Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-06-28 · Civilinė byla Nr. 2S-366-368/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-28
Bylos Nr.
2S-366-368/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02021-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Egidijus Mockevičius (pirm.)
Pareiškėjas
"Talša"
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių, Turto bankas, Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-366-368/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02021-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.2; 3.1.14.8.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-6807-1031/2023 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Talša“ kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Talša“ nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus – sporto aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sporto aikštelę su tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – sporto aikštelės).

2. Nurodė, kad nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius – tris sporto aikšteles, statybos metai 1959, kurios bendromis komunikacijomis susietos su pareiškėjos nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini), valdomais nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniai: poilsio korpusu Nr. 1, valgykla, virtuve, klubu, skalbykla, poilsio korpusu Nr. 6, poilsio korpusu Nr. 7, sandėliu, ūkiniais pastatais, malkine, kiemo rūsiu, siurblinėmis, kitais kiemo statiniais. Visas nurodytas pareiškėjos valdomas turtas, sujungtas neatsiejamai, nes istoriškai buvo vaikų poilsiavietė ir sudaro vieną visumą. Nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą patvirtina Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1990 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 72 (toliau ir Įsakymas) ir Lietuvos Respublikos respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro namų valdos techninės apskaitos byla (toliau – ir Namų valdos techninės apskaitos byla).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Talša“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

4. Teismas pažymėjo, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas 2023 m. kovo 23 d. sprendimais atmetė pareiškėjos prašymus įrašyti/pakeisti nekilnojamųjų daiktų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į statinius, dėl to, kad pareiškėjos pateiktas Įsakymas nepatvirtina nekilnojamojo daikto nuosavybės teisių atsiradimo į sporto inžinerinius statinius – sporto aikštes. Teismas atkreipė dėmesį, jog nėra duomenų, kad pareiškėja Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui būtų pateikusi teismui su pareiškimu teikiamą Namų valdos techninės apskaitos bylą.

5. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog pareiškėja būtų pakartotinai pasikreipusi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo, pateikdama Namų valdos techninės apskaitos bylą. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepasinaudojo viešojo administravimo procedūromis bei teise skųsti sprendimą, kuriuo atsisakyta įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį.

6. Teismas sprendė, jog esant neprarastiems dokumentams, kurie pareiškėjos vertinimu pagrindžia nuosavybės teisės turėjimą į sporto inžinerinius statinius bei jų teisėtą valdymą, ir pareiškėjai nepasinaudojus viešojo administravimo procedūromis, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Talša“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėja pateikė egzistuojančius ir neprarastus dokumentus, kurie pareiškėjos teigimu, įrodo, jog UAB „Talša“ buvo įgijusi nuosavybės teisę į sporto inžinerinius statinius bei šių dokumentų pagrindu valdo minėtus sporto inžinerinius statinius. Pažymi, kad pareiškėjos patikti dokumentai tik patvirtina kitų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų buvimą, kurių negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka.

7.2. Teismas neteisingai vertino, jog pareiškėja kreipdamasi į VĮ Registrų centrą turėjo kartu su Įsakymu pateikti ir Lietuvos Respublikos respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro namų valdos apskaitos bylą. VĮ Registrų centras anksčiau vadinosi Lietuvos Respublikos respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuru, todėl turi visus archyvinius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsisakymo priimti pareiškimą

10. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog apeliantė turi dokumentus patvirtinančius nuosavybės teisę į sporto inžinerinius statinius – sporto aikšteles. Pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai tik patvirtina kitų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų buvimą, kurių negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka.

11. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

12. Apeliantė kreipdamasi į teismą pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikė teismui 1990 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymą Nr. 72 dėl Šiaulių statybos tresto reorganizavimo, kuriame nurodyta, jog Šiaulių statybos trestas reorganizuojamas į įsakyme nurodytas įmones, tame tarpe į valstybės įmonę „Talša“ (dabar – UAB „Talša“), ir Šiaulių statybos treste esantį valstybinį turtą paskirstyti įmonėms pagal priklausomybę, atsižvelgiant į jų veikos pobūdį.

13. Taip pat apeliantė kartu su pareiškimu pirmosios instancijos teismui pateikė Lietuvos Respublikos respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro namų valdos techninės apskaitos bylos (teisinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dviejų lapų kopijas dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad šios valdos savininkė yra UAB „Talša“ (taip pat ant bylos viršelio grafoje savininkas, nurodytas – Šiaulių statybos trestas).

14. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

15. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

16. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

17. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

18. Sutiktina su apeliante, kad ji pareiškime buvo nurodžiusi, jog jos pateiktų kartu su pareiškimu dokumentų, t. y. Įsakymo ir Namų valdos techninės apskaitos bylos nepakanka, kad nekilnojamieji daiktai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir šiais dokumentais siekia įrodyti, kad ji nuosavybės teisės įgijimo būdu – valdymo faktu valdo nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius, o kitų dokumentų gauti ne teismo tvarka neturi galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pareiškimo priėmimo, nepagrįstai atliko apeliantės pateiktų dokumentų teisinį vertinimą ir padarė išvadą, kad dokumentai reikalingi nuosavybės teisei į statinius įregistruoti nėra prarasti.

19. Tačiau, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškimą, atsižvelgė ir į tai, jog nėra duomenų, kad pareiškėja Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui būtų pateikusi teismui su pareiškimu pateiktą Namų valdos techninės apskaitos bylą. Apeliantė nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu skunde nurodė, kad ankstesnis Lietuvos Respublikos respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras dabar yra VĮ Registrų centras, kuris turi visus archyvinius duomenis.

20. Iš VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – Registrų tvarkymo tarnyba) 2023 m. kovo 31 d. sprendimo nustatyta, kad Registrų tvarkymo tarnybai apeliantė kartu su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – sporto aikšteles, pateikė Įsakymą. Registrų tvarkymo tarnyba nusprendė apeliantės prašymą atmesti, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina UAB „Talša“ nuosavybės atsiradimo į sporto inžinerinius statinius – sporto aikštes.

21. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka.

22. Apeliantės pateiktoje Namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėta teisinės registracijos data – 1990 m. lapkričio 8 d., dokumentų sąrašo byloje data – 1995 m. sausio 10 d., todėl tikėtina, kad namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys įrašyti į bylą iki 1998 m. sausio 1 d. nebuvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas, atmeta apeliantės argumentus, kad Namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys yra žinomi Registrų tvarkymo tarnybai.

23. Apeliantei nepateikus Registrų tvarkymo tarnybai Namų valdos techninės apskaitos bylos, registro tvarkytojas priimdamas sprendimą atmesti apeliantės prašymą, duomenų nurodytų Namų valdos techninės apskaitos byloje nevertino. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į šią aplinkybę bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų pakartotinai pasikreipusi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – sporto aikšteles, kartu pateikdama, teismui su pareiškimu pateiktą Namų valdos techninės apskaitos bylą, pagrįstai sprendė, kad apeliantė nepasinaudojo viešojo administravimo procedūromis, bei jai suteikta teise, atsisakius įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą skųsti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsnių nustatyta tvarka.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėja pareiškimu į teismą dėl juridinio fakto nustatymo kreipėsi nepasinaudojusi viešojo administravimo procedūromis, pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius