- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- ATP-359-195/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05287-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo I. G. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir nubausta 100 Lt bauda. Administracinio teisės pažeidimo byla I. G. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta, nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. nubausta už tai, kad ji, 2011 m. lapkričio 1 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį buvo neatidi, pravažiuodama pro stovintį automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir jį kliudė automobilį, taip apgadindama abu automobilius, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2011 m. lapkričio 24 d. surašė I. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą taip pat pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 p., 232 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą I. G. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė, nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties, motyvuojant tuo, kad pažeidėjo nurodomas aplinkybes, jog ji apgadinimų nepastebėjo, vienas kitam eismo dalyviai pretenzijų neturėjo, nukentėjusysis užsirašė pažeidėjos telefono numerį, patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai. Apie tai, kad ketina kviesti policiją, nukentėjusysis pažeidėjai nepranešė. Tikėtina, kad tamsiu paros metu galima buvo nepamatyti nežymius automobilių apgadinimus. Todėl šį pažeidėjo versija yra nepaneigta. Byloje nėra duomenų, kad I. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarimą dalyje dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 130 str. 1d. ir I. G. pripažinti kalta dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutarimą šioje dalyje, teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo dalyje dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 130 str. 1 d. priėmimą.
Apelianto teigimu, I. G. parodymai dalyje dėl svetimo automobilio apgadinimo pobūdžio neatitinka užfiksuotų faktinių aplinkybių ir buvo duoti siekiant išvengti atsakomybės. Tai, kad automobiliai buvo apgadinti, nors ir nežymiai, ir šie apgadinimai buvo akivaizdžiai matomi, patvirtino nukentėjusysis ir pagal pranešimą atvykę policijos pareigūnai. Todėl, jei vadovautis pažeidėjos parodymais, kad ji išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo abu automobilius, ji turėjo pamatyti po kontakto tarp automobilių atsiradusius įbrėžimus. Kita vertus, nukentėjusysis nuo pat pradžių aiškino, kad informavo I. G. apie padarytus jo automobiliui apgadinimus, tačiau pastaroji dėl eismo įvykio kaltino jį. Sprendžiant iš to, darytina išvada, kad esant nesutarimams dėl eismo įvykio kaltininko, apie eismo įvykį nedelsiant turėjo būti pranešta policijai. Tuo pačiu pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 232 p. yra numatytas reikalavimas su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jokių alternatyvų (žodinio susitarimo, telefono numerio palikimo) galiojantys teisės aktai nenumato. Todėl I. G. veiksmų vertinimui skundžiamame nutarime nurodytos neva ją pateisiančios aplinkybes nėra reikšmingos ir nepašalina jos atsakomybės.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007, N575-2198/2009).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas materialines normas, patikrinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl I. G. kaltės, vadovavosi rašytine bylos medžiaga ir išklausė jos paaiškinimus bei teismo posėdyje apklausė nukentėjusįjį, liudytojus E. J., A. S., K. Ž. ir D. B.. Teismas savo nutarime padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog I. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad I. G. padarė jai inkriminuojamus pažeidimus, t.y. apgadinimo abu automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Nukentėjusysis B. B. teisme parodė, kad automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas I. G., kliudė jo automobilio galinę pusę. Priėjo prie I. G. automobilio ir informavo ją apie jo automobiliui padarytus apgadinimus, tačiau I. G. apie tai nieko nenorėjo girdėti, iš automobilio neišlipo, apsižodžiavo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b.l. 37, 41). Analogiškas eismo įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir rašytiniame paaiškinime pareigūnams (b.l. 10).
Liudytoja K. Ž. teisme parodė, kad eismo įvykio metu kartu su B. B. buvo jo automobilyje Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juto kontaktą tarp automobilių. B. B. išlipęs iš automobilio, nuėjo iki Renault automobilio vairuotojos. Jis iškart pastebėjo jo automobiliui padarytus apgadinimus ir nuėjo aiškintis. I. G. iš savo automobilio išlipusi nebuvo (b.l. 39). Analogiškas eismo įvykio aplinkybes K. Ž. nurodė ir rašytiniame paaiškinime pareigūnams, patikslindama, kad I. G. nenorėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nuvažiavo iš įvykio vietos (b.l. 7).
Liudytojas (policijos pareigūnas) E. J. teisme parodė, kad pagal pranešimą kartu su kolega A. S. 2011-11-01 nuvyko į įvykio vietą. Į pareigūnus kreipėsi nukentėjusysis, kuris paaiškino, jog jo automobilį kliudė kitas automobilis, jo vairuotoja pasišalino. Nurodė , kad apgadinta jo automobilio galinė dalis, padarytas įbrėžimas. Nukentėjusysis nurodė automobilio valstybinius numerius ir markę (b.l. 37-38).
Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. Stūglys (b.l. 40).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad automobiliui Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įbrėžtas galinis bamperis ir galinis kairės pusės sparnas (b.l. 5). Šie apgadinimai užfiksuoti ir byloje esančiose nuotraukose (b.l. 14, 16).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobiliui Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)padarytas priekinių kairės pusės durelių apsaugos nubrozdinimas, 52-59 cm. aukštyje (b.l. 13). Šie apgadinimai užfiksuoti ir byloje esančiose nuotraukose (b.l. 15, 16).
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, nurodydamas, kad I. G. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Nutarimas dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra nepagrįstas, kadangi byloje esantys objektyviai surinkti duomenys patvirtina I. G. kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo.
Kaip matyti iš I. G. teisme duotų parodymų, savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ji iš esmės neginčijo, tačiau tokį savo elgesį bandė pateisinti tuo, kad ją suklaidino nukentėjusiojo elgesys, nes nukentėjusysis jokių pretenzijų jai nereiškė, o ji jokių apgadinimų ant abiejų automobilių nepastebėjo. Taip pat paaiškino, kad nukentėjusiajam paliko savo telefono numerį, jei šis vis dėl to kitą dieną turėtų kokių pretenzijų (b.l. 40). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad tokius I. G. paaiškinimus pirmosios instancijos teismas vertino kaip ją teisinančius įrodymus. Tačiau byloje esančios automobilių fotonuotraukos patvirtina, kad automobiliams kontakto metu padaryti apgadinimai buvo akivaizdžiai matomi ir automobilių apžiūros metu jų nepastebėti buvo neįmanoma. Todėl teismo išvada, kad dėl kontakto pobūdžio vairuotojai tamsiu paros metu galėjo objektyviai nepastebėti nežymių apgadinimų, yra nepagrįsta. Be to, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis, tiek liudytoja K. Ž. savo rašytiniame paaiškinime pareigūnams vienareikšmiškai nurodė, jog I. G. atsisakė bendrauti, nenorėjo aiškintis įvykio aplinkybių ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. I. G. versija, kad paliko nukentėjusiajam savo numerį, buvo pateikta tik teisme, tyrimo metu apie šią aplinkybę nei ji, nei liudytoja K. Ž. net neužsiminė. Todėl I. G. teisme duoti parodymai vertinami kaip jos gynybinė taktika, siekiant išvengti atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d.
Tuo pačiu pažymėtina, I. G. veiksmai, kad prieš išvažiuodama ji paliko nukentėjusiajam savo telefono numerį, negali būti vertinami kaip jos atsakomybę šalinanti aplinkybė. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 232 p. yra numatytas reikalavimas su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jokių alternatyvų (žodinio susitarimo, telefono numerio palikimo) galiojantys teisės aktai nenumato. Todėl I. G. veiksmų vertinimui skundžiamame nutarime nurodytos neva ją pateisiančios aplinkybes nėra reikšmingos.
I. G. nesilaikė reikalavimų užpildyti eismo įvykio deklaraciją ar nedelsiant apie eismo įvykį pranešti policijai, nes sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šių argumentų pagrindu darytina išvada, jog I. G. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.
I. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta nepagrįstai, todėl apylinkės teismo nutarimas šioje dalyje naikintinas.
I. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertintina ir tai, kad ji nebausta administracine tvarka, skundžiamu nutarimų paskirtą 100 Lt baudą jau sumokėjo (b.l 46). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei įvertinus ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, eismo įvykio metu padarytus automobilių apgadinimus (nežymūs), I. G. skirtina minimali ATPK 130 str. 1 d. numatyta nuobauda.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarimą pakeisti:
Panaikinti nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo byla I. G. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta.
I. G. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir skirti jai 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., I. G. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. skirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Kita nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.