Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Martauta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, atsižvelgdamas į papildomai į bylą pateiktus duomenis, tenkino atsakovės atskirąjį skundą ir panaikino teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį, o bankroto bylos atsakovei (ne)iškėlimo klausimą nutarė spręsti iš naujo.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

6. Šiuo atveju pareiškimą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo pateikė atsakovės kreditorė VMI, kuri nurodė, jog atsakovė turi 28 366,19 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei grindžiamas atsakovės nemokumu, nurodant, jog atsakovė nuo 2020 m. nepadengia mokestinės nepriemokos.

7. Teismas pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje ieškovės finansinio reikalavimo pagrįstumas ir teisėtumas nenustatinėjamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-186/2005; 2006 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2006).

8. Sistemiškai taikant JANĮ 21 straipsnio 2 dalį ir JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2–3 punktus, taip pat atsižvelgiant į lingvistinę JANĮ 21 straipsnio 2 dalies formuluotę, matyti, kad siekiant juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą turi būti nustatomos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) juridiniam asmeniui neturi būti keliama ir iškelta restruktūrizavimo byla (negatyvioji prielaida); 2) juridinis asmuo yra nemokus (pozityvioji prielaida).

9. Tiek Lietuvos teismų informacinėje teismų sistemoje Liteko (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis), tiek rašytinėje bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad atsakovei būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, tenkinama negatyvioji prielaida nemokumo bylai iškelti.

10. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020). Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (arba patvirtina) balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013, 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020 26, 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2022). Taigi, siekiant nustatyti realią bendrovės finansinę padėtį, svarbu įvertinti ir kitus į bylą pateiktus duomenis apie bendrovės turimą turtą ir įsipareigojimus.

11. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Martauta“ įregistruota 2017 m. gegužės 9 d., įregistruota veiklos rūšis ir tikslas – „variklinių transporto priemonių pardavimas“.

12. Iš pateikto atsakovės 2023 m. birželio 30 d. sudaryto balanso nustatyta, kad bendrovė turi iš viso turto už 36 705 Eur, iš kurio 5 303 Eur sudaro ilgalaikis turtas bei 31 402 Eur trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2023 m. birželio 30 d. sudarė 59 390 Eur. Balanse nurodyta, kad po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 30 000 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 29 390 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos, sudarytos 2023 m. birželio 30 d., duomenimis, atsakovė nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. uždirbo 3 692 Eur pelno, o 2022 m. gavo 24 165 Eur pelno.

13. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų apie atsakovės turimą nekilnojamąją turtą matyti, kad bendrovė neturi nekilnojamojo turto. Kelių transporto priemonių registro duomenimis bendrovės vardu įregistruotos dvi transporto priemonės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, bendrovėje dirba du darbuotojai.

14. Iš byloje esančios antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2023 m. liepos 18 d. pažymos Nr. S-23-33-20798 matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose Nr. 033/22/00980 – 13 708,91 Eur sumai ir Nr. 0033/23/0058 – 4 123,25 Eur sumai, taip pat vykdymo išlaidų likutis sudaro 844,77 Eur, taigi iš viso išieškoma 18 676,93 Eur suma.

15. Atsakovė pateikė duomenis, iš kurių nustatyta, kad bendrovė turi keturis kreditorius – pareiškėją VMI; UAB „TD transport“, iš kurios atsakovė pasiskolino 30 000 Eur; bendrovės vadovą M. Š., kuris nurodo, jog iki pagerės bendrovės piniginiai srautai nereikalavo ir nereikalaus įsiskolinimo grąžinimo; T. Š., kurio reikalavimas sudaro 460 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kurio reikalavimui įvykdyti bendrovei lėšų pakanka; antstolę Nemirą Šiugždaitę-Stakeliūnę, kurios reikalaujama 844,77 Eur suma jau yra rezervuota iš atsakovės sąskaitoje esančių lėšų. Duomenų, jog atsakovė turi daugiau kreditorių, į bylą nėra pateikta.

16. Iš 2023 m. gegužės 30 d. paskolos sutarties Nr. 2023-01 matyti, kad atsakovė pasiskolino iš UAB „TD transport“ 30 000 Eur, kuriuos (su palūkanomis) įsipareigojo grąžinti iki 2024 m. gegužės 29 d. Atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog šis sandoris buvo realiai įvykdytas – UAB „TD transport“ pervedė lėšas (30 000 Eur) į atsakovės banko sąskaitą. Taigi, darytina išvada, jog, po paskolos lėšų gavimo, atsakovės turto pakanka jau suėjusiems kreditorių reikalavimams padengti.

17. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovė šiuo metu neatitinka nemokios įmonės kriterijų, nes pradelsti įsipareigojimai neviršija į jos balansą įrašyto turto vertės. Nors juridinio asmens nemokumo būsenai konstatuoti pakanka nustatyti bent vieno iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių arba 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021), buvimą, tačiau šiuo atveju daryti išvados, kad atsakovė negali vykdyti turtinių prievolių, negalima.

18. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020). Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-393/2012).

19. Teismo vertinimu, į bylą pateikti duomenys, o taip pat atsakovės aktualūs finansinės atskaitomybės dokumentai, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė yra susidūrusi su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais. Pastebėtina, kad iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog atsakovė nuo 2022 m. gauna pelną, nuostolių nepatiria, jai buvo suteikta paskola, todėl darytina išvada, jog atsakovės finansiniai sunkumai laikini, todėl labiau tikėtina, kad atsakovė ateityje turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

20. Pažymėtina, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kai išanalizavus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie atsakovės turto vertės bei įsipareigojimų (skolų) santykį, teismui nepakanka įrodymų konstatuoti atsakovės nemokumą. Kitų JANĮ numatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl bankroto bylą atsakovei atsisakytina kelti.

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta, pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas atsisako iškelti bankroto bylą ir tuo atveju, jei juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad susidarė situacija, kai po pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo priėmimo teisme (2023 m. balandžio 26 d.), 2023 m. gegužės 30 d. paskolos sutarties Nr. 2023-01 pagrindu atsakovei suteikta 30 000 Eur dydžio paskola, kuri pervesta į bendrovės sąskaitą ir kurios iš esmės pakaktų pareiškėjos VMI finansiniam reikalavimui (20 039,51 Eur) patenkinti. Buvo priimtas nurodymas dėl lėšų nurašymo patenkinant VMI finansinį reikalavimą, lėšos rezervuotos, tačiau negalėjo būti nuskaitytos dėl priimto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors tokia situacija nepaneigia pareiškėjos teiginių, kad atsakovė laiku nevykdė savo mokestinių įsipareigojimų, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pagrindinė atsakovės kreditorė VMI yra pareiškėja, kurios reikalavimams tenkinti lėšos buvo gautos ir rezervuotos, manytina esant realias prielaidas atsakovei visiškai atsiskaityti su pareiškėja po to, kai bus panaikinti įstatyme nustatyti apribojimai, susiję su lėšų nurašymo galimybėmis teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsniu, 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Martauta“.

Atsisakyti iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Martauta“.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.