Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-03-03 · Civilinė byla Nr. e2-3988-863/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-03
Bylos Nr.
e2-3988-863/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
L. B.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Dovilei Baronienei,dalyvaujant ieškovės atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui L. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. B. 198,51 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2019 m. gruodžio 12 d. išdavė gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 19056/9166252), pagal kurį buvo apdraustas butas, priklausantis draudėjui A. P. (toliau – draudėjas), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Paaiškino, jog 2020 m. sausio 30 d. draudėjui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, per lubas prasiskverbus vandeniui buvo apgadintas draudėjo turtas. Nurodė, kad remiantis žalos bylos duomenimis, avarija įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris priklauso atsakovui L. B.. Nurodė, jog aukščiau nurodytos draudimo sutarties pagrindu, jai, kaip buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Paaiškino, jog atsižvelgiant į tai atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 198,51 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad tai, kad žala atsirado iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto įrodo: 2020 m. sausio 31 d. pranešimas apie žalą turtui, kuriame nurodyta, jog buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kuriame pažymėta, jog apliejimas įvyko iš viršuje esančio buto jau ne pirmą kartą, taip pat 2020 m. sausio 31 d. apžiūros aktas, iš kurio matyti, jog turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, sugadinimo priežastimi nurodyta, jog užliejo kaimynai. Pažymėjo, kad žalos dydį pagrindžia prie ieškinio pridedamos apgadinto turto fotonuotraukos, turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, mokėjimo nurodymas. Nurodė, kad atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens, kadangi atsakovas geranoriškai žalos neatlygino, kreipėsi į teismą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad jo valdomas butas yra tvarkingas, nebuvo jokių buitinių aplaidumo atvejų (pvz., neatsargus vandens išliejimas), vandens tiekimo ir šalinimo įrenginiai tvarkingi ir jokių defektų nebuvo ir nėra, nebuvo jokių vandens tiekimo ir šalinimo įrenginių santechninių ar kitokių gedimų, buto patalpose nebuvo ir nėra jokių vandens pratekėjimo (ar drėkimo) požymių, butas yra nuolatos ir tinkamai prižiūrimas (jokių nuomininkų ar kitų asmenų nėra), niekas į jį nesikreipė dėl galimo kito buto užpylimo, neišreiškė jokio pageidavimo apžiūrėti butą. Be to, nurodė, jog nėra gavęs jokių registruotų ar neregistruotų pranešimų apie galimai įvykusį įvykį nei iš draudiko, nei iš kaimyno, nei iš namo administratoriaus, nei iš jokios avarinės tarnybos. Pažymėjo, kad ieškovė būdama draudiku - savo veiklos profesionale - net nesiekė pateikti būtiniausios informacijos - ar teisėtai buvo išmokėta draudimo išmoka, t. y. nepateikė jokio savo sprendimo priėmimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir kokiomis (draudimo sutarties) sąlygomis buvo išmokėta draudimo išmoka. Nurodė, jog atsižvelgiant į informacijos trūkumą šiuo metu negali patikrinti - ar draudimo išmoka buvo išmokėta pagrįstai, kadangi draudimo taisyklių turinys nėra atskleistas, o taip pat neatskleistas ir sprendimo dėl draudimo išmokos turinys. Pažymėjo, kad ieškovė nepagrindusi draudimo išmokos teisėtumo, nepagrindė ir atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisės, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jo (kaip savininko) neteisėtus veiksmus, kadangi nesiekė bent minimaliai išsiaiškinti - ar tikrai buto užpylimo židinys buvo viršuje esantis jam priklausantis butas, o ne kiti šaltiniai. Pažymėjo, jog kaip matyti - iš ieškovės pateiktos medžiagos - ieškovė (kaip draudikas) net nesiekė atlikti bent minimalaus tyrimo, t. y. nustatyti tikrąsias buto apliejimo priežastis. Nurodė, jog mano, kad ieškovė pateiktu ieškiniu neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (jo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio), kurioms esant jam galėtų kilti civilinė atsakomybė, todėl vien dėl šių motyvų šis ieškinys atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi pasiruošimą bylos nagrinėjimui iš esmės paskyrė parengiamajame teismo posėdyje 2021 m. vasario 12 d. 8.30 val. Teismo nutartimi šalys informuotos apie tai, jog bylos nagrinėjimas vyks nuotoliniu būdu per Zoom programą, nutartyje teismas nurodė prisijungimo prie teismo posėdžio nuorodą ir kitus duomenis bei pastebėjo, jog negalėdamos dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu šalys apie tai privalo informuoti teismą. Šaukimai į parengiamąjį teismo posėdį išsiųsti ir įteikti šalims per Epp.

Motyvuojamoji dalis

2021 m. vasario 3 d. ieškovė pateikė į bylą papildomus rašytinius įrodymus prašomai priteisti žalai pagrįsti.

2021 m. vasario 9 d. šalims išsiųsti duomenys dėl nuotoliniu būdu organizuojamo teismo posėdžio naujo prisijungimo per Zoom programą.

Į parengiamąjį teismo posėdį per Zoom programą prisijungė ieškovės atstovė, atsakovas neprisijungė.

Ieškovės atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, jog nėra jokių atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje pateisinančių priežasčių bei pažymėjo, jog atsakovas turėjo pareigą domėtis procesu. Dėl minėto prašė bylą išnagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 162² straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje pasekmės atsakovui išaiškintos 2021 m. sausio 14 d. nutartyje, jokių neatvykimo ar negalėjimo atvykti į parengiamąjį teismo posėdį priežasčių atsakovas nenurodė, apie kliūtis prisijungiant per Zoom programą teismą neinformavo, todėl nenustačius jokių pagrindų teismo posėdžio atidėjimui, įvertinus tai, kad apie parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, teismas nustatęs, jog papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog ieškovė pritaikė nusidėvėjimo koeficientą ir dėl to sumažino reikalavimus 3,25 Eur suma, šioje dalyje reikalavimų atsisakė. Pažymėjo, jog ėmėsi pastangų tinkamai nustatyti draudiminio įvykio aplinkybes, tyrimas atliktas išsamiai, surašytas apžiūros aktas, dėl aplinkybių nustatymo kreiptasi į pastato administratorių, draudėją, taip pat į atsakovą, tačiau pastarasis nebendradarbiavo.

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės atstovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad galiojant draudiminei apsaugai ieškovės Gyventojų turto draudimu apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2020 m. sausio 30 d. buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. 110, dėl ko ieškovė 2020 m. vasario 13 d. išmokėjo draudėjui – A. P. 198,51 Eur draudimo išmoką.

Apie draudiminį įvykį ieškovei draudėjas – A. P. pranešė 2020 m. sausio 31 d., nurodydamas, jog butas užliejamas iš viršutinio buto jau 4 ar 5 kartą. Tiek fiksuojant buto sugadinimus 2020 m. sausio 31 d. aplieto buto Apžiūros akte, tiek teikdamas paaiškinimu draudikui (į bylą pateikto garso įrašo duomenys) aplieto buto savininkas nurodė, jog butas yra apliejamas iš viršutinio buto, kuriame gyvena iš užsienio atvykę statybininkai, su jais susikalbėti nepavyksta, o buto savininkas nebendradarbiauja.

Iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2020 m. sausio 31 d. ieškovės pranešimas dėl informacijos pateikimo buvo įmestas į Savanorių per. 56-110, Vilnius pašto dėžutę. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog neturi jokių atsakovo kontaktinių duomenų, nes atsakovas su bendrove nesusisiekė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).

Nagrinėjamoje byloje aplinkybes, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo užlietas iš virš jo esančio buto, (duomenys neskelbtini), Vilnius, patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai ir kiti įrodymai dėl žalos administravimo, jų tarpe aplieto buto savininko paaiškinimai dėl draudiminio įvykio ir buto nuotraukos, garso įrašas. Ginčo dėl to, jog virš užlieto buto yra butas (duomenys neskelbtini), ir, kad šio buto savininkas yra atsakovas, byloje nėra. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilnius administratorius UAB „Namų ūkis“ 2021 m. sausio 27 d. rašte nurodė, jog pastate jokie darbai bendruose inžineriniuose tinkluose mėnesį prieš ir po 2020 m. sausio 30 d. datos atlikinėjami nebuvo, avarinės tarnybos kviestos nebuvo. Todėl remiantis nustatytų aplinkybių visetu bei vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika yra labiau tikėtina, jog užliejimo židinys buvo (duomenys neskelbtini) bute, o atsakomybė dėl užliejimu padarytos žalos atlyginimo tenka atsakovui.

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė padarytai žalai pagrįsti pateikė pagal UAB „Sistela“ sąmatų sudarymo programą 2020 m. įkainius sudarytą sąmatą apliejimo pasekmėms – lubų sugadinimams pašalinti. Atsižvelgdama į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas pastabas ieškovė pritaikė medžiagoms 4 procentų nusidėvėjimo koeficientą ir prašomą priteisti žalą sumažino 3,25 Eur.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė savo reikalavimus byloje pagrindė atliktinų remonto darbų paskaičiavimais, atsakovas nors ir nesutiko su ieškovės išmokėta draudimo išmoka, tačiau jokių rašytinių ar kitų leistinų įrodymų savo pozicijai pagrįsti nepateikė, todėl remiantis ieškovės pateiktais ir nenuginčytais rašytiniais įrodymais, ieškovės reikalavimas dėl 195,26 Eur žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas pilnai, byla dalyje dėl 3,25 Eur žalos priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis minėtu reglamentavimu ieškovei nuo patenkinto ieškinio dalies priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo jos naudai priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymui turi įtakos aplinkybė, jos ieškovė dalies reikalavimų atsisakė, t. y. nors ieškovės patikslinti ir sumažinti reikalavimai patenkinti pilnai, tačiau dalyje byla nutraukta. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų vertintinas sprendimu, priimtu atsakovo naudai, todėl laikytina, jog ieškovės reikalavimai byloje tenkinami dalinai – 98,36 procentais (195,26 x 100 / 198,51), atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 98,36 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 1,64 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidas, atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovei iš atsakovo priteistina 14,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (98,36 procentai nuo 15 Eur).

Byloje patirtos 3,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi pagal nustatytą procentinę išraišką šalims tenkančios mokėti išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos - 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

bylą dalyje dėl 3,25 Eur žalos atlyginimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 195,26 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus ir 26 euro centus) nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,75 Eur (keturiolika eurų ir 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok