Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo R. A. buvo nutrauktos administracinių nusižengimų teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 4 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 451 straipsnio 6 dalį, 452 straipsnio 5 dalį, nesant šių administracinių nusižengimų sudėčių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. 2020 m. rugpjūčio 25 d., 08.45 val., Lietuvos transporto saugos administracijos vyresnysis inspektorius V. D. surašė R. A. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad:

1.1. jis 2019 m. balandžio 24 d., 16.30 val., kelio Nr. 120, 1 kilometre, vairuodamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „V.“ transporto priemonių junginį, susidedantį iš automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus A. M. (toliau – ir Inspektorius) teisėtam, remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalimi, nurodymui sustabdyti transporto priemonę, išreikšto Inspektoriui iškėlus dešinę ranką į viršų su skrituliu, su raudonu atšvaitu, mojuojant skersai judėjimo krypties. Tokiais savo veiksmais R. A. buvo kaltinamas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje;

1.2. jis 2019 m. balandžio 24 d., 16 val. 30 min., kelio Nr. 120, 1 kilometre vairavo UAB „V.“ transporto priemonių junginį, susidedantį iš automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendroji masė 7,76 t viršijo maksimalią leidžiamą, nustatytą Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 19.6 papunktyje. Leidimo važiuoti sunkiasvore transporto priemone (junginiu) nebuvo gauta. Tokiu būdu vairuotojas pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-I6-(E) redakcija) 4 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais R. A. buvo kaltinamas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje;

1.3. iš vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog vairuotojas R. A. nuo 2019 m. balandžio 18 d. 05 val. 26 min. iki 2019 m. balandžio 19 d. 17 val. 31 min. vairavo 16 val. 03 min., dienos vairavimo trukmė per ilga 06 val. 03 min. Tuo vairuotojas pažeidė Reglamento (EB) Nr. 561/2006 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiais savo veiksmais R. A. buvo kaltinamas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 451 straipsnio 6 dalyje;

1.4. jis nuo 2019 m. balandžio 18 d. 11 val. 15 min. iki 2019 m. balandžio 18 d. 12 val. 30 min. ilsėjosi 01 val. 15 min. ir per 24 val. laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto poilsio nepasinaudojo privalomu pasinaudoti sutrumpintu 9 val. kasdienio poilsio laikotarpiu, nepasinaudoto kasdienio poilsio laikotarpis 07 val. 45 min. Tuo pažeidė Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 2 dalį. Tokiais savo veiksmais R. A. buvo kaltinamas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 452 straipsnio 5 dalyje (b. l. 1).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Dėl ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

10. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreikštas aiškiai ir atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką – uniformuotas, dėvintis ryškiaspalvę liemenę Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnas mojavo skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties. R. A. negalėjo nepastebėti, jog buvo stabdomas vairuojant vilkiką, taip pat per raciją pasiteiravo kito vairuotojo, ar jį vejasi pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija sutinka.

11. Apygardos teismo vertinimu, šioje situacijoje yra svarbu išsiaiškinti, ar ir kokie byloje esantys duomenys patvirtina, jog reikalavimas sustabdyti transporto priemonę apskritai buvo išreikštas ir tai buvo padaryta aiškiai. Šiuo atveju yra reikšminga aplinkybė, ar pats Inspektorius ir jo atliekami stabdymo veiksmai link jo artėjančiam R. A. buvo (galėjo ir turėjo būti) pastebimi ir aiškūs.

