Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Seesam Insurance AS, atstovaujamo per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, atstovui K. G.

atsakovui M. T.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui M. T. dėl 617 Eur turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Seesam Insurance AS, kodas 10055752, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą į.k. 302677744, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. T. a.k. (duomenys neskelbtini) 617 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminio mokesčio (b.l. 1-2).

Ieškovas ieškinio reikalavimą procesiniame dokumente-ieškinyje (b.l. 1) bei ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu grindžia šiomis aplinkybėmis: Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (toliau – ieškovas), 2014-09-01 su A. S. (toliau – Draudėjas) sudarė turto draudimo sutartį, kuria apdraudė Draudėjui priklausantį butą adresu Kalvarijų g. 294-1, Vilnius (toliau – Butas). Ieškovas Draudėjo buvo informuotas apie tai, kad 2015-07-08 bute adresu Kalvarijų g. 294-4, Vilniaus m. sav. gyvenantys asmenys jį informavo, jog dėl santechnikos įrangos gedimo jų bute galimai yra užlietas Draudėjo butas. Gavus pranešimą, buvo užvesta žalos byla Nr. 15/220-0388, apžiūrėtas apdraustas Butas, padarytos vandens apliejimo sukeltos žalos foto fiksacijos. Draudikas, pripažinęs šį įvykį draudžiamuoju ir įvertinęs žalos dydį, dėl šio draudiminio įvykio išmokėjo Buto savininkui 617 Eur dydžio draudimo išmoką.

Draudimo žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad apdraustas Butas buvo aplietas iš aukščiau esančio buto Nr. 4. Buto apliejimas buvo tęstinis, nes drėgmės skverbimasis iš buto Nr. 4 tęsėsi ilgą laiką kol buto Nr. 4 savininkai sutvarkė nesandarią ir susidėvėjusią santechnikos įrangą. Tokia išvada daroma iš to, kad Draudėjo butas pakartotinai buvo apžiūrėtas ir 2015-09-09 d. pakartotinės apžiūros metu buvo fiksuojami žymiai labiau išsiplėtę Buto apdailos apgadinimai, nei 2015-07-13 d. apžiūros metu.

Pagal CK 6.266 str. 2 d., preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, buto, esančio adresu - savininkas įvykio dieną buvo M. T. (toliau – atsakovas).

Atkreipė dėmesį, kad 2017-10-20 aiškinantis kito įvykio priežastis elektroniniu paštu buvo bendraujama su atsakovu. Atsakovas patvirtino, kad 2015-07-08 Butas buvo užlietas dėl netvarkingos santechnikos įrangos atsakovo bute, dėl ko atsakovas visą santechnikos įrangą pakeitė nauja. Ieškovas siekdamas išmokėtas sumas atgauti ne teismo keliu atsakovui pateikė reikalavimą, tačiau žala atlyginta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš ieškovo ieškinio bei ieškovo paaiškinimo seka, kad 2014-09-01 d. tarp draudiko ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ir draudėjo A. S., buvo sudaryta turto draudimo sutartis (polisas Nr. 220 0053397), kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu - .

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-07-08 d. į draudiką Seesam Insurance AS Lietuvos filialą kreipėsi A. S., informuodamas apie tai, kad 2015-07-08 d. jam nuosavybės teise priklausantis butas, esantis - , buvo užlietas iš aukštesnio buto, esančio - , dėl santechnikos įrangos gedimo tualete.

Dėl šio įvykio 2015-07-13 d. buvo apžiūrėtas draudėjo butas, esantis - , surašytas Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas ir užvesta žalos byla Nr. 15/220-0388. Draudimo bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad butas, esantis - , buvo užlietas šaltu vandeniu iš viršuje esančio buto Nr. 4. Buto užliejimas buvo tęstinis, nes drėgmės skverbimasis iš buto Nr. 4 tęsiasi ilgą laiką, kol buto savininkas atsakovas M. T. nesutvarkė nesandarią ir susidėvėjusią santechnikos įrangą. 2015-09-09 d. draudėjo butas buvo apžiūrėtas pakartotinai, nustatant apžiūros metu ryškesnius užliejimo vandeniu požymius. Draudikas pripažino šį įvykį draudžiamuoju ir 2015-07-27 d. išmokėjo apdraustajam A. S. 617 Eur draudimo išmoką sudarytos lokalinės sąmatos, išmokos potvarkio, kompleksinio būsto ir gyventojų turto draudimo pagrindu.

Kaip matyti iš valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro, butas, esantis - nuosavybės teise priklauso atsakovui M. T., o butas, esantis aukštu žemiau, adresu - , A. S..

2015-07-30 d. atsakovui buvo išsiųsta pretenziją dėl 617 Eur dydžio žalos atlyginimo, tačiau iki šiol atsakovas padarytos žalos neatlygino.

Atsakovas M. T. teisminio nagrinėjimo metu sutiko su ieškiniu iš dalies, sutikdamas atlyginti tik 54 Eur dėl A. S. tualeto patalpai padarytos žalos, o kitoje dalyje su ieškiniu nesutiko, ginčydamas žalos apimtį bei nurodydamas, kad nurodyta žala (617 Eur) yra kitų užpylimų pasekmė. Teismas su atsakovo argumentais nesutinka.

Pagal CK 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o šio str. 2 d. numatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir žalą atsakingo asmens santykius, todėl subrogacija, numatyta CK 6.1015 str., ir yra CK 6.101str. 4 d. numatyta įstatyminė cesija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-503/2005).

Draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis žalą patyręs asmuo būtų reikalavęs iš žalą padariusio asmens (apdraustojo) draudiko (CK 6.1010 str. 2 d.).

Lietuvos CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.)

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad net ir tuo atveju, kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) (LAT 2007-12-11 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-554/2007).

Atsakovas iš dalies neigia savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu 2015-07-08 d. draudėjas pranešė draudikui, apie buto užpylimą vandeniu. A. S. priklausantis butas, esantis - buvo užlietas šaltu vandeniu iš aukščiau esančio buto adresu - , priklausančio atsakovui M. T..

2015-07-13 d. nekilnojamojo turto apžiūros protokole Nr. 15/220-0388 nurodyta, kad užlietos draudėjo tualeto ir prieškambario patalpos (sienos, lubos) vandeniu būtent tose vietose, kur yra sanitarinis mazgas bei vandens stovas, padarytos fotonuotraukos fiksuoti draudėjo buto užpylimo faktą. 2015-09-09 d. pakartotinai surašytas nekilnojamojo turto apžiūros protokolas Nr. 15/220-0388, fiksuojant analogiškus, bet ryškesnius draudėjo buto užliejimo požymius. Tokiu būdu, teismas atmeta atsakovo argumentą, kad vandeniu buvo užlieta tik draudėjo A. S. buto tualeto patalpa.

Bylos duomenimis, draudėjo drausto buto užliejimo šaltinis yra viršuje esantis butas. Atsakovas šio fakto neneigė ir teisminio nagrinėjimo metu, nurodydamas, kad jo bute nutrūko tualeto vamzdis tuomet, kai žmona į vonią išpylė du kibirus vandens, pamatė vandenį ant vonios grindų. Tačiau, atsakovo teigimu, žmona drėgmę pašalino nedelsiant, todėl tokios užpylimo apimties pas kaimyną (A. S.) būti negalėjo. Atsakovas nesutiko ir su tuo, kad lokalinėje sąmatoje nurodyta sieninės spintos ardymas ir sumontavimas (40 Eur). Teismas su atsakovo argumentais nesutinka.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytoju A. S. parodė, kad jam priklausantis butas, esantis- , 2014 metais buvo suremontuotas, po kapitalinio remonto apdraustas draudimo bendrovėje Seesam Insurance AS. Ankstesnių užpylimų požymiai po kapitalinio remonto buvo likviduoti. Be to, ankstesni užpylimai buvo ne tualete ir prieškambaryje, o virtuvėje. Buto užpylimas įvyko 2015-07-08 d., apie šį faktą pranešta draudikui, kuris du kartus 2015 liepos bei rugsėjo mėnesiais apžiūrėjo užlietas tualeto bei prieškambario patalpas ir pripažino šį įvykį draudžiamuoju, išmokėjo 617 Eur draudimo išmoką. Liudytojas pažymėjo, kad prieškambaryje buvo įmontuota spinta, besiribojanti su tualeto siena. Po užpylimo ji deformavusi, todėl teko ją išardyti. Po išardymo, ant sienos, ribojančios su tualetu buvo matyti drėgmės, pelėsių požymiai, kurie parodė, kad vanduo iš atsakovo buto iki atviro užpylimo 2015-07-08 d. skverbėsi lėtai tam tikrą laiką. Liudytojas parodė, kad po šio užpylimo atsakovas sutvarkė santechninę įrangą savo tualete-vonioje, po ko liudytojo tualeto, prieškambario sienos, lubos nustojo drėkti, išdžiūvo.

Taigi, liudytojo A. S. parodymai įrodo, kad senesnių jo buto užpylimų požymių nebuvo, nes buvo atliktas buto kapitalinis remontas, po ko butas buvo apdraustas, Ši aplinkybė paneigia atsakovo teiginius dėl didesnės žalos, sąlygotos senesniais buto užpylimais. Atsižvelgtina ir į tai, kad draudėjo butas buvo apžiūrėtas du kartus žalos specialisto ir apžiūros metu nebuvo konstatuota senesnių buto užpylimų požymių. Kiti įrodymai (nekilnojamojo turto apžiūros protokolai, nuotraukos, liudytojo A. S. parodymai) patvirtina, kad užlieta buvo ne tik draudėjo buto tualeto patalpa, tačiau ir prieškambaris, nuo drėgmės nuo besiribojančios su tualetu sienos deformavosi prieškambario įmontuojama spinta, kurią reikėjo išardyti, taigi, draudėjo buto užpylimo mastas buvo didesnis nei nurodo atsakovas. Atsižvelgtina ir į tai, kad po to, kai atsakovas po nustatyto užpylimo nedelsiant sutvarkė savo vonios patalpoje santechninę įrangą, A. S. bute nustojo drėkti tualeto ir prieškambario sienos, išnyko pelėsis.

Liudytoja I. T. teisminio nagrinėjimo metu iš esmės parodė analogiškai, kaip ir ieškovas M. T., nurodydama, kad buto tualete truko vamzdis po to, kai ji išpylė į vonią 2 kibirus vandens. Pastebėjus vandenį ant vonios grindų po kokių 30 min.-valandos, ji vandenį greitai susėmė. Buvo užsuktas vanduo ir jie išvažiavo į sodybą. Mėnesio pabaigoje (liepos mėn.) tualeto vamzdis buvo pakeistas.

Pagal CK 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Nagrinėjamu ginčo atveju butas, esantis virš A. S. apdrausto buto, priklauso atsakovui. Tai reiškia, kad už visą įrangą bute atsako atsakovas, nes jis turi naudotis jam priskirtu turtu pagal LR įstatymus, nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37 str. 1 d.).

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpiltas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Jeigu užpylimo iš viršuje esančio buto aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tokius įrodymus gali teikti abi šalys. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų užpylimo žymės yra drausto buto tualeto ir prieškambario patalpose. Bendrojo naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos gedimų nenustatyta. Atsakovas neįrodė fakto, jog ieškovei priklausantis butas buvo užlietas dėl kitų priežasčių. Todėl nagrinėjamu atveju teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle civiliniame procese, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Be to, CK 6.266 str. 1 d. įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Dėl kokios priežasties pylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovai neprivalo įrodinėti. Ieškovas nagrinėjamu atveju privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas. Butas Nr. 1 buvo užlietas iš buto Nr. 4. Užliejimo šaltinį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų, t.y. neteisėto neveikimo (CK 6.246 str. 1 d.) bei kilusios žalos (CK 147 str.) patvirtina nekilnojamojo turto apžiūros protokolai, nuotraukos, liudytojo A. S. parodymai. Atsakovas rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jam priklausančio turto, t.y. buto Nr. 4, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, t.y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai rūpestingai (CK 6.248 str. 3 d.), dėl ko buvo padaryta žala ieškovo draustam turtui.

CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp teisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją tvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.

Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas darytos žalos neatlygino. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes patvirtinančias atsakovo civilinę atsakomybę, vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs žalą) įgijo subrogacijos teisę į 617 Eur žalos atlyginimą

Byloje yra lokalinė sąmata dėl 617 Eur žalos dydžio, teismo vertinimu, nėra įrodymų, kad sąmata yra neobjektyvi; byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovo pateiktos nuotraukos neatitinka buto užpylimo apimtį, lokalizaciją. Žalos dydis įrodytas (CPK 178 str.).

Lietuvos CK 6.281 str. 1 d. numato, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti ją natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius.

Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, remiantis kuriais galima butų žalos dydį mažinti iki 54 Eur ir laikyti nurodytas sąmatoje remonto būsimas išlaidas nepagrįstais, todėl priteistina 617 žalos atlyginimo pagal ieškovo pateiktą sąmatą.

Atsakovo pareiga yra paneigti ieškovo nurodytą aplinkybę, kuriai patvirtinti jis pateikė įrodymus, ir ne tik samprotavimus nurodyti, kad žala mažesnė ir panašiai. Atsakovas nuo įrodinėjimo pareigos nusišalino.

Dėl šių motyvų iš atsakovo priteistina 617 Eur žala, teismo bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai, nes įrodytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos CK 6.248 str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

CK 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (617 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-07-03 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ir išlaidos –15 Eur žyminio mokesčio ieškovo naudai (79 str. 80 str. 1 d., 93 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5 Eur ir priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 617 Eur (šešis šimtus septyniolika Eur) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (617 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-07-03 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio ieškovo Seesam Insurance AS, kodas 10055752, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą į.k. 302677744, naudai.

Priteisti iš atsakovo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkis Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.