- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e2-918-413/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. K. 68 809,61 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir Juozas Barauskas 2017 m. sausio 1 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2018 m. sausio 27 d. buvo apdrausta automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2017 m. spalio 28 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala H. A. ir jam priklausančiai transporto priemonei. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas transporto priemonės „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas A. K., kuris iš karto po eismo įvykio pasišalino, dėl ko ieškovei atsirado pareiga išmokėti nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 68 809,61 Eur draudimo išmoką. Ieškovė apie šį eismo įvykį sužinojo tik 2017 m. lapkričio 25 d. iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovė turi teisę susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką.
3. Teismui priėmus ieškinį, atsakovui A. K. nustatytas 20 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovui siųsti teismo procesiniai dokumentai įteikti atsakovui asmeniškai 2020 m. sausio 14 d. Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti suėjo 2020 m. vasario 3 d. įskaitytinai, tačiau iki nustatyto termino atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
5. CPK 285 straipsnio 6 dalyje, nustatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).
6. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas dėl žemiau nurodytų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir Juozas Barauskas 2017 m. sausio 1 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal sutarties 1.2 punktą, sutartis galiojo nuo 2017 m. sausio 28 d. ir iki 2018 m. sausio 27 d. 2017 m. spalio 28 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas pilietis H. A. ir sugadinta jo transporto priemonė. Iš Štralzundo policijos veiklos ataskaitos matyti, kad automobilį „Opel Astra“ eismo įvykio metu vairavo atsakovas A. K., kuris po draudžiamojo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2017 m. lapkričio 25 d. eismo įvykio 2017 m. lapkričio 25 d. gavo pranešimą. Ieškovė, gavusi iš žalos administratoriaus InterEurope Germany sąskaitas faktūras apie paskaičiuotą žalos atlyginimą, jas apmokėjo tokia tvarka: 2018 m. kovo 26 d. pervedė 3078,24 Eur; 2018 m. spalio 30 d. – 10 202,65 Eur; 2018 m. lapkričio 2 d. – 45 176,61 Eur; 2019 m. vasario 26 d. – 3659,64 Eur; 2019 m. gegužės 3 d. – 7402,74 Eur iš viso – 69 519,88 Eur, iš kurių 710,27 Eur ieškovei buvo grąžinta kaip permoka. Taigi, iš viso ieškovė nukentėjusiam dėl minėto eismo įvykio asmeniui išmokėjo 68 809,61 Eur dydžio draudimo išmoką.
8. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „ PZU Lietuva“ v. UAB „ Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011). Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
9. Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).
10. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Byloje esanti Štralzundo policijos ataskaita patvirtina, jog kaltas dėl eismo įvykio buvo pripažintas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo. Minėtoje byloje taip pat nustatyta, kad transporto priemonėje Opel Astra“ buvo keletas asmenų. Liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog minėtos transporto priemonės vairuotojas išlipo iš automobilio ir nubėgo į mišką. Vairuotojas buvo nustatytas vėliau, atlikus tyrimą, apklausus įvykio liudytojus, kurie patvirtino, jog automobilį vairavo būtent atsakovas A. K.. Šios aplinkybės taip pat yra nustatytos Alytaus apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2702-292/2019 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. B. dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo. Minėtoje byloje buvo prašoma priteisti išmokėtą draudimo išmoką pagal tą patį Vokietijoje įvykusį eismo įvykį, tačiau teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, jog 2017 m. spalio 28 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonę „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. K.. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog dėl eismo įvykio ir padarytos žalos nukentėjusiam kito automobilio vairuotojui yra kaltas atsakovas, kuris sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
11. Nustatytos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, jog atsakovas suvokė, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), buvo sužaloti kiti asmenys, tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų realiai įvertinti situacijos, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes už tai Vokietijoje grėsė jam baudžiamoji atsakomybė. Tikėtina, kad būtent todėl atsakovas iš karto po įvykio, jau kitą dieną grįžo į Lietuvą,
12. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 68 809,61 Eur išmokėtą draudimo išmoką.
13. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas, prievolė ieškovei nėra įvykdyta, todėl ieškovės prašymas šioje dalyje taip pat yra tenkintinas (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
15. Ieškovės patyrė šias išlaidas: sumokėjo 1257 Eur žyminį mokestį ir 455,58 Eur teisinės pagalbos išlaidas, iš viso – 1712,58 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) patvirtintus rekomendacinius dydžius ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos teisme atitinka minėtų rekomendacijų 8.2 p., mažinti jų nėra pagrindo, todėl visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 5,19 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), todėl ši suma valstybei priteistina iš atsakovo A. K. (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J. B. g. 12, Vilnius, a. s Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“) iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 68 809,61 Eur (šešiasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus devynis eurus 61 ct) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (68 809,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1712,58 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvylika eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,19 Eur (penkis eurus 19 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti atsakovui A. K., atliekančiam bausmę Alytaus pataisos namuose.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.