Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-23 · Byla Nr. ATP-118-508/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-01-03Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-02-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
ATP-118-508/2012
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00782-2011-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Egidijus Jonas Grigaravičius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-118-508/2012Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00782-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 39.2.; 79.1. (S)
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 23 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 03 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Institucija) vyresnysis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. už tai, kad šis 2011 m. spalio 16 d. 01.30 val. Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepastebėjo stovinčio kito automobilio, atsitrenkė į jį bei apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), šiais veiksmais pažeidė KET 9 ir 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2012-01-03 nutarimu A. K. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos, paskiriant A. K. galutinę nuobaudą 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų laikotarpiui.

Šalies argumentai

A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012-01-03 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Anot apelianto, teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių, netinkamai taikė ATPK normas. Apeliantas tvirtina, kad nesuvokė padaręs teisės pažeidimą, automobilių kontakto nepajuto, manė, jog likusieji švęsti draugai juokavo, nurodydami, kad jis apgadino kitą automobilį ir kviesdami susitarti dėl eismo įvykio siekė, kad jis grįžtų tęsti šventę. T. G. priklausantis automobilis Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas nežymiai, kas rodo, jog jis nepajuto kontakto. Teismo išvada, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis siekė išvengti atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Jo negrįžimas į sodų bendriją buvo susijęs ne su eismo įvykiu, kurio buvimas jam nebuvo juntamas, objektyviai suvokiamas ir žinomas, o su tuo, jog jis vežė savo draugę namo. Iki pat 2011 m. spalio 16 d. ryto, kol įdėmiai dienos šviesoje apžiūrėjęs savo automobilį pastebėjo automobilio bamperio nubrozdinimą, manė, jog jam paskambinusi T. G. draugė ir pranešusi apie eismo įvykį juokavo, tokiu būdu siekė, kad jie grįžtų dalyvauti šventėje. Kilus abejonių dėl to ar jis galėjo pajausti ar nepajausti automobilių kontakto, teismas privalėjo skirti ekspertizę. Apelianto nuomone, jam paskirta per griežta nuobauda, neatsižvelgiant į visas įvykio objektyvias aplinkybes, nepagrįsta visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra apsunkinta jo šeimos padėtis: jis negalės padėti garbaus amžiaus (92 m.), močiutei, kuriai reikalinga slauga, bei neįgaliai motinai, kuri yra tik iš dalies darbinga. Dėl padaryto teisės pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė netyčia, nesiekė išvengti atsakomybės, nes iš karto, pamatęs savo automobilio apgadinimus, susiekė su nukentėjusiuoju T. G., atlygino padarytą žalą. Todėl administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas atmetamas. A. K. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir paskirta administracine nuobauda.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. pripažino kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nuobaudą paskyrė nepažeisdamas nuobaudos skyrimą reglamentuojančių nuostatų.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (nutartys Nr. N16-2330/2007; N63-2972/2010; N62-5002/2010 ir kt.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. K., važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovėjusį T. G. priklausantį automobilį Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šio fakto iš esmės neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Tačiau jis teigia, kad yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi nepajuto kontakto tarp automobilių, nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Sprendžiant klausimą, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad abejonių dėl A. K. tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nėra. Tai, kad A. K. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, patvirtina iš dalies paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai, rašytinis paaiškinimas (b.l. 13), liudytojų T. G., I. J. rašytiniai paaiškinimai (b.l. 14, 15), policijos pareigūno A. V. tarnybiniame pranešime dėl apklausos telefonu esanti informacija (b.l. 16).

Šalies argumentai

A. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad šventės metu kilus konfliktui jis paragino savo draugę O. K. važiuoti namo. Pradėjus važiuoti, draugė pastebėjo, jog nepasiėmė telefono ir paprašė grįžti. Kadangi jis buvo nuvažiavęs tik apie 40 metrų, nutarė automobilio neapsukti, o pavažiuoti atbulas. Pavažiavęs sustojo, jokio susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto. Kadangi jo draugė iš automobilio nelipo, jis nutarė važiuoti namo ir atvažiuoti kitą dieną. Pavažiavus apie kilometrą jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino T. G. žmona ir pasakė, kad jis savo automobiliu atsitrenkė į jų automobilį ir pastarąjį apgadino. Ji kvietė sugrįžti į eismo įvykio vietą ir susitarti dėl įvykio, tačiau jis nenorėjo grįžti, galvojo atvažiuoti susitarti kitą dieną. Jis T. G. žmonai pasakė, kad atvažiuos kitą dieną. Grįžęs į namus ir apžiūrėjęs bamperį, matė, kad bamperio kampe nubraukti dažai. Kitą dieną jis nuvažiavo į sodą, tačiau nei T. G., nei automobilio jau nebuvo (b.l. 13). Paaiškinime išdėstytas aplinkybes jis patvirtino bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Versiją, kad jis galvojo, jog T. G. draugė juokauja apie eismo įvykį, A. K. iškėlė tik apeliaciniame skunde, po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau apeliacinės instancijos teismas A. K. teiginius apie tai, kad jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, kad manė, jog T. G. draugė juokauja apie eismo įvykį, kad automobilį apžiūrėjo tik ryte, vertina kritiškai kaip siekimą išvengti atsakomybės.

T. G., I. J. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotos iš esmės tapačios aplinkybės. Juose nurodyta, kad A. K., važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į T. G. priklausantį automobilį Renault. Po susidūrimo A. K. nesustojo ir nuvažiavo. T. G. paaiškino, kad jis iškart paskambino A. K. ir pasakė, kad šis apgadino jo automobilį ir kvietė grįžti ir išsiaiškinti dėl eismo įvykio. Tačiau A. K. nenorėjo sugrįžti į eismo įvykio vietą. Kai jis skambino policijai, kažkas iš svečių dar kartą skambino A. K. ir kvietė atvykti dėl eismo įvykio. (b.l. 14). Liudytoja I. J. paaiškino, kad ji pati kalbėjo su A. K., papasakojo apie padarytą eismo įvykį, tačiau A. K. nesutiko sugrįžti (b.l. 15). Iš tarnybiniame pranešime dėl apklausos telefonu esančios informacijos matyti, kad kalbant telefonu su liudytoju J. P., šis paaiškino, kad girdėjo, kaip T. G. skambino A. K. ir kalbėjo apie apgadintą automobilį, kvietė grįžti į eismo įvykio vietą ir išsiaiškinti visas aplinkybes, tačiau A. K. į eismo įvykio vietą nesugrįžo (b.l. 16). Iš išdėstytų paties A. K. bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad A. K. apie tai, jog apgadino T. G. priklausantį automobilį, iškart po eismo įvykio buvo informuotas. Apie tai A. K. pranešė tiek pats T. G., tiek I. J.. A. K. rašytiniame paaiškinime ir bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad tai, jog apgadintas galinis bamperis, pamatęs grįžęs namo. Esant tokioms aplinkybėms seka, kad A. K. suprato, kad apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, ne kaip kad teigia apeliaciniame skunde, ryte, o tą pačią naktį. Tokiu atveju jis turėjo vykdyti Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus. KET 232 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Tačiau A. K. šių reikalavimų nesilaikė, sužinojęs apie eismo įvykį, jis į eismo įvykio vietą nesugrįžo, eismo įvykio deklaracijos nepildė. Toks jo elgesys prieštarauja KET reikalavimams. Todėl A. K. veiksmai buvo pagrįstai įvertinti kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pastebėtina ir tai, kad tiek A. K., tiek liudytojai nurodė, jog A. K. tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytoja I. J. parodė, kad jis atrodė stipriai girtas. Įvertinus šias aplinkybes, yra pakankamas pagrindas įtarti, kad A. K., suprasdamas, jog sukėlė eismo įvykį, nevykdė kelių eismo taisyklių reikalavimų, siekdamas išvengti atsakomybės ne tik už eismo įvykio sukėlimą, bet ir už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. K. pagrįstai pripažintas kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde taip pat yra prašoma A. K. atžvilgiu paskirtąją administracinę nuobaudą švelninti, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šios bylos medžiagą ir apelianto argumentus, pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. K. už padarytuosius pažeidimus turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. Pažymėtina, jog teismas, įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, tiek už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tiek už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskyrė sankcijoje numatytas minimalias nuobaudas. Atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad A. K. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, pažeidėjo asmenybę apylinkės teismas jau įvertino skirdamas sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones, bus apsunkinta jo šeimos padėtis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir dar labiau švelninti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų ( ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, A. K. pagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotus pažeidimus, administracinė nuobauda nėra per griežta, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 03 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius