- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-697-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00022-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- K. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1936-356/2020 pagal pareiškėjo K. S. prašymą suinteresuotam asmeniui A. S. dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą prašydamas teismo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. S. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.2.7. punkte numatytų sąlygų, nepagrįstai riboja bendravimą su vaiku.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 1.2.7. punkto.
4. Nustatė, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp K. S. ir A. S.. Taikos sutarties 1.2.7. punkte šalys susitarė, kad K. S. su sūnumi praleis vasaros atostogas taip: birželio 1-7 dienas ir rugpjūčio 1-7 dienas, pirmą atostogų dieną paimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.
5. A. S. privalėjo perduoti nepilnametį sūnų K. S. atsakovui laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., tačiau to nepadarė, ieškovui teigdama, kad vaikas serga, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, taigi teismas padarė išvadą, kad A. S. nevykdė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.2.7. punkto reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. S. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1936-356/2017, pareiškėjo K. S. 2020 m. rugpjūčio 5 d. patikslintą prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti kaip nepagrįstą, skirti K. S. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atlyginti A. S. išlaidas, patirtas teikiant atskirąjį skundą. Pateikė rašytinius įrodymus. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai:
6.1. Teismas, spręsdamas dėl vykdomo rašto išdavimo, remdamasis pateiktais įrodymais, privalėjo nustatyti, ar iš tiesų atsakovė nevykdo taikos sutarties sąlygų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į A. S. dėl bendravimo su vaiku laikotarpiu 2020 m. rugpjūčio 1 – 7 dienomis; atsakovė nesuteikė galimybės jam bendrauti; vaikas nesirgo.
6.2. Įrodymų, kurie patvirtintų faktinį taikos sutarties nevykdymą, nerinko ir teismas, taip neįvykdė CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos ir nenustatė ar atsakovė nevykdo taikos sutarties.
6.3. 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 7 d. vaikas ne tik sirgo, tačiau dėl įtarimų susirgus COVID-19 buvo saviizoliacijoje. Atsakovei 2020 m. rugpjūčio 4 d. 14 val. 27 min. ir 14 val. 30 min. buvo atliktas COVID-19 testas, rezultatai buvo pranešti 2020 m. rugpjūčio 5 d. Nors COVID-19 testas buvo neigiamas, atsakovė kartu su sūnumi buvo nedarbingume ir gydėsi.
6.4. 2020 m. rugpjūčio 7 d. kartu su sūnumi kreipėsi į šeimos gydytoją dėl vaiko ligos. Praėjus savaitei gydymo, vaiko ryklė buvo įraudusi, vaikas buvo nukreiptas specialisto konsultacijai.
6.5. Vaikas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. objektyviai sirgo, įskaitant, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. jis buvo izoliacijoje. Atsakovės veiksmuose dėl neperdavimo vaiko tėvui nėra kaltės, kaip būtinosios taikos sutarties nevykdymo sąlygos, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad ji pažeidžia taikos sutarties sąlygas.
6.6. Taikos sutartis nenumato sąlygų ir tvarkos, kaip šalys turi bendrauti ar pakeisti bendravimo tvarką, kuomet teismo nustatytos bendravimo tvarkos negalima laikytis dėl objektyvių, su vaiko interesais susijusių aplinkybių – dėl vaiko ligos.
6.7. Teismas negalėjo išduoti vykdomojo rašto, kadangi teismo sprendimo įvykdymas, pagal išduotą vykdomąjį raštą, objektyviai yra negalimas. Skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2020 m. rugpjūčio 10 d.), teismo išduotas raštas jau negalėjo būti įvykdytas, kadangi skundžiamos dalies rezoliucinėje dalyje nustatytas atostogų periodas jau buvo pasibaigęs, išduotas vykdomasis raštas negalėjo būti įvykdytas. Tokiais atvejais, teismas privalo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
6.8. Pareiškėjui turi būti skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ji apie vaiko ligą informavo pareiškėją. Jis pats buvo atvykęs į vaiko gyvenamąją vietą, siekdamas įsitikinti vaiko sveikatos būkle. Patikslintame prašyme pateikta informacija yra melaginga, todėl turi būti taikoma CPK 95 straipsnyje nustatyta atsakomybė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti paskirta baudą ir pareiškėjas privalo būti įpareigotas atlyginti suinteresuoto asmens nuostolius.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas K. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo – Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nepakeistą, o A. S. atskirąjį skundą atmesti. Pateikė papildomus rašytinius įrodymus.
7.1. Aplinkybę, kad atsakovė nesuteikė galimybės jam bendrauti patvirtina tai, kad jis nedelsdamas kreipėsi dėl vykdomojo rašto priėmimo į taikos sutartį patvirtinusį teismą. Apie vaiko sirgimą ieškovas žinojo tik iš subjektyvių atsakovės paaiškinimų, nepagrįstų jokiais objektyviais duomenimis, be to, vaiko liga pagal teismo nutartį nėra laikytina priežastimi ir nesudaro pagrindo riboti tėvo ir sūnaus bendravimą. Tokia nuostata į taikos sutartį nebuvo įtraukta, kadangi vaiko tėvas yra diplomuotas medikas ir turi pakankamai gerus tėvystės įgūdžius
7.2. Neturėdamas vykdomojo dokumento, tikėtina, vaiko tėvas neturėtų galimybės praleisti su sūnumi ir jam priklausančių artimiausių 2021 metų vasaros sezono laikotarpių.
7.3. Vaiko tėvas, įgyvendindamas savo valdžią bei teisę bendrauti su mažamečiu sūnumi Kęstučiu, savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, kadangi sąžiningai atliko visus veiksmus, reikalingus savo teisės bendrauti su sūnumi realizavimui, kuriam trukdė motinos valdžia piktnaudžiaujanti atsakovė.
7.4. Atsakovės pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašas/siuntimas niekaip nėra susijęs su laikotarpiu, kada atsakovė nesudarė sąlygų ieškovui bendrauti su sūnumi. Pagal šio dokumento duomenis A. S. pas šeimos gydytoją D. Ž. dėl vaiko ligos lankėsi paskutinę tėvui priklausančių atostogų su vaiku rugpjūčio mėnesį dieną (2020-08-07), tyrimas skirtas tik 2020-08-18.
7.5. Neišdavus vykdomojo rašto, suinteresuotam asmeniui nevykdant taikos sutarties, pareiškėjas būtų priverstas kreiptis į teismą, kol vyktų teismo procesas, baigtųsi tėvui priklausančių bendrauti su sūnumi atostogų laikas, o tai sudarytų galimybę riboti tėvo bendravimą su sūnumi, kaip ir įvyko ginčo atveju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas vienai iš šalių nevykdant taikos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė į bylą pateikė naujus rašytinius įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius skunde nurodytas aplinkybes (medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, telefono ekranvaizdis, nedarbingumo pažymėjimas, šalių susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis). Šių įrodymų apeliantė neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl kad būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertins kartu su bylos duomenimis. Pareiškėjas prie atsiliepimo pridėjo rašytinius įrodymus (prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo ir atsiliepimą į šį prašymą ir priešinį prašymą), tačiau ,teismo vertinimu, jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl vykdomojo dokumento išdavimo, todėl teismas juos atsisako priimti.
11. Nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo K. S. ir atsakovės A. S.. Taikos sutarties 1.2.7. punkte šalys susitarė, kad K. S. su sūnumi praleis vasaros atostogas taip: birželio 1-7 dienas ir rugpjūčio 1-7 dienas, pirmą atostogų dieną paimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.
12. Pareiškėjas per atstovę rugpjūčio 3 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kurį rugpjūčio 6 d. pareiškimu papildė, teigdamas, kad A. S. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos Sutarties sąlygų 1.2.7 punkto. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išdavė vykdomąjį raštą, konstatavęs, kad suinteresuotas asmuo A. S. pažeidinėja taikos sutarties 1.2.7. punkto reikalavimus, neperduodama vaiko tėvui rugpjūčio 1-7 dienomis.
13. Vykdomojo rašto dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo išdavimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą. Pagal bendrą tvarką, prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nevykdomos taikos sutarties teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, jei teismas pripažįsta esant būtina, toks prašymas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Civilinio proceso įstatymas teismui, nagrinėjančiam šeimos bylas, suteikia daugiau teisių, nustato pareigą būti aktyviam, siekti apsaugoti vaikų teises ir interesus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis faktines bei teisines aplinkybes, įsitikinti vykdomojo rašto išdavimo būtinumu.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą rašytinio proceso tvarka, neinformavęs jos apie gautą prašymą ir nepareikalavęs abiejų šalių paaiškinimų, nenustatė ir netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių, šį klausimą išnagrinėjo atsižvelgęs ne į šalių, o tik į vieno pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Taigi, skundžiamoje nutartyje teismas savo padarytų išvadų nepagrindė bei nenurodė aplinkybių, kurios lėmė tokias išvadas, t. y. tinkamai nemotyvavo procesinio sprendimo.
15. Tačiau apeliantės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, šiuo konkrečiu atveju, gali įvertinti ir klausimą iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teismas, todėl byla neperduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)taikos sutartimi patvirtinta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, joje nurodyta, kad vaikas su pareiškėju praleis vasaros atostogas, ginčo atveju - rugpjūčio 1-7 dienomis.
17. Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. 2020 m. rugpjūčio 1 d. dėl ligos simptomų, užsiregistravo COVID-19 testui atlikti. Šalių sūnui 2020 m. rugpjūčio 4 d. 14 val. 27 min. buvo atliktas COVID-19 testas, todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad iki testo rezultatų gavimo, ji sūnaus perduoti pareiškėjui negalėjo, kitaip būtų pažeidusi saviizoliacijos sąlygas. 2020 m. rugpjūčio 5 d., nors ir gavusi neigiamą atsakymą, vaiko motina kartu su sūnumi buvo nedarbingume (2020 m. rugpjūčio 3-7 d. ) ir gydėsi. 2020 m. rugpjūčio 7 d. kartu su sūnumi kreipėsi į šeimos gydytoją dėl vaiko ligos ir buvo nukreipti specialisto konsultacijai. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių sūnus 2020 m. rugpjūčio 3-7 dienomis sirgo ir jo motina dėl objektyvių priežasčių sūnaus negalėjo perduoti tėvui.
18. Byloje pateikti duomenys apie šalių susirašinėjimą žinutėmis dėl bendravimo su vaiku jo ligos laikotarpiu, patvirtina, kad pareiškėja A. S. informavo pareiškėją apie ligą ir planuojamus atlikti tyrimus, taip pat leido jam atvykti pasimatyti su sūnumi. Tai patvirtina, kad pareiškėja sąmoningai netrukdė sūnaus ir tėvo bendravimui išskirtinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad anksčiau pretenzijų pareiškėjas dėl taikos sutarties nevykdymo, nėra pareiškęs.
19. Priverstinis vykdymo procesas pradedamas tik tuomet, kai teismui pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog skolininkas geranoriškai be svarbių priežasčių nevykdo teismo sprendimo ar nutarties. Šiuo atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 1.2.7. punkto nevykdymo, padaryta netinkamai pritaikius proceso teisės normas, nes nagrinėjamu atveju taikos sutarties nevykdymas yra pateisinamas objektyviomis priežastimis, dėl ko nebuvo pakankamo pagrindo išduoti vykdomąjį dokumentą.
20. Suinteresuotas asmuo prašo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes pareiškėjas nepagrįstai kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nenustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl taikos sutarties vykdymo ir teikdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, akivaizdžiai piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas.
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). A. S. prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
suinteresuoto asmens atskirąjį skundą tenkinti.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - K. S. prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties 1.2.7. punkto nevykdymo netenkinti.