Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1545-794/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-08
Bylos Nr.: e2A-1545-794/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23904-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Atsakovas: J. K.

Kategorijos

2.6.39.2.5.1.3Kitų pastatų draudimas

Civilinė byla Nr. e2A-1545-794/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23904-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.1.3. 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ir atsakovės J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-208-807/2021 pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei J. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovė) pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. K. (toliau – atsakovė) 22 644,44 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovei per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikus, esant ieškovės prašymui, teismas 2016 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 22 644,44 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 509,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei.

Atsiliepimas

3. Atsakovė 2019 m. kovo 19 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad ieškovė, teigdama, jog draudėjui žala kilo dėl atsakovės veiksmų, nes ji paliko UAB „Maxima LT“ priklausančiame prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), be priežiūros savo nepilnametę dukterį D. M. (toliau – mergaitė, dukra), kuri uždegė parduotuvėje buvusias prekes, nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų neteisėtus veiksmus. Gaisro kilimo priežastis nėra aiški, o nesant absoliučiai jokių objektyvių, neginčytinų ir patikimų duomenų dėl mažametės D. M. kaltės, nėra pagrindo teiginiams, jog atsakovė laikytina asmeniu, atsakingu už žalos padarymą. Dėl to nuostolių atlyginimas priteistas nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį ir atnaujino atsakovei terminą paduoti pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo bei perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti atsakovės pareiškimo priėmimo klausimą. 2019 m. birželio 19 d. teismas priėmė atsakovės pareiškimą.

Atsiliepimas

6. Ieškovė pateiktu atsiliepimu į atsakovės pareiškimą, prašė atsakovės pareiškimą atmesti. Nurodė, kad teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi apie teismo posėdį pranešė atsakovei viešo paskelbimo būdų, todėl 2016 m. spalio 25 d. priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-30585-807/2016. Pažymėjo, kad šiuo atveju yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), reikalingos atsirasti atsakovės atsakomybei. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neįvykdė įstatymuose (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) nustatytos pareigos (tinkamai neprižiūrėjo dukters, t. y. neteisėtas neveikimas), pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Priežastinis ryšys pasireiškė tuo, kad atsakovė tinkamai neprižiūrėjo savo mažametės dukters ir dėl to draudėjas patyrė nuostolių (6.247 straipsnis), nes atsakovės nepilnametė dukra sukėlė gaisrą. Atsakovės kaltė pasireiškė neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), be to, ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kadangi dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) draudėjui kilo žala (6.249 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovei taikytina civilinė atsakomybė (6.245 straipsnis) ir ji turi atlyginti padarytą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi panaikino 2016 m. spalio 25 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

8. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko ir papildomai paaiškino, kad ji su dviem dukromis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų) atėjo apsipirkti į Maximą parduotuvę, vaikščiojo ir rinkosi prekes, o dukra nuėjo prie kamuoliukų, kuriais susidomėjo. Jokių degtukų ji rankose neturėjo. Pažymėjo, kad namuose yra naudojama elektrinė viryklė, todėl vaikai nemoka naudotis degtukais. Jau stovint prie kasų, išgirdo, kad kilo gaisras. Kai išėjo į lauką, jau buvo atvažiavusios gaisrinė ir greitoji. Po savaitės laiko jai paskambino iš policijos ir iškvietė į apklausas, kur buvo daromas didelis spaudimas ir dukra buvo verčiama prisipažinti, kad tai ji padegė prekes.

9. 2020 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio metu, dalyvaujant psichologei ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei, buvo apklausta nepilnametė D. M., kuri paaiškino, kad šiuo metu jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Nurodė, kad įvykio dieną jos ėjo į parduotuvę pirkti maisto ir ją sudomino kamuolys, kurio jį nuėjo paliesti. Ji abi rankas ištiesė į kamuolį ir jos rankose nieko nebuvo. Vėliau ji grįžo pas mamą. Gaisro nepastebėjo. Paaiškino, kad tuo metu ji nemokėjo naudotis žiebtuvėliu ar degtukais, nes motina draudė jais naudotis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės J. K. ieškovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 311,68 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 311,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei 9,71 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės atsakovei 1 380,68 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės valstybei 14,94 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas bei grąžino ieškovei 305,55 Eur permoką už ekspertizės atlikimą.

11. Teismas nustatė, kad ieškovė 2013 m. gegužės 31 d. draudimo sutartimi, sudaryta su UAB „Maxima LT“, apdraudė įmonės turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013 m. liepos 2 d. šioje parduotuvėje kilo gaisras, ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui 22 644,44 Eur (76 809,73 Lt) dydžio draudimo išmoką. Ieškovė atlygino žalą pagal turto draudimo sutartį, o šiai draudimo sutarties rūšiai CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nenustato jokių draudiko subrogacinio reikalavimo dėl draudimo išmokos sugrąžinimo iš žalą padariusio (atsakingo) asmens ir (ar) jo draudiko apribojimų. Tai reiškia, jog, pagal turto draudimo sutartį išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovė, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įgyja teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (atsakovės) ir (ar) jos draudiko. Teismas vertino, jog šioje byloje ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, subrogacine tvarka reikalaudama žalos (nuostolių) atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens (atsakovės), turi pareigą įrodyti neteisėtus asmens veiksmus, asmens kaltę, realios žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir žalos.

