Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A., jo atstovui advokatui V. K.,

institucijos, atlikusios tyrimą administracinio nusižengimo byloje – Lietuvos transporto saugos administracijos – (toliau – Institucijos) atstovui V. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 4 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 451 straipsnio 6 dalį, 452 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugpjūčio 25 d., 08.45 val. Lietuvos transporto saugos administracijos vyresnysis inspektorius V. D. R. Adomoniui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VKTI-ANR_P-3684-2020 (toliau – Protokolas) už tai, kad šis 2019 m. balandžio 24 d., 16.30 val., kelio Nr. 120, 1 kilometre, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių junginį, susidedantį iš automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus A. M. (toliau – Inspektorius) teisėtam, remiantis Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalimi, nurodymui sustabdyti transporto priemonę, išreikšto Inspektoriui iškėlus dešinę ranką į viršų su skrituliu, su raudonu atšvaitu, mojuojant skersai judėjimo krypties. Tuo R. A. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 426 straipsnio 4 dalies nusižengimą.

Be to, protokolas surašytas dėl to, kad vairuotojas R. A. 2019 m. balandžio 24 d., 16 val. 30 min., kelio Nr. 120, 1 kilometre vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių junginį, susidedantį iš automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendroji masė 7,76 t viršijo maksimalią leidžiamą nustatytą Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 redakcija) (toliau – Aprašas) 19.6 papunktyje. Leidimo važiuoti sunkiasvore transporto priemone (junginiu) nebuvo gauta. Tokiu būdu vairuotojas pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-I6-(E) redakcija), 4 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

Be to, protokolas surašytas dėl to, kad iš vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog vairuotojas R. A. nuo 2019 m. balandžio 18 d. 05 val. 26 min. iki 2019 m. balandžio 19 d. 17 val. 31 min. vairavo 16 val. 03 min., dienos vairavimo trukmė per ilga 06 val. 03 min. Tuo vairuotojas pažeidė Reglamento (EB) Nr. 561/2006, 6 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 451 straipsnio 6 dalyje.

Be to, protokolas surašytas dėl to, kad R. A. nuo 2019 m. balandžio 18 d. 11 val. 15 min. iki 2019 m. balandžio 18 d. 12 val. 30 min. ilsėjosi 01 val. 15 min. ir per 24 val. laiko tarpą, po prieš tai pasinaudoto poilsio, nepasinaudojo privalomu pasinaudoti sutrumpintu 9 val. kasdienio poilsio laikotarpiu, nepasinaudoto kasdienio poilsio laikotarpis 07 val. 45 min. Tuo pažeidė Reglamento (EB) Nr. 561/2006, 8 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 452 straipsnio 5 dalyje.

Teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi prijungė prie bylos Nr. A15.-1580-1072/2020 duomenis iš administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-1189-1072/2019 (ROIK: 19101368694) dėl šiai bylai reikšmingų įrodymų, o būtent: esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms R. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 451 straipsnio 6 dalį, 452 straipsnio 6 dalį, 454 straipsnio 4 dalį Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis specialistas V. D. 2019 m. gegužės 21 d., 13.30 val. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VKTI-ANR_P-1411-2019. Teismas tirdamas faktines bylos aplinkybes apklausė liudytojus E. K., A. M., S. T., A. J., R. A., specialistus G. B. ir S. L. ir 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą Nr. A15.-1189-1072/2019 (ROIK: 19101368694) grąžino Lietuvos transporto saugos administracijai papildomam tyrimui ir protokolo patikslinimui. 2020 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose gauta administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1580-1072/2020 (ROIK: 19101368694), Lietuvos transporto saugos administracijai nurodant, kad atlikus papildomą įrodymų tyrimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 19101368694), byla siunčiama teismui nagrinėti.

R. A. kaltu neprisipažino. Apklaustas 2019 m. liepos 1 d. teismo posėdyje parodė, kad nurodytu Protokole laiku su nurodyta transporto priemone vežė beržo popiermedį, viršsvorio nebuvo. Medieną veža ne vienerius metus, žino, kaip paskaičiuoti vežamos medienos svorį, turi ant rungų – „stojkių“ su rulete sužymėtus aukščius, padaugina iš vežamos medienos tūrio koeficiento ir žino kiek kubų medienos pasikrovė. Nagrinėjamu atveju, mašina su priekaba gavosi pakrauta maždaug 4 kubai, priekaba buvo pakrauta su viršum, o mašina pakrauta nepilnai, paliktas per vidurį 30-40 cm lovys manipuliatoriui įleisti. Jei nebūtų manipuliatoriaus, jo vietoje tilptų 2-2,5 papildomi kubai. Svoriui apskaičiuoti taikė 0,42 tūrio koeficientą. Mašinos ir priekabos aukštis 2,50 m. Kad manipuliatorių padėti, apie 2-2,5 kubų nusibraukia, koeficientą skaičiavome.Važiuojant link (duomenys neskelbtini), ant pagrindinio kelio Nr. 120 matė stovintį autobusiuką priešingoje kelio pusėje, nuo kelio 20-30 m. Pareigūnų autobusiuką pamatė tuomet, kai pravažinėjo tą vietą, kur kairėje pusėje yra keliukas. Jie stovėjo giliau, iš toliau važiuojant jų nesimatė. Pareigūnų išlipusių nematė, jo niekas nestabdė. Važiavo link aikštelės, esančios už maždaug 5 kilometrų, niekas nesivijo, nestabdė jokiais specialiais ženklais ar signalais. Toje aikštelėje turėjo perkrauti krovinį į balną – mašiną be manipuliatoriaus, kuri veža krovinius toliau. Pavažiavęs apie 4 kilometrus, įsuko į aikštelę, paliko „(duomenys neskelbtini)“ įmonės sunkvežimį, nes kita mašina – balnas turėjo atvažiuoti po 2-3 valandų. Buvo susiskambinęs su žmona, kad jo lauktų aikštelėje, parvežtų namo, kad nereikėtų kelias valandas laukti kabinoje. Kai atvažiavo į aikštelę, žmona jau laukė. Buvo atvykusi su šeimos automobiliu, žalios spalvos BMW 318, taigi, jis įsėdo ir jie išvažiavo namo. Tuo metu matė, kad į aikštelę su švyturėliais įvažinėja transporto saugos autobusiukas. R. A. paaiškino, kad turėję įvykti krovinio perkrovos darbai tą dieną neįvyko, nes sugedo žnyplių cilindras. Mašiną nuvarė remontui į (duomenys neskelbtini), remontavo manipuliatorių iki kitos dienos vakaro. Dėl kaltinimo, kad nesiilsėjo privalomą 9 valandų laikotarpį, tai yra balandžio 18 d., gali pasakyti, jog 2019 m. balandžio 18 d. 19 val. buvo išimta jo vairuotojo kortelė ir įdėta tik 2019 m. balandžio 19 d. 6.10 val. Tuo laikotarpiu, kai buvo išimta jo kortelė gali būti, kad mašiną Volvo vairavo kitas įmonės vairuotojas S. Z., nes šį krovininį automobilį vairuoja jie dviese. Jei vairavo minėtas darbuotojas, (duomenys neskelbtini) gali matyti iš tachografo, nes pradėdamas darbą vairuotojas į jį įsideda savo kortelę. 2020 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje parodė, jog nagrinėjamo įvykio metu jis transporto saugos autobusiuką stovintį priešingoje kelio pusėje esančiame keliuke tolėliau matė pravažiuodamas, tačiau pareigūnų nei prie autobusiuko, nei jo važiuojamoje kelio pusėje nebuvo. Transporto saugos automobilis stovėjo be įjungtų švyturėlių. Jis tuo metu neatlikinėjo jokių pašalinių darbų, tai yra, nekalbėjo telefonu, naudodamasis rankomis. Be to, tai nebūtų įmanoma, nes vairuojamas sunkvežimis su Euro 6 automatiškai susisieja su telefonu ir pokalbio metu veikia laisvų rankų įranga. Iki privažiavo aikštelę buvo vieną kartą susisiekęs per raciją su priešais atvažiuojančio sunkvežimio – pienovežio vairuotoju, sakė jam, kad stovi „transportiniai“. Važiuojančių paskui transporto saugos inspektorių nematė. Juos sutiko įsukančius į aikštelę, kai išvažinėjo iš aikštelės su žmona. Dėl 2019 m. balandžio 18 d. palaiko parodymus, duotus liepos 1 d. teismo posėdyje, kad baigęs darbą apie 19 val. išėmė kortelę ir namie ilsėjosi, o ryte atėjęs 19 d. vėl įdėjo savo kortelę ir vairavo. Tachografe įdedant kortelę reikia pažymėti, ką veikei, kol kortelė buvo išimta. Jis turėjo pažymėti „poilsis“. Tai atliekama mechaniškai ranka su tuo pačiu mygtuku pasirenkant funkciją, gali būti, kad palaikė mygtuką per ilgai, pasižymėjo funkcija „kita veikla“. Tai žmogiška klaida. Jis naktį miegojo. Vairavo 18 d. ir 19 d. dienos metu.

R. A. atstovas advokatas V. K. paaiškino, jog tam, kad asmuo būtų nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį turi būti neginčytinai nustatytas kvalifikuotas nepaklusimas teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti. 2019 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodoma abstrakčiai, jog buvo stabdoma transporto priemonė. Teismui grąžinus bylą papildyti 2020 m. kovo mėn. parašytas kitas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytas stabdymo būdas. Priimant galutinį procesinį sprendimą nesivadovautina išimtinai pareigūnų parodymais, nes jų parodymai prieštaringi. Apklausti 2019 m. liepos 1 d. teismo posėdyje pareigūnai aiškino, kad neturi įrangos nei filmuoti, nei fotografuoti, todėl nefiksavo, kaip vijosi nestojusį vairuotoją. 2020 m. kovo mėn. tarnybiniame pranešime gi nurodo, kad nefiksavo, nes vienas pareigūnas vairavo, o kitas darbinėjė dalyje laikė kompiuterį. Nei vienas pareigūnas tinkamai nepaaiškino, kodėl nesiėmė priemonių susiekti su vairuotoju per raciją, pasivyti jį. Pastebėtina, jog pareigūnai parodė, kad miškovežis važiavo 80 km/h greičiu, stabdomas padidino greitį. A. M. parodė, jog ėjo iki tarnybinio automobilio apie 15 metrų, kol pajudėjo praėjo bent 5 minutės, po to važiavo 80 km/h greičiu, greičio neviršijo, paskui miškovežį įsuko į aikštelę, matė, kaip vairuotojas užsitraukia užuolaidas. Taigi pareigūnų parodymai vertintini kritiškai dėl savo prieštaringumo ir nenuoseklumo. Pareigūnai nurodo, jog vairuotojas piktybiškai neatidarė durų, tačiau tuo pačiu nurodo, jog nesiėmė jokių kitų priemonių, pavyzdžiui, nekvietė policijos pareigūnų. Abejonės, ar vairuotojas transporto priemonėje buvo liko nepašalintos ir aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vertinant kaltinimo dalį dėl viršsvorio, pastebėtina, kad tarnybiniame pranešime nurodyta, jog krovinys susidėjo iš beržo rąstų, o remiantis dviejų teisme apklaustų specialistų paaiškinimais, vertinusiais pateiktą foto medžiagą prie tarnybinio pranešimo, krovinys susidėjo ne iš beržo rąstų, o popiermalkių, jo svoriui apskaičiuoti taikytinas atitinkamai kitas koeficientas, maksimum 0,43-0,44, o ne 0,59, taip pat paaiškino, kad skaičiuojant tūrį, matuojama ir rungo viršuje, ir apačioje, taip pat reikia įvertinti ir manipuliatoriaus dydį. Sprendžiant iš fotonuotraukų manipuliatorius buvo krovinio viduje, kaip nurodo vairuotojas, o ne virš krovinio, kaip aiškina pareigūnai. Kadangi matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus tiek tūriui, tiek svoriui matuoti, pritaikius neteisingą koeficientą, nėra pagrindo teigti R. A. padarius nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje. Dėl inkriminuojamų nusižengimų, numatytų ANK 451 straipsnio 6 dalyje ir ANK 452 straipsnio 5 dalyje pažymėtina, kad iš tachografo duomenų matyti, kad nurodytu kaltinime laikotarpiu R. A. nevairavo, jo vairuotojo kortelė buvo išimta, ją įdėdamas jis galėjo suklysti pažymėdamas veiklą rankiniu būdu, nes vienu mygtuku atliekamos visos funkcijos. Todėl byloje pateiktas priedas pagal reglamentą, kad nurodytu laikotarpiu ilsėjosi. Įvertinus visas aplinkybes ir įrodymus, esančius byloje, prašo teismo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant R. A. veikoje jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėčių požymų.

Institucijos atstovas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą vyresnysis inspektorius V. D. nurodė, kad institucija laikosi pozicijos, kad surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, prašo teismo priimti teisingą sprendimą. Remiantis vyresniojo inspektoriaus A. M. tarnybiniu pranešimu, pateiktais paaiškinimais teisme, matyti, kad R. A. buvo stabdomas skritulio pagalba likus 400 metrų iki pareigūno stovėjimo vietos ir negalėjo to nematyti arba nenorėjo. Nestojusi transporto priemonė buvo sekama tarnybinio automobilio su įjungtais švyturėliais, to taip pat vairuotojas negalėjo nepastebėti. Vežtas krovinys viršijo maksimalų leidžiamą svorį, kas nustatyta atlikus krovinio matavimus. Kad nusižengimas buvo padarytas patvirtina ir tai, jog kontrolės dieną 18 val. buvo išimtas leidimas šiai transporto priemonei važiuoti viršijant maksimalią leidžiamą apkrovą. Dėl darbo ir poilsio režimų pažeidimų institucija taip pat palaiko savo kaltinimą, nes duomenys užfiksuoti skaitmeniniu tachografu, jų paneigti kitais dokumentais nėra galimybės.

Liudytoju apklaustas Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausias inspektorius A. M. 2019 m. liepos 1 d. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. dirbo su kolega S. T. 120 kelio pirmame kilometre. Jis pats stovėjo autobusų stotelėje ir stebėjo ta važiuojamosios kelio dalies puse judančias mašinas, o kolega sėdėjo tarnybiniame automobilyje „Mercedes Sprinter“ baltos spalvos su švyturėliais priešingoje kelio pusėje šalutiniame keliuke ir stebėjo savo pusės važiuojamąją kelio dalį, kuri aiškiai matosi į abi puses, todėl galėjo spėti išlipti ir stabdyti, jei būtų poreikis. Tarnybinis automobilis šalutiniame keliuke stovėjo prie pat važiuojamosios kelio dalies, nes giliau įvažiavus nebūtų įmanoma matyti kelio. Kai jis (A. M.) pamatė iš po viaduko atvažiuojantį miškovežį, jį stabdė, miškovežio vairuotojas tikrai matė, nes jis stovėjo priešais atvažiuojantį sunkvežimį su pakelta lazda su skrituliu, vilkėjo uniformą ir ryškią liemenę. Miškovežio vairuotojas jo pereinančio kelią nematė, nes jis stovėjo jau kurį laiką ir ne pačioje autobusų stotelėje, o prie įvažiavimo į ją juostos, kad stabdomas vairuotojas aiškiai matytų. Stabdomas miškovežio vairuotojas kalbėjo telefonu, pažiūrėjo į jį, po to į tarnybinį automobilį ir nesustojęs nuvažiavo maždaug 80 km/h greičiu. Tuomet jis įsėdo pas kolegą į tarnybinį automobilį, užtruko nedaug, nes eiti buvo apie 15 metrų, ir važiavo paskui jį, nes matėsi iš pirmo žvilgsnio, kad transporto priemonė turėtų būti sunkiasvorė, nes aukštai pakrauta. „Važiavome grynai paskui „VOLVO“, atstumas buvo nemažas, nes kartais jį matėm, kartais nematėm“. Iš priekio atvažiavo „fūra su tentu“, girdėjo kaip per raciją miškovežio vairuotojas pasakė, kad „prie viaduko stovi transporto inspekcijos inspektoriai, manęs nepaėmė, nežinau ar vejasi, ar ne“. Fūros vairuotojas atsakė, kad „vejasi“, nes jie važiavo tarnybiniu automobiliu, įjungę švyturėlius. Tolstančio miškovežio nefilmavo, nes įrangos neturi, nefotografavo, nes „juda ten viskas“, jis vairavo, ir be to, nėra tokios praktikos. Nesivijo, nes kelio sąlygos neleido, danga banguota, buvo transporto priemonių. Vijimosi nedarė, paprasčiausiai važiavo, nes žinojo, kad anksčiau ar vėliau miškovežis sustos ir jie privažiuos. „Vairuotojas prieš mus įsuko į aikštelę, 4 km nuo (duomenys neskelbtini), matėm kaip užsidengė užuolaidas ir į bendravimą nesileido“. „Mes įsukom į aikštelę lygiai paskui jį“. Beldė, šnekino 15 - 20 minučių, nebuvo reakcijos. Aikštelėje stovėjo lengvasis automobilis gal mėlynas, netamsus, su šeima, vaikais, po jų atvažiavimo tas automobilis išvažiavo po maždaug 5 – 10 minučių. Susisiekus su viršininku, jis liepė atlikti matavimus ir pradėti patikrinimą be vairuotojo. Jie medienos rietuves išmatavo, nufotografavo mobiliu telefonu, atliko matavimus su rulete, o skaičiavimus pagal metodiką, „kuri mums skirta“, patvirtinta 2002 m. aplinkos ministro įsakymu. Nenustatinėjo medžio rūšies, tai yra, ar tai rąstai, ar tarmedis, ar popiermedis, nes minėtoje metodikoje yra lentelės, kur nurodyti tik rąstai ir glaudumo koeficientai rąstams iki 14 cm diametro ir virš 14 cm. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo storesnių rąstų, tai koeficientą taikė rąstams virš 14 cm, tai yra, 0,59 ir taikė 5 procentų paklaidą. Manipuliatorius buvo uždėtas ant viršaus, neįleistas į vidų, todėl medienos kiekio skaičiuojant išmesti nebuvo tikslo. Kaip padėtas manipuliatorius nustatė vizualiai, stovint ant žemės, nes laipioti ant mašinų draudžiama. Įvykio vietoje buvo apie 1 val. Tachografo patikros procesui naudojama speciali programa ir programa automatiškai generuoja pažeidimus. Jie turi teisę tikrinti 28 dienas atgal nuo tikrinamos dienos, tai yra, tikrinama diena ir dar 28 prieš ją, iš viso 29 dienas. Iš tachografo kassavaitinių diagramų matyti, kas vairavo automobilį, jei keli vairuotojai, tachografas tai fiksuos. Iš minėtų diagramų matyti, kad 2019 m. balandžio 18 d. – 19 d. vairavo R. A.. Pažeidimai dėl poilsio trūkumo 2019 m. balandžio 18 d. – 19 d. gavosi todėl (posėdžio garso įrašas 1:26:50), kad R. A. išsiėmė kortelę 2019 m. balandžio 18 d. 19 val., o įdėdamas 19 d. pažymėjo, kad tas tarpas tarp dviejų dienų yra disponuojamas laikas, o tai reiškia, kad jis nesiilsi, laukia nurodymų ar dokumentų, laukia skambučio ar pan. Kai išimama kortelė, tachografas nežino, ką vairuotojas veikia. Įdedant kortelę, tachografas klausia, ar vairuotojas nori pažymėti veiklą, todėl jis gali rankiniu būdu pažymėti tachografe, ką darė, kai kortelė buvo išimta. Vairuotojas R. A. įdėdamas kortelę neteisingai atžymėjo savo veiklą, disponuojamas laikas neprilyginamas poilsiui, „gal jūs suklydot“. Pakoreguoti atbuline data negalima, tachografas fiksuoja viską griežtai. Dėl tos pačios aplinkybės fiksuotas kitas pažeidimas, kad vairuotojas per 24 val. laiko tarpą nepasinaudojo sutrumpintu nepertraukiamu 9 val. poilsiu. 2020 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje liudytojas parodė, kad tarnybiniame pranešime nenurodė stabdymo aplinkybių, nes manė, kad tai nėra svarbu, nes jos atliktos pagal standartinę procedūrą. Iki atvažiuojant miškovežiui, stovėjo kelyje apie pusvalandį. Stabdo akivaizdžius pažeidėjus, nes jei mašina pilnai pakrauta medžio, krovinys daugiau nei 1,60 aukščio, iš praktikos žino, kad yra viršsvoris. Miškovežį stabdė iš toli kai atstumas iki jo buvo apie 400 metrų, modamas skrituliu aukštyn žemyn ne vieną kartą, vairuotojas turėjo matyti. Gal nematė, nes kalbėjo telefonu. Tarnybinis automobilis stovėjo šalutiniame kelyje, ant žvyruotos dangos. Įrangos stebėti transporto srautą kelyje neturi. Kolega S. T. sėdėjo tarnybinio automobilio gale, kur įrengta darbo vieta, jis galėjo stebėti atvažiuojančius automobilius, nes per langus viskas matosi, teritorija ne uždara, galėjo matyti kelią į abi puses. Paskui nestojusį miškovežį tarnybiniu automobiliu važiavo apie 5 minutes, apie 80-85 km/h greičiu, įsuko į aikštelę paskui jį. Vairavo jis, kolega liko sėdėti gale. Pajudant iš vietos įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius. Nefilmavo, nes nėra tokios įrangos, turi tik paprastą fotoaparatą, kuris nefilmuoja. Krovinį aikštelėje fotografavo fotoaparatu. Važiuojant girdėjo vairuotojo pokalbį su kitu vairuotoju per raciją. Jie patys nesusisiekė su vairuotoju per raciją ir nereikalavo sustoti, nes nėra tokios instrukcijos, kuri leistų tai daryti, jie niekada nebendrauja su vairuotojais per raciją, tik klausosi. Aikštelėje buvo vienas lengvasis automobilis su šeima. Jis buvo priėjęs paprašyti, kad jie paliudytų aplinkybes, kad atvažiavo ši transporto priemonė, bet jie atsisakė, susirinko viską ir išvažiavo. „Kai pamatė, kad mes su uniformomis, nustojo bendrauti“.

Liudytoju apklaustas Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausias inspektorius S. T. 2019 m. liepos 1 d. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. dirbo su kolega A. M., vykdė tikslinę sunkiasvorių transporto priemonių, galinčių įtakoti eismo saugumą, kontrolę 120 kelyje 1-ame kilometre. Tarnybinį automobilį, pažymėtą institucijos ženklais ir su švyturėliais buvo pastatę kairėje kelio pusėje šalutiniame keliuke, važiuojant link (duomenys neskelbtini), „kad būtume matomi <...> metras pusę metro nuo važiuojamosios kelio dalies“, jiems duotas nurodymas stovėti taip, kad būtų matomi (garso įrašas: 1:51:36-1:51:59). Jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje, stebėjo kelią iš automobilio ir buvo prisijungęs prie sistemų, kurios rodo transporto priemonių judėjimą, matė, kad iš po tilto link (duomenys neskelbtini) atvažiuoja miškovežis. Pažiūrėjo į kolegą A. M., kuris stovėjo dešinėje kelio pusėje, jis jau buvo žengtelėjęs į kelią ir ruošėsi stabdyti, bei stabdė su stabdymo lazdele. Kolega buvo su uniforma ir ryškia liemene su atšvaitais ir tarnybos užrašais. Transporto priemonė nelėtino, nesiruošė stabdyti ir nuvažiavo, todėl kolega sėdo į tarnybinį automobilį ir jie pradėjo važiuoti iš paskos, švyturėliai buvo įjungti. Vairavo A. M., o jis sėdėjo darbo vietoje, laikė kompiuterį. Judančio automobilio nefotografavo, nes nėra tokios praktikos. Girdėjo, kaip per radijo stotelę miškovežio vairuotojas su juo prasilenkiančios transporto priemonės vairuotojui pasakė, kad stovi „transportiniai, jį ėmė, bet nepaėmė, nežino ar vysis“, kitas vairuotojas jam atsakė, kad „jau tave vejasi“. Miškovežis važiavo pogreičiai, bet nebuvo dingęs iš akių, kokiu atstumu jie nuo jo važiavo, nepasakys, 4 kilometre įsuko į aikštelę, ir jie paskui. Jis (S. T.) dar spėjo pamatyti, kaip vairuotojas užsitraukė užuolaidėles. Į kalbinimus atidaryti duris ir padėti atlikti kontrolę nereagavo, todėl sumatuota, suskaičiuota buvo be jo. Automobilis buvo ypatingai pilnai užkrautas, krautuvas „pagal mane buvo padėtas virš rietuvės <...> strėlei pagal mane nebuvo vietos padėti“. Jeigu būtų nuotrauka daryta iš toliau, matytųsi, o dabar iš arti ir ne tas kampas. Fotografavo A. M., jis laikė matavimo ruletę. Kontrolę atlikinėjo A. M., todėl jis daugiau buvo susikoncentravęs ir gali papasakoti. Kai vyko matavimai, atvažiavo R. A. atstovai, tai yra, giminės ar artimieji, kaip jis suprato, stebėjo situaciją, kai atlikę matavimus išvažinėjo, tie žmonės liko. Policijos nekvietė, nes vadovybė buvo informuota apie esamą situaciją, jiems buvo duotas nurodymas atlikti kontrolę, kalbėjosi A. M.. 2020 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje liudytojas parodė, kad savo tarnybiniame automobilyje turi stabdymo lazdelę, radijo stotelę, taip pat nešiojamą darbinį kompiuterį su įdiegta įranga, leidžiančia stebėti daugiafunkcinę pažeidimų fiksavimo sistemą, tai yra, prisijungus prie keliuose įrengtų stotelių galima stebėti transporto srautą kelyje, ši sistema fiksuoja valstybinį numerį, galima nustatyti, ar sumokėtas kelių mokestis, ar automobiliui atlikta techninė apžiūra, ar jis draustas, įranga leidžia matyti vaizdą, kuo automobilis pakrautas, padaryti nuotrauką, tiriamu atveju to nedarė. Įranga yra pagalbinė priemonė, atsirenkant kuri transporto priemonė bus stabdoma. Kelyje Nr. 120 tokia stotelė yra įrengta toliau nuo tos vietos, kur jie stovėjo 2019 m. balandžio 24 d. Tarnybiniu automobiliu buvo sustoję šalutiniame keliuke, stovėjo statmenai į kelią Nr. 120, 3-5 metrai nuo jo važiuojamosios dalies, nepamena ar toje dalyje, kuri asfaltuota, ar ant žvyro. Jis sėdėjo tarnybinio automobilio gale, kur yra įrengta darbo vieta, su minėta įranga kaip tik ir atlikinėjo tokią stebėseną. Kartu žiūrėjo ir kelią. Kai pamatė atvažiuojantį miškovežį, pasisuko pažiūrėti, kur kolega A. M., matė kaip šis išėjęs į kelią duoda ženklą sustoti. Kadangi miškovežis nestojo, kolega atėjo į tarnybinį automobilį, sėdo į vairuotojo vietą, pradėdamas važiuoti paskui nestojusią transporto priemonę, įjungė švyturėlius. Kokiu greičiu važiavo, nepasakys. Jis (S. T.) liko tarnybinio automobilio gale, darbo vietoje. Važiuojant paskui miškovežį, visuomet jį matė, į aikštelę užsuko iš karto paskui jį, pastebėjo, kaip vairuotojas užsitraukė užuolaidą, su jais nebendravo. Kodėl nekvietė policijos, nepasakys. Važiuojant nefilmavo ir nefotografavo, nes kolega vairavo, o jis viena ranka prilaikė kompiuterį. Tarnybinio automobilio darbinė dalis atskirta žema sienele, bet kelias priekyje matomas. Radijo banga yra viena, per kurią gali bendrauti vairuotojai per raciją, jungiasi ir inspektoriai. Per ją girdėjo, kaip miškovežio vairuotojas bendrauja su kito sunkvežimio vairuotoju. Jis nesusisiekė su vairuotoju per raciją ir neliepė sustoti, nes buvo automobilio gale ir negalėjo jos pasiekti, o kolega matyt stengėsi saugiai vairuoti. Atvykus į aikštelę, ten buvo vienas automobilis su šeima, po to jis išvyko. Vėliau atvyko kitas, manytina, susijęs su vairuotoju, vairavo moteris. Tas automobilis buvo ir išvykęs ir vėl atvykęs. Tą automobilį matė vėliau ne kartą, stebint jų – inspektorių veiklą. Vairuotojo veiklą registruoja tachografas, tai numatyta 561 Reglamente. Kai nėra galimybės tachografu suregistruoti, gali vairuotojas pateikti nustatytos formos blankus, arba gali pasinaudodamas rankiniu mechanizmu savo veiklą uždeklaruoti į tachografą.

Liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Sunkiasvoriam kroviniui sezono metu leidimai yra išimami kas mėnesį, kai planuojami tolimi reisai medienai vežti. Įmonė turi 4 mašinas vežti dideliems kroviniams. Vežant medieną, jos rūšys nemaišomos, perkamas tam tikros rūšies medienos krovinys, o ne po rąstą. Mediena rūšiuojama jau kertant, atskirai rąstai, ne mažiau 21 cm diametro, toliau tarmedis 14-19 cm diametro, tiesus kaip cilindras, o visa kita, jau popiermalkės, mažesnio diametro, šakota ir pan. Medienos tūrio koficientas skiriasi pagal rūšį. Pakrovus medieną, manipuliatorius nededamas virš malkų, nes mašinos viršus turi būti iki 4 m., priešingu atveju nepravažiuos po viaduku, todėl daromas lovys maždaug 1,60 metrų ir ten dedamas manipuliatorius, dėl ko medienos tūris sumažėja iki 3 kubų. Vairuotojams duotas nurodymas nevežti viršsvorio. Ant mašinos yra sužymėti aukščiai, jie žino taikomus koficientus. Popiermedžiui taikomas 0,43-0,45 koficientas, priklausomai kaip susikrauna, koks glaudumas. Nagrinėjamu atveju, buvo vežamos pusiau išdžiūvusios, sausos popiermalkės, mediena kirsta sausio mėnesį. Viršyti svorį teoriškai popiermalkės galėtų nebent jei būtų pakrauta pilna mašina ką tik kirsta mediena pavasarį su bėgančia sula. Su automobiliu Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja R. A. yra darę tris kontrolinius svėrimus su popiermalkėmis (duomenys neskelbtini) įmonėje – svėrė apie 41 t. Tiksliai apskaičiuoti svorį galima tik sveriant, nes skiriasi medienos drėgnumas. Įmonės sudaro sutartis su nepriklausomų matuotojų asociacija, kad jie nebūtų lojalūs nei vienai pusei, tai yra, nei pirkėjui, nei pardavėjui, matuotojai turi sertifikatus, taiko skaičiavimo metodiką, įvertina atvežto krovinio tūrį. Tuos pačius medienos koficientus taiko ir valstybinės urėdijos. Volvo 246 vairuoja du įmonės vairuotojai – S. Z. ir R. A.. 2019 m. balandžio 24 d. R. A. turėjo iškrauti aikštelėje iš Volvo atvežtas popiermalkes į du balnus – krovinines mašinas be manipuliatorių, perduoti raktus S. Z., kitam vairuotojui, ir jis su Volvo vakare turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), pasikrauti 10 kubų pušies rąstų, tai yra, sunkiasvorio krovinio, todėl šiam automobiliui ir buvo išimtas leidimas 2019 m. balandžio 24 d. Leidimas išimamas internetu užpildžius prašymą, užtrunka kelias minutes. Sugedus manipuliatoriaus žnyplių cilindrui, perkrovimas tą dieną nepavyko, mašina neišvažiavo, yra tachografo čekiai 2019 m. balandžio 23-25 d., kuriuos spausdina pats tachografas, teismui pateikti. Juose pavaizduotas ženklas vairas reiškia važiavimą, H – stovėjimą, o plaktukas – remontą. Plaktukas taip pat rodomas, kai stovi prie šviesoforo. VKTI reikalavo atsiųsti tos dienos tachografo duomenis, jis atspausdino čekius, jiems netiko, sakė, kad blogai matosi, todėl nusiuntė visą mašinos darbo eigos programą. Tik VKTI turi specialią programą, kuri analizuoja tachografo duomenis. Informaciją nusiuntė el. paštu, susirašinėjimą teismui pateiks. Balandžio 24 d. krovinio važtaraštis ir visi dokumentai buvo duoti vairuotojui R. A., kai jis važiavo balandžio 24 d. į bylos svarstymą į (duomenys neskelbtini). Kas vairavo automobilį Volvo, kai R. A. kortelė rodoma tachografe, kad išimta, VKTI neklausė. VKTI pagal teisinį reglamentavimą gali reikalauti pateikti duomenis už praeitas 28 dienas.

Liudytoja apklausta R. A. 2019 m. balandžio 24 d. vyras paskambino, pasakė, kad tarp 16-17 val. reikės atvažiuoti į aikštelę tarp (duomenys neskelbtini), kad jį parvežti namo, kad nereikėtų laukti mašinoje vėliau atvažiuosiančių bendradarbių. Atvyko viena, nuosavu žalios spalvos automobiliu BMW. Aikštelėje buvo vienas automobilis tamsios spalvos, žmonės pietavo ar kažkas panašaus. Kai ji atvyko, greit atvažiavo ir vyras, užtraukė užuolaidėles, kaip visada, užrakino, įsėdo ir jie išvažinėjo. Tai užtruko kelias minutes. Išsukant iš aikštelės įvažinėjo baltas autobusiukas su švyturėliu, raidžių neįskaitė, švyturėliai neįjungti. Baigęs darbą vyras automobilį laiko namuose, užuolaidėles, kai nevažiuoja, visada palieka užtrauktas. Įkaitęs variklis spragsi vėsdamas ilgai, ne kelias minutes.

Liudytoju apklaustas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. apie 16 val. važiavo su džipu į (duomenys neskelbtini), sutiko priešpriešais R. A. su miškovežiu, kuris jam mirktelėjo šviesomis, o jis pakėlė ranką. Pavažiavęs maždaug vieną kilometrą šalutiniame keliuke matė pravažiuodamas po dešine baltą autobusiuką su mėlynu plafonu, nuo kelio gal 30 metrų, stovintį ant žvyrkelio. Žmonių nebuvo, gal sėdėjo autobusiuke.

G. B., Lietuvos Nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistas, apklaustas 2019 m. liepos 16 d. teismo posėdžio metu parodė, jog vizualiai iš nuotraukų matyti, kad mediena yra beržas, nemaišyta, ne beržo rąstai. Nagrinėjamu atveju mašina vežė keturis ryšulius – rungus, tačiau įvertinti galima tik vieną, nes nuotraukos pilnai padarytos tik vieno rungo. Skaičiuojant medienos tūrį, kiekvienas rungas turi būti matuojamas atskirai, kiekvienam rungui taikomas atitinkamas koficientas, aukštis matuojamas ne nuo žemės, o pasilipus ant bokštelio, kad objektyviai įvertinti viso rungo aukštį (garso įrašas: 2:30). Nuotraukose gi matyti, kad matuota nuo žemės, pridedant ruletę nuo rungo apačios, nebuvo fiksuota vieta, nuo kurios vietos matuojama. Turi būti matuojamas rungo plotis tiek viršuje, tiek apačioje. Jei yra manipuliatorius su griebtuvu (fiskaras), reikia vertinti jo padėtį, ar jis ant viršaus, ar įleistas, nes tai keičia bendrą medienos tūrį. Nuotraukos nagrinėjamu atveju fotografuotos nuo žemės, todėl negalima įvertinti, kiek griebtuvas/krautuvas užima vietos. Kuo daugiau kreivų pagalių, tuo mažesnis koeficientas, nes popiermedžio negalima sukrauti kaip tarmedžio, jis yra kreivas. Beržo popiermalkės paprastai superkamos, skaičiuojant tūrį be žievės, tuomet taikomas vidutinis glaudumo koeficientas 0,45, plius maždaug 0,06 0,07 žievės storio koficientas. Turimas medienos tūris su žieve perskaičiuojamas naudojant aplinkos ministro įsakymu patvirtintas apvalios medienos tūrio lenteles, šiuo atveju – asortimentų su žieve rietuvių tūrių perskaičiavimo į medienos tūrį be žievės glaudumo kvalifikavimo koficientus. Kaip matyti iš byloje atliktų matavimų, pasirinktas beržo tarmedžio/tarrasčių koeficientas. Iš nuotraukų matyti, kad tai nėra tarmedis, o popiermedis. Tarmedis yra daug stambesnis asortimentas. Tai nėra ir kartys, kurios būtų plonesnis asortimentas. Beržo karčių praktikoje nepasitaiko (garso įrašas: 10:05-10:50). Šiuo atveju galėtų būti būti taikomas 0,45 koficientas plius 0,06-0,07 žievės koficientas. Koficientas gali mažėti iki 0,43 apžiūrėjus nuodugniau, kiek yra skersų asortimentų, vien iš nuotraukos įvertinti nėra objektyvu, matosi iš mašinos galo pilnai tik vienas ryšulys (rungas), nuotrauka nelabai kokybiška (garso įrašas: 10:55-11:50). Išmatavus ir apskaičiavus visus rungus atskirai, bendram svoriui taikytina 5 procentų paklaida. Jei sausio mėnesį nukirsta mediena, tai ji nelaikoma šviežiai nukirsta, jei buvo vežama balandžio mėnesį. Perskaičiuojant tūrį į masę pagal lentelę, gaunamas svoris yra informacinio pobūdžio, tikslesnis skaičiavimas būtų taikant grupinį metodą, kai vertinamas ir medienos faktinis drėgnis.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio gamybos organizavimo specialistas S. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog susipažinus su byloje esančia vaizdine medžiaga aiškiai matyti, kad buvo vežamas beržo popiermedis. Vertinant pagal medienos storį, ilgį, gamybos specifiką, tai būtų labai smulkios popiermalkės. Tarmedis gaminamas nuo 0,14 m storio, būna vienodo storio, sunkesnis, koeficientas yra žymiai didesnis. Mediena matuojama ne vienetais, o erdvinius metrus dauginant iš glaudumo koeficiento, kurio dydis priklauso ne tik nuo medienos rūšies, bet ir nuo kreivumo, sukrovimo glaudumo, ar nugenėtos šakos, ar yra priemaišų. Medienos vertinimas kertant valstybinius miškus, parduodant medieną yra jo tiesioginis darbas, todėl iš praktikos įvertinus nuotraukas, gali pasakyti, kad tai nėra graži mediena, plona, daug kreivų rąstų, daug oro tarpų, maksimalus glaudumo koeficientas galėtų būti 0, 44 – 0,43. Iš nuotraukų vertinti nėra tikslu. Skaičiuojant pagal metodiką, žievė persiskaičiuoja. Manipuliatoriaus dydis apskaičiuojamas pagal techninius parametrus ir mažinamas vežamos medienos tūris. Itin tiksliai medienos masės neapskaičiuosi, nes jos svorį įtakoja oro sąlygos, tai yra, įdrėkimas, taip pat augavietė, laikomasi aplinkos ministro taisyklėse patvirtintos metodikos, kur numatyta paklaida +/- 5 procentai. Paklaida numatyta ir sveriant medieną. Šiuo atveju, sprendžiant iš nuotraukoje matomų pajuodavimų, mediena gulėjusi ne vieną mėnesį, galėjo būti kirsta prieš porą ar trejetą mėnesių, pusiau išdžiūvusi. Apskaičiuoti tikslią masę iš pateiktos medžiagos nebėra įmanoma, nes nebegalima tiksliai įvertinti ryšulių aukščio. Skaičiavimui reikalingi visų rungų trys matmenys: ilgis, plotis, aukštis, ir jie gaunami matuojant ne vienoje vietoje, rungai, tarp kurių kraunama mediena nėra vienodi, gali būti susiaurėję, praplatėję, be to, matuojant viršuje tarp rungų, būtina palipti ant bokštelio, o jei matuojama nuo žemės, gaunama paklaida.

Lietuvos transporto saugos administracijos Panevėžio skyriaus vyriausiojo inspektoriaus A. M. 2019 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 24 d., dirbant 120 kelyje, 1 kilometre, apie 16 val. 30 min. pastebėtas nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuojantis transporto priemonių junginys, pakrautas medienos rąstais, kuris stabdytas atlikti kontrolei. Tačiau transporto priemonių junginio pakrauto beržo medienos rąstais vairuotojas nereagavo į stabdymo veiksmus, padidino greitį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Įtarus, kad transporto priemonių junginys yra sunkiasvoris ir vairuotojas savo veiksmais kelia grėsmę eismo saugumui, bei važiuodamas sunkiasvore transporto priemone gadina kelio dangą, tarnybiniu transportu važiuota paskui jį. Vairuotojas pavažiavęs apie 4 kilometrus (duomenys neskelbtini) pusėn išsuko iš 120 kelio į šalia esančią stovėjimo aikštelę. Su tarnybiniu automobiliu privažiavus prie minėtos transporto priemonės su junginiu, transporto priemonių junginio, pakrauto medienos rąstais variklis jau buvo užgesintas, tačiau dar girdėjosi kaip spragsi įkaitusios variklio išmetimo sistemos dalys. Transporto priemonių junginį sudarė automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekaba Narko, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojas užtraukė užuolaidėles ir užsirakino kabinos dureles. Į teisėtus reikalavimus atidaryti duris ir pateikti transporto priemonių junginio, vežamo krovinio ir vairuotojo dokumentus, vairuotojas nereagavo. Patikrinus LTSA duomenų bazėse nustatyta, kad transporto priemonė Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekaba Narko, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (triašis automobilis su triaše puspriekabe), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pamatavus vežamą medieną nustatyta, kad veža 36,59 m³ beržo rąstų. Įtarus, kad mediena pakrautas junginys gali būti sunkiasvoris, o vairuotojas taip ir neatidarė durų ir nepateikė dokumentų, buvo nutarta medienos rietuves pamatuoti ir išmatuotą beržo rąstų kiekį perskaičiuoti į masę, vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 (toliau – Taisyklės). Pusiau išdžiūvusio beržo 1 m³ medienos svoris 710 kg, todėl bendras krovinio svoris – 25,98 t (t. y. 36,59*0,710=25,98 t). Automobilio nuosava masė – 15,761 t, priekabos nuosava masė – 5,69 t. Paskaičiavus nustatyta, kad transporto priemonių junginys yra sunkiasvoris, nes bendroji junginio masė yra 47,43 t (25,98+15,76+5,69=47,43) bei leidžiama 40 t bendroji masė viršyta 7,76 t. Patikrinus 2019 m. balandžio 24 d. 17 val. 20 min. Kelių direkcijos interneto svetainėje, nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemone Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabai Narko, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (dviašis automobilis su triaše puspriekabe), nebuvo skelbta, t. y. vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Minėtam transporto priemonių junginiui Leidimas važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir sunkiasvore transporto priemone Nr. LDS- 02959 buvo išduotas 2019 m. balandžio 24 d. 18 val. 55 min., t. y. jau pasibaigus kontrolei. Sausumos transporto veiklos ir pramoginės laivybos priežiūros departamento Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. transporto priemonės vežančios apvalią medieną svorio nustatyto akte Nr. K-054463 nurodyta, kad išmatavus krovininio automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabos Narko, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvusias apvalios medienos rietuves (po 2 vnt.) nustatyta, kad transporto priemonių junginio su kroviniu masė yra 47,43 t. (ROIK: 19101368694, b. l. 5-6).

Lietuvos transporto saugos administracijos Panevėžio skyriaus vyriausiasis inspektorius A. M. 2020 m. kovo mėn. papildė 2019 m. balandžio 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 11B-1018 ir jame nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d., dirbo 120 kelyje 1 km su Panevėžio skyriaus vyresniuoju inspektoriumi S. T.. Apie 16 val. 30 min. pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuojantį transporto priemonių junginį, pakrauta medienos rąstais, kurį stabdžiau atlikti kontrolei. Stabdė mediena pakrautą junginį stovėdamas 120 kelio l km prie esančios autobusų sustojimo stotelės. (Stabdymo vietos ir stabdančio inspektoriaus bei kontrolės automobilio stovėjimo vietą pridėjo). Stabdymo metu stovėjo apie vidurį stotelės išplatėjimo. Vilkėjo uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, stabdžiau iškėlęs dešinę ranką į viršų su skrituliu, su raudonu atšvaitu, mojuodamas skersai judėjimo krypties. Vairuotojas važiuodamas link jo kalbėjo telefonu jį laikydamas dešinėje rankoje, žiūrėjo į mane, prieš pat pravažiuodamas pro mane pasisuko veidu į kairę kelio pusę ir pažvelgė į VKTI stovintį kitoje kelio pusėje tarnybinį automobilį. Pravažiavęs pro jį vairuotojas nereagavo į stabdymo veiksmus, padidino greitį ir nuvyko link (duomenys neskelbtini) nesustojęs. Įtarus, kad transporto priemonių junginys yra sunkiasvoris ir vairuotojas savo veiksmais kelia grėsmę eismo saugumui, bei važiuodamas sunkiasvore transporto priemone gadina kelio dangą, tarnybiniu transportu nuvažiavo paskui jį. Važiuojant iš paskos mediena pakrauto junginio, tarnybiniame automobilyje visą laiką buvo įjungti švyturėliai. Kolega buvo salone ne priekinėje automobilio dalyje tai filmuoti ar fotografuoti transporto priemonės nevykdžiusios nurodymo sustoti nebuvo galimybės. Važiuojant iš paskos girdėjo nepaklususio vairuotojo pokalbį su priešpriešiais sutikto kito krovininio automobilio vairuotoju. Jis sakė sutiktam krovininio automobilio vairuotojui, kad prie (duomenys neskelbtini) stovi „(duomenys neskelbtini)“, „manęs nepaėmė, kažin ar nesiveja?“ Sutiktasis jam atsakė, „jau vejasi“. Vairuotojas pavažiavęs apie 4 kilometrus Kavarsko pusėn išsuko iš 120 kelio į šalia esančią stovėjimo aikštelę. Kai VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekaba „NARKO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas išsukinėjo jie su tarnybiniu automobiliu paskui važiavo per kokį 70 metrų. Tačiau vairuotojas nereagavo į šviečiančius mėlynus tarnybinio automobilio švyturėlius, nesustojo dešinėje kelio pusėje, kaip to reikalauja taisyklės, o jiems matant įsuko į aikštelę (aikštelės buvimo vietos žemėlapis pridedamas) ir joje sustojo. Privažiavę prie automobilio matė, kaip vairuotojas užtraukinėja automobilio salono užuolaidas, kad nesimatytų, kas jame yra. Mums iškart privažiavus su tarnybiniu automobiliui, transporto priemonių junginio, pakrauto medienos rąstais variklis jau buvo užgesintas, tačiau dar girdėjosi kaip spragsi įkaitusios variklio išmetimo sistemos dalys. Transporto priemonių junginį sudarė automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekaba „NARKO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojas užtraukė užuolaidėles ir užsirakino kabinos dureles. Į mūsų teisėtus reikalavimus atidaryti duris ir pateikti transporto priemonių junginio, vežamo krovinio ir vairuotojo dokumentus, vairuotojas nereagavo (ROIK: 19101368694, b. l. 22 ).

Iš 2019 m. balandžio 24 d. Transporto priemonės, vežančios apvalią medieną, svorio nustatymo akte K - 054463 nustatyta, kad transporto priemonių su junginiu (krovininio automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba „NARKO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) masė 47,43 tonos (ROIK: 19101368694, b. l. 6 ).

Iš krovinio važtaraščio Nr. 190424 nustatyta, jog 2019 m. balandžio 24 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo vežamas 26,1 m3 beržo popiermedžio (A15-1189-1072/2019, b. l. 33).

Iš R. A. pateiktų fotonuotraukų matyti įvykio vieta kelio Nr. 120, 1 kilometras (b. l. 38-40).

Iš vairuotojo kortelės Nr. LT/100000073310001 matyti vairuotojo R. A. veiklos laikotarpiai ir veiklos informacija nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. (b. l. 64-68).

Iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto Priedo prie tachografo įrašų originalų matyti, jog vairuotojas R. A. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. 19.00 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 06.10 val. ilsėjosi (A15-1189-1072/2019, b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatyta uniformuoto Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti <...> Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir Lietuvos transporto saugos administracijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

R. A. kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo nepripažino, parodė, kad jo niekas nestabdė, o pravažiuodamas pro šoninį keliuką, esantį kelio Nr. 120 1 kilometre kairėje, jis matė transporto saugos autobusiuką be švyturėlių, stovintį atokiau nuo važiuojamosios dalies. Antrąkart šį automobilį pamatė išvažiuodamas žmonos automobiliu iš aikštelės, kur paliko miškovežį, kai transporto saugos autobusiukas įsuko į aikštelę, įjungęs švyturėlius. Pažymėtina, jog ginčo dėl fakto, kad tarnybinis automobilis stovėjo šalutinio kelio Nr. 120 atžvilgiu keliuke, nėra, kaip ir dėl tos aplinkybės, kad jis stovėjo su neįjungtais švyturėliais. Abu pareigūnai, A. M. ir S. T., parodė, kad A. M. stabdė miškovežį modamas šviesą atspindinčiu skrituliu, o švyturėlius įjungė tik tuomet, kai šiam nestojus sėdo į tarnybinį automobilį ir pradėjo miškovežį sekti. Vertinant šiuos pareigūnų parodymus, teismas konstatuoja, kad jei ir buvo atlikti stabdymo veiksmai, jie neatitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, jų negalima laikyti aiškiai išreikštu reikalavimu stabdyti transporto priemonę, nes gestas šviesą atspindinčiu skrituliu turi būti atliekamas, esant įjungtiems patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėliams, todėl ir atsakomybė, numatyta ANK 426 straipsnio 4 dalyje, negali būti taikoma.

Vertinant aplinkybę, ar apskritai buvo atliekami transporto priemonės stabdymo veiksmai, pastebėtina, kad pareigūnų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. A. M. abu kartus apklaustas teisme nurodė, kad jų automobilis stovėjo ant žvyruotos dangos taip, kad kolega S. T., sėdėdamas jame, galėtų pro langus stebėti kelią Nr. 120 į abi puses, jokios kitos įrangos stebėti judantį transporto srautą kelyje jie automobilyje neturi. S. T. 2019 m. liepos 1 d. teismo posėdyje nurodė, kad jų automobilis stovėjo metras nuo važiuojamosios dalies, todėl kelią į abi puses jis matė, o 2020 m. lapkričio 6 d. posėdyje parodė, kad automobilis stovėjo 3-5 metrai nuo važiuojamosios kelio dalies, o transporto judėjimą jis stebėjo darbinio kompiuterio pagalba su daugiafunkcine pažeidimų fiksavimo sistema, kuri leidžia matyti vaizdą, koks automobilis važiuoja, kuo pakrautas, ar turi leidimą viršsvoriui, pagal tai jie atsirenka kurį automobilį stabdyti kontrolei. Iš R. A. pateiktų byloje įvykio vietos fotonuotraukų (b. l. 38-40 ) matyti, kad stovint ant žvyruotos šoninio keliuko dalies, šonuose yra aukšti medžiai, todėl važiuojamoji kelio Nr. 120 dalis sunkiai būtų matoma. Pareigūnas A. M. parodė, kad pusvalandį stovėjo ant kelio, pasirinko stabdyti būtent šį miškovežį ir stabdymo veiksmus skrituliu pradėjo, kai sunkiasvorė transporto priemonė buvo dar už 400 metrų, nes iš patirties įvertino, kad jos krovinys viršija leistiną kelio apkrovą. Vis gi teismo neįtikino toks paaiškinimas, kad atvažiuojant iš priekio vilkikui, esančiam už bene pusės kilometro pareigūnas galėjo įvertinti, kiek ir kokios rūšies medienos pakrautas miškovežis ir jo priekaba ir kad krovinys viršija leistiną krovinio masę. Vertinant R. A. ir pareigūnų A. M. bei S. T. parodymų visumą, pažymėtina, jog liko nepaneigta R. A. versija, kad pareigūnų ant kelio nebuvo, o atokiai nuo kelio stovinčiame tarnybiniame automobilyje turėdami daugiafunkcinę transporto priemonių kelyje stebėjimo įrangą, pareigūnai užfiksavo pilną miškovežį su priekaba, matė, kad leidimo viršsvoriui jis neturi, todėl ir nusprendė važiuoti jo kryptimi. Pažymėtina, kad 2019 m. liepos 1 d. teismo posėdžio metu A. M. ir parodė, kad vijimosi nedarė, paprasčiausiai važiavo, nes žinojo, kad anksčiau ar vėliau miškovežis sustos ir jie privažiuos, be to, važiuojant miškovežio kryptimi ne visuomet jį matė, jis dingdavo iš akiračio. Vis gi apklaustas lapkričio 6 d. teismo posėdyje parodymus pakeitė ir paaiškinimus davė analogiškus kolegos S. T. 2019 m. liepos 1 d. duotiems parodymams, kad miškovežį sekė, paskui jį įsuko į aikštelę, matė, kaip vairuotojas užtraukia užuolaidėles. Pastebėtina, kad tokie parodymai prieštarauja 2019 m. balandžio 24 d. tarnybiniame A. M. pranešime nurodytoms aplinkybėms, jog įvažiavus į aikštelę sunkiasvoris automobilis jau stovėjo su išjungtu varikliu, o kad neseniai atvažiavęs, sprendė iš spragsinčių įkaitusių detalių. Taip pat liko neaišku, kaip vilkikas, kaip nurodė pareigūnai važiuodamas 80 km/h greičiu, buvo pasivytas, jei tarnybinį automobilį vairavęs A. M. parodė taip pat važiavęs apie 80 km/h greičiu. Vairuotojas R. A. aiškino, kad jis nematė, kad paskui jį būtų važiavęs transporto saugos automobilis su švyturėliais, pareigūnas S. T. parodė, kad visą laiką važiavo paskui, miškovežis niekada nedingo iš akių. Bet tuomet nepaaiškinama pareigūnų versija, kad R. A. sakė kitam sunkiasvorio automobilio vairuotojui per raciją, neaišku ar mane vejasi, nes važiuojantį paskui su švyturėliais automobilį būtų matęs pats ir neklausęs. Kad važiavo paskui miškovežį įrodymų pareigūnai nepateikė, motyvus aiškindami skirtingai ir nenuosekliai. A. M. parodė, jog nefilmavo, nes neturi tam įrangos, turi tik filmavimo funkcijos neturintį fotoaparatą, kuriuo fiksavo krovinio matavimus aikštelėje. Vis gi pastebėtina, kad savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog foto medžiaga padaryta mobiliuoju telefonu. Tinkamai paaiškinti, kodėl nebuvo filmuojama, negalėjo ir pareigūnas S. T., parodęs, kad viena ranka prilaikė kompiuterį. Neįtikinamai paaiškinta, kodėl tuomet su nestojusiu vairuotoju nesusiekta per raciją, nurodant, kad neturi tokių instrukcijų, nėra tokios praktikos, taip pat, kodėl buvo neiškviesti policijos pareigūnai, manant, kad vairuotojas yra vilkike, tačiau piktybiškai neatidaro durų.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo neturi kelti jokių abejonių, išvados dėl asmens kaltumo turi būti pagrįstos objektyviais, vienas kitą patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma leistų daryti tik vieną neabejotiną išvadą, kad asmuo yra kaltas. Kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėliojimais, atsitiktiniais sutapimais, tikimybėmis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taip pat pažymėtina, kad administracinėje teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Atsižvelgiant į tai, jog nėra surinkta objektyvių įrodymų apie tai, kad R. A. 2019 m. balandžio 24 d., 16.30 val., kelio Nr. 120, 1 kilometre, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių junginį, susidedantį iš automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus A. M. teisėtam, remiantis Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalimi, nurodymui sustabdyti transporto priemonę, išreikšto Inspektoriui iškėlus dešinę ranką į viršų su skrituliu, su raudonu atšvaitu, mojuojant skersai judėjimo krypties, o pareigūnų parodymai dėl faktinių aplinkybių yra prieštaringi, vadovaujantis in dubio pro reo principu, taip pat tuo, kad nurodytas stabdymo būdas neatitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, kad būtų vertinamas kaip aiškiai išreikštas, teismas vertina, kad administracinio nusižengimo byla R. A. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje, nutrauktina.

ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis.

Vairuotojas R. A. nesutiko, jog 2019 m. balandžio 24 d. 16 val. 30 min., kelio Nr. 120, 1 kilometre vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių junginį, susidedantį iš automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sujungto su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), viršijo maksimalią leidžiamą nustatytą Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo 19.6 papunktyje masę 7,76 tonomis, kai leidimo važiuoti sunkiasvore transporto priemone (junginiu) nebuvo gauta.

2019 m. balandžio 24 d. Transporto priemonės, vežančios apvalią medieną, svorio nustatymo akte K - 054463 nurodyta, kad buvo vežama mediena beržas, matuotos 2 krovininiame automobilyje ir 2 priekaboje pakrautos apvalios medienos rietuvės, nurodant kiekvienos jų aukštį, plotį ir ilgį, krovinio jo tūriui apskaičiuoti pritaikytas 0,59 rietuvės glaudumo koeficientas, bendras vežamos medienos tūris įvertinus 5 procentų paklaidą, apskaičiuotas 36,59 m3, transporto priemonių su junginiu masė, pritaikius beržo tūrio ir masės priklausomybės koficientą 0,71, apskaičiuota bendra krovinio masė 47,43 tonos. Skaičiavimai atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).

Teismo posėdžio metu apklausti du specialistai, G. B. ir S. L., patvirtino, kad nustatant medienos krovinio masę naudojamasi minėtomis Apvaliosios medienos matavimo Taisyklėmis, kurių sudedamoji dalis yra Medienos tūrio lentelės, pateiktos 2 priede.

Pastebėtina, jog Taisyklių 2 priedo 8.2 lentelėje „medienos masė“ numatyta, jog 1 m3 pusiau išdžiūvusios beržo medienos svoris yra 710 kg (0,71 t), atitinkama tūrio ir masės priklausomybė pritaikyta ir Svorio nustatymo akte K – 054463 ir dėl to ginčo byloje nėra. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija apvalios medienos, sukrautos transporto priemonėse, tūrio skaičiavimus.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Taisyklių Taisyklių 3.2. punkte nurodyta, kad Grupiniu matavimo metodu nustatomas popierrąsčių, tarrąsčių, plokščių medienos, smulkių pjautinųjų rąstų ir malkų tūris. Taisyklių 7 skyrius reglamentuoja apvaliosios medienos tūrio ir masės nustatymą grupiniu metodu. Nustatyta, jog Rietuvės tūris nustatomas matuojant apvaliosios medienos erdvinį rietuvės tūrį ir įvertinant jos glaudumo koeficientą pagal formulę Vr = (H·L·B)·Kg; kur H – rietuvės aukštis, m, L – rietuvės ilgis, m, B – rietuvės plotis, m., rietuvės ilgis matuojamas kaip atstumas tarp rietuvės galų, o medienvežėse – kaip atstumas tarp rungų poros, vizualiai įvertinama medžio rūšis, sortimentų rūšis, sukrovimas.

Vertinant krovinio masės nustatymo aplinkybes pirmiausiai pažymėtina, kad R. A. nurodė, kad jo krovinys buvo beržo popiermalkės (popiermedis). Iš krovinio važtaraščio Nr. 190424 nustatyta, jog 2019 m. balandžio 24 d. iš (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas R. A. vežė 26,1 m3 beržo popiermedžio (b. l. 33). Vežant medieną, jos rūšys nemaišomos, perkamas tam tikros rūšies medienos krovinys, o ne po rąstą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. K. paaiškino, jog mediena kertant iš karto rūšiuojama į rąstus, ne plonesnius nei 21 cm diametro, į tarmedį 14-19 cm diametro, kuris yra tiesus kaip cilindras, ir į popiermalkes/popiermedį, tai yra, kas atliko mažesnio diametro, šakota ir pan.

Abu teismo posėdžio metu apklausti specialistai parodė, jog susipažinus su byloje esančia foto medžiaga akivaizdu, kad krovinį sudarančios medienos rūšis – beržas, o sortimentų rūšis – popiermalkės/popiermedis/popierrąsčiai, tuo tarpu byloje pateiktame Svorio nustatymo akte K – 054463 panaudotas glaudumo koeficientas – 0,59 gali būti taikomas tik beržo tarmedžio/tarrasčių, o ne popiermedžio tūriui apskaičiuoti.

Taisyklių 2 priedo 6.3 lentelėje nurodyta, jog beržo tarmedžių ir kitų rąstų iki 19 cm plongalio be žievės skersmens erdvinio tūrio su žieve perskaičiavimo į medienos tūrį (be žievės) glaudumo ir koregavimo koeficientų dydis 0,57-0,60. Be to, nurodyta, jog rąsto plongalis turi būti £16 cm. Taisyklių 2 priedo 6.5. Sortimentų su žieve (popiermedžių) rietuvių erdvinio tūrio perskaičiavimo į medienos tūrį (be žievės) glaudumo ir koregavimo koeficientui apskaičiuoti įvertinamas laibgalio skersmuo, sukrovimas, kreivumas, nugenėjimas, atliekos, stiebo forma, žievės storis ir kt.

Specialistas G. B. ir specialistas S. L. vienareikšmiškai paaiškino, jog tarrąsčiai yra idealiai lygūs vienodo ilgio rąstai, kurių diametras ne mažiau 14 cm. Nagrinėjamu atveju, pasak specialistų, akivaizdu, kad vežami ne tarmedžio rąstai, o „negraži“ mediena, tai yra, skirtingo diametro šakoti, kreivi ar su pajuodavimais sortimentai – popierrąsčiai, o jų tūriui apskaičiuoti, įvertinus įvairius Taisyklių 2 priede nurodytus kriterijus, kaip medžio kreivumas, sukrovimas, šakotumas ir pan., taikytinas glaudumo koeficientas neturėtų būti didesnis, nei 0,45, nes iš nuotraukų matyti, kad yra daug oro tarpų, daug kreivų asortimentų, taigi, glaudumo koeficientas gali būti net ir labiau mažinamas, įvertinus krovinį detaliai, ko neįmanoma padaryti iš menkos foto medžiagos.

Taisyklių 7.1.2. punktas skirtas rietuvės aukščio matavimo reglamentavimui ir jame nurodyta, kad rietuvės aukštis nustatomas kaip vidutinis aritmetinis dydis, padalijus rietuvę į 1–3 m ilgio sekcijas ir matuojant aukštį abiejose rietuvės pusėse sekcijų viduryje, tariamai išlyginus atskirų sekcijų dalių aukštį. Sekcijų ilgio parinkimas priklauso nuo rietuvės ilgio ir sukrovimo kokybės. Iki 2 m ilgio rietuvėse aukštis matuojamas dviejose vietose (1 priedas, 8 iliustracija). Iki 10 m ilgio rietuvėms parenkamos 1 m ilgio sekcijos.

2019 m. balandžio 24 d. Transporto priemonės, vežančios apvalią medieną, Svorio nustatymo akte K - 054463 nurodyta, kad kiekvienos rietuvės/rungo ilgis svyruoja nuo 2,94-2,99 m. Taigi remiantis Taisyklių 7.1.2. punktu, kiekvienos rietuvės aukštis turėjo būti matuojamas abiejose jos pusėse, be to, padalinus kiekvieną rietuvę į tris sekcijas, kaip nurodyta Taisyklių 1 priede, matuojant aukštį kiekvienos jų viduryje, ir išvedant bendrą aritmetinį vidurkį iš 6 rodiklių. Teismas konstatuoja, jog vertinant pateiktus Svorio nustatymo akte K – 054463 duomenis, matyti, kad kiekvienos iš 4 rietuvių aukštis matuotas tik vienoje vietoje, o ne šešiose, nesivadovaujant Taisyklėse pateikiamų nurodymų.

Teismas atkreipia dėmesį, jog abu specialistai taip pat nurodė, kad norint apskaičiuoti transporto priemonių junginio krovinio tūrį, ne tik rungo aukštis, bet ir ilgis turi būti matuojamas ne vienoje vietoje, viršuje matuojama pasilipus ant bokštelio, siekiant išvengti paklaidos, be to, iš bendros masės minusuojamas manipuliatoriaus su griebtuvu tūris. Iš pateiktos byloje foto medžiagos prie 2019 m. balandžio 24 d. tarnybinio pranešimo ir Svorio nustatymo akto matyti, jog pareigūnai matavo rungus nuo žemės, nefiksuojant matavimo vietos, nefiksuota ir manipuliatoriaus su griebtuvu padėtis, neįvertintas jo tūris. Specialistai nurodė, jog pagal turimus duomenis byloje nebeįmanoma apskaičiuoti krovinio masės. Remdamasis specialistų išaiškinimais, Taisyklėmis, teismas konstatuoja, kad turint netikslius krovinio matavimo duomenis, nesurinkus objektyvių įrodymų apie manipuliatoriaus padėtį, nėra galimybės įvertinti jo tūrio krovinyje, nėra galimybės įvertinti viso krovinio erdvinio tūrio, taigi nėra ir galimybės perskaičiuoti krovinio tūrį, pritaikant popierrąsčių rietuvėms skirtą glaudumo koeficientą. Be to, parinkti tinkamą glaudumo koeficiento dydį, įvertinus medienos sukrovimą, šakotumą, kreivumą ir kitus Taisyklių 2 priedo 6.5 lentelėje pateiktus parametrus, taip pat nėra galimybės, nes pagal turimą vaizdinę medžiagą, aiškiai matyti tik vienas iš keturių rungų.

Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintomis taisyklėmis Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo, duomenys apie krovinio erdvinį tūrį surinkti netinkamai, pritaikytas neteisingas rietuvės glaudumo koeficientas, nustačius netinkamą vežamos medienos sortimentų rūšį, todėl nėra galimybės konstatuoti, kad R. A. tikrai padarė nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje, nes nėra objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų dėl vežtos medienos tikrojo svorio. Protokolą surašiusio pareigūno subjektyviu vertinimu apie tai, kad transporto priemonių junginys su kroviniu viršijo maksimalią leidžiamą masę, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas išėmė leidimą sunkiasvoriam kroviniui 2019 m. balandžio 24 d. apie 18 val., kai ir vyko transporto priemonės patikra, negalima pagrįsti krovinio masės, nes tai reikštų kaltės įrodinėjimą remiantis prielaidomis, sutapimais ir spėjimais. Be to, apklaustas teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. K. neneigė, kad ėmė leidimą minėtam transporto priemonių junginiui, nes vakare jis turėjo važiuoti pasikrauti rąstų į Latviją, kas nepavyko sugedus manipuliatoriaus krautuvui ir ši versija teisme liko nepaneigta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus pripažintina, kad byloje nėra įrodytas ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo būtinasis objektyvusis požymis – leidžiamos masės viršijimas daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis, todėl byla dėl šio nusižengimo nutrauktina.

Pagal ANK 451 straipsnio 6 dalį ir ANK 452 straipsnio 5 dalį

ANK 451 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių ekipažams (vairuotojams) nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės viršijimą daugiau kaip keturiomis valandomis.

Reglamento (EB) Nr. 561/2006 6 straipsnyje nurodyta, kad kasdienio vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų. 6 straipsnio 1 dalis numato, jog ne dažniau kaip du kartus per savaitę kasdienio vairavimo trukmė gali būti pailginta daugiausiai iki 10 valandų.

ANK 452 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių ekipažams (vairuotojams) nustatytos kasdienio arba kassavaitinio poilsio trukmės pažeidimą, kai trūksta daugiau kaip šešių valandų kasdienio arba kassavaitinio poilsio.

Reglamento (EB) Nr. 561/2006, 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog per kiekvieną 24 valandų laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kitu kasdienio poilsio laikotarpiu.

R. A. nepripažino, kad pažeidė kasdienio vairavimo ir kasdienio poilsio trukmę nurodytu Protokole laikotarpiu ir paaiškino, jog 2019 balandžio 18 d. vairuoti pradėjo apie 6 val. ryto ir darbą baigė apie 19 val., išėmė savo vairuotojo kortelę ir namie ilsėjosi, o 2019 balandžio 19 d. vėl apie 6 val. ryto įdėjo savo kortelę į tachografą ir vairavo iki vakaro. Šiuos jo parodymus patvirtina automatiškai fiksuojami tachografo vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (b. l. 66 ), pateikti Institucijos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad baigęs darbą kiekvienas įmonės vairuotojas išima savo vairuotojo kortelę, nes vilkikus vairuoja ne vienas vairuotojas ir kiekvienas jų pradėdamas darbą įdeda savo kortelę. Įdedant kortelę tachografas leidžia įvesti veiklos duomenis už tą laikotarpį, kai kortelė buvo išimta. Šiuos duomenis įvesdamas 2019 balandžio 19 d. ryte jis suklydo, pasirinkdamas nuorodą „kita veikla“ vietoj „poilsis“, o koreguoti duomenų tachografas neleidžia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Priedą „Veiklos patvirtinimas“ pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 prie tachografo įrašų originalų (toliau – Veiklos patvirtinimo priedas), kuriame nurodyta, jog vairuotojas R. A. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. 19.00 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 06.10 val. ilsėjosi (A15-1189-1072/2019, b. l. 40). 2019 m. liepos 1 d. teismo posėdyje apklaustas Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausias inspektorius A. M. dėl kasdienio vairavimo trukmės pažeidimo paaiškino, kad vairuotojas R. A. įdėdamas kortelę neteisingai atžymėjo savo veiklą, disponuojamas laikas neprilyginamas poilsiui, „gal jūs suklydot“. Jis taip pat patvirtino, jog pakoreguoti tachografo atbuline data negalima ir kad dėl tos pačios aplinkybės fiksuoti ir kitas pažeidimas, tai yra, kad vairuotojas per 24 val. laiko tarpą nepasinaudojo sutrumpintu nepertraukiamu 9 val. poilsiu.

Reglamento (EB) Nr. 561/2006 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog veiklos, apibrėžtos 4 straipsnio e punkte, trukmė, taip pat transporto priemonės, naudojamos komercinėms operacijoms, kurioms netaikomas šis reglamentas, vairavimo trukmė vairuotojo turi būti įregistruota kaip „kiti darbai“, taip pat vairuotojo turi būti įregistruoti visi „buvimo darbe“ laikotarpiai, apibrėžti Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 3 dalies c punkte, nuo jo paskutinio kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio. Šis įrašas arba atliekamas ranka registracijos lape ar spaudinyje, arba įvedamas panaudojant įrašymo įrangos rankinio įvedimo mechanizmą.

Reglamento (EB) Nr. 561/2006 6 straipsnio 4 dalies e punkte nurodyta, kad „kiti darbai“ – tai visa veikla, Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio a punkte apibrėžta kaip darbo laikas, išskyrus „vairavimą“, įskaitant bet kokį darbą tam pačiam ar kitam darbdaviui, atliekamą transporto sektoriuje ar už jo ribų.

Teismas pažymi, jog Reglamento (EB) Nr. 561/2006 6 straipsnio 5 dalies dispozicijoje įtvirtintas įpareigojimas vairuotojams deklaruoti visus buvimo darbe laikotarpius, susijusius su veikla transporto sektoriuje, ne tik su vairavimu, pažymint „kita veikla“ ir tai galima padaryti nurodytais alternatyviais veiksmais – ranka registracijos lape ar spaudinyje, arba įvedamas panaudojant įrašymo įrangos rankinio įvedimo mechanizmą. R. A. gi nurodo, kad ne tik nevairavo iš eilės dvi paras, bet ir neatliko 2019 m. balandžio 18 d. 18.56 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 06.06 val. laikotarpiu kitų darbų transporto sektoriuje, o ilsėjosi. Įrodymų, paneigiančių jo versiją, ir patvirtinančių, kad R. A. be atvangos dirbo dvi paras, Institucija nepateikė, nes nurodytu laiku nei sustabdė R. A. vairuojantį, nei surinko kitų duomenų apie tai, kad jis vykdė kitą veiklą transporto sektoriuje jo nurodytu poilsio laiku. Tuo tarpu R. A. pateikė registracijos lapą pagal Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad jis ilsėjosi. Nors Insitucijos atstovas V. D. teigia, kad tachografo duomenys yra objektyvūs, paneigti ir tikslinti registracijos lapu tachografo automatiškai užfiksuotų duomenų negalima, teismas su šiuo argumentu nesutinka, nes R. A. nebando paneigti tachografo automatiškai užfiksuotų duomenų, priešingai – jis, pateikdamas Veiklos patvirtinimo priedą ir paaiškinimus teisme, patikslino rankiniu būdu savo paties tachografe įvestus duomenis. Kad šie duomenys nėra automatiškai užfiksuoti, o įvesti rankiniu būdu, ginčo nėra, tai patvirtina ir įrodo tachografo duomenys byloje (A15-1189-1072/2019, b. l. 24). R. A. nurodė techniškai suklydęs, vesdamas duomenis į tachografą. Teismas neturi pagrindo šia versija netikėti dar ir dėl to, kad vairuotojui pačiam sąmoningai įvesti duomenis, rodančius kad jis pažeidė kasdienio vairavimo ir poilsio režimą yra neprotinga ir nelogiška.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Abu nusižengimai, ir pagal ANK 451 straipsnio 6 dalį, ir ANK 452 straipsnio 5 dalį, gali būti padaryti esant tik tiesioginei tyčiai. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucija nesurinko objektyvių įrodymų, kad R. A. nuo 2019 m. balandžio 18 d. 05 val. 26 min. iki 2019 m. balandžio 19 d. 17 val. 31 min. vairavo 16 val. 03 min., ir dienos vairavimo trukmė per ilga 06 val. 03 min., taigi neįrodyta, ir kad nuo 2019 m. balandžio 18 d. 11 val. 15 min. iki 2019 m. balandžio 18 d. 12 val. 30 min. vairuotojas ilsėjosi 01 val. 15 min. ir per 24 val. laiko tarpą, po prieš tai pasinaudoto poilsio, nepasinaudojo privalomu pasinaudoti sutrumpintu 9 val. kasdienio poilsio laikotarpiu. Vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kuriais Institucija grindžia kaltinimą dėl administracinių nusižengimų pagal ANK 451 straipsnio 6 dalį ir ANK 451 straipsnio 6 dalį padarymo, nėra objektyvūs, nes įvesti subjekto – paties vairuotojo R. A. ir jie nesutampa su Veiklos patvirtinimo priede pateikta informacija, todėl teismo vertinimu, nepašalinus abejonių dėl kaltės jos aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio nusižengimo byla R. A. dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 451 straipsnio 6 dalyje ir ANK 451 straipsnio 6 dalyje, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

Administracinio nusižengimo bylos, kurioje R. A. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 4 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 451 straipsnio 6 dalį, 452 straipsnio 5 dalį, teiseną nutraukti, nesant jo veikoje šių administracinių nusižengimų požymių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.