- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 1S-303-581/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. B. skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atmestas A. B. (toliau – Pareiškėja) skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo V. M. 2016-07-15 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei šį nutarimą palikusį galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro M. R. 2016-08-12 nutarimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-08-26 nutartį ir įpareigoti ikiteisminio tyrimo pareigūnus pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jos pateiktą pareiškimą.
2.1. Nurodo, kad apylinkės teismas, kaip policija ir prokuratūra, formaliai atsakė į jos skundą, nieko netyrė, nesigilino į pateiktus faktus ir dokumentus, bei skubotai ir be jokio pagrindo nusprendė, kad tarp jos ir A. J. yra susiklostę civiliniai santykiai.
2.2. Teismas nesivadovavo teismų praktika sukčiavimo bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2011, 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-517/2014) ir, esant A. J. veiksmuose sukčiavimo sudėties požymių, atsisakė tenkinti jos skundą ir įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą.
2.3. Teismas, spręsdamas apie A. J. panaudotą apgaulę ir jo tyčią sukčiauti, neaptarė visų reikšmingų bylos aplinkybių, nevertino įrodymų visumos, nepašalino prieštaravimų, ignoruodamas jos ir jos nurodytų liudytojų parodymus, patvirtinančius, kad A. J. veikoje yra sukčiavimo požymių. Teismas neatliko visapusiško A. J. veikų teisinio vertinimo, nepateikė motyvuotų išvadų tiek dėl sukčiavimo sudėties objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių nebuvimo kaltinamojo veiksmuose, nepasisakė baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo aspektu.
2.4. Iš VĮ Registrų centro gautų sutarčių kopijų matyti, kad A. J. sutarčių egzemploriai, kurie buvo pateikti VĮ Registrų centrui, skiriasi nuo jai pateiktų sutarčių - ant savo sutarties (2016-04-18) egzemplioriaus A. J. įrašė duomenis, kurių nėra jos sutarties egzemplioriuje, taip pat A. J. sutarčių egzemploriuose visiškai nėra jokios informacijos, kad buvo tartasi dėl nuomos mokesčio ar dėl pardavimo ir buvo sumokėtas avansas. Tai yra akivaizdus sukčiavimas ir dokumentų klastojimas, A. J. veiksmuose yra esminis sukčiavimo požymis – apgaulė, kuri reiškėsi kaip turtinės prievolės neįvykdymas ir neketinimas vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
3. Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiama Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-08-26 nutartimi bei pareiškėjos A. B. skundu, daro išvadą, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
6. Nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, išnagrinėjęs A. B. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė išvadą, kad tarp A. B. ir A. J. dėl žemės sklypų panaudos sutarčių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, dėl kurių ginčas turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).
7. Analogiškos pozicijos laikėsi ir A. B. skundą atmetęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras, savo nutarime nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nagrinėjamoje situacijoje teisingai įvertino, kad tarp A. B. ir A. J. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai bei pažymėdamas, kad apgaule negali būti laikomas nesusikalbėjimas, nesusitarimas sudarant sutartį, ar ne sandorį atitinkančios formos sutarties sudarymas.
8. Ikiteisminio tyrimo teisėjas tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek jį palikusį galioti prokuroro nutarimą, paliko galioti. Tokį procesinį sprendimą grindė tuo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog A. B. ir A. J. sudarant civilinį sandorį buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nurodė, jog A. B. ginčija aplinkybes, kurios yra susiklosčiusios civilinių teisinių santykių pagrindu, todėl dėl jų kilę ginčai turi būti spręstini civilinio proceso nustatyta tvarka.
9. Nagrinėjamu atveju atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka.
10. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamasis procesas yra negalimas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, jog minėta įstatymo nuostata reiškia, kad arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be niekieno kaltės.
11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad A. B. su A. J. 2016-04-18 sudarė privačios žemės panaudos sutartį dėl 14,8600 ha ir 16,0000 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. 4343-0003-0043, 4400-1099-3598), penkeriems metams ir praėjus kelioms dienoms po to, 2016-04-21 sudarė dar vieną privačios žemės panaudos sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4320-0003-0057), dešimčiai metų. Ant abiejų sutarčių yra tiek pareiškėjos, tiek A. J. parašai. Tačiau kaip matyti, pareiškėja, nors ir neginčydama aplinkybės, kad minėtas sutartis pasirašė ji pati, nurodo, kad pasirašydama minėtas sutartis ji galvojo, jog pasirašo ne panaudos, o nuomos sutartis, nes A. J. suteikė jai melagingą informaciją ir pasinaudojęs jos teisiniu neišprūsimu, ir tuo, kad blogai supranta lietuvių kalbą, davė pasirašyti dokumentus, kurių turinio ji nesuprato. Nurodo, kad J. J. neketino mokėti jai pinigų pagal susitarimą, neketino mokėti už nuomą ir neketino sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties bei mokėti sutartą kainą, ir apgaulės būdu gavo jos parašą ant sutarčių, taip įgijo teisę neatlygintinai naudotis svetimu turtu ir gauti iš to pajamas (gauti išmokas kaip paramą už žemės ūkio naudmensas ir kitus plotus). Pažymi, kad dėl A. J. padarytos nusikalstamos veikos ji prarado teisę gauti paramą pagal 2016-04-20 pateiktą paraišką, t. y. gauti po 210 eurų išmokas už kiekvieną jai priklausančio žemės sklypo hektarą, todėl jai padaryta 1341,90 eurų žala, nes A. J. įregistravo apgaulės būdu gautą panaudos sutartį ir pateikė paraišką gauti išmokas iš paramos fondų už jai priklausantį žemės sklypą.
12. Iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir A. J. yra kilę nesutarimai dėl pasirašytų civilinių sutarčių ir jų pagrindu įgytų teisių ir pareigų, t. y. turtinių santykių. Pažymėtina, kad turtiniai santykiai pirmiausia yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, kuriuos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo ar pažeistos teisės atstatymo apsunkinimu. Taip pat sprendžiant teisinės atsakomybės rūšies klausimus svarbu, kad žalos atlyginimas civilinės teisės priemonėmis tampa problematiškas dėl kaltininko nemokumo, aktyvaus vengimo atlyginti žalą (slėpimasis ir pan.) ar kitų panašių priežasčių (Kasacinės nutartys Nr. 2K-549-2003, 2K-23-2004). Šiuo atveju civilinei atsakomybei svarbu, kad nebūtų kliūčių atstatyti pažeistas teises civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis be kriminalinės justicijos institucijų įsikišimo.
13. Vertinant pareiškėjos galimai pažeistų teisių gynimo civiline tvarka perspektyvą, siekiant atriboti civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymą, akivaizdu, jog pareiškėjos teisė gintis civilinio proceso tvarka nėra pažeista ar esmingai apsunkinta, priešingai, N. B. turi galimybę ją įgyvendinti, žino asmenį, galimai pažeidusį jos teises. Medžiagoje nėra jokių duomenų, kad A. J. tyčia būtų sudaręs situaciją, kuri neleistų N. B. atkurti galimai savo pažeistų teisių arba, kad toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek pasunkintas, kad iš esmės taptų neįmanomas.
14. Taigi, šioje medžiagoje nagrinėti teisiniai santykiai bei dėl jų iškilę ginčai, pirmiausia, yra ne baudžiamosios, o civilinės teisės reguliavimo dalykas. Tokiais atvejais pirmiausiai turėtų būti išnaudotos visos galimybės siekti, kad šis ginčas būtų išspręstas civiline tvarka. Todėl medžiagoje nesant duomenų apie pareiškėjos N. B. pareiškime nurodyto ginčo išsprendimą kita tvarka, šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė, kaip paskutinė ir griežčiausia priemonė, neturi būti taikoma.
15. Atskirai, pažymėtina, kad nagrinėjant civilinę bylą paaiškėjus dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnis).
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nesuteikia teisės ikiteisminio tyrimo teisėjui savarankiškai pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir įpareigoti ikiteisminio tyrimo institucijas organizuoti ikiteisminio tyrimo atlikimą. Spręsti ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar atsisakyti, jį nutraukti ar perduoti bylą teismui yra išimtinai prokuroro kompetencija. Ikiteisminio tyrimo teisėjas tikrina tokių prokurorų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, pats minėtų sprendimų nepriima (BPK 173 straipsnis).
17. Išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo daryti išvadai, kad pareiškėjos nurodoma galimai neteisėta veika, turi būti vertinama kaip nusikalstama, o nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalimi, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.
18. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog skundžiama Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko jos keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
nutaria:
atmesti pareiškėjos A. B. skundą ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.