12. Teismas nustatė, kad atsakovė savo neteisėtu neveikimu neįvykdė įstatymuose numatytos pareigos, t. y. neužtikrino pakankamos bei tinkamos mažamečio vaiko priežiūros bei pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. 2014 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo konstatuota, kad vien tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos sudėties (mažametei D. M. nesant nusikaltimo subjektu), jokiu būdu nereiškia, jog šiuo atveju apskritai nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priešingai, teismas vertino, jog bylos duomenys patvirtina, jog mažametė D. M., būdama parduotuvėje, įkišo dvi rankas į lentyną, ir, nors iš byloje esančio vaizdo įrašo nesimato, ką tiksliai tuo metu darė mergaitė, iš jos reakcijos galima spręsti, jog tuo metu įvyko kažkas neįprasto, dėl ko ji staigiai atitraukė rankytes nuo stendo ir greitai nuo jo nuėjo. Vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuota, jog dešimties minučių laikotarpiu prieš gaisrą pramoninių prekių skyriuje lankėsi vien tik mažametė D. M., o dūmai pradėjo kilti kaip tik virš tos vietos, kurią prieš pat įvykį lietė nepilnametė. Teismas pažymėjo, jog, nors bylos nagrinėjimo metu ir buvo atlikta vaizdų ekspertizė, tačiau jos išvada nėra informatyvi, t. y. iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados, nėra aišku, ar gaisrą sukėlė nepilnametė D. M.. Atsižvelgiant į tai, teismas, byloje nesant jokių kitų proceso šalių pateiktų įrodymų, vadovaujasi turimais duomenimis, o būtent – baudžiamosios bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad gaisrą prekybos centre sukėlė būtent mažametė D. M..

13. Teismas vertino aplinkybę, jog atsakovė netinkamai įgyvendino savo, kaip nepilnametės D. M. motinos pareigas, t. y. tai, kad neužtikrino pakankamos mažametės priežiūros, patvirtina prijungtos baudžiamosios bylos duomenys. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) yra įrodyti byloje surinkta medžiaga.

14. Teismas pastebėjo, jog ieškovės nurodomas žalos dydis nėra tikslus ir pagrįstas. Teismas nustatė, kad parduotuvėje buvo nurašyti (utilizuoti) namų apyvokos daiktai, papuošalai, automobilių prekės, drabužiai, higienos prekės, gyvūnų prekės, knygos, kosmetika ir kt. Teismas vertino, jog šios prekės gaisro metu negalėjo sudegti (arba būti paveiktos gaisro liepsnos), nes buvo visiškai kituose prekių skyriuose. Atitinkamai, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog minėtas prekes galėjo paveikti išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, liepsna, dūmai, karštis, nuodingos dujos, suodžiai ir pan.). Teismas taip pat nustatė, jog dauguma prekių buvo nurašytos nesant aiškaus pagrindo ar pagrįsto įtarimo, jog prekės yra netinkamos vartoti, prekės buvo nurašomos, netiriant jų tinkamumo vartoti. Be to, nebuvo atliekami jokie tyrimai ar ekspertizės, kurios pagrįstų atitinkamų prekių netinkamumą/negalimumą būti realizuotoms/suvartotoms.

15. Teismas pažymėjo, jog ieškovė žalos dydį grindžia draudėjui UAB „Maxima LT“ išmokėta draudimo išmoka, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog reali žala, patirta dėl gaisro ir po jo sekusių padarinių, buvo būtent tokia. Kadangi ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog būtent dėl gaisro padaryta žala buvo tolygi draudimo išmokai, o būtent – teismas, analizuodamas baudžiamojoje bei civilinėje bylose esančią medžiagą, nustatė, jog gaisro metu prekybos centre degė tik vienas stelažas, o tame stelaže – tik viena lentyna, todėl tie nuostoliai, kuriuos sukėlė gaisras, niekaip negalėjo atsirasti kitų prekių atžvilgiu.

16. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės į bylą pateikti duomenys apie visų nurašytų prekių kainas yra nesusisteminti, nesugrupuoti, besikartojantys, teismas vertino, jog vienintelė prekių kategorija, dėl kurios buvo patirta konkreti žala, bei kurią teismas gali tiksliai nustatyti ir įvertinti, yra sudegusios gyvūnų prekės, būtent 311,68 Eur (1076 Lt) sumai. Jokių kitų tikslių bei objektyvių įrodymų apie kitas dėl gaisro sugadintas prekes, ieškovė į bylą nepateikė. Atlikus byloje surinktų rašytinių įrodymų analizę, teismas sprendė, jog yra pagrindas sumažinti ieškovės reikalaujamą priteisti sumą iki byloje esančiais įrodymais pagrįsto žalos dydžio (dėl gaisro sugadintos gyvūnų prekės) – 311,68 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė realiai patirtos žalos tapatumo draudimo išmokos dydžiui, todėl ieškinį tenkino iš dalies.

17. Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 1,38 proc. visų ieškinio reikalavimų), teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 9,71 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atmetus 98,62 procentus ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteisė 1 380,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą prašo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-208-807/2021 dalyje dėl 311,68 Eur žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Ieškovės teigimu, teismo argumentas, kad kai kurios parduotuvėje gaisro metu buvusios prekės nesudegė, nes remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, taip pat baudžiamojoje byloje esančių prekybos centro prekių nurašymo aktais, parduotuvėje buvo nurašyti (utilizuoti) namų apyvokos daiktai, papuošalai, automobilių prekės, drabužiai, higienos prekės, gyvūnų prekės, knygos, kosmetika ir kt., todėl šios prekės šios prekės gaisro metu negalėjo sudegti (arba būti paveiktos gaisro liepsnos), kadangi buvo visiškai kituose prekių skyriuose, yra nepagrįstas, nes prekės prarado savo prekinę išvaizdą, buvo paveiktos terminio poveikio, dėl to atsirado netinkamas kvapas ir pan. ir jos nebegalėjo būti realizuojamos, kaip naujos prekės. Dėl gaisro parduotuvėje prekių prekinė išvaizda pablogėjo, nes į jas įsigėrė įvairūs kvapai, paveikė išoriniai veiksniai.

18.2. Nors Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2013 m. gruodžio 16 d. rašte nurodyta, kad kiekvienu atveju, esant įtarimui dėl galimo poveikio daiktui ir jo saugumui, turi būti remiamasi laboratoriniais tyrimais, tačiau ieškovė pažymi, kad dauguma prekių buvo nurašytos neatlikus jokio laboratorinio tyrimo, nes po tokio tyrimo (pvz. maisto prekės) jos nebūtų tinkamos naudoti ir būtų tinkamos realizuoti parduotuvėje, nes būtų pažeista prekės pakuotė ar pati prekė, todėl laboratoriniai tyrimai iš esmės nebūtų sumažinę nuostolio, kainavę brangiai, kiekvieną prekę reikėtų tikrinti individualiai. Be to, maisto prekės saugumu nebūtų galima įsitikinti nepaėmus kiekvieno individualaus maisto produkto mėginio, sugadinus pakuotės (atidarius skardinę ar stiklainį). Todėl bet kuriuo atveju prekės pakuotės butų pažeistos, dalis produktų išimta iš apyvartos ir iš esmės ne konstatavus, jog produktai saugūs, būtų pažeista jų prekinė išvaizda. Be to, tokia ekspertizė kainuotų brangiai ir taip tik būtų padidinti ieškovės nuostoliai.

18.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl šio įvykio atsakinga yra atsakovė, tačiau netinkamai nustatė žalos dydį, todėl dalyje dėl žalos priteisimo, ieškovės vertinimu, sprendimas turėtų būti pakeistas ir priteista visa prašome suma.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei iš ieškovės priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už šio atsiliepimo parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Atsakovės teigimu, ieškovės argumentai, jog prekių prekinė išvaizda pablogėjo, nes į jas įsigėrė įvairūs kvapai, paveikė išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, liepsna, dūmai, karštis, nuodingos dujos, suodžiai ir pan.). yra nepagrįsti, klaidinantys ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Šiuo atveju laboratoriniai tyrimai nebuvo atlikti, dauguma prekių nurašytos nesant jokio pagrindo ar pagrįsto įtarimo, kad prekės netinkamos vartoti. Be to, byloje nėra jokių įrodymų kad yra galimas gaisro gesinimo cheminių medžiagų bei degimo produktų poveikis prekėms, už kurias prašoma priteisti iš atsakovės. Gaisro mastas nebuvo didelis, o parduotuvėje nebuvo tiek dūmų bei suodžių, kurie būtų taip smarkiai sugadinę prekes. Apdegus tik vienai parduotuvės lentynai, visiškai nepagrįstai ir netikslingai buvo nurašomos prekės jų netikrinant ir kurios niekaip nebuvo paveiktos gaisro. Liudytojai patvirtino, kad gaisras truko labai trumpai ir jį labai greitai užgesino ieškovo draudėjos apsaugos darbuotojai, o prekės buvo tiesiog masiškai nurašinėjamos, neįsitikinant ir nepatikrinant jų tinkamumo vartoti, jų prekinės išvaizdos. Taigi, į prekes nebuvo įsigėrę kvapai, jų prekinė išvaizda nebuvo pablogėjusi, todėl jų utilizavimas atliktas nepagrįstai. Ieškovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 311,68 Eur žalą.

19.2. Ieškovė pati pripažįsta, jog nebuvo atlikti jokie laboratoriniai tyrimai, kas tik dar labiau patvirtina, jog ieškovė neištyrė pilnai draudžiamojo įvykio, nenustatė ar nebuvo nustatyta, kad visos prekės buvo pažeistos gaisro. Ieškovė laboratorinio tyrimo neatlikimą grindžia išimtinai tik tuo, jog maisto prekės po tokių tyrimų bus netinkamos realizuoti, nes jų pakuotė bus jau atidaryta. Atsakovės vertinimu, maisto prekės sudarė tik mažą nurašytų prekių dalį (2195,55 Lt sumai). Tuo tarpu pagal pateiktus prekių sąrašus pramoninės prekės nurašytos 99 107,09 Lt sumai; knygos 4 333,41 Lt sumai; gyvūnų prekės 1 076,17 Lt sumai. Taigi, didžiąją dalį nurašytų prekių sudaro pramoninės prekės, o ne maisto produktai. Be to, ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, jog po laboratorinių tyrimų visos prekės bus netinkamos realizuoti.

19.3. Atsakovė pažymi, kad vien tik laboratorinių tyrimų kaina negali būti lemiamas faktorius netikrinti prekių kokybės, nes prieš išmokant draudimo išmoką, turi būti pilnai ištirtas draudžiamasis įvykis. O šiuo atveju, be jokių laboratorinių tyrimų prekės buvo tiesiog nurašytos ir už jas paskaičiuota draudimo išmoka ieškovė pažeidė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2-3 dalių nuostatas, nes be laboratorinių tyrimų ir tinkamo kiekvienos prekės įvertinimo (prekės buvo nurašomos neįsitikinus jų tinkamumu ir saugumu vartoti) nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką ir dabar nepagrįstai reikalauja ieškinyje nurodyto žalos dydžio. Ieškovės teiginiai, jog visas prekes utilizavo, nes negalėjo jų parduoti, yra nepagrįsti, melagingi ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, t. y. dalis prekių buvo parduota, vadinasi jos buvo tinkamos naudojimui. Be to, sąrašuose nurodytos kai kurios prekės kartojasi. Tai tos pačios prekės, kurios paskaičiuotos kaip žalos dydis kelis kartus, pavyzdžiui tos pačios knygos yra įtrauktos į knygų sąrašą ir į kitą prekių sąrašą, pavyzdžiui knyga „Kas po kauke“, knyga „Mažieji poniai“ ir kitos. Pateikti paskaičiavimai nėra tikslūs ir pagrįsti, jie skiriasi, nesutampa su sąrašuose nurodytomis sumomis. Akivaizdu, kad pats žalos dydis neatsirado ir jis nėra įrodytas konkrečiais įrodymais.

19.4. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog priėjęs prie gaisro vietos pagyvenęs vyriškis negalėjo sukelti gaisro, ieškovė nepateikė, juolab, kad joks tyrimas dėl gaisro kilimo priežasčių nebuvo atliktas. Kadangi byloje esantys įrodymai neįrodo atsakovės atsakomybės sąlygų (įskaitant dėl neteisėtų veiksmų/neveikimo bei žalos dydžio), todėl negali būti priteista iš atsakovės patikslintame ieškinyje nurodyta žalos suma.

19.5. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų kurie pagrįstų neteisėtus veiksmus, o būtent tai, kad atsakovės dukra D. M. sukėlė gaisrą prekybos centre. Susipažinus su vaizdo medžiaga nematyti, kad dėl mergaitės veiksmų kilo gaisras, ne jos veiksmai sąlygojo žalos kilimą. Neužfiksuota, kad mergaitė rankose būtų turėjusi degtukus, nei žiebtuvėlį. Iš pateikto vaizdo įrašo fotonuotraukų, nuotraukos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad mergaitė atbėga link lentynos rankose nieko neturėdama ir įkiša į lentyną abi tuščias rankas. Ekspertizės akte nurodoma, kad tik tikėtinai mergaitės kumštyje buvo objektas, kategoriškos išvados dėl to nėra. Atsakovė pažymi, jog kumščio sugniaužimas nereiškia, kad jame kas nors yra. Net jei mergaitė kumštyje laikė kokį nors daiktą, ekspertizės akte jis nebuvo identifikuotas, taigi teigti, kad to daikto pagalba buvo sukeltas gaisras, pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad filmuotoje medžiagoje D. M. rankose (delne) nesimato, kad būtų kažkas panašaus į žiebtuvėlį, dujinį degiklį ar degtukus, ką įrodinėja ieškovė. Ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovės dukra padegė prekes, kad buvo nustatytas konkretus gaisro sukėlimo įrankis t. y., kaip atsakovės dukra galėjo sukelti ar prisidėti prie gaiso kilimo, šios aplinkybės nebuvo nustatytos o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

19.6. Nė vienas iš liudytojų apklausiant ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino, jog matė mergaitę sukeliant gaisrą. Dukroms griežtai uždrausta liesti žiebtuvėlius ir degtukus, jos nuo mažens mokomos, kad su ugnimi pavojinga ir joms draudžiama. Mergaitė apklausos ikiteisminio tyrimo metu neigė degusi prekes, sakė, kad buvo prie lentynos, kur tik pamaigė kamuoliuką ir iš karto nubėgo nuo jos. Mergaitė nurodė, kad nematė jokio žiebtuvėlio, pasakė, kad ji nieko neuždegė. Taip pat nurodė, kad nemokėjo naudotis žiebtuvėliu ar degtukais, namuose buvo elektrinė viryklė, dėl to nebuvo žiebtuvėlių. Priešingai nei nurodė ieškovė, gaisro kilimo priežastis nėra aiški, o nesant absoliučiai jokių objektyvių duomenų dėl D. M. atliktų veiksmų, nėra pagrindo teiginiams, jog atsakovė laikytina asmeniu, atsakingu už žalos padarymą. Tai būtų tik prielaidomis pagrįstas spėjimas. Pažymėjo, kad gaisro kilimo priežasčių išsamus tyrimas nebuvo atliekamas, gaisro kilimo tariama priežastis nustatyta pagal tai ką pasakė ieškovo draudėjo apsaugos darbuotojai (kurie gesino gaisrą) bei parduotuvės direktorės paaiškinimais, kurie nėra specialistai tokioms išvadoms padaryti.

Šalies argumentai

20. Atsakovė J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-208-807/2021, kurioje iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys ir ieškinį atmesti visiškai. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovei visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

20.1. Atsakovės teigimu, teismas negalėjo remiantis ikiteisminio tyrimo metu priimtu sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jo pagrindu konstatuoti, jog D. M. sukėlė gaisrą parduotuvėje. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad dėl D. M. veiksmų buvo sugadintas UAB „Maxima Lt“ turtas. Tačiau šio nutarimo išvados neturi jokios prejudicinės galios ir jomis negalima remtis nagrinėjamoje byloje. Apie tai, kad buvo atlikti veiksmai, kurie sukėlė žalą, galėjo konstatuoti tik teismas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu.

20.2. Teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartyje dėl skundo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo atmesti skundą ir dėl 2014 m. gegužės 9 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodė, kad konstatavus, kad tyrimas yra atliekamas dėl asmens, kuris nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, veiksmų, negalima teigti ir to, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiu atveju teigtina, jog iš tikrųjų nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas šioje byloje konstatavo priešingai ir nustačius, kad asmuo nesulaukęs įstatyme nustatyto amžiaus nebuvo tiriama ar mergaitė sukėlė gaisrą, ar gaisrą sąlygojo kiti veiksniai.

20.3. Atsakovė nurodo, jog priešingai nei nurodo teismas skundžiamame sprendime, iš pastarojo negalima spręsti, kad atsakovės dukra sukėlė gaisrą. Susipažinus su vaizdo medžiaga nematyti, kad dėl mergaitės veiksmų kilo gaisras, ne jos veiksmai sąlygojo žalos kilimą. Neužfiksuota, kad mergaitė rankose būtų turėjusi degtukus, nei žiebtuvėlį. Rankomis buvo liečiamos prekės. Netgi nėra logiška, jog mergaitė, kuriai šio įvykio metu dar nebuvo (duomenys neskelbtini) metų sugebėtų greitai (remiantis vaizdo medžiaga per 10 sekundžių) užžiebti žiebtuvėlį ir padegti parduotuvėje esančias prekes. Tokį laikotarpį mažas vaikas gali tiesiog domėtis lentynoje padėtu žaislu ar kita preke. Teismas nepagrįstai nurodė, kad iš mergaitės reakcijos galima spręsti, jog tuo metu įvyko kažkas neįprasto. Mergaitė neparodė jokios išskirtinės reakcijos, neužfiksuotas joks keistas, įtarimus keliantis mergaitės elgesys. Užgesinus gaisrą nebuvo tirta pati gaisro židinio vieta, kas joje buvo prieš tai, dėl kokių priežasčių kilo gaisras, todėl, atsakovės vertinimu, kategoriškai atmestina, kad gaisrą galėjo sukelti jos dukra ir tai ieškovė neįrodė jokiais rašytiniais įrodymais.

20.4. Teismas nevertino, kad atsakovės dukros veiksmų nepagrindžia ir jokie kiti bylos duomenys. Nė vienas iš liudytojų apklausiant ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino, jog matė mergaitę sukeliant gaisrą. Po įvykio parodymus davusi atsakovė, parodė, kad dukroms griežtai uždrausta liesti žiebtuvėlius ir degtukus. Jos nuo mažens mokomos, kad su ugnimi pavojinga ir joms draudžiama. Mergaitė apklausos ikiteisminio tyrimo metu neigė degusi prekes, sakė, kad buvo prie lentynos, kur tik pamaigė kamuoliuką ir iš karto nubėgo nuo jos, nurodė, kad nematė jokio žiebtuvėlio, pasakė, kad ji nieko neuždegė. Taip pat nurodė, kad nemokėjo naudotis žiebtuvėliu ar degtukais, namuose buvo elektrinė viryklė, dėl to nebuvo žiebtuvėlių. Teisme apklausiama D. M. taip pat patvirtino anksčiau nurodytas aplinkybes.

20.5. Priešingai nei konstatavo teismas, gaisro kilimo priežastis nėra aiški, o nesant absoliučiai jokių objektyvių duomenų dėl D. M. atliktų veiksmų, nėra pagrindo teiginiams, jog atsakovė laikytina asmeniu, atsakingu už žalos padarymą. Tai tik prielaidomis pagrįstas spėjimas. Atmestini ir teismo sprendimo motyvai, kad nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų ar patvirtintų paties draudėjo UAB „Maxima LT“ kaltę dėl gaisro prekybos centre. Šios aplinkybės taip pat nebuvo tirtos specialistų, nes kaip minėta joks tyrimas dėl gaisro kilimo nebuvo pradėtas, nes ieškovo draudėjas to atsisakė.

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

21.1. Ieškovės teigimu, vaizdo medžiagoje buvo užfiksuota, kad prieš gaisrą parduotuvės prekių skyriuje buvo viena mažametė D. M., todėl niekas kitas gaisro negalėjo sukelti. Dūmai pradėjo kilti netrukus po to, kai D. M. rankomis palietusi stende esančias prekes, pasišalino. Tuo metu jokių kitų žmonių nebuvo, todėl nėra duomenų, patvirtinančių, kad gaisrą prekybos centre galėjo sukelti kiti asmenys.

21.2. Atsakovė savo neteisėtu neveikimu neįvykdė įstatymuose numatytos pareigos, t. y. neužtikrino pakankamos bei tinkamos mažamečio vaiko priežiūros, be kita ko, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ką patvirtina prijungtoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Pažymėjo, jog 2014 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad vien tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos sudėties (mažametei D. M. nesant nusikaltimo subjektu), jokiu būdu nereiškia, jog šiuo atveju apskritai nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, mažametė D. M., būdama parduotuvėje, įkišo dvi rankas į lentyną, ir, nors iš byloje esančio vaizdo įrašo nesimato, ką tiksliai tuo metu darė mergaitė, iš jos reakcijos galima spręsti, jog tuo metu įvyko kažkas neįprasto, dėl ko ji staigiai atitraukė rankytes nuo stendo ir greitai nuo jo nuėjo. Be to, vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuota, jog dešimties minučių laikotarpiu prieš gaisrą pramoninių prekių skyriuje lankėsi vien tik mažametė D. M., o dūmai pradėjo kilti kaip tik virš tos vietos, kurią prieš pat įvykį lietė nepilnametė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 31 d. tarp ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir UAB „Maxima LT“ buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdraustas įmonės turtas, esantis parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad 2013 m. liepos 2 d., apie 13.25 val. parduotuvėje „Maxima XX“, esančioje nurodytu adresu prekybos salėje, vienoje iš prekių lentynų kilo gaisras. Tuo pagrindu 2013 m. liepos 30 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalis. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2013 m. liepos 2 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta gaisro kilimo priežastis – spėjama pašalinis ugnies šaltinis.

26. 2014 m. gegužės 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu D. M., gim. (duomenys neskelbtini), dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio ji galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Šį nutarimą D. M. atstovas apskundė nustatyta tvarka, prašydamas panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas D. M. atžvilgiu būtų nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. gruodžio 12 d. prokuroro nutarimu advokato skundas buvo atmestas. Advokatui apskundus šį nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2014 m. rugsėjo 16 d. teismas advokato skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nurodyti, jog ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nereikia, kadangi BPK 3 straipsnio 4 dalyje yra numatyta speciali norma, kuri ir taip leidžia konstatuoti, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Advokatui apskundus šį nutarimą Vilniaus apygardos teismui, teismas 2014 m. spalio 15 d. advokato skundą atmetė. Nutartyje nurodyta, kad, išanalizavus pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, darytina išvada, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas pagrįstai, nustačius, jog D. M. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamuosius įstatymus. Taip pat išaiškinta, jog aplinkybė, numatanti, kad D. M. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, kadangi veikos padarymo metu ji nebuvo sulaukusi amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, jokiu būdu nereiškia, jog šiuo atveju apskritai nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi konstatavo, jog, nors mažametės D. M. veiksmuose ir nėra nusikaltimo sudėties (ji nėra nusikaltimo subjektas), tačiau tai nepaneigia priešingos teisei veikos padarymo fakto.

27. Minėtos draudimo sutarties pagrindu ieškovė atlygino draudėjui UAB „Maxima LT“ 22 644,44 Eur (76 809,73 Lt) dydžio žalą, kurią draudėjas patyrė dėl prekybos salėje kilusio gaisro už draudžiamojo įvykio metu sugadintas prekes (vaikiškus drabužius ir žaislus, gyvūnų maistą ir reikmenis, popierinius rankšluosčius, asmens higienos prekes, kt. pramonines prekes). 2014 m. birželio 30 d. raštu ieškovė pareiškė pretenziją mažametės D. M. motinai atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovė žalos pagal pretenziją neatlygino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jos nepilnametės dukros neteisėtus veiksmus. Byloje buvo atlikta vaizdų ekspertizė iš kurios 2020 m. rugpjūčio 20 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų seka, kad esant atitinkamoms vaizdo įrašo fiksavimo techninėms charakteristikoms, vaizdą formuojantys pikseliai nesudaro pakankamai fizinės informacijos tam, kad naudojant programinę įrangą būtų galima išryškinti užfiksuotų objektų individualizuojančius požymius, todėl identifikuoti mergaitės dešinės rankos kumštyje tikėtinai esantį objektą nėra galimybės.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų subrogacijos atveju

28. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

29. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

30. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteistas žalos atlyginimas. Atsakovės nuomone, ikiteisminio tyrimo duomenys nepagrindžia, jog atsakovės dukra sukėlė gaisrą. Atsakovės teigimu, šiuo atveju byloje įrodymais nepagrįstas neteisėtų veiksmų atlikimas bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

31. Nors nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad dėl D. M. veiksmų buvo sugadintas UAB „Maxima Lt“ turtas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2006), todėl teismas civilinėje byloje turi iš naujo vertinti aplinkybes, kurios buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, kaip vienus iš įrodymų, greta kitų. Be to, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso, nes kitaip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. B. v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-146/2011).

32. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – baudžiamosios bylos medžiaga) esančių liudytojų apklausos protokolų matyti, jog liudytojas A. S. parodė, kad paties įvykio, kai kilo gaisras, nematė, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo matyti, kad prie lentynos prieina maža mergaitė, kuri pakelia ranką ir įkiša į lentynos gilumą, tačiau ką tiksliai ta mergaitė darė, nesimatė. Vėliau buvo matyti, kad mergaitė nueina nuo lentynos (baudžiamosios bylos medžiagos 14 – 15 l.); liudytojas A. K. parodė, jog nežino, kaip užsiliepsnojo stelažo lentynoje buvusios prekės, vaizdo įrašo nematė (baudžiamosios bylos medžiagos 33 l.); liudytojas V. N. parodė, kad jam buvo parodyta tik ta vaizdo įrašo dalis, kurioje buvo matyti mergaitė prie stelažo. Nurodė, kad iki mergaitei prieinant prie stelažo, vaizdo įrašo nematė bei vaizdo įraše nebuvo matyti ką ji darė (baudžiamosios bylos medžiagos 34 l.); liudytoja J. K. parodė, jog dėl ko ir kaip užsidegė lentyna, nesupranta. Apsaugos darbuotojai peržiūrėję vaizdo įrašą nustatė, kad gaisrą galėjo sukelti mergaitė, kuri tuo metu buvo parduotuvėje su mama ir sese (baudžiamosios bylos medžiagos 35 – 36 l.); liudytoja A. L. parodė, kad jai gaisro priežastys nėra žinomos (baudžiamosios bylos medžiagos 210 l.); liudytoja L. T. parodė, kad gaisro aplinkybių nematė (baudžiamosios bylos medžiagos 213 l.); liudytojas D. K. parodė, jog ėjo peržiūrėti vaizdo įrašo, kad nustatyti dėl ko kilo gaisras ir vaizdo įraše pamatė, kad prieš gaisrą, parduotuvės pramonės skyriuje, dešimties minučių laikotarpyje buvo viena maža mergaitė, dėl kurios veiksmų, galimai kilo gaisras (baudžiamosios bylos medžiagos 218 l.); liudytoja J. K. (atsakovė) parodė, jog mergaitėms griežtai uždrausta liesti žiebtuvėlius ir degtukus. Jos nuo mažens mokomos, kad su ugnimi žaisti pavojinga ir joms draudžiama. Mergaitės žino, kokios pasekmės gali būti žaidžiant su ugnimi (baudžiamosios bylos medžiagos 226 – 227 l.); mažametė liudytoja D. M. parodė, jog jos dėmesį patraukė „kempiniukas“. Neprisimena ar dūmai buvo prieš jai prieinant prie lentynos. Nematė žiebtuvėlių ar degtukų toje lentynoje bei nurodė, jog nelietė nei žiebtuvėlių nei degtukų (baudžiamosios bylos medžiagos 230 l.) Atsižvelgiant į tai, nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, jog matė D. M. sukeliant gaisrą, o tik daliai liudytojų peržiūrėjusių vaizdo įrašą ir iš šio įrašo nustačius, kad toje vietoje kur kilo gaisras buvo ir mergaitė, darė prielaidas, kad galimai dėl mergaitės veiksmų prekybos centre kilo gaisras. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog vienintelis įrodymas, kuriuo remiasi tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, yra byloje esantis vaizdo įrašas.

33. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad mažametė D. M., būdama prekybos centre, pramoninių prekių skyriuje, kartu su mama ir sese lietė kamuoliuką ant virvutės (vaizdo įrašo 13:24:57). Vėliau, jos mamai ir sesei nuėjus toliau, mergaitė dar kartą grįžo į pramoninių prekių skyrių, pasistiebusi įkišo dvi rankytes gilyn į lentyną (vaizdo įrašo 13:25:07), tačiau nesimato, ką tiksliai darė mergaitė ir praėjus 10 sekundžių (vaizdo įrašo 13:25:17) mergaitė atitraukė rankytes nuo stendo ir nuo jo nuėjo. Kai mergaitė jau buvo nuėjusi nuo pramoninių prekių stendo, parduotuvės lankytojas pastebėjo dūmus (vaizdo įrašo 13:25:50). O šiam lankytojui pradėjus mosikuoti kepure, iš stendo pasirodė atvira ugnis (vaizdo įrašo 13:26:22).

34. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo 2013 m. liepos 2 d. apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėjus įvykio vietą, galimai nusikalstamos veikos pėdsakų nėra (baudžiamosios bylos medžiagos 8 l.). Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. liepos 2 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini) spėjama gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (baudžiamosios bylos medžiagos 22 l.). Be to, šiame akte nurodyta, jog gaisro metu prekybos centre degė tik vienas stelažas (baudžiamosios bylos medžiagos 22 l.), o tame stelaže – tik viena lentyna. Baudžiamosios bylos medžiagoje pateiktos kelios fotonuotraukos su pažymėta galima gaisro židinio zona (pažymėta konkreti stelažo lentyna) (baudžiamosios bylos medžiagos 24 l.), tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog iš šių fotonuotraukų ir byloje esančio vaizdo įrašo, nėra aišku, ar tai yra tas pats stelažas bei tapati lentyna, kurioje, kaip jau buvo minėta, mergaitė pasistiebusi tiesė gilyn rankas. Mergaitė neparodė jokios išskirtinės reakcijos, neužfiksuotas joks keistas, įtarimus keliantis mergaitės elgesys. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių planogramų, numatančių prekių išdėstymą gaisro zonoje, matyti, jog degė gyvūnų prekės, tačiau byloje nėra duomenų, kad tarp šių gyvūnų prekių, galėjo būti ir prekės, galėjusios įžiebti gaisrą, pavyzdžiui, žiebtuvėlis ar degtukai (baudžiamosios bylos medžiagos 101 – 118 l.).

35. Taip pat byloje atliktos vaizdų ekspertizės 2020 m. rugpjūčio 20 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) (20) išvadų matyti, kad esant atitinkamoms vaizdo įrašo fiksavimo techninėms charakteristikoms, vaizdą formuojantys pikseliai nesudaro pakankamai fizinės informacijos tam, kad naudojant programinę įrangą būtų galima išryškinti užfiksuotų objektų individualizuojančius požymius, todėl identifikuoti mergaitės dešinės rankos kumštyje tikėtinai esantį objektą nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad mergaitė galėjo kumštyje jau turėti gaisrui įžiebti reikiamus įrankius, t. y. žiebtuvėlį ar degtukus (CPK 178 straipsnis).

36. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. liepos 2 d. akto dėl kilusio gaisro, tiek Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gaisrų tyrimų poskyrio 2013 m. liepos 11 d. tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo nurodyta tik labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, tačiau jokių objektyvių duomenų, įrodymų, patvirtinančių šią versiją nei priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojai, nei šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvavusieji asmenys, nepateikė. Pažymėtina, jog išsami gaisravietės ekspertizė neatlikta. Nors minėtame 2013 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo nurodyta jog techninės, savaiminės gaisro kilimo priežastys nenustatytos, tačiau byloje nėra duomenų, jog gaisro kilimo priežastis buvo ištirta specialistų (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, galimai nebuvo tirti ir/ar ieškomi parduotuvėje trumpo jungimo požymiai, taip pat byloje nėra jokių išsamesnių tyrimų, be kita ko ir parduotuvės pastate buvusių elektrinių prietaisų tikrinimo, atlikta nebuvo. Taigi ieškovės ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyti teiginiai apie mažametės D. M. veiksmus dėl gaisro kilimo (nenustatytus tyčinius ar neatsargius veiksmus su nenustatytu pašaliniu ugnies šaltiniu) yra tik prielaidos, kurios, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pakankamai patvirtintos tiek civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma (CPK 176-185 straipsniai).

37. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, jog mažametė D. M., būdama parduotuvėje, įkišo dvi rankas į lentyną, ir, nors iš byloje esančio vaizdo įrašo nesimato, ką tiksliai tuo metu darė mergaitė, iš jos reakcijos galima spręsti, jog tuo metu įvyko kažkas neįprasto, dėl ko ji staigiai atitraukė rankytes nuo stendo ir greitai nuo jo nuėjo, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vienareikšmiškai teigti, jog mergaitės reakcija buvo neįprasta ir/ar jos ėjimo tempas buvo padidėjęs, negalima. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog mergaitės tokia reakcija ar ėjimo tempas yra įprasti bei neįvertino ir kitų aplinkybių, jog mergaitė, pamačius ir/ar prisiminusi, jog parduotuvėje atsiliko nuo motinos, galimai galėjo išsigąsti bei spartesniu tempu nueiti, jos ieškodama. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju mergaitės reakcija ir ėjimo tempas, neįvertinus kitų aplinkybių, vienareikšmiškas tapatinimas su gaisro įžiebimu yra visiškai nepagrįstas. Būtina įvertinti ir tai, jog iš vaizdo įrašo matosi, jog lentyna, kurioje kilo gaisras galima pasiekti iš abiejų pusių, tačiau vienos iš jų nesimato, be to, vaizdo įrašas vienareikšmiškai nepatvirtina, jog gaisras kilo iš karto po mergaitės nuėjimo.

38. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

39. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, gaisro kilimo priežastis nėra aiški, o nesant absoliučiai jokių objektyvių duomenų dėl D. M. atliktų veiksmų, nėra pagrindo teiginiams, jog J. K. kaip dukros atstovė pagal įstatymą laikytina asmeniu, atsakingu už žalos padarymą. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog gaisro kilimo priežastis (pašalinis ugnies šaltinis) yra tikėtino pobūdžio, rėmėsi vien tik vaizdo medžiaga, kuri vienareikšmiškai nepatvirtina nei gaisro kilimo priežasties, juolab mergaitės veiksmų dėl gaisro kilimo.

40. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, kaip CK 6.246 ir 6.247 straipsniuose įtvirtintos deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sąlygos – padarytos žalos (CK 6.249 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, kurie susiję su padarytos žalos konkretaus dydžio nustatymu (CK 6.249 straipsnis).

41. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje surinktus duomenis, nevisapusiškai ištyrė tiek civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė, jog išsamus tyrimas dėl gaisro kilimo priežasčių nebuvo atliktas ir rėmėsi vien tik byloje pateiktu vaizdo įrašu, neįvertinęs atsitiktinio sutapimo dėl mergaitės buvimo vietos, tiesiant rankas į lentyną ir gaisro kilimo vietos, galimybės. Dėl šių priežasčių atsakovės J. K. apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimas naikintinas ir klausimas spręstinas iš esmės, kuriuo ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

44. Byloje nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtas 703,45 Eur bylinėjimosi išlaidas sudarė 509,00 Eur žyminis mokestis ir 194,45 Eur už ekspertizės atlikimą, o atsakovės 1 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas sudarė 100 Eur už atskirojo skundo dėl 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-30585-807/2016, parengimą, 500,00 Eur už susipažinimą su civiline byla (ikiteisminio tyrimo medžiaga), atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir prašymų parengimą dėl įrodymų išreikalavimo, 800,00 Eur už baigiamosios kalbos parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

45. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (patenkinta 1,38 procentų visų ieškinio reikalavimų), todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 9,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atmetus 98,62 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteisė 1 380,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 400,00 Eur (100 procentų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnis). Teismas pažymi, jog visos nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už susipažinimą su civiline byla, procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 straipsnis).

47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje teismas patyrė 14,94 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1-2 dalys).

48. Pirmosios instancijos teisme ieškovė į teismo sąskaitą sumokėjo 500,00 Eur užstatą už teismo vaizdo ekspertizės atlikimą. Kadangi pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktą sąskaitą-faktūrą, ekspertizės kaina sudarė 194,45 Eur sumą, todėl ieškovei grąžintina 305,55 Eur permoka už atliktą ekspertizę.

49. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jai iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovė į valstybės biudžetą sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį už teismui teikiamą apeliacinį skundą, 800,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 400,00 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, todėl ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės, iš viso 1 215,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

50. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

51. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės J. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei J. K. iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą valstybės naudai 14,94 Eur (keturiolika eurų 94 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei J. K. iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 1 215,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 305,55 Eur (trijų šimtų penkių eurų 55 ct) permoką už ekspertizės atlikimą.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė