėdavo, jog jis kalbasi su savo žmona, kurios vardo ir pavardės jis nežino. Ar jis yra skambinęs V. M. ir kalbėjęs su ja, jis niekada nėra girdėjęs. Jis, kaip jau minėjo, niekam neskambino ir nedavė jokių nurodymų (t. 3., b. l. 145-148).

Liudytojas E. Č., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausias tyrėjas V. Š. davė užduotį nuvykti į (duomenys neskelbtini), kad galimai vyksta telefoninis sukčiavimas, ir galimai žmogus ateis pas pagyvenusią moterį paimti pinigus. Nuvyko su kolega vyresniuoju tyrėju T. P., sustojo už kampo ir laukė. Po 5 min. į kiemą atėjo asmuo su džinsiniu švarkeliu ir kepure, gal po 2-3 min. jis išėjo. Tas asmuo yra policijai žinomas, tai – E. T.. Sulaikius E. T., pas jį rado 500 eurų, 5 kupiūras po šimtą eurų, jis sakė, kad D. paprašė ateiti į tą namą ir paimti pinigus, daugiau tuo metu nieko nekonkretizavo. E. T. neatrodė vartojęs alkoholio, buvo adekvatus. Atvažiuojančių ar netoli stovinčių automobilių nebuvo. E. T. atėjo nuo gatvės.

E. Č. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems jo parodymams (t. 1., b. l. 28-29).

Liudytojas T. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. dieną apie 14 val. kartu su E. Č. gavo užduotį iš vyr. tyrėjo V. Š. nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes buvo gauta informacija, kad vykdomas telefoninis sukčiavimas, ir turi atvykti asmuo paimti iš moters pinigus. Su kolega atvyko minėtu adresu, paliko automobilį nuošaliau ir laukė pasislėpę atvykstančio asmens. Gal gal po 5-10 min. atvyko E. T., įėjo į minėtą namą, po 2-3 min išėjo. Supratę, kad asmuo vykdo sukčiavimą, jį sulaikė. E. T. sakė, kad jam liepė nueiti jo pažįstamas D. D.. Jis (T. P.) suprato, kad E. T. D. D. paleido netoli įvykio vietos, nes jis su pareigūnu E. Č. nematė, kaip jis atvažiavo, kitų asmenų nepastebėjo. E. T. kalbėjo apie asmenį vardu T., kad jam skambino T. ir liepė paimti pinigus. T. buvo įvardintas nukentėjusiajai skambinęs asmuo. E. T. kratos metu užpakalinėje kelnių kišenėje rasti 500 eurų – 5 kupiūros po 100 eurų.

T. P. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems jo parodymams (t. 1., b. l. 32-33).

Liudytoja M. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad žino, jog D. D. yra sėdėjęs (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jiems kartu gyvenant, ji žinojo, kad jis telefonu bendrauja su savo draugu iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kurį vadina „Svaika“. „Svaikai“ D. D. skambindavo iš jos telefono, kalbėti išeidavo į lauką arba į kitą kambarį, kad ji negirdėtų. Išeidama į darbą D. D. palikdavo savo telefoną, nes jų televizorius buvo sugedęs, tai jis prašydavo palikti jos telefoną, kad galėtų žiūrėti filmus. Grįžusi ir pasiėmusi savo telefoną numerių, kam skambino D. D., nerasdavo. Ji žino, kad D. D. užsiėmė telefoniniais sukčiavimais, kad asmenį, pravarde (duomenys neskelbtini), tai yra, E. T., vežiojo kaip „koja“, t. y. kaip asmenį, kuris eina paimti pinigų, kuriuos sukčiai išvilioja iš žmonių apgaulės būdu. Pats D. D. jai nepasakojo, ji pati taip galvoja. Kai jie pradėjo draugauti, ji papasakojo D. D., kad yra buvusi „kojomis“ ir buvo teisiama. D. D. sakė, kad jis niekada nebuvo „kojomis“ ir niekada neis, nes iš dalies bijo, kad vietoje gali būti policija.

M. B. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems jos parodymams (t. 1., b. l. 24-25).

Nukentėjusioji V. M. pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (t. 4., b. l. 38). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. apie 13-14 val. jai į laidinį telefoną numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino vyras ir prisistatė kaip daktaras. Jis pasakė, kad jos dukra G. M., kuri išvykusi į (duomenys neskelbtini), užsikabino už mergaitės, ją pargriovė ir sužalojo. Tas vyras pasakė, kad reikės duoti 500 eurų, kad jos dukros nesodintų į kalėjimą. Ji pasakė, kad pinigus turi ir sumokės, nuėjusi juos atsinešė ir pasidėjo prie telefono. Tuomet tas vyras pasakė, kad atvyks žmogus, paimti pinigų. Pasakė to žmogaus pavardę, bet dėl streso ji negali prisiminti, kokią pavardę tas gydytojas sakė. Taip pat jis sakė, kad ji turės pasirašyti tam atėjusiam žmogui, kad davė pinigus. Kiek laiko telefonu kalbėjo ji nebeprisimena, bet bekalbant kažkas pasibeldė į namo duris ir užėjo aukštas vyras bei pasakė, kad atėjo pasiimti pinigėlių. Ji jam padavė 500 eurų. Visos penkios kupiūros buvo po 100 eurų. Tas vyras paėmė pinigus ir išėjo. Kai tik jis išėjo pro duris, po kelių akimirkų į namą įėjo policininkas ir pasakė, kad sulaikė asmenį, kuris ją apgavo. Ji išėjo į lauką ir pamatė prie namo durų ant laiptų sulaikytą vyrą, kuriam davė pinigus (t. 1., b. l. 18-19).

Iš 2017 m. rugsėjo 27 d. vyr. tyrėjo E. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. 15 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas E. T., gim. (duomenys neskelbtini), įtariamas dėl telefoninio sukčiavimo (t. 1., b. l. 34).

Iš 2017 m. rugsėjo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta (t. 1., b. l. 7-10, 11-15).

Iš 2017 m. rugsėjo 27 d. E. T. asmens kratos protokolo matyti, kad rasti ir paimti pinigai, iš viso 510 eurų sumoje. Taip pat rasta ir paimta E. T. vardu išduota asmens tapatybės kortelė bei E. V. vardu išduota asmens tapatybės kortelė bei mobiliojo ryšio telefonas Nokia, piniginė, atlenkiamas peilis (t. 1., b. l. 35- 37, 38-40).

Iš 2017 m. spalio 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos iš V. M. apgaulės būdu išviliotos ir pas įtariamąjį E. T. rastos 5 po 100 eurų kupiūros. Kupiūrų nominalai yra 100 eurų, numeriai: p00191055025, x16434437969, x14882595014, x14527226009 ir x12183352346. Jie grąžinti V. M. pagal pakvitavimą (t. 1., b. l. 41-42, 43, 44).

Iš 2017 m. rugsėjo 27 d. poėmio protokolo matyti, kad buvo iš D. D. paimtas automobilis Audi Coupe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su trimis užvedimo rakteliais, priklausantis L. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo paimtas automobilio Audi Coupe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. H 046966 (t. 2., b. l. 46, 49).

Iš 2017 m. rugsėjo 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Audi Coupe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra juodos spalvos, dviejų durelių, automobilis yra neužrakintas. Atidarius automobilio bagažinės dangtį, viduje matosi sudėti plastikiniai maišeliai su žaislais, drabužiais. Kairėje bagažinės pusėje yra atsarginis automobilio ratas. Pakėlus automobilio bagažinėje esantį kilimėlį, matosi du metaliniai Vokietijos Respublikos automobiliniai registracijos numeriai: (duomenys neskelbtini). Minėti valstybiniai numeriai yra paimami. Apžiūrint automobilio saloną, matosi, kad šalia automobilio rankinio stabdžio svirties yra mėlynos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „HUAWEI“. Telefonas yra su saugos kodu, nustatyti jo IMEI numerio nėra galimybės. Telefonas yra paimamas ir supakuojamas į paketą Nr. 419709. Automobilio dešinėje pusėje, ant priekinės sėdynės matosi padėta juodos spalvos rankinė. Rankinėje yra įvairūs moteriški daiktai. Apžiūrint rankinę, matosi, kad joje yra juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „HTC“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas yra išjungtas. Viduje SIM kortelės nėra. Minėtas mobiliojo ryšio telefonas yra paimamas ir supakuojamas į paketą Nr. 419709. Apžiūrint automobilio priekinėje panelėje esančią daiktų dėtuvę, matosi, kad ten yra juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 6303c“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas yra išjungtas. Viduje SIM kortelės nėra. Taip pat apžiūrint daiktų dėtuvę, matosi, kad ten yra pilkos spalvos korpusu navigacija „GARMIN“, Nr. (duomenys neskelbtini), bei minėtos navigacijos automobilinis įkroviklis. Visi išvardinti daiktai yra paimami ir supakuojami į paketą Nr. 419709 (t. 2. b. l. 52-53, 54-58).

Iš vyriausios tyrėjos D. Š. 2018 m. sausio 31 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. asmens kratos metu iš E. T. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“ IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta SIM kortelė TELE2 PILDYK, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus SIM priklausomybę, abonento numeris nebuvo nustatytas. Atlikus IMEI kontrolę, buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. telefone NOKIA kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo įdėta ir veikė SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 27 d. poėmio metu buvo paimtas D. D. automobilis AUDI COOPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilyje buvo rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai „HUAWEI“, kuriame buvo įdėtos dvi SIM kortelės, t. y. viena TELE 2 operatoriaus, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), o kita išankstinio apmokėjimo BITĖ Labas SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), „HTC“ IMEI (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės, „NOKIA 6303c“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės. Atlikus SIM kortelių priklausomybes buvo nustatyta, kad TELE 2 abonentas, kurio numeris. (duomenys neskelbtini), yra registruotas M. B. vardu, išankstinio apmokėjimo SIM kortelės Bitė Labas abonento numeris yra (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 27 d. asmens kratos metu pas D. D. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA Corpotation 308“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus SIM priklausomybę, buvo nustatyta, kad šios kortelės abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Atlikus aukščiau paminėtus veiksmus buvo nustatyta, kad telefono numeriai (duomenys neskelbtini) (paimto telefono „NOKIA“ asmens kratos metu pas E. T. metu), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (paimti poėmio metu pas M. B.) ir (duomenys neskelbtini) (paimto telefono „NOKIA“ asmens kratos metu pas D. D. metu), galėjo bendrauti su bendrininkais vykdant sukčiavimą iš V. M. (t. 1., b. l. 75-77).

Iš vyriausios tyrėjos D. Š. 2018 m. kovo 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, susipažinus su telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi tuo metu E. T. buvo nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. bendravo su abonentu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. B., bet realiai naudojasi D. D.. Taip pat išanalizavus šių telefonų numerių išklotinę, matyti, kad E. T. su D. D. bendravo tiek prieš įvykdant sukčiavimą tiek po jo.

(duomenys neskelbtini) Įeinantis skambutis 2017.09.27 10:56:19 15 37068437083

(duomenys neskelbtini) Įeinantis skambutis 2017.09.27 10:56:52 35 37068437083

(duomenys neskelbtini) Įeinantis skambutis 2017.09.27 13:31:46 17 37068437083

(duomenys neskelbtini) Įeinantis skambutis 2017.09.27 13:42:53 3 37068437083

(duomenys neskelbtini) Įeinantis skambutis 2017.09.27 14:21:21 29 37068437083

(duomenys neskelbtini) Išeinantis SMS 2017.09.28 15:35:03 0 37068437083

(duomenys neskelbtini) Įeinantis SMS 2017.09.28 15:53:05 0 37068437083

(duomenys neskelbtini) Įeinantis skambutis 2017.09.28 16:05:58 27 37068437083.

Išnagrinėjus telefono abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir naudojosi M. B. išklotinę, matyti, kad šis numeris buvo prisijungęs prie interneto ir sujungimų su kitais telefono abonentais nėra. Išnagrinėjus telefono abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini) išklotines ir naudojosi D. D. nusikalstamos veikos padarymo metu, matosi, kad buvo sujungimas 2017 m. rugsėjo 27 d. 14:28:05 su abonentu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. T.. Telefono abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini) veikė bokšto 13UKM03C aptarnaujamojoje teritorijoje, į kurią patenką nusikalstamos veikos padarymo vieta (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjus telefono abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas M. B. vardu, tačiau galimai nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi jos draugas D. D., matyti, kad buvo sujungimai su telefono abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. T.. Tai pat iš telefono abonento išklotinės numeris (duomenys neskelbtini) matyti, kad nusikalstamos veikos darymo metu abonentas bendravo su telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 87-89).

Iš vyriausios tyrėjos D. Š. 2018 m. kovo 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad išnagrinėjus telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, abonentas turėjo sujungimų su stacionariojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris yra V. M.. Į stacionariojo telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo skambinta 2017 m. rugsėjo 27 d. 14:04:48, sujungimas nepavykęs, antras sujungimas buvo 14:05:07 ir truko 1800 sekundžių ir trečias sujungimas buvo 14:35:07 ir truko 263 sekundes. Išnagrinėjus telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, sujungimų su kitais telefono numeriais nėra (t. 1., b. l. 101-102).

Iš vyriausios tyrėjos D. Š. 2018 m. kovo 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gauta informacija, kad į V. M. stacionarų telefono numerį (duomenys neskelbtini) skambino telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tai pat nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) veikė bokšto 923C zonoje, kuris yra (duomenys neskelbtini) ir apima (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją (t. 1., b. l. 104-105).

Iš vyriausios tyrėjos D. Š. 2018 m. kovo 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad galimai nusikaltimą padarę asmenys D. D. ir E. T. palaikė ryšį su telefono numeriais, kurių abonentai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Siekiant nustatyti asmenis skambinusius V. M., bendravusiu su laisvėje buvusiais įtariamaisiais E. T., D. D. bei gauti kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų yra tikslinga susipažinti su mobiliojo ryšio telefono numerių 8 648 96920 ir 8678 54467 buvusių sujungimų srauto duomenimis nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Išnagrinėjus telefono numerio, kurio abonentas yra 8 648 96920, duomenų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti negauta. Atlikus telefono numerio, kurio abonentas yra 8678 54467, buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos metu bendravo su įtariamuoju E. T., kurio telefono numeris 8 672 81386. Taip pat užfiksuoti sujungimai su telefono numeriu 8 684 37083, kuriuo nusikalstamos veikos metu naudojosi M. B. draugas D. D.. Tai pat buvo gauta informacija, kad nusikalstamos veikos padarymo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini) veikė bokštų 333B, 910A, 923C, kuris yra (duomenys neskelbtini) ir apima (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją (t. 1., b. l. 117-118).

Iš 2017 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimo panaudoti informaciją kitoje baudžiamojoje byloje matyti, kad pateikta medžiaga apie tai, kad S. B. skambino V. M. ir iš jos išviliojo 500 eurų, pateiktas pokalbio su V. M. ir S. B. fragmentas CD diske, bei kiti dokumentai susiję su telefoninio ryšio srauto kontrole (t. 1., b. l. 134-148).

Iš byloje esančių duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius matyti, kad kompiuterinėse laikmenose (CD diskai), pateiktos telefonų numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 27 d. skambučių išklotinės (t. 1., b. l. 122-123).

Iš 2019 m. vasario 19 d. Lietuvos ekspertizės centro pateikto Ekspertizės akto Nr. 11-2461(18) matyti, kad atlikus įrašo, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios V. M. pokalbis su galimai kaltinamojo S. B., fonoskopinę ekspertizę, nustatyta, kad tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas S. B. balsas (t. 4., b. l. 94-98).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

Pagal 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar pan. neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015).

Teismas, įvertinęs kaltinamųjų teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad S. B., D. D. bei E. T. kaltė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis E. T. parodė, jog 2017 m. rugsėjo 27 d. jam paskambino vyriškis, kurį jis tariamai atpažino kaip asmenį Tomą, su kuriuo yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, ir pasakė, kad „būtų ant ryšio“, nes su juo susisieks D. D. ir reikės važiuoti paimti pinigus. D. D. susiekė su juo iš tuometinės sugyventinės M. B. telefono, vėliau nuvežė jį netoli (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) pušyno, tuomet jam paskambino tariamai atpažintas asmuo T. ir davė nurodymus, tai yra, nurodė eiti adresu (duomenys neskelbtini), prisistatyti T. ir paimti iš V. M. 500 eurų. Kaltinamojo E. T. parodymai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Remiantis kaltinamojo D. D. ir liudytojos M. B. parodymais teismo posėdžio metu, D. D. naudojo M. B. telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kai dieną ji išeidavo į darbą. Iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės (Tele2_D. S._Iskl_(TEL)_52425-18) (t. 1., b. l. 122) matyti, kad D. D. 2017 m. rugsėjo 27 d. laikotarpyje 10.32 val. – 14.41 val. bendravo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, besinaudojusiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), veikusiu bokštų 333B, 910A, 923C, kurie yra (duomenys neskelbtini) ir apima (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, zonoje (t. 1., b. l. 117-118) skambučiais ir SMS žinutėmis, taip pat su kaltinamuoju E. T., kuris naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš numerio (duomenys neskelbtini) 14.36 val. paskambino E. T. (Tele2_D. S._Iskl_(TEL)_52421-18) (t. 1., b. l. 122). Iš tarnybinių pranešimų nustatyta, kad į V. M. stacionarų telefono numerį (duomenys neskelbtini) skambino telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė bokšto 923C zonoje, kuris yra (duomenys neskelbtini) ir apima (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją (t. 1., b. l. 101-102, 104-105). Išnagrinėjus telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę (Tele2_D. S._Iskl_(TEL)_52440-18) (t. 1., b. l. 122), buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, abonentas turėjo sujungimų su stacionariojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris yra V. M., vienas jų buvo 14:05:07 ir truko 1800 sekundžių ir kitas sujungimas buvo 14:35:07 ir truko 263 sekundes. Nukentėjusiosios V. M. parodymais (t. 1., b. l. 18-19), 2017 m. rugsėjo 27 d. apie 13 val. –14 val. jai į laidinį telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) paskambino vyras ir prisistatė kaip daktaras. Jis pasakė, kad jos dukra G., kuri išvykusi į (duomenys neskelbtini), užsikabino už mergaitės, ją pargriovė ir sužalojo. Tas vyras pasakė, kad reikės duoti 500 eurų, kad jos dukros nesodintų į kalėjimą. Ji pasakė, kad pinigus turi ir sumokės, nuėjusi juos atsinešė ir pasidėjo prie telefono. Tuomet tas vyras pasakė, kad atvyks žmogus, paimti pinigų. Tai patvirtina 2017 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros pateiktas pokalbio su V. M. ir S. B. fragmentas CD diske (t. 1., b. l. 134-148). Iš 2019 m. vasario 19 d. Lietuvos ekspertizės centro pateikto Ekspertizės akto Nr. 11-2461(18) matyti, kad atlikus įrašo, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios V. M. pokalbis, nustatyta, kad tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas S. B. balsas (t. 4., b. l. 94-98). Susipažinęs su ekspertizės aktu, kaltinamasis S. B. patvirtino, kad tai jo balsas. Remiantis E. T. parodymais, jis, atėjęs pas nukentėjusiąją V. M., prisistatė Tomu ir paėmė iš jos 500 eurų. Remiantis nukentėjusiosios V. M. parodymais, bekalbant telefonu su daktaru kažkas pasibeldė į namo duris, užėjo aukštas vyras bei pasakė, kad atėjo pasiimti pinigėlių. Iš byloje esančio ir teismo posėdžio metu ištirto garso įrašo (t. 1., b. l. 134-148), girdėti, kad pas V. M. atėjęs vyras prisistatė „čia T. B.. Atėjau paimti pinigėlių“. Remiantis V. M. ir E. T. parodymais, nukentėjusioji padavė 500 eurų, penkias kupiūras po 100 eurų, po ko E. T. išėjo ir buvo sulaikytas. Šiuos parodymus patvirtina ir E. T. kratos protokolas (t. 1., b. l. 35- 37, 38-40), tarnybinis pranešimas (t. 1., b. l. 34), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1., b. l. 7-10, 11-15), kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius objektyvius įrodymus ir įvertinus juos BK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, sprendžiama, kad kaltinimas pasitvirtino. Kaltinamųjų padaryti tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl bendrininkavimo

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkaujant svarbu tai, kad, veikiant bendrininkams, palengvėja nusikaltimo padarymas, t. y. bendrininkai vienas kitam palengvina nusikaltimo darymą. Susitarimas dėl bendrų veiksmų gali kilti bet kurioje nusikaltimo darymo stadijoje, būti spontaniškas ir išreiškiamas ne tik išankstiniu konkrečių veiksmų aptarimu, suderinimu. Pažymėtina, kad iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas nėra būtini bendrininkų požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-400/2011, 2K-10/2012).

Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.).

Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje jau suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008).

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Papildomai pažymėtina, kad nusikaltimo bendrininkai nebūtinai privalo žinoti visus kitus daromoje nusikalstamoje veikoje dalyvaujančius asmenis – svarbiausia, jog jie suvokia, kad atlieka dalį vykdomos nusikalstamos veikos, kurioje dalyvauja ir kiti asmenys (Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, byla Nr. 1A-137-491/2015).

Šioje byloje kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. Teismas vertina, kad toks kaltinimas pasitvirtino. Byloje nustatyta, kad tik visų kaltinamųjų bendrų veiksmų pagalba buvo įvykdytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją. Teismo vertinimu, kiekvienas bendrininkas suvokė, jog jo atliekamų veiksmų tikslas apgaule pasisavinti pinigus, taip pat suprato, kad savo veiksmais (atsižvelgiant į kiekvieno iš jų vaidmenį) dalyvauja vykdant nusikalstamą veiką.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje sukčiavimo bylose, kurias neretai inicijuoja ir pataisos namuose bausmes atliekantys asmenys, visada dalyvauja keletas asmenų – vieni jų apgauna nukentėjusiuosius pateikdami jiems istorijas apie neva problemų turinčius artimus giminaičius, kuriems skubiai reikia pinigų, o kiti dalyvauja apgautų nukentėjusiųjų pinigų paėmime, jų perdavime nusikaltimo bendrininkams.

Iš ankstesnių S. B., D. D. atžvilgiu priimtų nuosprendžių matyti, kad šie kaltinamieji jau darė analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su sukčiavimu.

Byloje nustatyta, kad S. B., atlikdamas Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę skambino nukentėjusiajai V. M., pateikdamas jai istoriją apie neva problemų turinčią jos dukterį Gitą išviliojo iš jos 500 eurų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo susiekė su D. D. ir kartu koordinavo, kad būtų surastos asmuo „kojos“, kuris nueis pas nukentėjusiąją ir paims išviliotus pinigus. D. D. tokį asmenį, tai yra E. T., surado, nuvežė „saugiu atstumu“ nuo reikiamo adreso, tuomet su E. T. susiekė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir davė tolesnius nurodymus, kur nueiti, kuo prisistatyti, kokią pinigų sumą paimti. Kaip parodė E. T. teisiamojo posėdžio metu, jis išviliotus pinigus turėjo perduoti D. D.. Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendru sutarimu, suvokė bei pritarė vienas kito veiksmams, suprato, kad kiekvienas iš jų realizuoja dalį nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių ir norėjo taip veikti, iki buvo pasiektas norimas rezultatas. Pažymėtina, kad visų jų veiksmai buvo svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – gauti apgautos nukentėjusiosios pinigus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai, kadangi nusikaltimų organizatoriai, siekdami nuslėpti savo veiksmus, į juos įtraukia kuo daugiau skirtingų asmenų, kurie nebūtinai privalo vienas kitą pažinoti. Tačiau būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimų sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias nusikalstamas veikas (Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, byla Nr. 1A-137-491/2015).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nustatyta, kad S. B., D. D. ir E. T., veikdami bendrininkų grupe pasikėsino įgyti svetimą, V. M. priklausantį turtą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, kiekvieno asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis E. T. bendrininkų grupėje pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, jo veikai būdinga tiesioginė tyčia teistas, nes veiką darė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas sau naudos (t. 1., b. l. 158-170), teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs. Bedarbis (t. 4., b. l. 185). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos matyti, kad 2018 m. lapkričio 28 d. nustatytas darbingumo lygis – 35 procentai (t. 4., b. l. 187). Administracine tvarka baustas (t. 1., b. l. 174-183). Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino ir gailėjosi, davė nuoseklius parodymus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, ką teismas laiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Duomenų, kad būtų įrašytas į psichiatro, priklausomybės ligų įskaitas, nėra. 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus siuntimu (t. 4., b. l. 140), kaip asmuo, turintis problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, 2018 m. kovo 15 d. baigė Priklausomybės nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo mažinimo programą. Visgi teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 12 d. E. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje, tai yra, vengė atlikti narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo testą. E. T. asmenybę charakterizuoja ir tokie duomenys, kaip 2017 m. liepos 24 d. būdamas nuteistas Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės atlikimo laikotarpiu, tai yra, 2018 m. vasario 8 d., buvo nubaustas už vagystę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį (t. 1., b. l. 175-183). Todėl E. T. parodymai teismo posėdžio metu, kad iš esmės pakeitė gyvenimo būdą, teismo pilnai neįtikino. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad tokios bausmės, kaip bauda, laisvės apribojimas, E. T. elgesiui jokios teigiamos įtakos neturės, o vertinant kaltinamojo pastangas socializuotis ir jam skirtina ne laisvės atėmimo, o arešto bausmė, dydį nustatant atsižvelgus į vieną lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, didesnį nei sankcijos teisės normoje numatytas vidurkis (BK 49 straipsnis).

Gynyba išreiškė poziciją, jog E. T. atžvilgiu gali būti taikomas BK 57 straipsnio 2 dalis Teismas atkreipia dėmesį, kad 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Teismas atkreipia dėmesį, kad nusikalstama veika nebuvo baigta, nes E. T. besišalinantį iš įvykio vietos sulaikė policija, kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad jei nebūtų buvęs sulaikytas, apgaulės būdu įgytus V. M. pinigus būtų nešęs D. D. ir nusiklastamas ketinimas būtų baigtas įgyvendinti. Teismo vertinimu, šios išdėstytos aplinkybės rodo, jog nėra teisinga E. T. taikyti švelnesnę nei įstatymas numato, bausmę už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 57 straipsnio 2alimi, 62 straipsniu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. T. į bausmės laiką įskaitytinas taikytas laikinas sulaikymas nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. 14 val. 40 min. iki 2017 m rugsėjo 29 d. 13 val. 40 min., tai yra, dvi dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai (t. 2., b. l. 22-24).

Kaltinamasis S. B. bendrininkų grupėje pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veikė tiesiogine tyčia, nes veiką darė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas sau naudos, teistas 15 kartų (t. 3., b. l. 60-133, t. 4., b. l. 112-184), paskutinis nuosprendis (2019 m. balandžio 2 d.) neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs. Duomenų, kad būtų įrašytas į psichiatro, priklausomybės ligų įskaitas, nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis atkakliai laikosi nusikalstamo gyvenimo būdo net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, o atsižvelgiant į tai, kad veika, kurią pasikėsinta padaryti nėra priskiriama prie pavojingų visuomenei, nebuvo baigta, S. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas vidurkis. Laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Kaltinamasis S. B. prisipažino pasikėsinęs įvykdyti nusikalstamą veiką tik gavęs fonoskopinės ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog balso įraše yra užfiksuotas jo balsas. Teismo posėdžio metu parodė, jog būtų prisipažinęs, bet nuoširdžiai nepamena šio epizodo. Teismas atkreipia dėmesį, jog pirmo teisiamojo teismo posėdžio metu buvo išklausytas garso įrašas, po ko kaltinamasis S. B. kategoriškai paneigė, kad tai jo balsas, kad būtent jis bendravo telefonu su nukentėjusiąją V. M.. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad S. B. savo kaltę pripažino tik verčiamas byloje surinktų įrodymų, jo gailėjimasis yra formalus, siekiant sušvelninti savo teisinę atsakomybę. Byloje nėra galimybės pripažinti S. B. nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos – nenustatytas nei prisipažinimas laisva valia, nei kritiškas savo elgesio vertinimas, nei išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veikų, o priešingai – bandymas sumenkinti savo vaidmenį, pasikėsinant sukčiauti.

Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė nebendrinama su 2019 m. balandžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausme, kadangi nuosprendis neįsiteisėjęs. 2018 m. spalio 31 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu, 2018 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, 2018 m. lapkričio 20 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės yra subendrintos 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu, todėl pakartotinai nebendrinamos.

Kaltinamasis D. D. kaltės nepripažino, bendrininkų grupėje pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, jo veikai būdinga tiesioginė tyčia, nes veiką darė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas sau naudos, teistas (t. 2., b. l. 118, t. 4., b. l. 54-70), teistumas neišnykęs, atlieka bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį už analogišką nusikaltimą. Duomenų, kad būtų gydytas psichiatrijos ligoninėje ar įašytas į priklausomybės ligų įskaitą, nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl bausmės tikslai kaltinamajam D. D., kaip recidyvistui, gali būti pasiekti už nusikalstamą veiką paskiriant griežčiausias bausmių rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad veika, kurią pasikėsinta padaryti nėra priskiriama prie pavojingų visuomenei, nebuvo baigta, D. D. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, kaltinamajam D. D. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikotarpis, atliktas pagal 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. 16.15 val. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. 14.45 val. (t. 2., b. l. 38-39, 65-66), tai yra viena diena, ir suėmimo laikotarpis – nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. (t. 2., b. l. 67-68, 71-73).

Dėl daiktinių įrodymų ir kitų klausimų

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nors mobilus telefonas nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau jis buvo naudotas organizuoti sukčiavimą, todėl iš D. D. ir E. T. paimti mobilaus ryšio telefonai, SIM kortelės, supakuoti į paketą Nr. 416944 ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui (t. 1., b. l. 152-153), konfiskuotini, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini. D. D. automobilis Audi Coupe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su trimis užvedimo rakteliais, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), navigacija „GARMIN“ su įkrovimo laidu iš paketo Nr. 416944, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui (t. 2., b. l. 46, 49, t. 1., b. l. 149-150, 151, 152-153), grąžintini D. D..

Iš V. M. apgaulės būdu išviliotos ir pas įtariamąjį E. T. rastos 5 po 100 eurų kupiūros: Nr. p00191055025, x16434437969, x14882595014, x14527226009 ir x12183352346. grąžinti V. M. pagal pakvitavimą (t. 1., b. l. 41-42, 43, 44).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktiniai įrodymai: kompiuterinės laikmenos voke (CD, 2 vnt.) su telekomunikacijų įvykių išklotinėmis (t. 1., b. l. 122-123) bei kompiuterinės laikmenos voke (CD, 2 vnt.) su garso įrašais (t. 1., b. l. 148, t. 4., b. l. 88), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

E. T. 2017 m. rugsėjo 29 d. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2., b. l. 26-27, 28-29) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 8 d.

Kardomosios priemonės nepaskirti, kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nusprendžiu ir paskirti D. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, D. D. į bausmės laiką įskaityti pagal 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. 16.15 val. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. 14.45 val., tai yra vieną dieną, ir suėmimo laikotarpį – nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d.

Kardomosios priemonės nepaskirti, kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. T. į bausmės laiką įskaityti taikytą laikiną sulaikymą nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. 14 val. 40 min. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. 13 val. 40 min., tai yra, dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo E. T. sulaikymo dienos.

Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi:

- iš D. D. ir E. T. paimtus mobilaus ryšio telefonus, SIM korteles, supakuotus į paketą Nr. 416944 ir perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, konfiskuoti, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti;

- D. D. automobilį Audi Coupe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su trimis užvedimo rakteliais, registracijos liudijimą Nr. H 046966, navigaciją „GARMIN“ su įkrovimo laidu iš paketo Nr. 416944, perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui, grąžinti D. D. ar jo įgaliotam asmeniui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinius įrodymus:

- kompiuterines laikmenas voke (CD, 2 vnt.) su telekomunikacijų įvykių išklotinėmis;

- kompiuterines laikmenas vokuose (CD, 2 vnt.) su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė