Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-580-480/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-31
Bylos Nr.: e2A-580-480/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-00788-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: J. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-580-480/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00788-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2702-292/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. B. dėl dalies išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo J. B. priteisti 12 423,42 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 163,42 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. sausio 1 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2018 m. sausio 27 d. buvo apdrausta automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2017 m. spalio 28 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala H. A. ir jam priklausančiai transporto priemonei. Dėl eismo įvykio kilimo buvo atsakingas transporto priemonės Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, dėl tos priežasties ieškovei sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 62 117,14 Eur draudimo išmoką. Atsakovas nepranešė ieškovei apie eismo įvykį. ieškovė apie šį eismo įvykį sužinojo tik 2017 m. lapkričio 25 d., gavusi informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Draudėjas J. B. nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnyje numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį. Kol negauta informacija apie draudiminį įvykį, draudikas negali tirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio, aplinkybių dėl galimo regresinio reikalavimo, jei pažeistos draudimo sutarties sąlygos. Dėl pavėluoto pranešimo draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, remdamasis nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais, kadangi draudikas negalėjo po įvykio apžiūrėti sugadintas transporto priemones ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Negalėdamas laiku tirti avarijos aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negali įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir tuo, ar visa žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu, bei ar apskritai toks įvykis buvo. Jei atsakovas būtų laiku pateikęs informaciją apie įvykį bei jame dalyvavusias transporto priemones, ieškovė būtų galėjusi nedelsiant pradėti tirti avarijos aplinkybes. Kadangi atsakovas nesuteikė prašomos informacijos apie 2017 m. spalio 28 d. eismo įvykį, bylos administravimas užtruko, draudikas pats negalėjo nustatinėti žalos dydžio. Dėl šių pažeidimų draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui net ir tuo atveju, jei dėl minėto pažeidimo draudikas pats negalėjo dalyvauti nustatant žalos dydį ar avarijos aplinkybes. Dėl šios priežasties ieškovė turėjo papildomų žalos sureguliavimo išlaidų ir negalėjo imtis protingų priemonių sumokėti reikalaujamą draudimo išmoką betarpiškai bendraudamos su nukentėjusiu asmeniu, iškart po eismo įvykio. TPVCAPDĮ 22 straipsnyje numatyta, kad draudikas, išmokėjęs, draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis netinkamai vykdė šio įstatymo nustatytą pareigą informuoti apie įvykį draudiką, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją. Dėl šio pažeidimo ieškovė pareiškė, kad iš atsakovo turėtų būti priteisiama 20 procentų nuo išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 12 423,42 Eur. Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovas, žinodamas, jog įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo jam priklausanti transporto priemonė, privalėjo ieškovę informuoti bent apie patį įvykio faktą ir pateikti kitą informaciją, kuri jam buvo žinoma, bei nurodyti priežastis, kodėl negali pateikti tam tikrų dokumentų. Gavusi pranešimą iš draudėjo, ieškovė pati galėjo imtis veiksmų reikalingų dokumentų gavimui, tačiau atsakovas, kaip pripažįsta ir savo atsiliepime, apskritai nesiėmė jokių veiksmų informuoti ieškovę apie įvykį, kuris gali sukelti jam ir ieškovei tam tikras teisines pasekmes. Taigi atsakovas pažeidė įstatyme nustatytą pareigą bendradarbiauti su draudiku. Atsiliepime į ieškinį dėstomos aplinkybės apie tai, kad atsakovo transporto priemonę be jo žinios pasiėmė kiti asmenys, jog šių asmenų atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai šios bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingi argumentai, nes ieškinys yra reiškiamas tuo pagrindu, kad atsakovas, turėdamas pareigą pranešti ieškovei apie eismo įvykį, to nepadarė, o ne todėl, kad, pavyzdžiui, buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį, triplike atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, mano, jog jis yra nepagrįstas bei neteisėtas, ir prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas 2017 m. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) statybininku ir ši bendrovė vykdė statybos darbus Vokietijoje (duomenys neskelbtini) mieste. Nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio atsakovas savo darbovietės buvo komandiruotas į Vokietiją (duomenys neskelbtini) miestą remontuoti kotedžų. Būdamas komandiruotėje atsakovas kartu su kitais bendradarbiais gyveno statybvietėje, statybininkų vagonėlyje. Į komandiruotę Vokietijoje atsakovas nuvyko savo automobiliu Opel Astra, kurį buvo apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Savo lengvąjį automobilį atsakovas laikė šalia statybininkų vagonėlio, nes visa statybų aikštelė buvo saugoma. 2017 m. spalio 28 d., baigęs savo darbą, atsakovas nuėjo miegoti. Automobilio raktus atsakovas laikė vagonėlyje. 2017 m. spalio 28 d. atsakovas bendradarbis A. K. su kitu bendradarbiu S. M. jam nežinant pasiėmė automobilio raktus ir išvažiavo į parduotuvę, esančią kitame mieste už 5 kilometrų. Atsakovo žiniomis, automobilį vairavo A. K.. Sugrįžęs S. M. atsakovui pranešė, kad įvyko eismo įvykis ir buvo sudaužytas atsakovo automobilis, t. y. A. K., vairuodamas atsakovo automobilį atsitrenkė į kitą automobilį ir pabėgo, todėl Vokietijos policija atsakovo automobilį su visais dokumentais sulaikė ir pradėjo tyrimą. Automobilį vairavęs A. K. iš karto dar tą pačią dieną susirinko visus savo daiktus ir išvyko į Lietuvą, nes jam dėl šio įvykio grėsė baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra akivaizdu, kad eismo įvykio atsakovas nesukėlė, todėl apie tai informavo Vokietijos policijos pareigūnus, tačiau nei dokumentų, nei automobilio atsakovas iki šiol nėra atgavęs, todėl negalėjo laiku informuoti draudimo bendrovės apie šį eismo įvykį. Atsakovas nurodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, o ieškovės prašoma priteisti suma jam yra labai didelė, jis jos neišgalės sumokėti, todėl, jeigu teisme paaiškėtų, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, ir šio eismo įvykio metu išmokėtas draudimo išmokos dydis yra realus, tai tokiu atveju ir atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei kitas aplinkybės, atsakovės teismo prašė mažinti jam prašomos priteisti draudimo išmokos sumą. Atsakovas taip pat nurodė, kad byloje yra neaiškus ir ginčytinas ir pats dėl šio eismo įvykio išmokėtos draudimo išmokos dydis. Ieškovė šioje byloje yra pateikusi dvi mokėjimo pavedimų kopijas, kurios patvirtina draudimo išmokos išmokėjimą, tačiau vadovaujantis šiais pavedimais nėra aišku pagal kokias žalos administravimo bylas yra išmokėta ši draudimo išmoka, nes juose yra nurodytos net kelios žalos administravimo bylos. Ieškovė savo ieškinyje yra nurodžiusi, kad lėšų gavėjas yra jos užsienio žalų reguliavimo partneris.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2017 m. sausio 1 d. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurios pagrindu apdrausta transporto priemonės Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal sutarties 1.2 punktą, sutartis įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 28 d. ir galiojo iki 2018 m. sausio 27 d.

7. Teismas, nustatęs, kad 2017 m. lapkričio 25 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas H. A. ir sugadinta jo transporto priemonė. Opel Astra vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, transporto priemonę vairavęs asmuo po eismo įvykio nebuvo nustatytas, konstatavo, jog byloje duomenų, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, nėra.

8. Teismas taip pat nustatė, kad iš ieškovės atstovo Vokietijoje InterEurope Germany dėl 2017 m. lapkričio 25 d. eismo įvykio ieškovė 2017 m. lapkričio 21 d. gavo pranešimą apie eismo įvykį. Ieškovė, gavusi iš InterEurope Germany pateiktas ieškovei sąskaitas faktūras apmokėjimui, pagal atskiras sąskaitas faktūras (dalimis) sumokėjo 62 117,14 Eur draudimo išmoką.

9. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė, kokią įtaką atsakovo veiksmai / neveikimas turėjo žalos sureguliavimo procesui ir tuo pačiu žalos dydžiui ir kodėl prašoma priteisti iš atsakovo maksimaliai leistiną išieškoti atgręžtinio reikalavimo teise draudimo išmokos dalį.

10. Teismas konstatavo, kad abejotinas draudimo išmokos išmokėjimas negali būti pagrindas priteisti draudimo išmokos dalį regreso tvarka iš atsakovo, kurio dalyvavimas eismo įvykyje nenustatytas.

11. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, jog kaip draudimo išmokos ieškovė nurodė žalos administravimo išlaidas, teisininkų išlaidos nėra draudimo išmokos dalis pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį, ir pripažino, kad atsakovas jokių administravimo procesų paspartinti negalėjo dėl atliekamo tyrimo ir nukentėjusio gydymo (žala padaryta nukentėjusio sveikatai paaiškėjo vėliau), todėl taip ir lieka neaišku, kokių papildomų žalos sureguliavimo išlaidų ieškovė patyrė dėl atsakovo neveikimo (nebendradarbiavimo su ieškove).

12. Teismas, nustatęs, kad ieškovė Vokietijoje veikė per savo atstovą InterEurope Germany, todėl tiesiogiai galėjo dalyvauti nustatant žalos dydį, o avarijos aplinkybės matyti iš Štranzuldo policijos eismo įvykio ataskaitos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisę ieškovei reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš atsakovo. Ieškovė reikalavimą atsakovui reiškė tuo pagrindu, kad atsakovas nepranešė ieškovei apie 2017 m. spalio 28 d. eismo įvykį, t. y. nevykdė savo, kaip draudėjo, pareigos, numatytos TPVCAPDĮ 12 straipsnyje. TPVCAPDĮ 12 straipsnio nuostata dėl pranešimo apie eismo įvykį draudikui yra imperatyvi, kas suponuoja išvadą, kad atsakovo byloje pateiktos priežastys dėl nepranešimo apie eismo įvykį, ypač, kai byloje nebuvo ginčo tuo klausimu, kad atsakovas apie eismo įvykį žinojo, negali būti vertinamos kaip svarbus pagrindas netaikyti TPVCAPDĮ 12 straipsnio nuostatos.

13.2. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė Vokietijoje veikė per savo atstovą InterEurope Germany, todėl tiesiogiai galėjo dalyvauti nustatant žalos dydį, yra nepagrįsta. Šiuo atveju atstovavimas neturi būti suprantamas kaip veikimas ieškovės interesais ar ieškovės galėjimas įtakoti žalos administravimą, ypač tokiu atveju, kai iš paties draudėjo nėra gaunama informacija apie patį eismo įvykį, eismo įvykio aplinkybes bei kitą reikšmingą informaciją.

Atsiliepimas

13.3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino nesiėmęs jokių veiksmų pranešti ieškovei apie eismo įvykį. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovas pripažino neįvykdęs jam teisės aktuose numatytos pareigos, o ieškinys kaip tik ir buvo reiškiamas tuo pagrindu.

13.4. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuose aiškiai buvo įvardinta, kad atsakovui priklausančia transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis, kad buvo pradėta byla ir prieš asmenį, vairavusį atsakovui priklausančią transporto priemonę, A. K.. Teismas šių įrodymų nevertino ir tik formaliai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę. Ieškinys buvo reiškiamas ne tuo pagrindu, o ginčo byloje šiuo klausimu nebuvo, taigi ieškovė šių aplinkybių papildomai ir neturėjo pagrindo įrodinėti.

14. Atsakovas J. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos argumentus:

14.1. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovas nevykdė savo, kaip draudėjo, pareigos, numatytos TPVCAPDĮ 12 straipsnyje, nereiškia, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė atlyginti žalą. Atsakovas eismo įvykyje nedalyvavo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai, taip pat pačios apeliantės į bylą su dubliku pateikti įrodymai. Apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovo turtinei atsakomybei kilti neturi reikšmės aplinkybė, jog atsakovas pats nedalyvavo eismo įvykyje, nes atsakovas esą nevykdė savo pareigos pranešti apie eismo įvykį ir bendradarbiauti su apeliante, kuri kildinama iš įstatymų ir draudimo sutarties, tačiau apeliantė nepagrindžia, kokią įtaką atsakovo veiksmai / neveikimas turėjo žalos sureagavimo procesui ir tuo pačiu žalos dydžiui ir kodėl prašoma priteisti iš atsakovo maksimaliai leistiną išieškoti atgręžtinio reikalavimo teise draudimo išmokos dalį.

14.2. Iš apeliantės į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad tyrimo metu nebuvo padaryta aiški išvada, kas buvo kaltas dėl eismo įvykio, todėl šiuo atveju draudimo išmokos išmokėjimas buvo abejotinas. Abejotinas draudimo išmokos išmokėjimas negali būti pagrindas priteisti draudimo išmokos dalį regreso tvarka iš atsakovo, kurio dalyvavimas eismo įvykyje nenustatytas.

14.3. Apeliantė turėjo pateikti aiškius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, t. y. įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio, tačiau tokių įrodymų apeliantė į bylą nepateikė.

14.4. Šiuo atveju nepakanka įrodinėti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Įstatymas suteikia draudikui materialinę subjektinę teisę reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, šios teisės realizavimo mastas yra tiesiogiai susijęs su neigiamų turtinių pasekmių dėl transporto priemonės valdytojo pareigų nevykdymo kilimu draudikui, t. y. didesnės draudimo išmokos išmokėjimu nei tikėtinai būtų buvusi išmokėta, jeigu draudėjas / transporto priemonės valdytojas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas.

14.5. Nagrinėjamoje byloje apeliantė, laisvai disponuodama savo procesinėmis teisėmis, kaip ieškinio pagrindu, nesirėmė aplinkybėmis ir neįrodinėjo, kad atsakovo sutartinės pareigos informuoti ieškovą ir teikti jam duomenis apie eismo įvykį pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos apeliantės išmokėtos draudimo išmokos dydžiui. Byloje nėra jokių leistinų įrodymų ir duomenų, kad draudimo išmokos dydis būtų buvęs mažesnis, jeigu atsakovas tinkamai įvykdęs savo pareigą pranešti ieškovei apie jam priklausančios transporto priemonės sukeltą avariją. Todėl dėl atsakovo padaryto pažeidimo (draudimo sutarties nesilaikymo) išmokėtos žalos dydis nepadidėjo, nes ieškovė trečiajam asmeniui visais atvejais būtų išmokėjusi tokio paties dydžio draudimo išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė, draudikas arba apeliantė) ir atsakovo J. B. (toliau – atsakovas arba draudėjas) 2017 m. sausio 1 d. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurios pagrindu apdrausta transporto priemonės OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal sutarties 1.2 punktą sutartis įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 28 d. ir galiojo iki 2018 m. sausio 27 d. 2017 m. spalio 28 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas H. A. ir sugadinta jo transporto priemonė. Iš Štralzundo policijos veiklos ataskaitos matyti, kad OPEL ASTRA vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, transporto priemonę vairavęs asmuo po eismo įvykio nebuvo nustatytas, yra duomenys (2018 m. vasario 19 d. Štrazbudo prokuratūros raštas), kad vairavęs transporto priemonę įtariamas A. K.. Iš ieškovės atstovo Vokietijoje InterEurope Germany (taip nurodyta ieškovės mokėjimo pavedimuose) dėl 2017 m. spalio 28 d. eismo įvykio ieškovė 2017 m. lapkričio 25 d. gavo pranešimą apie eismo įvykį. Ieškovė gavusi iš InterEurope Germany sąskaitas faktūras apmokėjimui, pagal atskiras sąskaitas faktūras (dalimis) sumokėjo 62 117,14 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nevykdė TPVCAPDĮ (ginčui aktuali šio įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 12 straipsnyje numatytų reikalavimų nustatytu terminu informuoti apie eismo įvykį draudiką, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją, todėl toks atsakovo elgesys suteikia ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iš kitos ES valstybės narės; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

19. Pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (nauja redakcija nuo 2008 m. vasario 24 d.), 60.3. punktą jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė įstatymo (TPVCAPDĮ) 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

20. Bylos aplinkybės ir atsakovo aiškinimas, kad ieškovei apie eismo įvykį nepranešė, motyvuojant tuo, kad pats eismo įvykyje nedalyvavo, neturėjo eismo įvykį patvirtinančių dokumentų, o po eismo įvykio automobilis buvo saugomas policijos aikštelėje, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų atleistas nuo TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, kuriame dalyvavo jam priklausanti drausta transporto priemonė.

21. Atsakovas, kaip ir kiekvienas transporto priemonių draudėjas, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui turėjo elgtis taip, kad būtų užtikrintas įstatymų, įstatymų vykdymą nustatančių teisės aktų ir sutarčių tinkamas vykdymas. Žinodamas, kad įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo jam priklausanti transporto priemonė, per tris darbo dienas nuo eismo įvykio atsakovas privalėjo pranešti draudikui (ieškovei) bent apie patį eismo įvykio faktą ir pateikti kitą informaciją, kuri jam buvo žinoma, bei nurodyti priežastis, kodėl negali pateikti reikiamų dokumentų.

22. Draudėjas, laiku nepranešęs apie eismo įvykį, pažeidžia ne tik savo pareigą apie įvykį informuoti draudiką nustatytais terminais, bet ir pareigas draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, teikti visą jam prieinamą ir reikalingą informaciją. Nepranešęs apie eismo įvykį, draudėjas atima galimybę iš draudiko nuo pat pradžių efektyviai dalyvauti tyrime nustatant žalos padarymo priežastis ir jos dydį.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudėjui per 3 darbo dienas nepranešus apie eismo įvykį draudikas gali reikalauti grąžinti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, tačiau konkretus grąžintinos draudimo išmokos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013; 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-684/2016; kt.).

24. Kasacinis teismas, bylose, kuriose draudikai pareiškia regresinius reikalavimus už žalą atsakingiems asmenims, nurodo, kad nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Bylose, kuriose keliamas klausimas dėl draudiko teisės susigrąžinti sumokėtą draudimo išmoką, būtent draudikas (ieškovė) turi įrodyti aplinkybes, suteikiančias atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamo pobūdžio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovei, siekiančiai susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikui išmokėtą sumą ir turinčiai pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėjo savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, taip pat atsakomybę mažinančių ar šalinančių sąlygų įrodinėjimas, siekiant sumažinti atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis).

25. Vertinant grąžintinos išmokos dydį, be kita ko, aktualu ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad automobilis buvo paimtas be jo žinios, pats eismo įvykyje nedalyvavo. Nors byloje nagrinėjamas ieškovės regresinis reikalavimas, kur draudikas regreso tvarka sumokėtos draudimo išmokos dalies reikalauja iš atsakovo, tačiau svarstytinas ir eismo įvykio metu vairavusio transporto priemonę įtariamo A. K. dalyvavimo byloje klausimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė argumentus dėl reikalaujamos grąžinti draudimo išmokos dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

26. Įvertinus visumą bylos duomenų, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, per daug formaliai sprendė dėl byloje esančių įrodymų ir nesivadovavo CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise dėl išreikalautinų papildomų įrodymų, ko pasėkoje, neištyrus ir neįvertinus visų bylos teisingam išnagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių, nusprendė, kad atsakovui nekyla civilinė atsakomybė, nenustatinėjo atlygintinos žalos dydžio pagrįstumo, nepasisakė dėl taikytinos eismo įvykio šalies teisės, todėl nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į išreikalautinų, iš naujo vertintinų įrodymų apimtį bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Proceso operatyvumas yra viena iš principinių proceso nuostatų, tačiau tai nėra savitikslis dalykas. Konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2014). Kadangi teismo sprendimas priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus ieškovės pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti ankščiau nurodytus procesinius pažeidimus, spręsti dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti bylai reikšmingus įrodymus, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje aukščiau išdėstytus argumentus.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias draudimo išmokos dalies grąžinimą, nenustatė aplinkybių, būtinų nagrinėjamam ginčui išspręsti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas sprendžiant, kad atsakovas neprivalo grąžinti 20 proc. draudiko išmokėtos draudimo išmokos, naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas Lina Žemaitienė