Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-09-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2633-486/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-16
Bylos Nr.
A15.-2633-486/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02306-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
NuorašasByla Nr. A15.-2633-486/2020
Proceso Nr. 4-68-3-02306-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.7; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. T., gim. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. 2020 m. liepos 16 d., apie 18.05 val., Vilniuje, Titnago g. 33, vairavo automobilį Saturn SC 1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė atimta, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir tvora. Padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nurodytais veiksmais buvo pažeisti KET 9, 14, 127, 222 ir 226 punktų reikalavimai. Automobilis neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Šiais savo veiksmais A. T. padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje.

A. T. į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai. Duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis negauta. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, byla nagrinėtina iš esmės A. T. nedalyvaujant (LR ANK 630 straipsnio 2 dalis

Be A. T. visiško prisipažinimo įvykdžius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Administracinio nusižengimo protokole išdėstytos faktinės bylos aplinkybės (b. l. 1).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodoma įvykio lokalizacija (b. l. 8).

Liudytojos I. P. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad jai būnant namie išgirdo trenksmą. Išėjo į kiemą ir pamatė, kad raudonos spalvos automobilis trenkėsi į tvorą ir nuvertė vartus. Išlipęs iš automobilio vyriškis siūlė pinigus ir prašė nekviesti policijos, jai nesutikus jis paėmė iš mašinos dokumentus ir pabėgo (b. l. 10).

Liudytoja I. A. išdėstė analogiškas aplinkybes (b. l. 11).

Šalies argumentai

A. T. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis kaltę prisipažįsta, paaiškino, kad norėdamas išvengti įvykio įvažiavo į tvorą. Jis kitą dieną pats nuėjo į policiją (b. l. 21-22).

Eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 MGL, sudaro 964,60 eurų (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs surinktus duomenis visumoje, sprendžia, kad protokole A. T. inkriminuotos faktinės aplinkybės yra visiškai įrodytos. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Atitinkamai minėti A. T. veiksmai visiškai atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų sudėtį, jo veika protokole tinkamai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, kai neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), ANK 426 straipsnio 2 dalį, kai pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (964,60 eurų) bei ANK 415 straipsnio 2 dalį, kai transporto priemonių vairavimas, kurios be privalomosios techninės apžiūros.

Sprendžiant dėl A. T. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu vairavęs automobilį, jo nesuvaldęs ir atsitrenkęs į tvorą, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau pasišalino. Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį. Tai, kad jis nuėjo kitą dieną į policijos komisariatą ir prisipažino, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Dėl skirtinų nuobaudų.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad administracine tvarka A. T. baustas daug kartų, taip pat už KET ir kitų rūšių pažeidimus, tarp jų buvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. (b. l. 2-6). A. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes A. T. skirtinos ANK 415 straipsnio 2 dalies,423 straipsnio 1 dalyje 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini arčiau maksimalių. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje už joje numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 300 iki 560 eurų. ANK 426 straipsnio 2 dalyje už joje numatyto nusižengimo padarymą, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatyta galimybė skirti baudą nuo 2000 iki 2600 eurų, taip pat už šį administracinį nusižengimą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis). ANK 415 straipsnio 2 dalyje už joje numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 30 iki 40 eurų.

Įvertinus jau minėtų duomenų visumą – be kita ko, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nors A. T. yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp jų ir už šiukščius KET nusižengimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju neskirtinas transporto priemonės konfiskavimas, kadangi automobilis priklauso trečiajam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 415 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646, 664, 665 straipsniais,

nutaria:

A. T., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) eurų dydžio baudą.

A. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2400 eurų (dviejų tūkstančių keturių šimtų ) eurų dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant nurodytu terminu šią teisę įgyti.

A. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 500 eurų (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. T. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant nurodytu terminu šią teisę įgyti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20119373478.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski