- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-418-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50036-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- D. D., E. T., S. B.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (nuo 2019 m. balandžio 8 d.). Į bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. birželio 6 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.
Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. 16.15 val. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. 14.45 val., (viena diena), ir suėmimo laikotarpis – nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš D. D. konfiskuoti iš jo ir kito nuteistojo E. T. paimti mobilaus ryšio telefonai. D. D. automobilis „Audi Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) su trimis užvedimo rakteliais grąžinti D. D. ar jo įgaliotam atstovui.
Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti E. T. ir S. B., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. D. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 27 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje kartu su E. T. ir S. B., apgaule savo ir bendrininkų naudai pasikėsino įgyti V. M. turtą – 500 eurų. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu D. D. prašo jį išteisinti, įskaityti suėmimo laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki lapkričio 29 d. ir grąžinti paimtus daiktus bei automobilį.
2.1. Skunde pažymi, kad šioje byloje nėra padaręs jokio nusikaltimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Nuo pat nusikaltimo padarymo ir E. T. sulaikymo pareigūnai dėl melagingų E. T. parodymų buvo klaidinami, nukreipti neteisinga linkme. Pareigūnams pavyko surinkti tik mobilių telefonų išklotines, pagal paimtus telefonus nustatyta, jog iš Kybartų miesto D. D. paskambino nenustatytas asmuo, po to D. D. paskambino E. T. ir jį pavežė iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Tačiau nurodytų skambučių išklotinės nėra su pokalbiais (priešingai nei S. B. atžvilgiu, kuomet jis kalba su nukentėjusiąja). Perklausius pokalbius teismas aiškiai pamatytų, kad E. T. parodymai yra tik bandymas sušvelninti savo padėtį. Pokalbiai patvirtintų, kad teisingi yra D. D. parodymai, jog jam paskambino nepažįstamas asmuo ir prisistatė skambinantis nuo E. T., pasakė paskambinti E. T., tuomet D. D. ir paskambino E. T., o šis paprašė jį pavežti iki (duomenys neskelbtini) gatvės. D. D. nuvežė E. T. ir paliko jį ten. Nusikaltimo vietoje jau laukė pareigūnai, kurie patvirtino nematę D. D.. Jei D. D. būtų susijęs su nusikaltimu, jis būtų laukęs E. T., tačiau pavežęs jį nuvažiavo savo reikalais. Sulaikytas E. T. melavo pareigūnams, neva D. D. jį veždavo paimti pinigų ir Utenoje, ir Kėdainiuose. Tyrimo eigoje nusiuntus užklausas į minėtus miestus, nebuvo gautas teigiamas atsakymas, kas patvirtina tai, jog E. T. meluoja. Teisme ir pats E. T. pripažino melavęs, nes norėjo sušvelninti savo padėtį. E. T. taip pat nurodė, jog jam skambino jo draugas, ne D. D., taigi būtent E. T. įtraukė D. D. į nusikaltimą. Be to, E. T. sakė, jog jį į nusikaltimą įtraukė D. D. ir E. T. draugas, su kuriuos jis sėdėjo Lukiškėse, tačiau tiksliai draugo pavardės nurodyti negalėjo (tai T. V., T. V. ar R.). Taigi nusikaltimą organizavo E. T. su savo draugu, kurį dabar dangsto.
2.2. Skunde aptariami ir M. B. parodymai. Nors ši liudytoja nurodė bendravusi su E. T. ir maniusi, kad D. D. užsiima sukčiavimais, tai yra tik jos manymas, kurio niekas nepatvirtina. D. D. anksčiau yra teistas, visus kartus, kuomet buvo kaltas, prisipažindavo, nuo 16 metų gyveno pataisos namuose, per paskutinius 10 metų laisvėje buvo tik 10 mėnesių, todėl nieko keista, kad jis turi pažįstamų iš pataisos namų, su kuriais bendrauja.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teisme atliktu įrodymų vertinimu, pažymima, kad teismas nepagrįstai vadovavosi melagingais kito nuteistojo E. T. parodymais, nurodoma, jog kitų įrodymų, patvirtinančių D. D. kaltę, byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą apeliacine tvarka daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl D. D. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
5. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad D. D. jam priklausančiu automobiliu nuvežė iki (duomenys neskelbtini) gatvės (kuri yra šalia nukentėjusiosios gyvenamosios vietos) E. T. ir ten jį paleido. Tačiau D. D. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia apie daromą nusikaltimą nieko nežinojęs. Tokią versiją teisėjų kolegijos vertinimu paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
6. Dar pirmoje apklausoje ikiteisminio metu (t. 1, b. l92-194) E. T. nurodė, jog jam paskambino D. D. ir pasakė, kad reikia paimti pinigus Ukmergės mieste, tuomet D. D. atvažiavo pas E. T. į namus, jį paėmė ir jie nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), ten E. T. D. D. paleido, E. T. išlipus iš automobilio jam paskambino T. ir pasakė užeiti į namą (duomenys neskelbtini), E. T. nuėjo ir paėmė pinigus. Šioje apklausoje E. T. papasakojo apie dar du panašius atvejus, kuomet vežamas D. D. jis ėjo paimti pinigus Utenoje ir Kėdainiuose. Papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 195, 196) E. T. nurodė, jog tą dieną, kai jis ėjo paimti pinigų, D. D. E. T. numerį nusiuntė tam, kuris vėliau skambino ir nurodinėjo, ką daryti E. T., E. T. suprato, jog kalba su T., su kuriuo susipažino Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Ikiteisminio tyrimo metu E. T. dar kelis kartus patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (t. 1, b. l. 199, t. 2, b. l. 3), nurodė prisipažįstantis dėl sukčiavimo, paaiškino, kad jo to prašė D. D.. Pirmosios instancijos teisme dėl tam tikrų aplinkybių savo parodymus E. T. iš dalies pakeitė - nurodė su D. D. Kėdainiuose ir Utenoje paimti pinigų nebuvęs, važiavo tik vieną kartą Ukmergėje, paaiškino, jog įvykio dieną jam paskambino iš telefono numerio, kurio pasakyti jis negali (galimai T.), ir pasakė, kad jo paimti atvažiuos D. D. ir reikės paimti pinigus, nukentėjusiosios adresą E. T. taip pat nurodė T.. Kaip matyti, pirmosios instancijos teisme E. T. pripažino tik aplinkybę, jog paimti pinigus jį vežė D. D., tačiau priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog dėl pinigų paėmimo jam visų pirma paskambino asmuo vardu T., ne D. D., kaip buvo teigiama ikiteisminio tyrimo metu.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu tikslesnius parodymus E. T. davė ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, jog dėl pinigų paėmimo jam skambino būtent D. D., o ne nenustatytas asmuo T.. Ši išvada daroma įvertinus telefono numerių, kuriais naudojosi D. D. ir E. T. (t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 87, 88) bei nenustatyto asmens telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines. Kaip matyti iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės (t. 1, b. l. 123, „Isklotine_(TEL)_ 108960_18“), iš šio numerio telefono numeriui (duomenys neskelbtini), t. y. D. D., 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo ne kartą skambinta, pirmasis skambutis ryte, apie 9 val., ne kartą bendrauta ir nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu nuo 13 iki 14 val. (D. D. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta 13.48 val., 14.20 val., 14.31 val., 14.41 val., pats D. D. šiuo telefono numeriu skambino 14.35 val., 14.41 val.). Iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo dieną, 13.36 val., taip pat skambinta į telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. E. T., 14.30 val. siųsta SMS žinutė. Iš telefono numerių (duomenys neskelbtini) (D. D.) ir (duomenys neskelbtini) (E. T.) išklotinių (t. 1, b. l. 122, „Tele2_Daiva_Satiene_Iskl_(TEL)_52421-18“, „Tele2_Daiva_Satiene_Iskl_(TEL)_52425-18“), matyti, jog D. D. E. T. 2017 m. rugsėjo 27 d. skambino du kartus apie 11 val., taip pat du kartus prieš pat veiką, 13.31 val. ir 13.42 val., dar kartą 14.21 val. Nurodytos išklotinės visų pirma patvirtina, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną pats D. D. ne kartą skambino E. T., be to, telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė patvirtina, jog nenustatytas asmuo visų pirma bendravo su D. D., o tik vėliau, prieš pat veikos padarymą paskambino E. T.. Išklotinėse užfiksuoti skambučiai patvirtina E. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, jog dėl pinigų paėmimo jam visų pirma paskambino D. D., o ne nenustatytas asmuo, kurį E. T. įvardino kaip T..
8. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog veikos padarymo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini) veikė Kybartuose, numerio veikimo teritorija apima Kybartų pataisos namų teritoriją (t. 1, b. l. 117). Taigi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, su kuriuo veikos padarymo dieną intensyviai bendravo D. D. ir kuris vieną kartą skambino E. T., galimai buvo Kybartų pataisos namuose. Kitas nuteistas šioje byloje, S. B., kuris pagal nustatytas aplinkybes skambino nukentėjusiajai V. M., veikos padarymo metu taip pat atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose (t. 3, b. l. 57). Nors priešingai nei S. B. pokalbis su nukentėjusiąja, nuteistojo D. D. pokalbio su E. T. turinys šioje byloje užfiksuotas nėra, D. D. intensyvus bendravimas su nusikalstamą veiką koordinavusiu asmeniu galimai Kybartų pataisos namuose, jo paties skambinimas E. T., t. y. asmeniui, kuris turėjo paimti pinigus iš nukentėjusiosios, teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina, jog D. D. žinojo apie daromą nusikaltimą ir buvo šios veikos dalyvis.
9. Skunde akcentuojama aplinkybė, jog pareigūnai, sulaikę E. T., nematė D. D., teisėjų kolegijos vertinimu nepaneigia D. D. kaltės ir tik patvirtina, jog D. D. darydamas nusikalstamą veiką buvo itin atsargus, dėl ko ir nevažiavo prie pat nukentėjusiosios namų. Taip pat pažymėtina, jog E. T. sulaikę pareigūnai E. Č. ir T. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad E. T. nurodė, jog pinigus paimti jam liepė būtent D. D.. Taigi iš karto po pinigų paėmimo iš nukentėjusiosios E. T. kaip bendrininką nurodė būtent D. D..
10. Skunde akcentuojama, jog liudytojos M. B. parodymai yra subjektyvūs. Ši liudytoja pirmosios instancijos teisme pažymėjo, jog D. D. užsiėmė telefoniniais sukčiavimais, asmenį, pravarde „S.“, tai yra, E. T., vežiojo kaip „kojas“, t. y. kaip asmenį, kuris eina paimti pinigų, kuriuos sukčiai išvilioja iš žmonių apgaulės būdu. Teisėjų kolegija sutinka, jog tokie liudytojos parodymai išties nėra D. D. kaltės įrodymas. Pati liudytoja paaiškino, jog apie D. D. veiksmus tik pati taip galvojanti. Tačiau grįsdamas D. D. kaltę pirmosios instancijos teismas šia parodymų dalimi ir nesivadovavo. Teismas akcentavo kitą M. B. parodymų dalį, tai yra jog ji patvirtino, kad D. D. naudojo M. B. telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kai dieną ji išeidavo į darbą. Taigi skundo argumentai dėl M. B. subjektyvaus aplinkybių vertino šiuo atveju neturi reikšmės D. D. veiksmų kvalifikavimui.
11. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje ištirtus ir surinktus įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuosekliai vertino kito nuteistojo E. T. parodymus, juos patvirtinančias telefono pokalbių išklotines, D. D. intensyvų bendravimą su asmeniu, galimai atlikusiu bausmę Kybartų pataisos namuose, ir pagrįstai atmetė D. D. versiją, neva apie daromą nusikaltimą jis nieko nežinojo. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą teismas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl D. D. kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas D. D. prašymas dėl daiktų (mobilaus ryšio telefonų su SIM kortelėmis) grąžinimo netenkinamas. Taip pat netenkinamas ir jo prašymas įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki lapkričio 29 d., kadangi šis D. D. suėmime išbūtas laikotarpis skundžiamu nuosprendžiu įskaitytas į jam paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.