- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2-2702-292/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00788-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 2.6.39Draudimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. B. dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovo 12 423,42 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 163,42 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2017-01-01 tarp šalių buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017-01-28 iki 2018-01-27 buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.
(duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala H. A. ir jam priklausančiai transporto priemonei. Dėl eismo įvykio kilimo buvo atsakingas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas. Dėl šios priežasties ieškovei sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 62 117,14 Eur draudimo išmoką.
Atsakovas nepranešė apie eismo įvykį, o ieškovė apie šį eismo įvykį sužinojo tik 2017-11-25, gavusi informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Atsakovas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį. Kol negauta informacija apie draudiminį įvykį, draudikas negali tirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio, aplinkybių dėl galimo regresinio reikalavimo, jei pažeistos draudimo sutarties sąlygos. Dėl pavėluoto pranešimo draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, remdamasis nukentėjusio asmens pateiktais dokumentais, kadangi draudikas negalėjo po įvykio apžiūrėti sugadintos transporto priemonės ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Negalėdamas laiku tirti avarijos aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolių dydžio, draudikas negali įsitikinti ne tik dėl nuostolių dydžio, bet ir ar visa žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu, ir ar, apskritai, toks įvykis buvo.
Jei atsakovas būtų laiku pateikęs informaciją apie įvykį bei jame dalyvavusias transporto priemones, bendrovė būtų galėjusi nedelsiant pradėti tirti avarijos aplinkybes. Kadangi atsakovas nesuteikė prašomos informacijos apie 2017-10-28 eismo įvykį, bylos administravimas užtruko ir ji pati negalėjo nustatinėti žalos dydžio. Dėl šių pažeidimų ieškovė negalėjo atsisakyti mokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui net ir tuo atveju, jei dėl minėto pažeidimo ji pati negalėjo dalyvauti nustatant žalos dydį ar avarijos aplinkybes. Dėl šios priežasties bendrovė turėjo papildomų žalos sureguliavimo išlaidų ir negalėjo imtis protingų priemonių sumokėti reikalaujamą draudimo išmoką betarpiškai bendraudama su nukentėjusiu asmeniu iš karto po eismo įvykio.
Dėl šio pažeidimo iš atsakovo turėtų būti priteisiama 20 procentų nuo išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 12 423,42 Eur, nes atsakovas pažeidė įstatyme numatytą pareigą bendradarbiauti su draudiku.
Be to, įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis ir 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme numatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių. Kompensuojamos palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos, t. y. 163,42 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019-03-21) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Taip pat iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas J. B. ieškinio nepripažįsta, pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, o jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) metais dirbo (duomenys neskelbtini) statybininku ir ši bendrovė vykdė statybos darbus (duomenys neskelbtini) mieste. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš savo darbovietės jis buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini) remontuoti kotedžų. (duomenys neskelbtini) jis kartu su kitais bendradarbiais gyveno statybvietėje, statybininkų vagonėlyje. Į komandiruotę (duomenys neskelbtini) jis išvyko savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Savo automobilį jis laikė šalia statybininkų vagonėlio, nes visa aikštelė buvo saugoma. 2017-10-28 dieną baigęs savo darbą nuėjo miegoti. Automobilio raktus laikė pačiame vagonėlyje. Jo bendradarbis A. K. su kitu bendradarbiu S. M., jam nežinant, pasiėmė automobilio raktus ir išvažiavo į parduotuvę, esančią kitame mieste už 5 kilometrų. Jo žiniomis automobilį vairavo A. K.. Sugrįžęs bendradarbis S. M. jam pranešė, kad įvyko eismo įvykis ir buvo sudaužytas jo automobilis, t. y. A. K. vairuodamas automobilį atsitrenkė į kitą automobilį ir pabėgo. Todėl (duomenys neskelbtini) policija jo automobilį su visais jo dokumentais sulaikė ir pradėjo tyrimą. A. K. iš karto tą pačią dieną susirinko daiktus ir išvyko į Lietuvą, nes jam dėl šio įvykio grėsė baudžiamoji atsakomybė. Todėl akivaizdu, kad jis eismo įvykio nesukėlė, apie tai jis informavo ir (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus. Nei automobilio, nei dokumentų jis iki šiol neatgavo, todėl negalėjo laiku informuoti draudimo bendrovės apie šį eismo įvykį.
Be to, prašoma priteisti suma jam yra labai didelė, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Ieškovė pagal teisės normas turi teisę reikalauti iš transporto priemonės valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per įstatyme numatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Ieškovė iš jo nori išieškoti maksimalią 20 procentų sumokėtą draudimo išmoką. Tačiau kaip ir minėjo, jis negalėjo užpildyti eismo įvykio deklaracijos, nes pats eismo įvykyje nedalyvavo ir negalėjo pateikti jokių duomenų apie eismo įvykį, kadangi automobilį su visais dokumentais paėmė (duomenys neskelbtini) policija ir jam iki šiol jų negrąžino. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus kai žala padaryta tyčia. Todėl jeigu paaiškėtų, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir šio eismo įvykio metu išmokėtas draudimo išmokos dydis yra realus, tai atsižvelgiant į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes, prašytų mažinti jam prašomos priteisti draudimo išmokos sumą. Jis dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku ir jo gaunamos pajamos yra vos 450 Eur per mėnesį, neturi jokių santaupų ir kokio nors registruotino kilnojamo ar nekilnojamo turto. Vedęs, tačiau sutuoktinė gyvena užsienyje ir jie neveda bendro ūkio.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovė nurodė, kad dėl jo nepranešimo ji turėjo papildomų žalos reguliavimo išlaidų, tačiau žalos reguliavimą vykdė ieškovės užsienio žalos reguliavimo partneris ir viskas įvyko įprastine tvarka, o ieškovė jokių papildomų išlaidų neturėjo ir reikšdama ieškinį remiasi tik formalia teisės aktų formuluote ir nepagrįstai reikalauja maksimalios sumos. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad jis nėra eismo įvykio dalyvis, dėl kitų asmenų kaltės jis pats neteko savo turto. Po eismo įvykio pagal ieškovės prašymą jis negalėjo atsiųsti deklaracijos, nes neturėjo jokių dokumentų, kuriuos buvo paėmusi policija ir kurie bei automobilis ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę vairavęs asmuo nustatytas, t. y. A. K.. Ieškovė apie draudiminį įvykį sužinojo iš savo partnerio (duomenys neskelbtini) dar 2017-11-25. Vyko tyrimas, nes eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus, todėl ieškovė visą laiką bendradarbiavo su jos partneriu (duomenys neskelbtini). Policijoje jis buvo apklaustas kelis kartus ir jam buvo leista išvykti į Lietuvą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Bylos esmė
Byloje kilo ginčas dėl draudėjo pareigos sumokėti dalį draudiko išmokėtos draudimo išmokos, draudėjui neįvykdžius pareigos informuoti apie įvykį draudiką.
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Nustatyta, kad tarp šalių 2017-01-01 sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurios pagrindu apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal sutarties 1.2 punktą, sutartis įsigaliojo nuo 2017-01-28 ir galiojo iki 2018-01-27.
(duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas H. A. ir sugadinta jo transporto priemonė. Iš bylos duomenų - (duomenys neskelbtini) policijos veiklos ataskaitos matyti, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, transporto priemonę vairavęs asmuo po eismo įvykio nebuvo nustatytas, yra duomenys (2018-02-19 (duomenys neskelbtini) prokuratūros raštas), kad vairavęs transporto priemonę įtariamas A. K., kuris pagal atsakovo paaiškinimus yra paieškomas. Byloje duomenų, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, nėra.
Iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta ieškovės mokėjimo pavedimuose) dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio ieškovė 2017-11-21 gavo pranešimą apie eismo įvykį. Ieškovė gavusi iš (duomenys neskelbtini) pateiktas ieškovei sąskaitas faktūras apmokėjimui, pagal atskiras sąskaitas faktūras (dalimis) sumokėjo 62 117,14 Eur draudimo išmoką.
Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė draudimo teisiniai santykiai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veiksmu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalis numato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkami vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas (nagrinėjamu atveju - nepateikė draudikui turimų eismo įvykio bei žalos įrodymų, nepadėjo draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybių ir žalos dydžio) ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Ieškovė reiškia ieškinį TPVCAPSDĮ 12, 22 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr.795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60.3 punktu (dėl išmokos dydžio) pagrindu. Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties matyti, kad draudimo sutarčiai taikomos TPVCAPDĮ ir minėto Vyriausybės nutarimo nuostatos.
Pažymėtina, kad draudiko reikalaujamos sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į vyriausybės nustatytą žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. To paties įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio eismo įvykio dalyvio asmens pareigas, 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas pateikti eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašyta dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra atsakingas. Draudimo sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš draudėjo arba kito apdraustos transporto priemonės valdytojo. Pagal eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (toliau - Taisyklės) 60.3 papunktį, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudėjas neįvykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, t. y. jeigu draudėjas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį .
Ieškovė regreso tvarka reikalaudama sumokėtų sumų iš atsakovo, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis). Jau suformuota kasacinė praktika, kad žalos atlyginimo išmokėjimo faktas nėra pakankamas visoms civilinės atsakomybės sąlygoms nustatyti, reiškiant atgręžtinį reikalavimą, turi būti įrodinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Taip pat turi būti įrodytas fakto klausimas, kuriuo remiantis, esant konkrečioms aplinkybėms, asmuo pripažįstamas eismo įvykio kaltininku.
Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis eismo įvykyje nedalyvavo. Tą patvirtina ir pačios ieškovės su procesiniu dokumentu - dubliku pateikta medžiaga apie eismo įvykį. Ir nors ieškovė nurodė, kad atsakovo turtinei atsakomybei kilti neturi reikšmės aplinkybė, kad atsakovas pats nedalyvavo eismo įvykyje, nes atsakovas esą nevykdė savo pareigos pranešti apie eismo įvykį ir bendradarbiauti su ieškove, kuri kildinama iš įstatymų ir draudimo sutarties, tačiau ieškovė nepagrindžia kokią įtaką atsakovo veiksmai/neveikimas turėjo žalos sureguliavimo procesui ir tuo pačiu žalos dydžiui ir kodėl prašoma priteisti iš atsakovo maksimaliai leistiną išieškoti atgręžtinio reikalavimo teise draudimo išmokos dalį. Iš pačios ieškovės pateiktos medžiagos matyti, kad eismo įvykyje tikrai dalyvavo atsakovui priklausantis automobilis, tačiau iš eismo įvykio ataskaitos matyti, kad nėra aiškios išvados, kas kaltas dėl eismo įvykio dėl eismo įvykyje dalyvavusio H. A. sunkaus sužalojimo, ir apdraustojo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo pasišalinimo iš eismo įvykio, kurio atžvilgiu atliekamas baudžiamasis tyrimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, bet ne eismo įvykio kaltininko nustatymo. Todėl abejotinas draudimo išmokos išmokėjimas negali būti pagrindas priteisti draudimo išmokos dalį regreso tvarka iš atsakovo, kurio dalyvavimas eismo įvykyje nenustatytas. Pažymėtina, kad iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, jog kaip draudimo išmokos ieškovė nurodė žalos administravimo išlaidas, teisininkų išlaidos taip pat nėra draudimo išmokos dalis pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį. Taip pat pripažintina, kad atsakovas jokių administravimo procesų paspartinti negalėjo dėl atliekamo tyrimo ir nukentėjusio gydymo (žala padaryta nukentėjusio sveikatai paaiškėjo vėliau), todėl taip ir lieka neaišku, kokių papildomų žalos sureguliavimo išlaidų ieškovė patyrė dėl atsakovo neveikimo (nebendradarbiavimo su ieškove). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) veikė per savo atstovą (duomenys neskelbtini), todėl tiesiogiai galėjo dalyvauti nustatant žalos dydį, o avarijos aplinkybės matyti iš (duomenys neskelbtini) policijos Eismo įvykio ataskaitos. Eismo įvykio faktas ir kad žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu taip pat matyti iš nurodyto įrodymo.
Ieškovė turi pateikti aiškius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, t. y. įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirengimas bylai vyko paruošiamųjų dokumentų būdu ir teismas rėmėsi įrodymais, esančiais byloje.
Civilinės atsakomybės draudimo esmė ir tikslas, kad asmeniui, kurio automobilis patenka į eismo įvykį, netektų pačiam atlyginti žalos nukentėjusiam ir tik išimtiniais atvejais, esant konkretiems teisės aktuose nustatytiems pagrindams, bei visoms teisės aktuose nustatytoms sąlygoms, yra galimas dalies išmokėtos draudimo išmokos išieškojimas iš eismo įvykio kaltininko. Tokių pagrindų ir sąlygų buvimo ieškovė neįrodė.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, atsižvelgiant į teismų praktiką, pripažintina, kad ieškovės pareikštas ieškinys nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.