Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovei S. M.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavys ir būdamas atsakingas už tinkamą darbuotojų įdarbinimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio 8 punkto, 39 straipsnio 1 punkto nuostatų. T. y. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. faktiškai atliko tinkuotojo pareigas, tarp V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant darbo sutarties požymiams, susitarimui dėl darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbo funkcijų (tinkuotojo), paklūstant nustatytai tvarkai ir esant atlygintinam pobūdžiui, nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, tačiau nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki rugsėjo 20 d. dirbo neturėdamas leidimo dirbti, nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. V. M. dirbo neteisėtai būdamas Lietuvos Respublikoje, tokiu būdu nustatyta, kad V. M. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. dirbo nelegaliai. Be to, D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. H., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. faktiškai atliko statybininkų-betonuotojų pareigas, tarp D. P., R. H. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant darbo sutarties požymiams, susitarimui dėl darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbo funkcijų (statybininko-betonuotojo), paklūstant nustatytai tvarkai ir esant atlygintinam pobūdžiui, nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą, tačiau nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. D. P. ir R. H. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai būdami Lietuvos Respublikoje, t. y. D. P. ir R. H. nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. dirbo nelegaliai.

M. L. dėl padaryto nusižengimo kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad visų šitų straipsnių nebūtų, jei jie legaliai būtų įvažiavę į Lietuvą. Kaip jis supranta, visų šitų straipsnių esmė yra ta, kad jie įdarbinti teisingai, bet nelegaliai įvažiavo į Lietuvą. Jei jie būtų turėję vizą ar leidimą gyventi, tai straipsnių nebūtų. Jis su (duomenys neskelbtini) dirba seniai. Šiuo atveju į juos kreipėsi patys į Lietuvą atvykę (duomenys neskelbtini), nes juos kažkas (duomenys neskelbtini) apgavo ar nepriėmė dirbti, o jie turėjo pažįstamų tarp jų (duomenys neskelbtini). Paskambino jiems ir paklausė, ar gali dirbti. Jie išsiaiškino jų specialybes ir, ar jie legaliai atvyko į E. S.. Iš esmės visa Europos Sąjunga iki birželio buvo uždraudusi atvykti trečiųjų šalių piliečiams. Paskui draudimą panaikino, o po to vėl uždraudė. Jie pagal paso antspaudą pamatė, kad jie į (duomenys neskelbtini) atvažiavo legaliai, gavo antspaudą į E. S.. Pagal tai suprato, jog visa Europos Sąjunga juos įsileido, todėl juos įsidarbino. Dabar, kai pradėjo gilintis, kad įstatymas kaip ir nepasikeitė, bet pasikeitė nutarimas. Vyriausybė kas savaitę išleisdavo po naują nutarimą. Sienos apaugos tarnyba kaip ir nepadarė darbo, nes jie įvažiavo į Lietuvą. Jie gavo sprendimą iš Užimtumo tarnybos, kad V. M. gali dirbti Lietuvoje. Pati Užimtumo tarnyba pripažino, kad negalėjo šito sprendimo išduoti, bet jie jį išdavė, nes ir jie susipainiojo su tais nutarimais, kada gali išduoti, o kada ne. Patys nuėjo į migraciją su dokumentais, kad jie gautų leidimą dirbti 2 metus. Spalio 2 d. pati migracija pasakė, jog pasigilintų su pasieniečiais. Jie patys nuvažiavo pas pasieniečius, kurie pasakė, kad jie nelegalai. Jie patys (duomenys neskelbtini) išrašė administracinę baudą ir davė 7 dienas išvykti iš šalies. Jis ginčija tai, kad jie buvo nelegaliai įdarbinti. Yra tinkamai susipažinęs su užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarka. Asmuo iš trečios šalies, norėdamas įsidarbinti, turi turėti lietuvišką vizą arba leidimą gyventi, arba turi būti taikomas bevizis režimas 90 dienų. (duomenys neskelbtini), turintys biometrinį pasą, gali atvykti į Lietuvą ir dirbti 90 dienų per 180 dienų, jei jie atitinka įstatymą dėl trūkstamų specialybių. Jie turėjo atitikti vieną iš tų trijų sąlygų. V. M. turėjo biometrinį pasą, kuris, jo manymu, leidžia atvykti į Lietuvą ir dirbti Lietuvoje 90 dienų per 180 dienų. V. M. turėjo biometrinį pasą. Kadangi šis asmuo turėjo dokumentą, tai jie su juo sudarė darbo sutartį. Tuomet pradėjo tvarkyti dokumentus ilgesniam laikui per Užimtumo tarnybą ir gavo sprendimą, nuėjo į migraciją, jog gautų jam leidimą gyventi Lietuvoje 2 metus. Bet pasieniečiai pasakė, kad jis su tuo pasu negalėjo atvykti, jam atrodo, pagal birželio 12 d. nutarimą. Greičiausiai vadovas turi reaguoti į besikeičiančius teisės aktus. Tas vadovas yra jis, bet Užimtumo tarnyba irgi padarė klaidą. Buvo labai paini situacija, nes viskas keitėsi kas savaitę. Pasieniečiai, saugodami išorės sienas, tikrindavo visas mašinas. Kodėl juos įleido per (duomenys neskelbtini). Vadinasi, jie nėra tokie nelegalūs, kad būtų atvykę pasislėpę, kadangi gavo antspaudus, parodė dokumentus. Per bevizį režimą juos įleido, jie atvyko pas juos. Nėra taip, kad jie nelegaliai pateko į E. S., nes patikrino jų dokumentus ir įleido į E. S.. Jo manymu, visi trys buvo įdarbinti teisėtai. Tada sakytų, kad sienos apsaugos tarnyba nepatikrino. Atsižvelgiant į šitą nutarimą, nežino, kaip ta patikra turėjo vykti, nes jie į SODRA nusiuntė duomenis, o ji yra valstybinė institucija. Kai jie įdarbina asmenį, tai SODRAI išsiunčia paso nuotrauką, atvykimo duomenis. Jie mokesčius mokėjo ir juos priėmė. Jis suprastų, jei asmuo 90 parų prabūtų su tuo biometriniu pasu, ir jis jį įdarbintų 100 dieną, kai jam pagal įstatymą jau nutrūksta bevizio režimo galiojimas, tai tada Lietuvoje jis būna nelegaliai. V. yra dirbęs pas juos anksčiau. Jis buvo jų žmogus. O kiti du vaikinai važiavo dirbti į (duomenys neskelbtini), bet jiems kažkas nepavyko. Jie turėjo (duomenys neskelbtini) draugų, kurie dirbo pas juos. Tada jie pasiskambino ir paklausė, ar reikia darbo. Jis vyko į (duomenys neskelbtini), kai jie dar buvo izoliacijoje. Išsiaiškino, kur jie važiavo dirbti, pasitikrino tuos dokumentus kaip ir su V.. Šiuo atveju tikrino biometrinį pasą, ar jie teisėtai įvažiavo į E. S.. Jo manymu, tie asmenys Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai. Pagal savo biometrinį pasą, jo nuomone, Lietuvos Respublikoje jie buvo teisėtai. Įdarbindamas šituos asmenis teisės aktų nepažeidė. Visi teisės aktai susiveda į vieną, kad jie nelegaliai atvyko į Lietuvą. Tuo momentu, kai jie tikrino, jie Lietuvoje buvo teisėtai. Dabar, kai žiūri tuos nutarimus, tai jam kyla klausimas, kaip pasieniečiai juos įsileido, jei buvo sienos apsauga. Nesutinka su ta aplinkybe, kad tuo momentu, kai juos įdarbino, jie neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje, nes ir SODRA, Užimtumo tarnyba juos patikrino, bet nepasakė, kad neišduos dokumentų, kadangi jie neteisėtai Lietuvoje. Jie visi trys neturėjo leidimo dirbti. Leidimą dirbti išduoda Užimtumo tarnyba, bet nėra taip, jog turi leidimą ir gali dirbti. Leidimas dirbti leidžia nuvykti gauti D vizą. Tuomet su D viza gali dirbti. V. M. turėjo sprendimą, kuris, jis sakytų, yra geriau už leidimą dirbti, nes su sprendimu galima atvykti į Lietuvos migraciją ir ten gauti leidimą gyventi Lietuvoje 2 metams. Jis turėjo šitą sprendimą, kurį išdavė Užimtumo tarnyba, nors negalėjo išduoti, nes pagal tą nutarimą jam nebuvo galima atvykti į Lietuvą. Jis mano, kad nepadarė jokių pažeidimų ir administracinio nusižengimo neįvykdė.

Liudytoja S. M. teisme parodė, kad visa šita situacija prasidėjo nuo to, kad buvo gauta informacija iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, jog įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo trys (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie neteisėtai buvo Lietuvoje. Atlikus tyrimą, gavus dokumentus iš įmonės, buvo nustatytos aplinkybės, kad V. M., kaip ir surašyta protokole, į Lietuvą atvyko neteisėtai, tai lėmė Vyriausybės nutarimas dėl karantino, kuriuo buvo įtvirtinta, kad asmenys atvykti į Lietuvos Respubliką gali tik turėdami: nacionalinę vizą, leidimą laikinai ar nuolat gyventi, jei turėtų kitos Europos Sąjungos valstybės išduotą leidimą. Sienos apsaugos tarnyba nustatė, kad V. M. neturėjo jokio dokumento dėl teisėto buvimo Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) yra taikomas bevizis režimas, bet, valstybėje paskelbus karantiną, su beviziu režimu į Lietuvą nebuvo ir dabar nėra galimybės atvykti. Todėl ir yra pripažinta, kad jie nuo pat liepos pradžios iki spalio mėnesio, kai buvo atleisti, buvo įdarbinti neteisėtai. D. P. ir R. H. pareigos, dėl kurių susitarė jie ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, yra įtrauktos į patvirtintą Užimtumo tarnybos įsakymą, kuriame yra nurodyta, kurių asmenų profesijų trūksta Lietuvoje ir jie gali čia dirbti neturėdami leidimo, sprendimo dirbti, kadangi jų profesija atitinka darbo rinkos poreikius. Todėl dėl D. P. ir R. H. yra pripažinta, kad jie buvo neteisėtai įdarbinti, tačiau nėra pažeidimo dėl to, jog jie neturėjo leidimo dirbti, kadangi teisės aktai jiems nenumato pareigos tokį dokumentą turėti. V. M. tinkuotojo profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašą, todėl jis ne tik turėjo būti teisėtai Lietuvoje, jog galėtų būti įdarbintas, bet ir turėjo turėti leidimą dirbti. Leidimas dirbti yra bet koks sprendimas, kurį išduoda Užimtumo tarnyba, kad asmens darbas atitinka darbo rinkos poreikius. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad šitas dokumentas buvo gautas tik rugsėjo 21 d., todėl ir buvo išskirti tie du laikotarpiai nuo įdarbinimo iki rugsėjo 20 d. jis dirbo neteisėtai būdamas, neturėdamas leidimo dirbti tuos du mėnesius, ir po to tas bendras laikotarpis nuo liepos iki spalio 2 d., kai buvo atleistas, kadangi jis buvo neteisėtai, tai ir visas tas laikotarpis pripažįstamas nelegaliu darbu. Protokolai jiems buvo surašyti spalio mėnesį ir buvo vadovautasi liepos 17 d. Vyriausybės nutarimo dėl karantino redakcija. Tuo laikotarpiu iki kol buvo nutraukti darbo santykiai spalio 2 d., tas nutarimas keitėsi. Šiek tiek keitėsi nuostatos dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvą, bet pakeitimai nepanaikino sąlygos, kad tie asmenys turi turėti vizas ar leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. Keitėsi tos nuostatos, bet šitoje situacijoje to teisinio reglamentavimo nepakeitė, tai nuo liepos iki spalio 2 d. tos nuostatos buvo vienodos ir beviziu režimu jie būti negalėjo. Jie galėjo atvykti į Lietuvą turėdami: nacionalines vizas, leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, kitos Europos Sąjungos valstybės išduotus gyvenimo dokumentus. Jiems nebuvo galimybės per bevizį režimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Mano, kad tos aplinkybės, jog buvo pranešta SODRAI apie asmenų įdarbinimus, atsakomybės nešalina, kadangi Užimtumo įstatyme yra numatyta, jog darbdavys turi įsitikinti, ar įdarbinami asmenys yra Lietuvoje teisėtai ir turi leidimą dirbti, jei toks dokumentas jiems yra privalomas. Tai, kad galbūt kitos institucijos kažkur padarė klaidą, vis tiek darbdaviui yra atsakomybė išsiaiškinti, jog jie pradėjo dirbti teisėtai. Mano, kad tokia aplinkybė, jog asmeniui antspaudas pase buvo uždėtas (duomenys neskelbtini), nešalina atsakomybės, kadangi jie turi vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, o jie įtvirtina aiškius teisėto buvimo Lietuvoje pagrindus. Jei jie būtų turėję (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), tai jie būtų galėję Lietuvoje būti iki 90 dienų teisėtai, bet tai, kad jie teisėtai pravažiavo Lietuvos sieną, tačiau neturėjo (duomenys neskelbtini) išduoto teisėto gyvenimo dokumento, tai jie Lietuvoje buvo neteisėtai. Kadangi kitu atveju Valstybinė pasienio apsaugos tarnyba tiems (duomenys neskelbtini) piliečiams nebūtų surašiusi protokolų. Kaip yra pridėta bylos medžiagoje jie visi trys Lietuvoje buvo neteisėtai, todėl buvo įpareigoti išvykti. Negali atsakyti, kaip jie galėjo pravažiuoti pro sieną. Įstatyme yra numatyta darbdavio pareiga įsitikinti, kad asmenys iš trečiųjų pasaulio šalių būtų teisėtai Lietuvoje ir būtų teisėtai įdarbinti. Ji negali atsakyti už kitų institucijų kompetenciją, ar, pavyzdžiui SODRA, gavusi duomenis apie asmens įdarbinimą, turi tikrinti, ar tas asmuo Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

M. L. kaltė iš dalies be jo paties paaiškinimų įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu bei prie jo esančia medžiaga: 2021-02-09 nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini); Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienių rinktinės Migracijos skyriaus pateikta informacija; administracinio nusižengimo protokolu; nutarimu dėl administracinio nusižengimo; nutarimais administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas; darbo sutartimis; prašymais dėl priėmimo į darbą; prašymais dėl darbo sutarties nutraukimo; 2020-09-21 Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymu „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiais; UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščiais; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais; UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymais dėl priedų už kilnojamojo pobūdžio darbą; Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Nelegalaus darbo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42, 43 straipsniuose.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nagrinėtinu atveju matyti, kad ginčo, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei V. M., D. P., R. H. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, nėra. Tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, tiek bylos rašytinė medžiaga liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi rašytines darbo sutartis su V. M., D. P. ir R. H.. V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2020-07-27 iki 2020-10-02 tinkuotojo pareigose, D. P. ir R. H. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2020-07-29 iki 2020-10-02 statybininkų-betonuotojų pareigose. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad šie asmenys faktiškai atliko darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esant susitarimui dėl darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbo funkcijų, paklūstant nustatytai tvarkai ir esant atlygintinam pobūdžiui. Be to, bylos medžiaga liudija ir tai, kad nustatyta tvarka apie V. M., D. P., R. H. priėmimą į darbą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Šiuo atveju paminėtina, kad M. L. teismo posėdžio metu nesutiko su tuo, kad jis nesilaikė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, aiškindamas, jog jis nepadarė jokių pažeidimų, jis tikrino asmenų biometrinį pasą, ar jie teisėtai įvažiavo į E. S., jo manymu, tie asmenys pagal savo biometrinį pasą Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai, todėl įdarbindamas šituos asmenis teisės aktų nepažeidė. Tačiau teismas su tokiais M. L. paaiškinimais nesutinka ir juos atmeta, vertindamas juos kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją, siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokius M. L. paaiškinimus paneigė ne tik teisme apklausta liudytoja S. M., be to, juos paneigia ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Teismo posėdžio metu liudytoja S. M. parodė, kad buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl karantino, kuriuo buvo įtvirtinta, jog asmenys atvykti į Lietuvos Respubliką gali tik turėdami: nacionalinę vizą, leidimą laikinai ar nuolat gyventi, jei turėtų kitos Europos Sąjungos valstybės išduotą leidimą, todėl V. M., D. P., R. H., kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai, į Lietuvos Respubliką galėjo atvykti tik turėdami tokius dokumentus, tačiau tokių dokumentų šie asmenys neturėjo, dėl Vyriausybės priimto nutarimo dėl karantino jiems nebuvo galimybės atvykti į Lietuvos Respubliką per bevizį režimą, tokia tvarka dėl atvykimo į Lietuvą galioja ir dabar. Teismas remiasi tokiais liudytojos parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Liudytoja parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat nenustatytas šios liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti M. L. administracinio nusižengimo padarymu. Be to, teisme duotus liudytojos parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. T. y. tai, kad V. M., D. P., R. H. neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje rodo ir byloje esantys nutarimai. 2020-10-01 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog V. M. 2020-07-25 atvyko į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini), kirsdamas (duomenys neskelbtini) valstybių vidaus sieną, turėdamas (duomenys neskelbtini) biometrinį pasą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.3 punkto reikalavimą, draudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, kai užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką, nenustačius minėto nutarimo 3.3.1 – 3.1.17 p. nustatytų sąlygų dėl draudimo netaikymo, laikomas neteisėtu, dėl ko V. M. pagal ANK 538 str. buvo paskirta 70 eurų bauda. 2020-10-01 nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020-10-01 nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) D. P., R. H. buvo nubausti dėl analogiško administracinio nusižengimo, numatyto ANK 538 str., padarymo ir jiems paskirti įspėjimai.

Aiškinantis aplinkybę, kam tenka pareiga nustatyti, ar asmuo, kurį darbdavys ketina įdarbinti, yra teisėtai Lietuvos Respublikoje, svarbus yra teisinis reglamentavimas. Formuluojant kaltinimą M. L., buvo nurodyta, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavys ir būdamas atsakingas už tinkamą darbuotojų įdarbinimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio 8 punkto, 39 straipsnio 1 punkto nuostatų.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte sakoma, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešė apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant į Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytą stambių projektų sąrašą įtrauktą stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 6 dalies pagrindu. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. To paties įstatymo 64 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti. Šio įstatymo 23 straipsnio 8 punktas įtvirtina, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką. Be to, pagal minėto įstatymo 39 straipsnio 1 punktą užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi.

Teismas pažymi, kad 2020 m. vasario 26 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“. Šio nutarimo (suvestinė redakcija 2020-07-17 – 2020-07-31) 3.3 punkte buvo nustatyta, kad valstybės sienos kirtimas apribojamas, uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Taip pat šiame nutarime (3.3.1. – 3.3.17 p.) buvo įvardintos išimtys, kam šis draudimas netaikomas (tame tarpe užsieniečiams, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, ar dėl kurių Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą išduoti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą; užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą ar dėl kurių Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą išduoti nacionalinę vizą). Kaip rodo bylos medžiaga, nagrinėtinu atveju dokumentų, kurie būtų sudarę sąlygas V. M., D. P., R. H. teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką, šie asmenys neturėjo. Dėl ko jie ir buvo nubausti dėl ANK 538 str. numatyto administracinio nusižengimo padarymo. O, kaip minėta, pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 8 punktą, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką.

Nors M. L. teismui teigė, kad jis neturi pareigos kontroliuoti asmenų atvykimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad M. L., prieš įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, turi įsitikinti, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. LR Užimtumo įstatymo 57 straipsnis įtvirtina darbdaviui tam tikras pareigas, numato atsakomybę už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Šio straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais be kita ko laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Nagrinėtinu atveju matyti, kad M. L., prieš sudarydamas darbo sutartis su V. M., D. P., R. H., nepareikalavo, jog šie asmenys pateiktų dokumentus, patvirtinančius jų teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, ir taip neįsitikino, kad jie Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, kas lėmė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos nesilaikymą ir nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. V. M., nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. D. P. bei R. H. nelegalų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad V. M. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki rugsėjo 20 d. dirbo tinkuotojo pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėdamas leidimo dirbti. Vadovaujantis Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui patvirtinimo“, patvirtintame profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui nebuvo įtraukta tinkuotojo profesija. Kas reiškia, kad V. M. tinkuotojo darbą galėjo pradėti dirbti tik gavęs leidimą dirbti. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkuotojo pareigose buvo įdarbintas ir pradėjo dirbti nuo 2020-07-27, nors tuo metu joks leidimas dirbti jam išduotas nebuvo. Byloje esantys dokumentai liudija, kad tokį leidimą V. M. gavo tik 2020-09-21 Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymu „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“, kuriuo nuspręsta, kad V. M. darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, nurodyta, kad V. M. atliks tinkuotojo darbą pas darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aptartos aplinkybės rodo, kad V. M. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 27 d. iki rugsėjo 20 d., neturint leidimo dirbti, laikomas nelegaliu.

Įvertinus aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, asmenų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, darytina neabejotina išvada, kad M. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavys ir būdamas atsakingas už tinkamą darbuotojų įdarbinimą, nesilaikė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos ir padarė administracinį nusižengimą, kuris numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

M. L. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 35 str., 36 str.), išnagrinėjus bylą, nenustatyta. Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei pažeidėjo asmenybę, į tai, kad administracine tvarka baustas už kitos rūšies administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų, tačiau už tokio pobūdžio veiką administracinėn atsakomybėn yra patrauktas pirmą kartą, kas reiškia, kad padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas gali būti laikomas atsitiktinis, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jam skirtina nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. L. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.