Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2012-10-24 · Byla Nr. A2.6.-1005-849/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-1005-849/2012Nutarimas · 2012-10-24Alytaus apylinkės teismas
  2. ATP-1058-317/2012Nutartis · 2012-12-18Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-1179-849/2014Nutartis · 2014-09-08Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-10-24
Bylos Nr.
A2.6.-1005-849/2012
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00834-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Diana Atajeva
Pažeidėjas
S. S.
Advokatai
Vytautas Kucevičius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-1005-849/2012Proceso Nr. 4-13-3-00834-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5; (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. spalio 24 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, S. S., jos atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, netekėjusios, aukštojo išsilavinimo, nedirbančios, registruotos darbo biržoje, , gyv. (duomenys neskelbtini), neteistos, baustos administracinėmis nuobaudomis (nuobaudos negaliojančios), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2012-06-15 8.00 val. vairuodama automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, manevruodama atbuline eiga atsitrenkė į kitą gale stovintį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. K., ir jį apgadino, ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Šiais veiksmais S. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

S. S. asmens tapatybė nustatyta pagal asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2005-10-24 Alytaus VPK MS (52).

Motyvuojamoji dalis

S. S. sutiko prisiimti kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str.2d., jeigu jos kaltę patvirtintų įrodymai, o dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1d. savo kaltės nepripažįsta. Paaiškinimus sutiko duoti tik apklausus liudytojus ir nukentėjusiąją.

Paaiškino, kad įvykio dieną savo namo kieme, norėdama važiuoti į egzaminą, apsisukinėjo savo automobiliu- važiavo su juo atbuline eiga, po to išvažiavo. Vėliau rado praleistą savo tėvo telefono skambutį. Jam paskambinus, tėvas jai pasakė, kad ji apgadino automobilį. Pati manevruodama jokio barkštelėjimo ir atsitrenkimo į kitą automobilį negirdėjo, nes buvo pasileidusi muziką.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad įvykio dieną pas ją atėjo kaimynė Jolita ir pasakė, kad mačiusi, kaip į jos automobilį, stovinį automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsitrenkė kitas automobilis AUDI A4, kurį vairavo S. S.. Pati apžiūrėjo automobilį ir pamatė nukritusius dažus keleivio priekinių durelių pusėje. Savo automobilio ji nejudino iš vietos ir laukė, kada ateis pažeidėja ir atsiprašys jos, tačiau nesulaukusi vakare ji pati nuėjo pas S. S. į namus. Duris atidarė jos tėtis, kuriam pasakiusi, kas įvyko ir jie abu nuėjo pažiūrėti į vietą, kaip atrodo jos automobilis. S. S. tėtis numojo į tai ranka, todėl ji iškvietė policiją. Atvažiavę į įvykio vietą pareigūnai nufotografavo įvykio vietą.

Liudytojas R. P. teisme parodė, kad, gavę iš budėtojų pranešimą dėl eismo įvykio, iš kurio buvo pasišalinta, nuvyko su pareigūnu M. C. į įvykio vietą. Nukentėjusioji nurodė, kad per langą kaimynė matė, kas ir kaip atsitrenkė į jos automobilį, dėl ko suveikė mašinos signalizacija, ir kad kaltininkė po kiek laiko išvažiavo iš aikštelės. Tuomet jie nuėjo pas kaltininkę į namus, kur rado jos tėvą, kuris nurodė, kad tai tik nedidelis apgadinimas ir, numojęs ranka, nuėjo. Vėliau į komisariatą atvyko pati pažeidėja S. S. ir paaiškino, kad manevruodama nejautė užkabinusi kitą automobilį, todėl išvažiavo.

Įvykio vietoje suformino įvykį, surašė tarnybinį, apžiūrėjo nukentėjusiosios automobilį ir nustatė, kad atsitrenkus buvo apgadinta dešinės pusės priekinio sparno dalis, į kurią buvo įstumta ir įlenkta kito automobilio kabliu. Atvykus S. S., buvo apžiūrėtas ir jos automobilis, kur matėsi ant jo kablio apgadinto automobilio dažų likučiai.

Liudytojas M. C. parodė, kad iš budinčio gavo iškvietimą dėl eismo įvykio. Nuvykus į įvykio vietą, jis nufotografavo automobilio apgadinimus, pagal kuriuos matėsi, kad į apgadintą automobilį buvo atsiremta kabliu. Ant atsitrenkusio automobilio kablio taip pat matėsi dažų likučiai.

Liudytoja J. V. parodė, kad įvykio dieną laukdama grįžtančio iš darbo vyro, ji stovėjo prie lango ir matė, kaip į kiemą išėjo kaimynė S. S., kuri sėdo į savo automobilį AUDI -4, manevruodama neišsuko ir atsitrenkė kitą automobilį, dėl ko suveikė automobilio signalizacija. Po atsitrenkimo S. S. sustojusi pastovėjo dar keletą sekundžių, apsidairė per abu langus, ir neišlipusi nuvažiavo. Ji buvo išėjusi į lauką ir matė nukentėjusiosios automobiliui padarytus apgadinimą- nedidelį įdubimą, nes atsitrenkta buvo kabliu.

Liudytojas D. L. parodė, kad su administracinėn atsakomybėn asmeniu susipažino, kai ši paprašė jį paliudyti teisme. Įvykio dieną jis, vedžiodamas šunį, ėjo pro šoną ir matė, kaip S. S. su automobiliu A4 sukinėjosi aikštelėje- važiavo pirmyn ir atgal. Jis nematė, kad ji atsitrenktų į kitą automobilį, nes buvo tarp automobilių per didelis atstumas. Jei S. S. vairuojamas automobilis ir būtų tyliai atsirėmęs, jis būtų tai matęs, nes visą laiką žiūrėjo, kaip ji sukinėjasi.

Liudytojas V. S. parodė, kad S. S. yra jo dukra ir įvykio dieną pas jį atėjo kaimynė su vyru ir pasakė, kad jo dukra apgadinusi jos automobilį. Jis išėjo į kiemą apžiūrėti apgadinto automobilio, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjo. Jis skambino dukrai, tačiau ši telefono nekėlė. Ji vėliau jam atskambino ir jis jai pasakęs, kad ji apgadinusi automobilį.

Įvertinus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad S. S. manevruodama atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje, apgadino ten stovėjusį automobilį ir padariusi eismo įvykį, siekdama išvengti atsakomybės, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos ir tokie jos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d. numatytų administracinių teisės pažeidimų požymius.

Kad S. S. padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2d., patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), policijos pareigūno R. P. tarnybinis pranešimas (b.l.3), transporto priemoinės techninės apžiūros aktas (b.l. 8), įvykio fotonuotraukos (b.l. 9-12), rašytiniai V. K. ir J. V. paaiškinimai, kiti byloje esantys rašytiniai duomenys bei nukentėjusiosios V. K., liudytojų J. V., R. P., M. C., parodymai bylos nagrinėjimo metu, kurie patvirtina, kad S. S., manevruodama atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino, todėl jos padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK127 str. 2d.

Liudytojas V. S. teigė, kad apžiūrėjęs jo dukros apgadintą automobilį, jokių apgadinimų nematė, tačiau tokius jo parodymus paneigia aukščiau aptarti įrodymai, todėl teismas šio liudytojo parodymais nesivadovauja. Be to, šis liudytojas yra administracinėn atsakomybėn traukimo asmens tėvas, todėl jo parodymai vertinti kritiškai kaip siekis padėti savo dukrai išvengti administracinės atsakomybės.

S. S. bylos nagrinėjimo metu teigia nepadariusi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1d., tačiau tokia jos pozicija laikytina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (nutartys Nr. N16-2330/2007; N63-2972/2010; N62-5002/2010 ir kt.).

Jau aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad S. S., manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį AUDI 80 ir jį apgadino, t.y. padarė eismo įvykį.

Apklaustas bylos nagrinėjimo metu S. S. teigė, kad tik manevruodama buvo pasileidusi muziką, todėl negirdėjo, kaip atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau tokius jos parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie prieštarauja bylos esmei ir neatitinka nustatytų bylos aplinkybių.

Liudytoja J. V., tiesiogiai mačiusi eismo įvykį, parodė, kad per langą matė manevruojančią S. S., kuri važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė kitą automobilį, dėl ko suveikė automobilio signalizacija, kad po atsitrenkimo S. S. sustojusi pastovėjo keletą sekundžių, apsidairė per abu langus, ir neišlipusi nuvažiavo. Netikėti jos parodymais teismas neturi pagrindo ir jais vadovaujasi, nes analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji V. K., apklausti liudytojais pareigūnai M. C. ir R. P.. Nors jų parodymai yra išvestiniai, tačiau jie išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaraujantys liudytojos J. V. parodymams.

Liudytojo D. L. parodymus teismai vertina kritiškai kaip prieštaraujančius bylos esmei, todėl jais nesivadovauja.

Byloje nustatyta, kad S. S., manevruodama atbuline eiga, atsitrenkė ir apgadino kitą automobilį, tuo tarpu liudytojas D. L. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad S. S. neatsitrenkė į kitą automobilį, nes tarp automobilių buvo per didelis atstumas, kad jei ir S. S. vairuojamas automobilis būtų tyliai atsirėmęs , jis būtų tai matęs, nes visą laiką stebėjo S. S. manevravimą.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. S. suprato, kad ji atsitrenkė į kitą automobilį, jį apgadino, t.y. padarė eismo įvykį, iš kurio ji tyčia pasišalino.

Tokiu atveju ji turėjo vykdyti Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus. KET 232 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Jokių alternatyvų (žodinio susitarimo, telefono numerio palikimo) galiojantys teisės aktai nenumato.

S. S. nesilaikė reikalavimų užpildyti eismo įvykio deklaraciją ar nedelsiant apie eismo įvykį pranešti policijai, nes sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Toks jos elgesys prieštarauja KET reikalavimams ir vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Šių argumentų pagrindu darytina išvada, jog S. S. padarė jai inkriminuotą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pažymėtina, kad tokią praktiką formuoja ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario mėn. 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-118-508/2012; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario mėn. 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-359-195/2012;

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Praeityje S. S. neteista, tris kartus bausta administracine tvarka už KET, ir nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai charakterizuoją administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaip linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles, nes vairuotojo stažą S. S. turi jau nuo 2007-09-26 (b.l. 18).

S. S. kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str.2d., sutiko prisiimti tik tuo atveju, jeigu jos kaltė būtų įrodyta, todėl tai nelaikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1d. savo kaltės nepripažino visiškai.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybę taip pat nėra. Įvertinus minėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijai, S. S. skirtinos nuobaudos, didesnės nei įstatymo sankcijose numatytų administracinių nuobaudų minimui. Subendrinus paskirtas nuobaudas, galutinė nuobauda skirtina sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytų teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

nutaria:

S. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 130 Lt. (vieno šimto trisdešimties litų) baudą, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 3300 Lt. (trijų tūkstančių trijų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinti ir S. S. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 3300 Lt. (trijų tūkstančių trijų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Diana AtajevaPapildoma informacija: baudą pažeidėjas turi sumokėti banke ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama banke užpildžius mokėjimo pavedimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 57811, sąskaita Nr. LT 247300010112394300 asmenims, gyvenamąją vietą deklaravusiems Alytaus mieste, ir įmokos kodas 57833, sąskaita Nr. LT 247300010112394300 asmenims, gyvenamąją vietą deklaravusiems Alytaus rajone). Mokėjimo pavedimo šaknelę būtina pristatyti į teismo raštinę. Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.