Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-02-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-9693-566/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
2YT-9693-566/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03782-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Pareiškėjas
K. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9693-566/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03782-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.5.1.; 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateiktame skunde prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas patvarkymas apriboja jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, taigi, skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Nurodo, jog laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjo teigimu, valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Taip pat nurodo, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Pažymi, kad skundžiamu atveju pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, tuo pažeidžiant CPK 668 straipsnio 1 dalį, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms (vykd. b. Nr. 0015/13/01627, b. l. 61-62).

Antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. sausio 26 d. patvarkymu Nr. S1-10130 pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė. Nurodė, kad areštuodama skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir išieškojimą nukreipdama į šioje sąskaitoje esančias lėšas, vadovavosi vykdymo procesą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso proceso (toliau – CPK) 634 ir 688 straipsniais). Pažymėjo, kad CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Antstolės teigimu, lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, tokios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pažymėjo, jog skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad į asmeninę sąskaitą gauna pinigines lėšas, nurodytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Anot antstolės, skolininkas skunde nurodo tik deklaratyvius teiginius apie būtinumą panaikinti areštą sąskaitai, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių piniginių lėšų gavimą į sąskaitą, galimai gautinų piniginių lėšų kilmę, dydį, poreikių, kuriems reikalingos piniginės lėšos pagrįstumą (vykd. b. Nr. 0015/13/01627, b. l. 63-64).

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) SĮ „Susisiekimo paslaugos“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdomųjų bylų Nr. 0015/13/01627, Nr. 0015/14/05680, Nr. 0015/14/06563, 0015/14/1235, Nr. 0015/14/19472 duomenimis nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 13889549 dėl 17,38 Eur baudos, 2014 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 60011833 dėl 17,38 Eur baudos, 2014 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 60013300 dėl 23,17 Eur baudos, 2014 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 60024005 dėl 28,96 Eur baudos, 2014 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 60038445 dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo iš skolininko K. V. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai (vykd. b. Nr. 0015/13/01627, b.l. 1-2, vykd. b. Nr. 0015/14/05680, b.l. 1-2, vykd. b. Nr. 0015/14/06563, b.l. 1-2, vykd. b. Nr. 0015/14/1235, b.l. 1-2, vykd. b. Nr. 0015/14/19472, b.l. 1-2). Vykdydama vykdomuosius dokumentus antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (vykd. b. Nr. 0015/13/01627, b. l. 50). 2017 m. sausio 10 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S1-8950, nurodydama, jog areštuoja 115,85 Eur skolos ir 271,63 Eur vykdymo išlaidų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (vykd. b. Nr. 0015/13/01627, b. l. 53). 2017 m. sausio 10 d. priimtu patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S1-8948 antstolė, vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, Kybartų pataisos namams nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (vykd. b. Nr. 0015/13/01627, b. l. 54). Iš byloje esančio antstolės depozitinės sąskaitos išrašo matyti, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0015/13/01627, 2017 m. sausio 17 d. į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 30,00 Eur suma (vykd. b. Nr. 0015/13/01627, b.l. 58).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų, vykdant išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 4 punktu, antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tai iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų. CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

CPK 739 straipsnis reglamentuoja pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Remiantis šiuo straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas klaidingai aiškina minėtą kasacinio teismo nutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš pareiškėjo turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, taip pat CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Taigi siekiant išsiaiškinti, ar į lėšas, esančias pareiškėjo sąskaitoje gali būti nukreiptas išieškojimas, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Byloje nustatyta, kad skundžiamo antstolės 2017 m. sausio 10 d. patvarkymo pagrindu buvo areštuota 387,48 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų (115,85 Eur skolos ir 271,63 Eur vykdymo išlaidų), esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje. Iš byloje esančio antstolės depozitinės sąskaitos išrašo matyti, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0015/13/01627, 2017 m. sausio 17 d. į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta 30,00 Eur suma. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė jam priklausančių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje, kilmės, t. y. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, ir į kurią antstolė nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pats pareiškėjas skunde nurodo, jog lėšos yra pervedamos jo artimųjų tam, kad pareiškėjas galėtų tenkinti būtiniausius savo poreikius, todėl CPK 739 straipsnio prasme tokios lėšos nelaikytinos sumomis, iš kurių negali būti išieškoma, kadangi jos nepatenka į CPK 739 straipsnio taikymo sritį. Teismų praktikoje vieningai laikomasi pozicijos, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Taigi šioje byloje nenustatyta, kad išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjui (skolininkui) priklausančią grynųjų pinigų sumą ar lėšas, kurios priklausytų pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį, o pareiškėjas teismui kartu su skundu dėl antstolės veiksmų nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti duomenų, t. y. kad antstolės nukreiptos išieškoti lėšos priklausė tai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima (CPK 12, 178 straipsniai).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolė, vykdydama vykdomąsias bylas Nr. 0015/13/01627, Nr. 0015/14/05680, Nr. 0015/14/06563, 0015/14/1235, Nr. 0015/14/19472 ir atlikdama jose išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo K. V. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė