- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- eI2-7260-394/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01251-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- V. P., V. B., B. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Stankevičiaus,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P., V. B., B. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. P., V. B., B. M. kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimus Nr. (15/14-8) 50U-2978, Nr. (15/14-8) 50U-2975, Nr. (15/14-8) 50U-2979 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjai bei teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas adv. padėjėjas Marcin Dubovski nurodė, kad pareiškėjai 2021 m. kovo 2 d., 3 d. ir 15 d. prašymais kreipėsi į atsakovą dėl leidimų laikinai gyventi suteikimo tuo pagrindu, jog ketina dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Bolivija“ (toliau – ir įmonė). Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus, 2021 m. balandžio 1 d., 2 d. ir 13 d. priėmė sprendimus pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje UAB „Bolivija“ bei UAB „Fortemas“, juridinio asmens kodas: 304404858 vadovas M. L. (pareiškėjų darbdavys) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) už tai, kad pažeidė trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką. Minėtas teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d., o 2021 m. balandžio 12 d. įmonės vadovas sumokėjo jam paskirtą baudą. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, kuriame numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai, panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai su tokiais atsakovo sprendimais nesutinka ir atkreipia dėmesį, į tai, kad pareiškėjai atvykdami dirbti į Lietuvą negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų (įmonės vadovo) veiksmų, kurie visiškai nesusiję su pareiškėjais, bei pačia įmone, kurioje dirba pareiškėjai, nesant pačių pareiškėjų jokių neteisėtų veiksmų, jiems bus panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Paaiškino, kad 2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-442-951/2021 vadovo nubaudimas už nelegalų darbą nesusijęs nei su vienu šios bylos pareiškėju, t. y. visi šios bylos pareiškėjai įmonėje buvo įdarbinti ir dirbo legaliai, be to, pareiškėjai nedirbo UAB „Fortemas“. Nei patys pareiškėjai, nei įmonė jų atžvilgiu jokių pažeidimų nepadarė. Pažymėjo, kad M. L. buvo nubaustas kaip UAB „Fortemas“ vadovas, o ne kaip UAB „Bolivija“ vadovas, o tai reiškia, kad pareiškėjai niekaip nėra susiję su UAB „Fortemas“. Įmonės vadovas M. L. administracinio nusižengimo byloje nesutiko, kad jis padarė ANK 95 straispnyje įtvirtintą administracinį nusižengimą ir nelegaliai leido dirbti užsieniečiams. Vadovas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui paaiškino, kad prieš priimdamas dirbti užsieniečius, dėl kurių nelegalaus įdarbinimo jis buvo nubaustas, UAB „Fortemas“ vadovas išsiaiškino užsieniečių specialybes, tikrino, ar jie legaliai atvyko į Europos Sąjungą. Nuo 2021 m. balandžio 27 d. UAB „Fortemas“ turi naują vadovą, taigi dabartinis įmonės UAB „Fortemas“ vadovas nėra baustas už nelegalų darbą. Be to, pažymėtina, kad tuo metu, kai buvęs UAB „Fortemas“ vadovas M. L. neva padarė pažeidimą, nelegaliai įdarbindamas trečiųjų šalių piliečius (šiems esant Lietuvoje neteisėtai) Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nebuvo numatyta, kad leidimai laikinai gyventi užsieniečiui panaikinami ir kai įmonės vadovas (o ne pats juridinis asmuo) yra baustas už nelegalų darbą (pažymėjo, jog Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto pakeitimas, numatant, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas ir kai įmonės vadovas yra nubaudžiamas už nelegalų darbą buvo priimtas tik 2020 m. lapkričio 10 d., o įsigaliojo dar vėliau, t. y. tik 2021 m. kovo 1 d.). Taigi tuo atveju, kai M. L. neva padarė pažeidimą, toks leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas net nebuvo įtvirtintas. Todėl, pareiškėjų manymu, jiems negali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi už tai, kad buvusio vadovo pažeidimo momentu, tokio pagrindo leidimui laikinai gyventi panaikinti nebuvo. Jokia žala nebuvo padaryta nei valstybės finansų sistemai, nei buvo pažeistos Lietuvos ar ES valstybių narių piliečių įsidarbinimo ir darbo teisės Lietuvoje, įdarbinant minėtus užsieniečius. Pareiškėjai mano, kad atsakovo priimti skundžiami sprendimai paremti formalaus nusižengimo padarymu, dėl kurio niekam žala nebuvo padaryta, tačiau pastebėjo, kad žala kils tretiesiems asmenims. Pareiškėjai buvo susiplanavę, jog artimiausius metus dirbs ir gyvens Lietuvoje, t. y. turėjo teisėtus lūkesčius, todėl neteks šios teisės dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių, kurioms iš esmės jie negalėjo daryti įtakos. Taigi pareiškėjų manymu, tokie atsakovo sprendimai yra visiškai neproporcingi, pažeidžia jų teisėtų lūkesčių principą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Darius Juodelis paaiškino, kad V. P. 2021 m. kovo 3 d., tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Bolivija“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi). Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir kartu pateiktus dokumentus Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2021 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760026819, galiojantis iki 2023 m. kovo 14 d., pareiškėjui buvo išduotas 2021 m. balandžio 1 d. V. B. 2021 m. kovo 15 d., tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Bolivija“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir kartu pateiktus dokumentus Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2021 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760028541, galiojantis iki 2023 m. kovo 14 d., pareiškėjui buvo išduotas 2021 m. balandžio 14 d. B. M. 2021 m. kovo 2 d., tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Bolivija“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir kartu pateiktus dokumentus Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2021 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760027278, galiojantis iki 2023 m. kovo 14 d., pareiškėjui buvo išduotas 2021 m. balandžio 6 d. Migracijos departamentas nustatė, kad M. L., būdamas UAB „Bolivija“ direktoriumi (nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. gegužės 13 d.), įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“). Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d.) jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 eurų bauda, kuri buvo sumokėta 2021 m. balandžio 12 d. Pareiškėjų darbdavio vadovą/įgaliotą asmenį patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi. Leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinami Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalyje numatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjai, nesutikdami su ginčijamais sprendimais, skunde pažymi, jog atvykdami dirbti į Lietuvą negalėjo tikėtis, kad dėl trečiųjų asmenų (bendrovės direktoriaus) veiksmų, kurie visiškai nesusiję su pareiškėjais bei pačia įmone, kur dirba pareiškėjai, nesant pareiškėjų neteisėtų veiksmų, bus panaikinti jų leidimai laikinai gyventi. Nesutikdamas su aukščiau nurodytu teiginiu, atsakovas nurodė, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatoje „darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą <...> ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai“ nenurodyta, kad vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo turi būti nubaustas už nelegalų darbą tik bendrovėje, kuri įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą. Bendrovės, kuri įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, direktorius, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio kontekste gali būti nubaustas už nelegalų darbą kaip bet kurios bendrovės direktorius. Nors pareiškėjams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjai galėjo tikėtis, jog leidimai laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios, nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotus leidimus laikinai gyventi. Tai, jog minėtą administracinį nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas M. L., o ne pareiškėjai, kurie neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjams negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą. Pažymėtina, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Aplinkybė, kad leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti teisėtai, nereiškia, kad jie turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jiems išduoti leidimai laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikinti iki jų galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas. Tai jog ginčijami Sprendimai, pareiškėjų nuomone, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas juos panaikinti. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad M. L. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo M. L. buvo patrauktas atsakomybėn už administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d., todėl minėti pareiškėjų teiginiais neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Pažymėjo, kad pareiškėjai leidimus laikinai gyventi gavo darbo UAB „Bolivija“ pagrindu, todėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio kontekste buvo vertinamas UAB „Bolivija“ direktoriaus M. L. patraukimas administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą visose bendrovėse, kuriose jis buvo vadovu ir laikotarpis iki vienerių metų nuo dienos kai bauda už nelegalų darbą buvo sumokėta. Aplinkybės, kad 2021 m. balandžio 27 d. pasikeitė UAB „Fortemas“ vadovas ar administracinio nusižengimo padarymo momentas ginčijamų Migracijos departamento sprendimų teisėtumui įtakos neturi. Atsakovas taip pat nurodė, kad ginčijami sprendimai savaime neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jie atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.
Pareiškėjų V. P., V. B., B. M. skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimų „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ Nr. (15/14-8) 50U-2978, Nr. (15/14-8) 50U-2979, Nr. (15/14-8) 50U-2975 teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 2 d. Ukrainos pilietis B. M. tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Bolivija“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs B. M. prašymą, 2021 m. balandžio 2 d. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu priėmė sprendimą išduoti leidimą minėtam užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. 760027278, galiojantis iki 2023 m. kovo 14 d.). Pareiškėjas B. M. nuo 2021 m. balandžio 26 d. įdarbintas UAB „Bolivija“. 2021 m. birželio 2 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. (15/14-8) 50U-2978 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino Ukrainos piliečiui B. M. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760027278, galiojantį iki 2023 m. kovo 14 d.
2021 m. kovo 3 d. Ukrainos pilietis V. P. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Bolivija“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo V. P. prašymą, 2021 m. balandžio 1 d. vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti minėtam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi (Nr. 760026819, galiojantis iki 2023 m. kovo 14 d.). Pareiškėjas V. P. nuo 2021 m. balandžio 26 d. įdarbintas UAB „Bolivija“. 2021 m. birželio 2 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. (15/14-8) 50U-2975 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino Ukrainos piliečiui V. P. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760026819, galiojantį iki 2023 m. kovo 14 d.
2021 m. kovo 15 d. Ukrainos pilietis V. B. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Bolivija“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs V. B. prašymą, 2021 m. balandžio 13 d. vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu priėmė sprendimą išduoti leidimą minėtam užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. 760028541, galiojantis iki 2023 m. kovo 14 d.). Pareiškėjas V. B. nuo 2021 m. balandžio 22 d. įdarbintas UAB „Bolivija“. Migracijos departamento sprendimu Nr. (15/14-8) 50U-2979 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino Ukrainos piliečiui V. B. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760028541, galiojantį iki 2023 m. kovo 14 d.
Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu ir vertino tai, kad M. L., laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. buvęs UAB „Bolivija“ direktorius, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje (Nelegalus darbas). Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-442-951/2021 įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d. Administracinę nuobaudą M. L. sumokėjo 2021 m. balandžio 12 d.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. birželio 15 d.).
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analogiškose bylose aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą, yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-534-624/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019). Pažymėtina ir tai, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Pagal ANK įmonės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų.
Byloje pateiktas Administracinių nusižengimų registro išrašas, kuris patvirtina, kad 2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teisme priimtas nutarimas skirti M. L. 1 000 Eur administracinę nuobaudą už ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-442-951/2021 nustatė, kad M. L., būdamas UAB „Fortemas“ direktorius, ir darbuotojų atžvilgiu darbdavys ir būdamas atsakingas už tinkamą darbuotojų įdarbinimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatų, t. y. nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, nuo 2020 m. liepos 27 d. iki rugsėjo 20 d. V. M. bei nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. D. P. ir R. H. leido dirbti UAB „Fortemas“ nelegaliai. 2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu konstatuota, kad M. L., būdamas UAB „Fortemas“ direktorius, darbuotojų atžvilgiu – darbdavys, be to, atsakingas už tinkamą darbuotojų įdarbinimą, nesilaikė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, padarė administracinį nusižengimą, kuris numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už ką administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta 1 000 Eur bauda.
Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas turėjo įvertinti duomenis, kurie buvo aktualūs priimant skundžiamus sprendimus, tačiau to neatliko. Migracijos departamentas, priimdamas 2021 m. birželio 2 d. skundžiamus sprendimus „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ Nr. (15/14-8) 50U-2978, Nr. (15/14-8) 50U-2979, Nr. (15/14-8) 50U-2975, formaliai įvertino tą aplinkybę, jog UAB „Bolivija“ direktorius M. L. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir jam paskirta 1 000 Eur bauda.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką panašaus pobūdžio bylose, yra nurodęs, kad Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (šiuo atveju leidimo panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį įmonės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi galima teigti, kad tokiais, kaip šis, atvejais būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas yra įmonės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020, 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4427-968/2020).
Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimai yra imperatyvūs. Be to, teisės aktai nenumato jokių išimčių ir nuo pirmosios dienos, kuomet užsieniečio įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimų, atsiranda pagrindas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimui.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai buvo įdarbinti UAB „Bolivija“, kurios direktoriumi nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. buvo M. L., tačiau Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nevertino aplinkybės, jog M. L. administracinį nusižengimą atliko kaip darbdavio UAB „Fortemas“ atstovas. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Bolivija“, kaip darbdavys, ar jos atstovas būtų pažeidę Užimtumo įstatymo ar ANK nuostatas, kurios įpareigotų imperatyviai taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 dalies a papunkčio nuostatas UAB „Bolivija“ ir įmonėje dirbančių užsieniečių atžvilgiu.
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija laiko, kad ne bet koks įmonės atstovo pažeidimas sukelia teisines pasekmes Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto atžvilgiu, tačiau tik toks, kuomet įmonės atstovas veikė atstovaudamas konkretų, darbo santykiais su atstovu susijusį, darbdavį, jo suteiktų įgaliojimų ribose. Negalima tokia teisinė situacija, kuomet atstovaujant vieną darbdavį, padaryto administracinio nusižengimo pasekmės yra perkeliamos kitam, su nusižengimu nesusijusiam darbdaviui, kurio atstovu po nusižengimo padarymo tapo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, taip nepagrįstai ir neproporcingai apsunkinant darbdavio, nesusijusio su administraciniu nusižengimu, padėtį.
Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai jas pritaikė konkrečioje situacijose, dėl ko nepagrįstai panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjams V. P., V. B., B. M.. Atsižvelgiant į nurodytą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimai „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ Nr. (15/14-8) 50U-2978, Nr. (15/14-8) 50U-2979, Nr. (15/14-8) 50U-2975 yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjai skunde teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, sumokėtą žyminį mokestį bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai su skundu pateikė 2021 m. birželio 15 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 11, patvirtinantį 23 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl šios išlaidos pareiškėjams priteistinos.
Pareiškėjai teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimo išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų apskaičiavimą patvirtinančių dokumentų, todėl teismas šių bylinėjimo išlaidų nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų V. P., V. B., B. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimus Nr. (15/14-8) 50U-2978, Nr. (15/14-8) 50U-2979, Nr. (15/14-8) 50U-2975 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos respublikoje panaikinimo“.
Priteisti pareiškėjams V. P., V. B., B. M. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 23 Eur (dvidešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.