11.2. A. M. 2019 m. balandžio 29 d. tarnybinio pranešimo papildyme nurodoma, kad A. M. stovėjo prie autobusų stotelės (apie stotelės išplatėjimo vidurį) (tai patvirtina prie tarnybinio pranešimo pridėta schema). Vairuotojas važiuodamas link jo kalbėjo telefonu, žiūrėjo į jį (b. l. 25). Taigi pareigūnas nurodė aiškią, eismo dalyviams gerai matomą (pagal fotonuotraukas (b. l. 38-40) vietą, kurioje jis laukė atvykstančio R. A. ir buvo pasirengęs jį stabdyti. Nors ši schema sudaryta vadovaujantis „Google Maps“ jau po įvykio, todėl ji iš esmės tik vaizduoja A. M. paaiškinimus, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo ja netikėti ir ja nesivadovauti, kadangi tai yra bylos baigtimi nesuinteresuoto pareigūno, atlikusio savo tarnybines pareigas, paaiškinimai, kuriuos patvirtina ir kito įvykį mačiusio pareigūno S. T. parodymai. Nors liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad jis pravažiuodamas 16 val. nematė pareigūnų, tačiau tai nereiškia, kad Inspektoriaus ten nebuvo pažeidimo padarymo laiku, 16 val. 30 min. Atsiliepime į apeliacinį skundą argumentuojama, kad iš A. M. sudarytų schemų matyti, jog joje nurodyta kontrolės (Institucijos) automobilio stovėjimo vieta prieštarauja ne tik administracinio nusižengimo byloje esantiems R. A., liudytojo A. J. paaiškinimams, tačiau ir paties pareigūno A. M. ankstesniems paaiškinimams. Vis dėlto atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakant apie šią schemą nurodoma tik dėl automobilio, tačiau neteigiama, kad schemoje pavaizduotas Inspektorius stovėjo ne toje vietoje, kuri nurodyta schemoje. Byloje nėra reikšminga, kur stovėjo pareigūnų tarnybinis automobilis. Neginčijama, kad R. A. jį matė, todėl kaip sunkvežimio vairuotojas galėjo tikėtis ir, kad pareigūnas jį gali stabdyti apžiūrai ir patikrinimui. Esant tokiems duomenims apygardos teismas R. A. argumentą, kad jis nematė Inspektoriaus, vertina kaip jo gynybinę versiją siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

11.4. Pažymima, kad išdėstytų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, jog R. A. padarė ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors byloje taip pat vertinamos aplinkybės, kad pareigūnai važiavo paskui R. A., todėl pastarasis galėjo juos pastebėti, taip pat R. A. galėjo pastebėti pareigūnus stovėjimo aikštelėje, tačiau nustačius, kad R. A. nepakluso Inspektoriaus reikalavimui sustabdyti krovininę transporto priemonę, šios aplinkybės iš esmės nėra reikšmingos. Vis dėlto, kadangi jas aptarė proceso dalyviai ir apylinkės teismas, aukštesnysis teismas pasisako trumpai ir dėl jų.

11.6. Nors dėl aplinkybių, įvykusių automobilių stovėjimo aikštelėje, R. A., jo sutuoktinė ir pareigūnai nurodė skirtingas aplinkybes apie tai, kokiu tikslu R. A. užsklendė vilkiko užuolaidas, kada jis pastebėjo į aikštelę atvažiavusius pareigūnus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju yra svarbu tai, kad R. A. neprieštaravo, kad būtų patikrintas krovinys. Netgi jeigu ir tikėti inspektoriaus A. M. parodymais, jog inspektoriai beldė 15 – 20 min į sunkvežimį, tačiau R. A. su jais nebendravo, ir tai gali suponuoti, jog jis tai darė dėl to, kad nesustojo kelyje, tačiau tai yra tik viena iš versijų. Be to, pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį jis kaltinimas dėl to, kad nesustojo kelyje pagal Inspektoriaus reikalavimą, o ne kad nevykdė pareigūnų reikalavimų, susijusių su sunkvežimio apžiūra, ar išvažiavo iš aikštelės, nors galėjo nuspėti, kad pareigūnai ketina patikrinti sunkvežimį.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria administracinio nusižengimo protokole padarytoms išvadoms, jog R. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas. Apygardos teismas nustatė, kad R. A. 2019 m. balandžio 24 d., 16.30 val., kelio Nr. 120, 1 kilometre, vairuodamas UAB „V.“ priklausantį transporto priemonių junginį, susidedantį iš automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus A. M. teisėtam, remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalimi, nurodymui sustabdyti transporto priemonę, išreikšto Inspektoriui iškėlus dešinę ranką į viršų su skrituliu, su raudonu atšvaitu, mojuojant skersai judėjimo krypties. Dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį R. A. nutraukta, ir pripažinti jį kaltu padarius šį administracinį nusižengimą bei paskirti jam administracinę nuobaudą (dėl nuobaudos paskyrimo apygardos teismas pasisakys žemiau, aptaręs kitus R. A. inkriminuotus pažeidimus).

Dėl ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

13. ANK 459 straipsnio 5 dalyje (2017 m. spalio 19 d. įstatymo Nr. XIII-694 redakcija) nustatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.

14. Institucija surašė protokolą R. A. pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis vairavo UAB „V.“ transporto priemonių junginį, susidedantį iš automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendroji masė 7,76 t viršijo maksimalią leidžiamą nustatytą Aprašo 19.6 papunktyje. Leidimo važiuoti sunkiasvore transporto priemone (junginiu) nebuvo gauta (b. l. 1).

15. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog R. A. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 5 dalyje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad turint netikslius krovinio matavimo duomenis, nesurinkus objektyvių įrodymų apie manipuliatoriaus padėtį nėra galimybės įvertinti jo tūrio krovinyje, nėra galimybės įvertinti viso krovinio erdvinio tūrio, taigi nėra ir galimybės perskaičiuoti krovinio tūrį, pritaikant popierrąsčių rietuvėms skirtą glaudumo koeficientą. Be to, parinkti tinkamą glaudumo koeficiento dydį įvertinus medienos sukrovimą, šakotumą, kreivumą ir kitus Taisyklių 2 priedo 6.5 lentelėje pateiktus parametrus taip pat nėra galimybės, nes pagal turimą vaizdinę medžiagą aiškiai matyti tik vienas iš keturių rungų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie krovinio erdvinį tūrį surinkti netinkamai, pritaikytas neteisingas rietuvės glaudumo koeficientas nustačius netinkamą vežamos medienos sortimentų rūšį, todėl nėra galimybės konstatuoti, kad R. A. tikrai padarė nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje, nes nėra objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų dėl vežtos medienos tikrojo svorio.

16. Apeliantas argumentuoja, kad byloje pateiktame Inspektoriaus surašytame 2019 m. balandžio 24 d. Transporto priemonės, vežančios apvalią medieną, svorio nustatymo akte (duomenys neskelbtini) (b. l. 16) panaudotas glaudumo koeficientas – 0,59 – gali būti taikomas tik beržo tarmedžio / tarrasčių, o ne popiermedžio tūriui apskaičiuoti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog šis duomuo paneigia specialistų paaiškinimus, kad nagrinėjamu atveju buvo vežamas beržo popiermedis.

17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė byloje esančius įrodymus, kokiu būdu buvo skaičiuojamas perviršis. Apeliaciniame skunde nepateikiami jokie nauji argumentai, kuriais būtų paneigti apylinkės teismo motyvai. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat aptarti teismo posėdyje duoti specialistų G. B. ir S. L. paaiškinimai dėl šios aplinkybės nurodant, be kita ko, kad buvo vežami ne tarmedžio rąstai, o „negraži“ mediena, tai yra skirtingo diametro, šakoti, kreivi ar su pajuodavimais sortimentai – popierrąsčiai, o jų tūriui apskaičiuoti, įvertinus įvairius Taisyklių 2 priede nurodytus kriterijus kaip medžio kreivumas, sukrovimas, šakotumas ir pan., taikytinas glaudumo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 0,45. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti nešališkų specialistų paaiškinimais.

18. Tokiu būdu, žinant tai, kad taikytinas rietuvės glaudumo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 0,45, tampa labiau tikėtini R. A. parodymai, jog jis svoriui apskaičiuoti taikė 0,42 koeficientą. Atitinkamai būtų galima paskaičiuoti apvaliosios medienos, sukrautos transporto priemonėse (krovininiame automobilyje „Volvo“ ir priekaboje „NARKO“), erdvinį rietuvės tūrį taikant 0,45 glaudumo koeficientą. Šį koeficientą nurodė specialistas G. B., anot jo, koeficientas gali mažėti iki 0,43 tik įvertinus, kiek yra skersų asortimentų, vien iš nuotraukos įvertinti nėra objektyvu, todėl vadovaujamasi specialisto paaiškinimu. Atliekamas toks skaičiavimas, koks nurodytas Taisyklių 7.1 papunktyje, ir vadovaujantis minėtame akte (duomenys neskelbtini) nurodytais matmenimis, tik taikant ne 0,59, o 0,45 koeficientą. Taigi krovininio automobilio „Volvo“ apvaliosios medienos tūris yra 14,31 m³ (2,99 m x 2,24 m x 2,33 m x 0,45 = 7,02 m³; 2,94 m x 2,24 m x 2,46 m x 0,45 = 7,29 m³; 7,02 m³ + 7,29 m³ = 14,31 m³). Priekabos „NARKO“ apvaliosios medienos tūris yra 15,06 m³ (2,94 m x 2,24 m x 2,52 m x 0,45 = 7,47 m³; 2,99 m x 2,24 m x 2,52 m x 0,45 = 7,59 m³; 7,47 m³ + 7,59 m³ = 15,06 m³). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal aktą apvaliosios medienos tūris yra nurodomas be manipuliatoriaus (manipuliatorius įskaitomas į transporto priemonės masę, o ne vežamos medienos tūrį). Pagal A. M. manipuliatorius pagal vizualų matymą buvo automobilio viršuje, o ne po (tarp) medienos, taigi buvo apskaičiuotas grynosios medienos tūris ir nebuvo poreikio iš šio tūrio atimti manipuliatoriaus tūrį. Apygardos teismas tiki būtent šiais Inspektoriaus parodymais, kadangi R. A., teigdamas priešingai, jog manipuliatorius nebuvo virš medienos, nepateikė jokių šį savo teiginį patvirtinančių duomenų. Liudytoju apklaustas E. K. parodė tik abstrakčias aplinkybes apie tai, kad pakrovus medieną manipuliatorius nededamas virš malkų, tačiau neaišku, ar taip buvo ir šį kartą. Paskaičiuojamas bendras vežamos medienos tūris įvertinus 5 proc. tūrio paklaidą. Šis tūris sudaro 27,90 m³ (14,31 m³ + 15,06 m³ = 29,37 m³; 29,37 m³ x 5 proc. = 27,90 m³). Toliau pagal aktą paskaičiuojama transporto priemonių junginio su kroviniu masė. Pusiau išdžiūvusio beržo 1 m³ medienos svoris 710 kg, todėl bendras krovinio svoris – 19,81 t (27,90 m³ x 0,710 = 19,81 t). Automobilio nuosava masė – 15,76 t, priekabos nuosava masė – 5,69 t. Paskaičiavus nustatyta, kad bendroji transporto priemonių junginio masė yra 41,26 t (19,81 t + 15,76 t + 5,69 t). Taigi transporto priemonės junginys, vadovaujantis akte nurodytais matmenimis, viršytų didžiausiąją leidžiamąją masės apkrovą 1,26 t. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atlikus skaičiavimą pagal tokią metodiką netgi ir taikant 0,43 koeficientą, taip pat gaunamas leidžiamos masės perviršis. Taip pat pastebima, kad šiuo atveju skaičiuojama be žievės (tokiu būdu dar labiau nedidinant leidžiamos vežti masės ir neperžengiant administracinio nusižengimo protokolo ribų).

19. Vis dėlto, nors nustatyta, kad krovinio masė galėjo nežymiai viršyti didžiausią leistiną vežti masę, tačiau svarbu pažymėti, kad šioje byloje nėra galimybės nustatyti, kaip ir ar pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus buvo atliktas pats transporto priemonių junginio matavimas. Apylinkės teismo posėdyje specialistai negalėjo patvirtinti A. M. atlikto skaičiavimo. Specialistas G. B. nurodė, kad mašina vežė keturis ryšulius – rungus, tačiau įvertinti galima tik vieną, nes nuotraukos pilnai padarytos tik vieno rungo. Šiuo atveju buvo matuota nuo žemės pridedant ruletę nuo rungo apačios, nebuvo fiksuota vieta, nuo kurios vietos matuojama. Turi būti matuojamas rungo plotis tiek viršuje, tiek apačioje. Jei yra manipuliatorius su griebtuvu (fiskaras), reikia vertinti jo padėtį, ar jis ant viršaus, ar įleistas, nes tai keičia bendrą medienos tūrį. Nuotraukos nagrinėjamu atveju fotografuotos nuo žemės, todėl negalima įvertinti, kiek griebtuvas (krautuvas) užima vietos. Specialistas S. L. nurodė, kad apskaičiuoti tikslią masę iš pateiktos medžiagos nebėra įmanoma, nes nebegalima tiksliai įvertinti ryšulių aukščio. Matuojant viršuje tarp rungų būtina palipti ant bokštelio, o jei matuojama nuo žemės, gaunama paklaida. Nors aukštesnysis teismas supranta, kad pamatavus nuo žemės buvo pritaikyta 5 proc. paklaida, tačiau tuo pačiu apygardos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pakankamai informatyvus, tai yra iš jo nematyti, ar buvo atlikti visi Taisyklių 7.1.2 papunktyje numatyti patikrinimo veiksmai – ar rietuvės aukštis buvo nustatomas kaip vidutinis aritmetinis dydis, padalijus rietuvę į 1–3 m ilgio sekcijas, ar buvo matuojamas aukštis abiejose rietuvės pusėse sekcijų viduryje, tariamai išlyginus atskirų sekcijų dalių aukštį. Akte nurodyti tik galutiniai 4 rietuvių matmenys, tačiau nematyti, ar ir kaip buvo matuotos rietuvių sekcijos. Kadangi visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai vertino, jog šioje situacijoje nėra galimybės nustatyti, kaip pareigūnai matavo transporto priemonių junginį ir jo turinį. Svarbu pabrėžti, kad Institucijos pareigūnai turi pareigą tinkamai nustatyti ir užfiksuoti pažeidimą, kad esant ginčui būtų galima patikrinti nustatytas aplinkybes. Šiuo atveju tai padaryta netinkamai, todėl galima tik daryti prielaidą, jog pareigūnai atliko visus Taisyklėse nurodytus veiksmus ir gautą rezultatą nurodė akte. Pabrėžiama, kad matavimai nustatant tokius pažeidimus turi būti itin tikslūs, visapusiški, aprašomi ir fotografuojami visi kroviniai, priekabos ir puspriekabės, viskas užrašoma, naudojami pagrįsti koeficientai, ko šiuo atveju nebuvo, todėl teismas pagrįstai vadovaudamasis in dubio pro reo principu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną R. A. pagal šį ANK straipsnį.

20. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Taisyklių 7.1 papunktyje ir Institucijos akte nurodyto skaičiavimo būdo negalima pervertinti, kadangi, kaip nurodė specialistas G. B., perskaičiuojant tūrį į masę pagal lentelę gaunamas svoris yra informacinio pobūdžio, tikslesnis skaičiavimas būtų taikant grupinį metodą, kai vertinamas ir medienos faktinis drėgnis. To šiuo atveju nebuvo padaryta ir nebėra galima padaryti, kas vėlgi kelia abejonių atliktų matavimų (ir svorio nustatymo) tikslumu.

21. Taip pat apeliaciniame skunde argumentuojama, jog R. A. darbdavys UAB „V.“ nupirko leidimą sunkiasvoriam kroviniui 2019 m. balandžio 24 d. apie 18:55 val. (b. l. 20), t. y. praėjus itin trumpam laiko nuo administracinių nusižengimų užfiksavimo. Aukštesnysis teismas sutinka, jog tokios sutampančios aplinkybės gali suponuoti išvadą, jog leidimas buvo nupirktas tai siejant su nagrinėjamu įvykiu. Vis dėlto lieka nepaneigti skundžiamame nutarime ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti paaiškinimai, jog byloje liudytoju apklaustas UAB „V.“ direktorius E. K. nurodė, jog ėmė leidimą minėtam transporto priemonių junginiui, nes vakare jis turėjo važiuoti pasikrauti rąstų į Latviją, kas nepavyko sugedus manipuliatoriaus krautuvui. Be to, E. K. nurodė, kad bendrovės sunkiasvoriam kroviniui sezono metu leidimai išimami kiekvieną mėnesį, kai planuojami reisai dideliems kroviniams vežti. Taigi šios aplinkybės dar labiau sustiprina abejones dėl R. A. padaryto nusižengimo.

22. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Lietuvos transporto saugos administracija nesurinko pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kurie patvirtintų, jog R. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje.

Dėl ANK 451 straipsnio 6 dalyje ir ANK 452 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų

23. ANK 451 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių ekipažams (vairuotojams) nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės viršijimas daugiau kaip keturiomis valandomis užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų dvidešimt iki trijų šimtų eurų.

24. Institucija surašė protokolą R. A. pagal ANK 451 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis nuo 2019 m. balandžio 18 d. 05 val. 26 min. iki 2019 m. balandžio 19 d. 17 val. 31 min. vairavo 16 val. 03 min., dienos vairavimo trukmė per ilga 06 val. 03 min. (b. l. 1).

25. ANK 452 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių ekipažams (vairuotojams) nustatytos kasdienio arba kassavaitinio poilsio trukmės pažeidimas, kai trūksta daugiau kaip šešių valandų kasdienio arba kassavaitinio poilsio užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų.

26. Institucija surašė protokolą R. A. pagal ANK 452 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis nuo 2019 m. balandžio 18 d. 11 val. 15 min. iki 2019 m. balandžio 18 d. 12 val. 30 min. ilsėjosi 01 val. 15 min. ir per 24 val. laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto poilsio nepasinaudojo privalomu pasinaudoti sutrumpintu 9 val. kasdienio poilsio laikotarpiu, nepasinaudoto kasdienio poilsio laikotarpis 07 val. 45 min (b. l. 1).

27. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamame nutarime padarytos išvados, jog R. A. nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 451 straipsnio 6 dalyje, 452 straipsnio 5 dalyje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Institucija nesurinko objektyvių įrodymų, kad R. A. nuo 2019 m. balandžio 18 d. 05 val. 26 min. iki 2019 m. balandžio 19 d. 17 val. 31 min. vairavo 16 val. 03 min., ir dienos vairavimo trukmė per ilga 06 val. 03 min., taigi neįrodyta, ir kad nuo 2019 m. balandžio 18 d. 11 val. 15 min. iki 2019 m. balandžio 18 d. 12 val. 30 min. vairuotojas ilsėjosi 01 val. 15 min. ir per 24 val. laiko tarpą, po prieš tai pasinaudoto poilsio, nepasinaudojo privalomu pasinaudoti sutrumpintu 9 val. kasdienio poilsio laikotarpiu. Vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kuriais Institucija grindžia kaltinimą dėl administracinių nusižengimų pagal ANK 451 straipsnio 6 dalį ir ANK 451 straipsnio 6 dalį padarymo, nėra objektyvūs, nes įvesti subjekto – paties vairuotojo R. A. ir jie nesutampa su Veiklos patvirtinimo priede pateikta informacija.

28. Apeliantas argumentuoja dėl abiejų pažeidimų, kad R. A. įdėdamas savo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, jog tai buvo disponuojamas laikas, kuris neprilyginamas poilsiui („kiti darbai“). Reglamento 165/2014 35 straipsnio nuostatos nenumato galimybės keisti nei tachografo parodymų, nei veiklos patikslinti kitais dokumentais. R. A. būdamas profesionalas savo veiksmais prisiima riziką dėl netikslingai suvestų duomenų. Nėra aišku, kokiu Reglamento (EB) Nr. 561/2006 straipsniu remiamasi teikiant „Veiklos patvirtinimą“. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad toks aiškinimas nagrinėjamoje situacijoje būtų pernelyg formalus, neatsižvelgiama į kitas R. A. nurodytas aplinkybes, kurių Institucija iš esmės nevertino. Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie nauji argumentai, kurie nebūtų buvę vertinti skundžiamame nutarime.

30. Byloje UAB „V.“ pateikė priedą „Veiklos patvirtinimas“ pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 prie tachografo įrašų originalų, kuriame nurodyta, kad vairuotojas R. A. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. 19 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 06.10 val. ilsėjosi (administracinio nusižengimo bylos Nr. A15-1189-1072/2019 b. l. 40). Galima sutikti su apylinkės teismo vertinimu, jog susidariusioje situacijoje šis dokumentas pateiktas vadovaujantis Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio 5 dalimi kaip papildomas dokumentas, patikslinantis neteisingai įvestus tachografo duomenis.

31. Apygardos teismo vertinimu, visiškai logiškas apylinkės teismo motyvas, jog neįtikima, kad R. A. sąmoningai, pakenkdamas sau paspaudė mygtuką „kita veikla“, o ne „poilsis“.

32. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Lietuvos transporto saugos administracija nesurinko pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kurie patvirtintų, jog R. A. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 451 straipsnio 6 dalyje, 452 straipsnio 5 dalyje.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo R. A. už ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą

33. Skiriant R. A. administracinę nuobaudą už ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą atsižvelgiama į administracinio nusižengimo pobūdį (R. A. turėjo aiškiai matyti jį stabdantį pareigūną, tačiau nepakluso jo reikalavimui sustabdyti transporto priemonių junginio be jokios pateisinamos priežasties), jo pavojingumą (buvo apsunkintos pareigūnų galimybės sustabdyti galimai toliau tęsiantį kelionę automobilių keliais transporto priemonių junginį, kuris galimai gadino kelio dangą. Vis dėlto patikimai nenustatyta, kad jis viršijo didžiausią leistiną vežti krovinio masę. Nepaisant to, kad, nors šiuo atveju tokių padarinių R. A. veiksmai nesukėlė, ši aplinkybė padaryto nusižengimo pavojingumo iš esmės nemažina), taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, R. A. dirba, vedęs. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju R. A. gali būti paskirta mažesnė bauda (900 Eur) nei ANK 426 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytas baudos vidurkis (1 025 Eur). Šiuo atveju išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones terminuotas atėmimas yra viena iš efektyviausių priemonių siekiant ANK 22 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tačiau remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, reikšmingomis skiriant baudą, taip pat tuo, kad už šio pažeidimo padarymą pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį neprivaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, R. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati nuobauda jo padarytam administraciniam nusižengimui, asmenybei, taip pat darbinei veiklai ir šeiminei situacijai bei prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams. Institucija taip pat neprašo taikyti šios administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti R. A. neskiriant ANK 426 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

35. Administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimas – skyrimas padarius ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nėra privalomas, dėl jos skyrimo tikslingumo bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia individualiai. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, R. A. nepriklauso, o jos savininkė perduodama automobilį vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nežinojo, kad jis šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, taip pat nenustatyti kiti ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai konfiskuoti transporto priemonę. Be paminėtų aplinkybių svarbu ir tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai būtų didesnis jo savininkui nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas su pažeidimų padarymu būtų susijęs, be to, šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Institucija taip pat neprašo taikyti šios administracinio poveikio priemonės. Dėl šių priežasčių teismas neskiria R. A. šios administracinio poveikio priemonės

36. Konstatuojama, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones R. A. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 459 straipsnio 5 dalyje, 451 straipsnio 6 dalyje, 452 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas nutraukdamas R. A. administracinių nusižengimų teisenas pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį, 451 straipsnio 6 dalį, 452 straipsnio 5 dalį, konstatavęs, kad šioje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, neabejotinai patvirtinančių šių administracinių nusižengimų sudėtis, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl šiose dalyse nutarimą keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Tačiau teismas nepagrįstai padarė analogišką išvadą ir dėl ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, todėl tenkinant apeliacinį skundą iš dalies šioje dalyje nutarimas panaikinamas ir priimamas naujas nutarimas – R. A. pripažįstamas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį ir jam paskiriama administracinė nuobauda (bauda).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalį, kuria administracinio nusižengimo bylos, kurioje R. A. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 4 dalį, teisena nutraukta nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymio, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

R. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 900 Eur (devynių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti R. A., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.